Rašytoja Birutė Jonuškaitė, pakvietusi alytiškius į susitikimą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, sukūrė nuoširdžią ir nepretenzingą renginio atmosferą. Neskubriai besivyniojant rašytojos pašnekesiams su bibliotekos renginių vedėja Leokadija Sušinskaite, pamažu atsiskleidė kūrybos užkulisių slėpiniai. Apie knygų personažus buvo kalbama lyg apie senus pažįstamus – gyvus, tikroviškus ir nebūtinai „prilimpančius prie dūšios“.

„Ištisai gyveni su tais personažais. Tik ir lauki iki vidurnakčio, kada galėsi prisėsti apie juos parašyti. Jie – tarsi aplinkui šmirinėjančios dūšelės. Vis šnabždančios: „parašyk tą, parašyk aną.“ O nesuspėsi užrašyti – tos mintys gali ir pradingti...“ – atviravo Birutė Jonuškaitė.

Į renginį susirinkusi publika mėgavosi abiejų tarpusavyje besisiejančių romanų – „Marantos“ ir „Maestro“ – ištraukomis, kurias gyvai ir tikroviškai perskaitė jų autorė.

Prieš keletą metų pasirodęs rašytojos Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“ sulaukė didelio skaitytojų ir kritikų susidomėjimo. Romanas buvo įvertintas Liudo Dovydėno premija, įtrauktas į 2015 metų geriausių knygų penketuką ir kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

Knygos „Maranta“ paskutiniame puslapyje buvo įrašas – pirmos dalies pabaiga. Rašytoja liko ištikima savo kūrybos gerbėjams ir kaip tik šiemet, beveik po ketverių metų, pristatė antrąją romano dalį „Maestro“.

Naujojo romano „Maestro“ centre – spalvingas ir prieštaringas, pilnakraujis vyro pasaulis. Tai – subtiliai atskleistas garsaus dailininko Maestro charakteris. Paslaptingasis Maestro žaidžia su gyvenimu, apgaudinėja save ir moteris. Atsiduodamas tik tapybai, nuolatos ilgisi meilės.

B. Jonuškaitės romaną „Maestro“ lydi „Marantos rašymo dienoraštis“, kuriame autorė kalbasi su personažais, atskleidžia apmąstymus apie savo kūrybą, meilę, laikinumą ir amžinybę, savotiškai sujungia romaną „Maranta“ su naujausiu savo kūriniu „Maestro“.

„Pats smagiausias rašytojo užsiėmimas – pasistengti įlįsti į kieno nors kailį. Negaliu pasakyti, kuris personažas mylimiausias ar nemylimiausias. Svarbiausia, kad jis būtų tikras. Bet reikia pripažinti, kad jokie romanai „neperspjaus“ gyvenimo. Jame nutinka išties neįtikėtinų dalykų. Žmogus, norėdamas ką nors vertingo parašyti, turi būti perėjęs gyvenimo sunkumus“, – teigia rašytoja Birutė Jonuškaitė.

Kai kurie alytiškiai dar ir po renginio liko asmeniškai pabendrauti su pamėgtų romanų autore, o į jų atsineštų knygų puslapius įsirangė autografai. Muzikinį renginio foną kūrė Jaunimo centro pianistė Beata Jarmalavičiūtė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Joomla SEF URLs by Artio