Kraštotyra

Bibliotekos kraštotyros fondas pradėtas kaupti 1993 m., kuriame – kraštiečių knygos, spausdintuose šaltiniuose esanti informacija apie kraštiečius, taip pat leidiniai, skirti Alytaus ir krašto istorijai, literatūrai, švietimui, kultūrai bei autografuoti leidiniai. 2023 metų pradžioje kraštotyros fondą sudarė 3 020 leidinių.

Periodinių leidinių archyve – Alytaus miesto ir rajono laikraščių komplektai nuo 1973 m., tačiau galima pasklaidyti netgi 1955 m. išleistus spaudinius, kurie itin sudomina biblioteką lankančias moksleivių ekskursijas. Didelio jaunimo susidomėjimo sulaukia ir Alytaus fotografijų albumai, kuriuose užfiksuoti senojo miesto vaizdai.

Kraštotyros informacijos bibliografiniai įrašai saugomi kraštotyros kartotekoje, o nuo 2000 m. - elektroninėje duomenų bazėje. 2003 metais, pasirašius sutartį su LNB dėl „Nacionalinės bibliografijos duomenų banko“ (NBDB) kūrimo, biblioteka dalyvauja kuriant įrašus modernizuotoje Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje (LIBIS). Nuo 2010 metų kraštotyros kartotekoje esantys bibliografiniai įrašai įtraukiami į elektroninę duomenų bazę.

Periodikos straipsnių kopijos, taip pat informacija iš kitų spausdintų šaltinių apie žymius Alytaus krašto žmones bei krašto istoriją kaupiama atskiruose teminiuose aplankuose, kurie populiarūs skaitytojų tarpe dėl greitai surandamos reikalingos informacijos.

Kraštotyros skaitykloje saugomos ir unikalios senosios knygos - mokslinio bei religinio pobūdžio leidiniai, į biblioteką atkeliavę iš Obelijos dvaro (Alytaus raj.). Tai ir iš Dzūkijos kilusio lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus raštai, išleisti 1921 m., taip pat ir kiti iškilūs, tautiškai reikšmingi jo kūriniai, leisti 1948 m. bei 1949 m. Vokietijoje. Savo turiniu ir kalba įdomus sulietuvintas veikalas „Kultūros istorija“, išleistas 1917 m. Čikagoje. Tai vertinga dovana kraštotyros skaityklai, saugančiai išliekamąją vertę turintį rašytinį kultūros paveldą.

Nuo pat bibliotekos gyvavimo pradžios, rengiamos tradiciškai didelio susidomėjimo sulaukiančios kraštotyrinio pobūdžio parodos bei renginiai. Ieškoma ir gana sėkmingai atrandama naujų temų bei idėjų smalsiems ir išrankiems lankytojams. Sėkmingai bendradarbiaujama su krašto dailininkais, menininkais, fotografais netgi su kolekcionieriais. Kasmet minint miesto gimtadienį parengiamos itin išsamios ir gausios dokumentų, fotografijų parodos bei iniciatyvos:

„Senųjų gatvių istorijos“ (1999);

„Mūsų miestą puošia skulptūros“ (2000), kurios pagrindu parengtas ir CD;

"Iškilioji Lietuvos istorikė iš tyliosios Merkinės gatvės. Habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Žepkaitė“ (2001);

„Senoji Alytaus architektūra“(2002);

Internetinė svetainė „Alytaus vizualiųjų menų kūrėjai ir jų kūryba“ (2003);

Legendinis miesto daktaras Stasys Kudirka“ (2004);

„Alytaus parkai: gamtos oazės, sukurtos žmogaus rankų“ (2005);

"Žingsnis po žingsnio: nuo smulkių amatininkų dirbtuvėlių iki didžiųjų pramonės gigantų“ (2006);

"Alytaus fotografijos legenda – Vytautas Stanionis“ (2007);

”Olita ir Alytus Algimanto Antanevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcijoje“ (2008);

"Alytaus kultūros premijos laureatai: 1991-2008“ (2009). Apie Alytaus miesto kultūrai nusipelniusius žmones sudaryti aplankai, kuriuose pristatomos jų biografijos bei nuveikti darbai. Susistemintą informaciją, kuri saugoma ir skaitmeninėse laikmenose, planuojama panaudoti knygos leidybai;

„Alytaus ulonai Vilniaus ir Alytaus kolekcionierių rinkiniuose“ (2010);

„Alytietiškos istorijos Kosto Poškaus piešiniuose ir tekstuose“ (2011);

"Vilniaus gatvė: nuo Zimavičienės mūro tilto link". Istorinės metamorfozės (2012);

Mokslininko ir poligloto, filosofijos mokslų daktaro alytiškio Gedimino Degėsio fotografijos paroda"Sawubona, Africa!". Tai įvadas į I pasaulio menų ir kultūros festivalį Alytuje (2013);

Roberto Šarknicko fotografijų paroda „Laimingas“ (2014); 

Jubiliejinė Vito Zabitos tapybos ir grafikos paroda (2014);

Kosto Poškaus knygos (NE) ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI (alytietiškos istorijos) pristatymas (2015);

Alytiškio Alberto Antanavičiaus kompaktinės plokštelės „Alytus" pristatymas (2016);

Kosto POŠKAUS darbų paroda „DALINIS MĖNULIO UŽTEMIMAS“. Tapyba, piešiniai, tekstai (2018);

Zenono BULGAKOVO tapybos darbų paroda „IŠTAPYTAS ZENONO BULGAKOVO PASAULIS“ (2019);

Dailininko Andriaus GRIGALIŪNO personalinė tapybos darbų paroda, skirta Alytaus miesto dienoms „TAIP IR KITAIP“ (2020);

MIESTO GIMTADIENĮ ŠVENČIAME DRAUGE“. Alytiškio dailininko Benjamino JENČIAUS tapyba, Alberto ANTANAVIČIAUS-Šekspyro dainos (2021);

Arūno VAITKAUS paroda „NUSIŠYPSOK IR BŪSI GRAŽUS. Alytaus kultūros veidai – šaržuoti ir linksmi“(2022);

Alytaus miesto gimtadieniui surengtas žygis,„7770+2 LITERATŪRINIAI SVEIKATOS ŽINGSNIAI ALYTUJE“. Literatūrinio žygio dalyviai susipažino su Alytuje gyvenusiais rašytojais (2023).

 

                 

Bibliotekos kraštotyros darbai:

 

2001 m. - parengta duomenų bazė „Mūsų miestą puošia skulptūros“ (kartu su Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos biblioteka);

 parengta bibliografinė rodyklė „Antanas Žmuidzinavičius. Bibliografinė rodyklė. 1906-2001“, skirta dailininko 125-osioms metinėms, kuri buvo pristatyta spausdintu tekstu ir kompaktiniame diske.

2003 m. - interneto svetainė „Alytaus vizualiųjų menų kūrėjai ir jų kūryba“, kurioje pateikiama informacija apie 46 Alytaus karšto menininkus bei pateikiami jų darbai.

2004 m. - respublikiniams trumposios prozos skaitymams “Imbiero vakarai“ apie visus renginio dalyvius surinkta ir susisteminta informacija, kuri patalpinta bibliotekos internetinėje svetainėje.

2006 m. - bibliotekoje įkurtame rašytojo J. Kunčino atminimo kambaryje parengtos pastoviai veikiančios rašytojo rankraščių, knygų, dokumentų, spaudinių bei fotografijų ekspozicijos. Taip pat parengta kompaktinės plokštelės „Gyvas Jurgio Kunčinas pėdsakas“ I dalis, kurioje pateikti pilnateksčiai dokumentai apie rašytoją J. Kunčiną bei jo kūrybą.

2007 m. - parengta kompaktinės plokštelės „Gyvas Jurgio Kunčino pėdsakas“ II dalis „Gyvenimo stebėtojo užrašai“, kurioje suskaitmeninti visi rašytojo grožinės prozos tekstai, skelbti Lietuvos periodinėje spaudoje;

literatūrinės konferencijos „Novelės anatomija“ metu pristatytas almanachas „Imbiero vakarai. 2004-2006“. Tai trečiąkart Alytuje vykusių respublikinių trumposios prozos festivalių, skirtų Jurgio Kunčino atminimui, įvykių ir juose skaitytos kūrybos metraštis.     

2008 m. - už aktyvią kūrybinę veiklą, puoselėjant Alytaus kultūrą Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos organizacinei-kūrybinei grupei - Giedrei Bulgakovienei, Linai Kamorūnaitei, Daivai Ivoškienei, Ilonai Krupavičienei, Vitalijai Pankienei ir Jūratei Čėsnaitei skirta Alytaus miesto kultūros premija.

2009 m. - visuomenei pristatyta šios bibliotekos ir leidyklos „Kita knyga“ išleista Rimo Buroko knyga „(ne) gyvenimo fragmentai“ (2008). Tai iš Alytaus kilusio, tačiau Lietuvoje ir už jos ribų kur kas geriau pažįstamo kūrėjo knyga. Daugiau nei pusė knygoje esančių eilėraščių publikuojami pirmą kartą. Šiam bibliofiliniui leidiniui penkioliktoje, jubiliejinėje Knygos šventėje, organizuotoje Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos ir XXVII knygų mėgėjų draugijos, skirta konkurso „Biblioteka: darbai ir žmonės“ (iš Lietuvos viešųjų bibliotekų istorijos) pirmoji vieta.

2010 m. – vykstant ketvirtiesiems trumposios prozos skaitymams „Imbiero vakarai“ parengtas pranešimas „Jurgio Kunčino kūrybos vertimų į užsienio kalbas apžvalga“.

2011 m. – respublikinės konferencijos „Literatūriniai festivaliai Lietuvoje. Organizavimo patirtys ir problemos“ metu pristatytas antrasis literatūrinis almanachas „Imbiero vakarai. 2008-2010“, kuriame – trečiųjų bei ketvirtųjų respublikinių trumposios prozos skaitymų Jurgiui Kunčinui atminti autorių skaityti kūriniai, pranešimai, nagrinėjantys rašytojo kūrybą bei šiandienines lietuvių trumposios prozos aktualijas;

pristatytas 20 atvirukų rinkinys „Atvirlaiškis iš Alytaus“ su alytiškių fotografų užfiksuotais miesto vaizdais bei dailininkų improvizacijomis.

2013 m. - poeto Antano A. Jonyno 60-ojo gimtadienio jubiliejui parengta fotoprisiminimų paroda "Antano A. Jonyno alytietiškos istorijos".

2014 m. - vykstant šeštiesiems trumposios prozos skaitymams „Imbiero vakarai“ pristatyta rašytojo J. Kunčino tekstų virtuali biblioteka „Gyvenimo stebėtojo užrašai pagal Jurgį Kunčiną“.

2015 m. - Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos organizuotame konkurse, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pelnė originaliausių inovacijų bibliotekos nominaciją už virtualios bibliotekos sukūrimą.

2016 m. - septintųjų trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai" metu, pristatyta J. Kunčino asmeninė biblioteka bei rašytojui autografuoti leidiniai.

2017 m. - respublikinis ekslibrisų konkursas Jurgio Kunčino 70-mečio jubiliejui paminėti. Lietuvos menininkai ir Alytaus moksleiviai sukūrė su J. Kunčino asmenybe ir kūriniais susietus knygos ženklus. Išleistas knygų skirtukų rinkinys.

2018 m. – minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bibliotekoje surengta tarptautinio ekslibrisų konkurso dalyvių paroda „EX LIBRIS. 100 MŪSŲ LAISVĖS METŲ“.

2022 m. –  Bendradarbiaujant su alytiškiu Albertu Antanavičiumi-Šekspyru, išleista knyga „Sidabro skrynia:pasakaitė apie gerumą“ (projektą finansavo LKT).

2023 m. – parengta audiovizualinė paroda „Baltųjų sūrių naktis“ pagal Jurgį Kunčiną (projektą finansavo LKT).

                  „Gitariniai eilėraščiai“. Alberto Antanavičiaus-ŠEKSPYRO knyga „ŽODŽIAI, KURIAIS MYLIM“ (projektą finansavo LKT).