J.Kunčino „Tūla“ – tikriausiai paskutinis programinis romanas, kurį turi perskaityti nuolatinių pasiruošimų šventėms, įskaitoms bei kitų nelaimių išvarginti abiturientai. Todėl ir nusprendėme surengti integruotą pamoką IVb, IVe, IVf klasėms netradicinėje erdvėje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Pavadinome ją „Atsisveikinimas su sovietmečiu. Svečiuose pas J.Kunčiną“.

„Tūlos“ realijos – sovietmečio absurdas, bohema, inteligentiški valkatos girtuokliai, mistiškasis Vilniaus Užupis – tokios pat tolimos dabartiniams aštuoniolikmečiams kaip laidiniai telefonai ar gazuoto vandens automatai gatvėse. O juk J.Kunčinas – alytiškis, nors ir išgyvenęs, kad Alytus nelaimingiausias miestas Europoje dėl to, kad iš kurorto kažkada buvo paverstas pramonės miestu. Bet „Tūla“ – kūrinys apie meilę – poetišką, besąlygišką, gražią – tokią gražią, kokia gali būti tik mūsų svajonė, nepavaldi jokiam laikui ir jokioms išmanioms technologijoms. Na, žinoma, būtent jos mums padėjo išgirsti ir išvysti gyvą rašytoją, pajausti jo subtilų humoro jausmą.

Susipažinę su bibliotekos darbuotojos Ilonos Krupavičienės pateikta medžiaga bei vaizdingu J.Kunčino biografijos ir kūrybos pristatymu, abiturientai reflektavo raštu, gavę tris probleminius kausimus apie sovietmečio ženklus, romano autobiografiškumą bei menininko vaidmenį  totalitarinėje valstybėje. Vis dėlto didžiausia problema – perskaityti „Tūlą“. O gal pavyks? O jei dar ir patiks?

Rima Bartkienė, Aldona Dumbliauskienė, Ingrida Vilkinienė,

Alytaus Jotvingių gimnazija

Joomla SEF URLs by Artio