Vėl susirinkome pavakaroti Vidzgirio bibliotekoje. Atkeliavo 2018-ieji metai, o mes kupinos įspūdžių, naujų idėjų, siekių. Kaip visada mintys pasipylė kaip iš gausybės rago, perskaičius O.Henry „Išminčių dovanos“. Autorius knygoje meistriškai sudėlioja vaizdus apie graudžių ir juokingų žmonių gyvenimus, apie turtuolius ir vargšus, jų kasdienybę ir šventes, apie niekšiškumą ir pasiaukojimą. Visoms labiausiai įsiminė apsakymas „Paskutinis lapas“. Jo veikėjos mažos dailės studijos merginos Sju ir Džonsė. Keliais žodžiuose slypinčių jausmų potepiais O.Henry piešia merginų gyvenimą. Serganti Džonsė pasiduoda neigiamai saviįtaigai, nusprendusi, kad mirs, kai nukris paskutinis gebenės lapas. Tai apsakymas apie draugystę, pasiaukojimą, viltį. „Kažkas privertė tą lapą pasilikti, kad aš pamatyčiau, kokia buvau nedora. Juk nuodėmė trokšti mirties.“ Apsakymas baigiamas draugės žodžiais: „Ar tu nepastebėjai, kad jis nevirpa ir nejuda nuo vėjo? O, brangioji – tai Bermano šedevras...nutapytas tą naktį, kai nukrito paskutinis lapas“. Knygos veikėjai tarsi laukia laimingo atsitiktinumo, kuris pakeis jų gyvenimus. Apsakymuose istorijos labai paprastos, tačiau jose glūdi daug gyvenimiškos išminties. Po kiek laiko gal neprisiminsime visų apsakymų turinio, bet tikrai dar ilgai prisiminsime ypatingą knygos dvasią ir nupieštą gebenės lapą ant knygos viršelio.

Pasidalijome mintimis apie perskaitytas knygas ir nusprendėme, kad skaitysime Sandro Marai psichologinį romaną „Žvakės sudega iki galo“ ir Scarlett O‘Kelly „Tarp paklodžių“.

Klubo narė Emilija

Joomla SEF URLs by Artio