2017 metų spalio 20 dieną Birštono Kurhauze vyko praktinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Tai jau trečioji kas antrus metus vykstanti konferencija, šiemet pirmąkart sulaukusi ir pranešėjų iš užsienio. Konferencijos metu įsteigta Lietuvos biblioterapijos asociacijos iniciatyvinė grupė, asociacijos iniciatyvinės grupės pirmininke tapo doc. dr. Jūratė Sučylaitė.

Didėja besidominčių biblioterapija gretos

Pradėdama konferenciją, jos sumanytoja ir siela Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasidžiaugė kaskart didėjančiu susidomėjimu, – šiais metais norinčiųjų pasiklausyti ir dalyvauti diskusijose buvo toks didelis, kad paskelbtą išankstinę registraciją teko stabdyti jau po 4 dienų, – mat numatyta konferencijai salė negali talpinti visų norinčių. Šiais metais konferencijoje dalyvavo virš 160 asmenų, kviestiniai pranešėjai skaitė 7 pranešimus, vyko praktinis darbas 3 grupėse, kurias moderavo srities specialistai. Vienas iš jų – daugelio skaitytojų mėgiamas kūrėjas Vytautas V. Landsbergis, vedęs praktinį pasakų kūrimo seminarą.

Konferencijos svečiai iš užsienio

Šių metų konferencija išskirtinė tuo, kad joje pristatyta biblioterapija dviejose Europos šalyse – Lenkijoje ir Vengrijoje. Pranešimą apie Lenkijos biblioterapijos asociacijos veiklą parengė Dorota Beltkiewic. Dėl svarbių priežasčių negalėjusi atvykti į Birštoną, ji  skaidres iš anksto atsiuntė dr. Daivai Janavičienei, kuri pristatė artimos kaimynų šalies biblioterapijos istorijos faktus, asociacijos struktūrą, tikslus, misiją, kylančius iššūkius ir artimiausius siekius.

Vengrijos Pėčo universiteto lektorė, dr. Judit Beres dalyvavimą konferencijoje parėmė Lietuvos kultūros taryba. Viešnia Lietuvoje lankėsi pirmą kartą ir liko sužavėta Vilniumi, kaip gilios europietiškos kultūros miestu (kuriame praleido 4 valandas) ir ypač – Birštonu, anot Judith „nuostabaus grožio ir ramybės miestu, kur „garuoja upė“, iš šaltinio atvirai teka mineralinis vanduo, o šilti ir atviri žmonės mėgsta biblioterapiją“. Ypač viešnia susižavėjo mediniais Birštono senosios architektūros nameliais, kurių (deja), taip ir nespėjo atidžiau apžiūrėti dėl įtemptos konferencijos dienotvarkės. Beje, viešniai siūlėme pasivaikščioti praktinių grupių darbo metu. „Juk tai kūrybinis procesas, į jį reikia įsitraukti, o verčiant kūrybą į kitą kalbą, netekama daug prasmių “, – jai sakėme, -„ar negeriau tuo metu pasivaikščioti po miestelį ir pasigrožėti saulėto rudens peizažais?“ Tačiau J. Beres užtikrino, kad svarbiausia, dėl ko ji atvyko čia, – patirti tai, kaip mes, lietuviai, veikiame biblioterapijos srityje ir tuo praturtinti savo žinias. Todėl apžiūrėti miestelį ji ketina kitą kartą, jau planuoja, kad tuomet atvyks iš anksto ir kelioms dienoms. „Gal net su šeima“, – priduria ji. Pasirodo, tai Vengrijoje gana įprasta. Jeigu Judith žino aplinką, jau lankėsi joje anksčiau, įprastai į komandiruotes vyksta su vyru ir sūnumi.

Judith Beres apie biblioterapiją Vengrijoje

Dr. Judith Beres yra ne tik Pėčo universiteto lektorė, dėstanti Informacijos ir bibliotekininkystės katedroje. Ji yra psichologijos bakalaurė, baigusi podiplomines bibliotekininkystės studijas. 2014 metais minėtoje katedroje pradėtos dviejų metų (120 kreditų) biblioterapijos studijos turintiems bakalauro laipsnį humanitarinių, socialinių, psichologijos, socialinio darbo, psichinės sveikatos ir kitose srityse. Judith Beres yra šių studijų kuratorė. Taip pat Judith dirba ir Vengrijos nacionalinėje bibliotekoje, kur vienomis iš jos tiesioginių pareigų yra profesinio bibliotekininkystės žurnalo redagavimas ir biblioterapinių užsiėmimų grupėse vedimas.

Turėdama tokį platų kompetencijų ratą, viešnia labai argumentuotai pristatė biblioterapijos veiklą savo šalyje, minėdama iškylančius sudėtingumus dėl įvairių pakraipų biblioterapinės veiklos konsolidacijos ir būtinybę veikti bendrai, siekiant užsibrėžtų tikslų. Viešnia įtikinamai pasisakė dėl nacionalinių asociacijų svarbos, vystant veiklą nacionaliniu lygmeniu bei kuriant tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos bibliotekų biblioterapiniai projektai

Trys pranešimai konferencijoje skirti gerosios patirties pasidalinimui, visi jie – iš bibliotekų. Vilniaus miesto centrinė biblioteka pristatė tęstinį projektą „Atvirumo s@la bibliotekoje“. Projektas vyksta bibliotekoje, ši institucija yra biblioterapijos dalyvių koordinatorė. Bibliotekininkai suburia projekto įgyvendinimo komandą ir rūpinasi tikslines grupes atstovaujančių dalyvių sukvietimu. Įkvepiantis savo gerąja dvasia projektas, kuriame biblioterapija teikiama, įsitraukiant per kompiuterinius žaidimus. Nuostabu, kad Naujosios Vilnios bibliotekos personalas plečia savo veiklą, apimant ne tik vaikų, paauglių, bet galiausiai – ir jų tėvų tikslines grupes. Nenuostabu, kad šia iniciatyva žavimasi ne tik Lietuvoje. Žinios apie gerus darbus labai reikalingos visame pasaulyje.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka pristatė jau keletą metų besitęsiantį projektą „Literatūrinė vaistinė“. Tai – skaitymo skatinimo projektas, veikloje panaudojantis intriguojančius ir skaitymu sudominančius biblioterapijos elementus. Jame knyga pristatoma terapiniu požiūriu, tarsi skaitytojui išrašant receptą, pavyzdžiui – nuo liūdesio, gaiviai išblaškantis rūpesčius iš galvos romanas apie….. Kūrybingi, skaidriai nuotaikingi „bibliotekininko receptai“ anotuoja knygos turinį. Projektas tapo vizitine šios bibliotekos kortele, su juo biblioteka save reprezentuoja skaitymo festivaliuose, knygų mugėse.

Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Dalia Bagdžiuvienė papasakojo tikras istorijas iš jos vykdomo socialinio projekto „Skaitymas su šunimi“. Projektas vykdomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindu, biblioteka bendardarbiausja su Kaniterapijos asociacija. Pasirodo, treniruota šiai veiklai ausaspalvė retriverė Goja per ilgai būti klausytoja atsisako, – kiekvienas turi savo ribas J Kantri ir draugiška vaikams Goja, jei pavargsta būti atidi klausytoja, – tiesiog nusisuka….

Moksliniai tyrimai biblioterapijos srityje

Klaipėdos universiteto doc dr. Jūratė Sučylaitė pranešimą skyrė biblioterapijos ir kūrybinio rašymo tyrimams. Suomijoje, Jungtinėje karalystėje, Rusijoje ir kitose pasaulio valstybėse atlikti tyrimai įrodo biblioterapijos teikiamą naudą reabilitacijoje. Anot mokslininkės: “Žmogaus bendravimas su žodiniu menu yra sudėtingas procesas, kurio rezultatų neįmanoma paaiškinti remiantis viena teorija.“ Kita vertus, tarpdalykiniai tyrimai reikalauja ypač didelių tyrėjų kompetencijų, todėl itin svarbu palaikyti tarsritinius ryšius. Pastarųjų vystymui galėtų pasitarnauti vienijančios asociacijos įsteigimas.

Norinčius sužinoti daugiau apie mokslinius tyrimus biblioterapijos srityje docentė pakvietė į 2017 metų lapkričio 30 – gruodžio 2 dienomis vyksiantį tarptautinį mokslinį seminarą „Psichosocialinė reabilitacija: biblioterapijos ir kūrybiško rašymo moksliniai tyrimai“.

Pirmieji žingsniai Lietuvos biblioterapijos asociacijos link

Konferencijos pabaigoje dalyviai pakviesti išreikšti nuomonę, ar reikalinga Biblioterapijos asociacija Lietuvoje. Balsuojant atviru balsavimu, visi dalyviai pasisakė už asociacijos įsteigimą. Nutarta sudaryti asociacijos steigimo iniciatyvinę grupę, kurioje dalyvauti išreiškė norą 15 asmenų. Iniciatyvinė grupė pirmininke išsirinko Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūratę Sučylaitę. Iki steigiamojo suvažiavimo iniciatyvinė grupė, koordinuojama pirmininkės, parengs asociacijos nuostatus ir kitus steigimui įteisinti būtinus dokumentus. Steigiamasis suvažiavimas numatomas lapkričio – gruodžio 2 dienomis, minėto tarptautinio mokslinio seminaro metu.

Daivos Janavičienės tekstas ir nuotrauka

Informacijos šaltinis - https://biblioterapija.wordpress.com

Joomla SEF URLs by Artio