Lesia Mudrak – Ukrainiečių rašytoja, vertėja, filologijos mokslų kandidatė.
Gimė 1985 m. balandžio 29 d. Legnicoje (Lenkija).
Būdama maža, kartu su tėvais persikėlė į Dniepropetrovską. Studijavo Kijevo nacionalinio universiteto Taraso Ševčenkos filologijos institute.
Jos kūrybiniai pomėgiai neįprasti  – erotinė poezija, kuri išversta į lenkų, vokiečių, baltarusių, bulgarų, anglų, albanų, azerbaidžaniečių, makedonų ir prancūzų kalbas. Be poezijos, Lesia Mudrak rašo apsakymus. 2014 metais Ukrainoje pirmą kartą suorganizavo tarptautinį poezijos festivalį „Terra poetica“, taip pat ji organizuoja ir įvairius jaunųjų autorių konkursus, dalyvauja daugybėje festivalių, konferencijų ir vasaros forumų, televizijos ir radijo laidose. Kuria savaitinę rubriką literatūros portale „Skaitytojo draugas“, taip pat ji yra nominacijų „Erotiškiausias kūrinys“, „Žodžių karūnavimas-2012“ įkūrėja.

Apdovanojimai:
2014 metais ji tapo tarptautinio poezijos festivalio „Days of Naim“ Balkanuose laureate.

Bibliografija:
„Nuoga vienatvė“.
„Horizontalusis zebras“ (Kijevas, 2009 m., bendraautoris su Jurijumi Kovaliu).
„Tek-TI-L & Libido" (atspindžiai).
„Tarp moterų vingių“.

Renata Šerelytė – prozininkė, poetė, dramaturgė, literatūros kritikė.
Gimė 1970 05 11 Šimonyse, Kupiškio rajone.
1988 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą. Metus dirbo mokyklos bibliotekoje. 1994 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“, žurnale „Jaunimo gretos“. Kūrybą publikuoti pradėjo 1986 m. – žurnale „Moksleivis“ buvo išspausdinti jos eilėraščiai. Novelių išversta į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų ir kitas kalbas, įtraukta į naujausias antologijas. 2013 m. pagal autorės romaną „Vardas tamsoje“ pastatytas to paties pavadinimo filmas (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). 2022 m. sukurta kino juosta „Lobis“ pagal to paties pavadinimo rašytojos Renatos Šerelytės ir režisierės Agnės Marcinkevičiūtės scenarijų.
Apdovanojimai :
1995 m. –  II premija leidyklos „Skomantas“ surengtame nuotykinių-istorinių apysakų jaunimui konkurse.
1996 m. – I premija Lietuvos radijo ir televizijos paskelbtame radijo pjesių konkurse.
1997 m. –  knyga „Jundos lemtis“ pažymėta kaip geriausia metų lietuvių autoriaus knyga vaikams (Šarūno Marčiulionio premija).
1999 m. –  pjesė „Stoglangis“ laimėjo II vietą Atviros Lietuvos fondo paskelbtame pjesių, skirtų vaikų ir paauglių teatrui, konkurse.
2000 m. –  Žemaitės premija už romaną „Ledynmečio žvaigždės“.
2001 m. –  Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija už noveles „Vėjo vėduoklė“, „Raudona ir balta“ ir „Saldžioji valanda“.
2007 m. –  knyga „Krakatukų pievelė“ nominuota Metų knygos rinkimuose vaikų knygų kategorijoje.
2007 m. –  knyga „Balzamuotojas“ nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.
2008 m. –  knyga „Mėlynbarzdžio vaikai“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2009 m. –  knyga „Trenktukė, liūno vaikas“ nominuota Metų knygos rinkimuose vaikų knygų kategorijoje.
2009 m. –  knyga „Mėlynbarzdžio vaikai“ nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.
2010 m. –  Jurgos Ivanauskaitės premija už romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“.
2010 m. –  knyga „Krakatukų jūra“ nominuota Metų knygos rinkimuose vaikų knygų kategorijoje.
2012 m. –  knyga „Krakatukai kosmose“ nominuota Metų knygos rinkimuose vaikų knygų kategorijoje.
2014 m. –  knyga „Kokono baladės“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2015 m. –  romanas „Rebekos salos“ nominuotas Metų knygos paaugliams rinkimuose.
2015 m. –  knyga „Hepi fjūčer‟ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2017 m. –  knyga „Žvaigždžių medžiaga“ nominuota į Metų knygos rinkimuose paaugliams kategorijoje.
2019 m. –   Raimundas Banionis ir Renata Šerelytė už scenarijų filmui „Purpurinis rūkas“ nominuoti  Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ geriausio scenaristo kategorijoje.

Bibliografija:
Žuvies darinėjimas: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
Balandų ratas: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
Jundos lemtis: nuotykinės istorinės apysakos vaikams (Skomanto slapyvardžiu). – Vilnius: Tvermė, 1997.
Prakeiktas kardas: pasakojimas pie karalių Mindaugą: nuotykinės istorinės apysakos vaikams. – Kaunas: Šviesa, 1997.
Ledynmečio žvaigždės: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 1999.
Ėriukas po baobabu, arba Megztinis su uodega: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.
O ji tepasakė miau: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
Vardas tamsoje: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004, 2013.
Laukiniai mėnesiai: esė. – Vilnius: Alma littera, 2006.
Balzamuotojas: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Krakatukų pievelė: pasaka. – Vilnius: Alma littera, 2007, 2013.
Mėlynbarzdžio vaikai: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2008, 2009.
Krakatukų brūzgėlynai: pasaka. – Vilnius: Alma littera, 2008, 2013.
Trenktukė, liūno vaikas: apysaka. – Vilnius: Alma littera, 2009.
Krakatukų jūra: pasaka. – Vilnius: Alma littera, 2009, 2011, 2013.
Vėjo raitelis: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Krakatukai kosmose: literatūrinė pasaka. – Vilnius: Alma littera, 2012.
Sraige, nerūkyk: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013.
Krakatukai sniegynuose: pasaka. – Vilnius: Alma littera, 2013.
Kokono baladės: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2014.
Rebekos salos: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2014.
Hepi fjūčer: aštuoniolika novelių (kartu su L. S. Černiauskaite). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
Žvaigždžių medžiaga: romanas. ‒ Vilnius: Alma littera, 2016.
Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija : romanas. – Vilnius : Alma littera, 2018.
Izabelė: romanas. – Vilnius : Alma littera, 2019.
Pro rūdijančią naktį: romanas : pagrįsta paskutiniojo Lietuvos partizano A. Kraujelio gyvenimo faktais. – Vilnius : Alma littera, 2020.
Pelėdžius ir purpurinė antis. – Vilnius: Alma littera, 2021.
Lobis / Renata Šerelytė. – Vilnius : Alma littera, 2022

Agnė Žagrakalytė – poetė, eseistė.
Gimė 1979 04 28 Pasvalyje.
1997 m. baigė Pasvalio P. Vileišio vidurinę mokyklą. 2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 2002 m. dirbo redaktore jaunimo žurnaluose „Aktyvios jungtys“, „LUX / jauniems“. 2003–2005 m. - savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapių redaktore. Šiuo metu gyvena Briuselyje (Belgija).
Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m., 2002 m. jos kūryba spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų rinkinyje „Six Young Lithuanian Poets“.  Nuo 2010 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2014 m. knyga „Eigulio duktė: byla F117“ išrinkta į „Metų knygos“ penketuką.  Agnės knygos yra patekę į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktukus (2009, 2013, 2014). 2017 m. poezijos knyga „Štai“ tapo „Metų knyga“ poezijos kategorijoje. 2018 m. pagal jos poeziją Rokiškio kultūros centro režisierius Eligijus Daugnora pastatė spektaklį apie nepatenkintų mergelių pasikalbėjimus.

Apdovanojimai:
1996 m. – Liūnės Sutemos premija.
1998 m  – „Poezijos pavasario“ konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureatė.
2003 m. – festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ Jaunojo Jotvingio premija už poetinį debiutą – eilėraščių rinkinį „Išteku“ (2003).
2009 m. – E. Mezginaitės premija už antrąją poezijos knygą „Visa tiesa apie Alisą Meler“.
2012 m. – Salono „Balta varna“ premija.
2013 m.– romanas Eigulio duktė: byla F 117“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2014 m.– Patriotų premija (įsteigė Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija)  už romaną „Eigulio duktė: byla F117“.
2014 m.– Jurgos Ivanauskaitės premija už romaną „Eigulio duktė: byla F 117“.
2014 m. – Augustino Griciaus premija už romaną „Eigulio duktė: byla F 117“.
2014 m.– romanas „Eigulio duktė: byla F 117“ nominuotas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.
2014 m. – romanas „Klara“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2015 m. – Patriotų ir Augustino Griciaus premija už romaną „Eigulio duktė: byla F 117“.
2017 m. – poezijos knyga „Štai“ išrinkta „Metų knyga“ poezijos kategorijoje.
2018 m. – Vlado Šlaito premija už eilėraščių knygą „Štai“.

Bibliografija:
Išteku : eilėraščiai. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Visa tiesa apie Alisą Meler : eilėraščiai. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Eigulio duktė: byla F 117 : romanas. – Vilnius : Tyto alba, 2013.
Klara : bande dessinée : [romanas]. – Vilnius : Tyto alba, 2014.
Štai : eilėraščiai. – Vilnius : Tyto alba, 2017.
Bu bu itis : Alisa Meler išeina pro duris : [eilėraščiai]. – Vilnius : Tyto alba, 2019.

Giedra Radvilavičiūtė – Lietuvos prozininkė, eseistė, redaktorė.
Gimė 1960 metais kovo 5 d. Panevėžyje. 1983 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką ir mokytojavo provincijoje. 1986 m. persikėlė į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose. 1994–1997 m. su šeima gyveno Čikagoje (JAV). Ten būdama, kartu su vyru kalbininku Giedriumi Subačiumi išleido Čikagos Newberry bibliotekos lituanistinių ir prūsistinių knygų iki 1882 m. katalogą.
1986 m. debiutavo apsakymais, tačiau tikrasis pripažinimas atėjo 1999-aisiais, kai kultūrinėje spaudoje ėmė skelbti esė. Išleidusi dvi pirmąsias savo  knygas tapo viena skaitomiausių lietuvių esė žanro atstovių bei viena madingiausių Lietuvos rašytojų. Inicijavo tarptautinį šiuolaikinės literatūros forumą „Šiaurės vasaros“, vykstantį Jurbarke nuo 2002 m. 2010 metais esė rinkinys  „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ pakliuvo į Metų knygos rinkimų penketuką suaugusiųjų kategorijoje. 2014 metais Nacionaliniame diktante buvo rašomas Giedros Radvilavičiūtės tekstas „Skrydis". 2018 metais esė knyga „Tekstų persekiojimas“ tinklalapio „15min.lt“  metų knygos rinkimuose buvo išrinkta geriausia lietuvių autorių negrožine knyga. O 2020 metais Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio proga „15min.lt“ skelbtame Reikšmingiausios Nepriklausomybės knygos konkurse esė kategorijoje daugiausiai skaitytojų balsų surinko jos knyga „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Jos kūryba yra išversta į anglų, bulgarų, danų, kroatų, lenkų, norvegų, olandų, prancūzų, rusų, švedų, vengrų, vokiečių kalbas.
Giedra Radvilavičiūtė sukūrė originalų lietuviškos esė tipą, kur dera savitas mąstymas, tvirta struktūra ir tirštas pasakojimas, intelektualus šmaikštumas ir guvi ironija, o gausios kultūrinės aliuzijos, žinomų menininkų citatos dalyvauja tekste kaip realios tikrovės dalis.
Vilniuje, Literatų gatvės sienoje, Lietuvos literatams skirtoje galerijoje Giedrai Radvilavičiūtei skirti Martos Vosyliūtės (Nr. 80) ir Violetos Laužonytės (Nr. 145) meno kūriniai.

Apdovanojimai:
2010 m. Elenos Mezginaitės premija.
2012 m. Europos Sąjungos literatūros premija už knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.
2015 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už skvarbią visuomenės analizę ir eseistinio teksto kokybę.
2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už knygą - esė apie rašytojus bei žmones „Tekstų persekiojimas“.

Bibliografija:
Suplanuotos akimirkos : esė rinktinė. – Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2004.
Privalomi parašyti tekstai : esė. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008.
Šiąnakt aš miegosiu prie sienos : esė rinkinys. – Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, [2010].
Tekstų persekiojimas : esė apie rašytojus ir žmones / Giedra Radvilavičiūtė. – Vilnius : Apostrofa, 2018.