Ar žinote, kas sieja Alytaus miesto teatro aktorių Tomą Pukį ir poetą Vytautą Mačernį? Tomas sakosi, kad šį nematomą ryšį tarp judviejų užmezgusi... knyga. Perskaitęs Aldonos Ruseckaitės romaną apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“ Tomas liko priblokštas. Tragiška skaičiais trumpo, bet ne mažiau įsimintino poeto gyvenimo istorija iš tiesų sukrečia: parašyta per 200 eilėraščių, išgyventi spalvingi studijų metai, neįvykusios vestuvės su mylimąja ir atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra, tąkart buvusi lemtinga.

Ir Vytauto Mačernio poezija, ir jo gyvenimo istorija Tomui Pukiui nedavusi ramybės tol, kol jis nusprendė tuo įspūdžiu pasidalinti su kitais.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko poezijos kupinas vakaras „Tu pamiršai mane...“, kuriame aktorius Tomas Pukys  skaitė Vytauto Mačernio eilėraščius ir susirašinėjimus su Bronele (Brone Vildžiūnaite). Rodos, vienas jaunas talentas paniro į kito jauno talento kūrybą. Nuoširdžiai, nusimetęs visas kaukes (kaip keistai tai skamba vaidybinio žanro renginiui, tiesa?..) Tomas atskleidė Mačernio poezijos gylį. Nuščiuvusi salė svajingai nutolo nuo savojo „aš“ ir nuklydo į pasąmonės tolius.

Ech, tos Vytauto Mačernio eilės! Kaip jos pritinka šiomis dienomis – juk mes visi sugrįžome po nerūpestingų vasaros nuotykių ir vėl bandome rimčiau pamąstyti apie savąją vietą šioje žemėje. Nostalgiškai nuotaikai srūvant į širdį, poezija yra kaip tik tai, kas suteikia peno apmąstymams.

„Poezija yra sielos kalba, kuri veržiasi iš vidaus ties kiekvienu posmu, o atėjus rudeniui, orui vis šaltėjant, taip norisi kažko, kas galėtų sušildyti, prablaškyti melancholiją. Vakare paimkime puodelį arbatos ir pabūkime kartu su Vytautu Mačerniu, jo kūryba, tiesiog pasinerkime į jo vidinį pasaulį“, – ragina Tomas Pukys.

Šių metų birželio 5-ąją rašytojui Vytautui Mačerniui būtų sukakę 101 metai. Jo vardą lydi daugybė apibūdinimų: jauniausias lietuvių literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vidujinio gyvenimo, vidujybės poetas. Literatūrologai sako, kad Vytauto Mačernio eilės neturi amžiaus.

Ir tikrai, Vytauto Mačernio poezijoje atskleidžiamos tokios universalios tiesos, jog jo eilėraščiai, ko gero, bus skaitomi ir dar po 101 metų...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Joomla SEF URLs by Artio