Laisvieji stumbrai Lietuvoje. Kas per žvėrys šie gyvūnai, apie kuriuos daugelis net nežino, o žinantys, net nesusimąstydami dažnokai vadina klaida, siūlo iššaudyti, „sureguliuoti“, gi „humanistai“ - uždaryti į aptvarus, kur esą ir jiems bus lengviau, ir mums ramiau?

12 geriausių Lietuvos laukinės gamtos fotografų nuotraukų ir 12 pagrindinių faktų apie stumbrus. Susipažinkite iš arčiau. Jie ateina.

Daugiau informacijos ir nuotraukų www.lietuvosstumbrai.com, www.facebook.com/LietuvosStumbrai.

Stumbrams reikia tavo balso. Išreikšk pritarimą jų teisei būti laisviems.

Stumbras (lot. Bison bonasus, angl. Wisent, Buffalo, Bison, vok. Wisent) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi. Paplitęs Europoje. Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Stumbras įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą (statusas: pažeidžiama rūšis) ir Lietuvos raudonąją knygą (stausas: atkurta rūšis). Rimanto Nalivaikos nuotrauka:

 

Pirmieji stumbrai pasirodė centrinėje Azijoje vėlyvojo Plioceno - ankstyvojo Pleistoceno epochoje. (Plioceno laikotarpis tęsėsi prieš 5,332 mln. - 2,588 mln. metų, Pleistoceno laikotarpis - prieš 2,588 mln. - 12 tūkst. metų). Iš centrinės Azijos jie pasklido po visą Aziją ir Europą, o per Beringo sąsiaurį ir į Šiaurės Ameriką. Rimanto Nalivaikos nuotrauka:

 

Stumbrai grąžinti į Lietuvą 1969 metais, o 1973 metais pirmieji penki Lietuvoje atsivesti stumbrai išleisti į laisvę. Tad stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų. Jau daugiau kaip 40 metų jie yra laisvi. Romualdo Barausko nuotrauka:

Stumbras - kertinė ir skėtinė ekosistemos rūšis. Kertinių rūšių buvimas yra lemiamas norint palaikyti ekologinės bendruomenės struktūrą bei įvairovę, jos išskirtinės tuo, kad yra susijusios su visa likusia bendruomene. Rewilding Europe priskiria stumbrus prie skėtinių rūšių, nes saugant stumbrus ir dideles teritorijas, kurios reikalingos jiems gyventi, laimi ir daug kitų augalų bei gyvūnų rūšių. Romualdo Barausko nuotrauka:

Paskutiniais lenkų mokslininkų tyrimų duomenimis - tai atvirų vietovių gyvūnas, tad kuriant stumbrų apsaugos programas rekomenduojama vadovautis šia nauja informacija. Dariaus Babelio nuotrauka:

Stumbras - žolėdis gyvūnas, aktyviai keičiantis kraštovaizdį pagal save. Jo dėka klesti daugybė kitų gyvūnų ir organizmų. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Stumbras yra didžiausias ir stipriausias gyvūnas Europoje, praktiškai neturintis natūralių priešų, tačiau tai baikštus gyvūnas. Stumbrui gamta nedavė žvitrių akių, todėl gerai įžiūrėti besiartinantį gyvį stumbrai išgali iš kokių 200 – 300 m. Kažką įtartino pamačiusi stumbrų banda sužiūra, išsirikiuoja puslankiu, kad užstotų savo kūnais jauniklius, ir tokiu savo elgesiu nesupratingam prašalaičiui gali kelti baimę. Atrodo, kad šie stambūs žvėrys tuoj puls. Tačiau stumbrai taip elgiasi tol, kol gerai įžiūri besiartinantįjį, ir jei tai žmogus – bėga. Atstumas, kuris leidžia stumbrams gerai įžiūrėti besiartinantįjį tik 200 - 300 metrų. Mariaus Čepulio nuotrauka

Stumbrai gyvena bandomis, kurias sudaro patelės su savo atžalomis iki kol subręsta. Žiemą stumbrai laikosi didesnėmis bandomis vidutiniškai po 20. Vasarą bandos suskyla į mažesnes grupeles vidutiniškai po 12 stumbrų. Ne rujos metu patinai laikosi pavieniui (60% patinų) arba grupelėmis  po 2-3. Vasarą stumbrai daugiausia laiko praleidžia miške ir į laukus maitintis ateina nereguliariai. Žiemą situacija keičiasi, ir stumbrus dažniau galima pastebėti atvirose vietovėse. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Bandoje - matriarchatas. Vadovauja suagusi stumbrė. Dažniausiai stumbrė su jaunikliu. Stumbrai nesudaro griežtai apibrėžtų bandų, nesaugo savo teritorijos, todėl gali lengvai pereiti iš vienos bandos į kitą kai susitinka. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Stumbrų ruja tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio mėn. Nėštumo laikotarpis trunka apytiksliai 9 mėn. Vaikus veda daugiausia gegužės - liepos mėn., tačiau gali ir visus metus. Daugiausiai veda po 1 jauniklį, tačiau pasitaiko ir po 2. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Patinai lytiškai subręsta 3 gyvenimo metais, tačiau reprodukcijoje dalyvauja 6-12 metų amžiaus patinai. Patelės subręsta 3 gyvenimo metais ir dažniausiai pirmą jauniklį atsiveda 4-aisiais gyvenimo metais. Jauniklius veda daugiausiai veda iki 20 metų amžiaus po vieną jauniklį. Viena patelė per savo gyvenimą atsiveda apie 9 jauniklius.  Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 metų. Romualdo Barausko nuotrauka:

Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Greitis iki 60 km/val., šuoliai į aukštį apie 2 m. Žmonių simpatijų dėka stumbras išrinktas į didįjį Europos gyvūnų penketą (European Big 5).

Viršuje išskirta - Romualdo Barausko nuotrauka

 

 

Joomla SEF URLs by Artio