Vilniaus mokytojų namai drauge su kultūrininku ir literatu Juozu Žitkausku, tęsia renginių ciklą „Jie su Vilnija suaugę“. Šis unikalus jau penkerius metus gyvuojantis projektas pasakoja apie žymius kultūros ir meno žmones, gimusius, gyvenusius ar dirbusius Pietryčių Lietuvoje, populiarina jų kūrybą. Pirmieji projekto renginiai vyko tik Vilniaus krašto gimnazijose ar kultūros įstaigose. Supratus, jog pravartu šį regioną bei jo istorijos sanklodą pristatyti platesnei auditorijai ir pakoreguoti įsišaknijusius stereotipus, ilgainiui renginių geografija prasiplėtė.

Rugsėjo 20 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Lėmė dievai poetu man tapti”, skirta vieno žymiausių 17 a. poeto, kunigo, retorikos teorijos pradininkų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybai. Tai – viena iš projekto „Jie su Vilnija suaugę“ programų, kurią į Dzūkijos sostinę atvežė iš šio krašto kilęs kultūrininkas Juozas Žitkauskas.

Renginyje  buvo pristatyta M. K. Sarbievijaus biografija ir kūryba.

M. K. Sarbievijus – 1595 m. Mozūrijoje gimęs poetas, pamokslininkas, studijavo filosofiją Braunsberge, dėstė poetiką Kražių kolegijoje. 1620 m. studijavo teologiją Vilniaus universitete. Po kelerių metų buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romą, iš kur grįžo 1625 m. Atlikęs privalomą praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, ėmė dirbti Vilniaus universitete, kur dėstė retoriką, filosofiją, scholastinę teologiją. Universitete ne tik profesoriavo, bet ir ėjo įvairias administracines pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakulteto dekanas. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku, tačiau tais pačiais metais išvyko į Varšuvą, kur penkerius metus pamokslavo Vladislovo IV Vazos rūmuose. Į Vilnių buvo atvykęs 1636 m. vasarą, kai jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Mirė Varšuvoje 1640 m. balandžio 2 d.

Poetas daugiausia rašė odes, panegirikas. Išleistas keturios „Lyrikos knygos“. Jau pirmasis poezijos rinkinys atnešė Sarbievijui didžiulį populiarumą ir šlovę, o popiežius vainikavo jį laurų vainiku, prilygindamas kitados taip pagerbtiems Dantei ir Petrarkai. Į Sarbievijų lygiavosi daugelis to laiko poetų, iš jo mokėsi ir sekė jį. Kūryboje daug kalbama etinėmis, bendražmogiškomis temomis. Daug vietos skiriama to meto Lietuvos aktualijoms, istorijai ir konkrečioms personalijoms. Poeto kūryboje daug Vilniaus bei Vilniaus krašto konkretybių.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje skambėjo M. K. Sarbievijaus odės, eilėraščiai, panegirikos bei ištraukos iš neseniai lietuvių kalba išleisto pamokslo „Maršalo lazda parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą֧“. Programą pagyvino aktoriaus ir bardo Giedriaus Arbačiausko atliekamos autorinės dainos bei teatrališki M. K. Sarbievijaus kūrybos skaitymai. Violončelininkė Agnė Arbačiauskienė salės erdvę užpildė klasikinės muzikos garsais.

 

Joomla SEF URLs by Artio