Siekiant išsaugoti literatūrinį Jurgio Kunčino atminimą, jo gimtajame mieste, rašytojo vardu pavadintoje Alytaus miesto viešojoje bibliotekoje, 2006 m. atidarytas rašytojo atminimo kambarys. Čia sukaupti rankraštiniai bei spausdinti dokumentai – kūrybos rankraščiai, laiškai, piešiniai, satyriniai leidiniai, taip pat publikacijos iš periodinių leidinių apie rašytoją ir jo kūrybą ne tik lietuvių, bet ir užsienio (anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, lenkų, rusų) kalbomis. Visa ši informacija perkelta į vieną populiariausių šiuolaikinių kompiuterinių technologijų – kompaktines  plokšteles. Surinkta medžiaga liudija apie literato brandų kūrybinį palikimą. Tai – eilėraščiai, novelės, apsakymai, prisiminimai, recenzijos, daugybė publicistinių straipsnių, kurie atskleidžia J. Kunčiną kaip šmaikštų, giliai mąstantį bei ironiją mėgusį žmogų.

Šiame kambaryje galima susipažinti su įvairiais J. Kunčino kūriniais – romanais, novelėmis, apsakymais, eilėraščiais, kurių išleista daugiau kaip dvidešimt,  taip pat pasklaidyti ir rašytojo kūrinius, išverstus į užsienio kalbas. Geriausiu mūsų kraštiečio kūriniu laikomas romanas „Tūla“, 1994 m. pelnęs Rašytojų sąjungos premiją bei išverstas į švedų, lenkų, anglų bei rusų kalbas.

Lankytojų dėmesiui – režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas apie rašytoją „Beveik laimingas“ bei šios režisierės sukurtas trumpametražinis meninis filmas pagal romaną „Menestreliai maksi paltais“, garsiausio J. Kunčino romano „Tūla“ garsinis įrašas.

Parengta nuolat veikianti paroda bei fotografijų ekspozicija, kurioje užfiksuotos svarbiausios rašytojo gyvenimo akimirkos. Vaikystės ir jaunystės nuotraukos iš jo asmeninio albumo, kuriose galima įžvelgti tuometinio miestelio fragmentų, vertingos ir istoriškai. Šiai ekspozicijai panaudotos žinomų alytiškių fotomenininkų – Z. Stankevičienės, Z. Bulgakovo bei Vytauto V. Stanionio nuotraukos.  Nuo kambario langų nostalgiškai švyti senojo Alytaus miesto vaizdai, įamžinti prieš keletą dešimtmečių.

Savitą ekspozicijos aurą sukuria ir asmeniniai rašytojo daiktai: rašomoji mašinėlė, kušetė, gertuvė, netgi pieštukinė su rašytojo paliktais pieštukais bei kitomis rašymo priemonėmis ir kt. Už šiuos dovanotus eksponatus esame dėkingi rašytojo žmonai Rasai Kunčinienei. Jos dėka 2014 m. šeštųjų "Imbiero vakarų" išvakarėse biblioteką pasiekė naujas išskirtinis eksponatas - J. Kunčino namų sienos fragmentas - koliažas, sveriantis daugiau nei toną, kurį rašytojas sulipdė iš įvairių savo asmeninių daiktų, suvenyrų ir nuotraukų.

Ypatingai šis kambarys atgyja, bibliotekoje vykstant jau gilia tradicija tapusiems trumposios prozos skaitymams „Imbiero vakarai“, kuriuose taip pat bandoma prisiliesti prie rašytojo kūrybos.

Jurgio Kunčino atminimo kambario durys atviros visiems, norintiems suprasti, kaip brendo kūrėjo asmenybė, taip pat norintiems susipažinti bei geriau suvokti rašytojo kūrybą.




Joomla SEF URLs by Artio