Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kraštotyros fondas pradėtas kaupti 1993 m., kuris bibliotekai skaičiuojant dvidešimt šeštuosius veiklos metus, žymiai pasikeitė ir išaugo. Kraštotyros skaitykloje kaupiama visa informacija, susijusi su Alytaus miestu, rajonu bei Dzūkijos kraštu: kraštiečių knygos, spausdintuose šaltiniuose esanti informacija apie krašto istoriją, įžymias krašto asmenybes, lankytinas vietas, kultūrinį, politinį gyvenimą ir kt., taip pat garsiniai dokumentai, bukletai, lankstinukai. Kraštotyros spaudinių fondą nuolat papildo įvairūs leidiniai su autografais. Sukauptas gausus fotografijų archyvas bei renkamas žymių krašto žmonių rankraščių fondas.

Periodinių leidinių archyve - Alytaus miesto ir rajono laikraščių komplektai nuo 1973 m., tačiau galima pasklaidyti netgi 1955 m. išleistus spaudinius, kurie itin sudomina biblioteką lankančias moksleivių ekskursijas.

Kraštotyros informacijos bibliografiniai įrašai saugomi kraštotyros kartotekoje, o nuo 2000 m. - elektroninėje duomenų bazėje. 2003 metais, pasirašius sutartį su LNB dėl „Nacionalinės bibliografijos duomenų banko“ (NBDB) kūrimo, biblioteka dalyvauja LIBIS analizinės bibliografijos posistemio kūrime ir į šią duomenų bazę siunčia analizinius įrašus iš vietinės periodinės spaudos. Nuo 2010 metų kraštotyros kartotekoje esantys bibliografiniai įrašai įtraukiami į elektroninę duomenų bazę.

Periodikos straipsnių kopijos, taip pat informacija iš kitų spausdintų šaltinių apie žymius Alytaus krašto žmones bei krašto istoriją kaupiama atskiruose teminiuose aplankuose, kurie populiarūs skaitytojų tarpe dėl greitai surandamos reikalingos informacijos.

Kraštotyros skaitykloje saugomos ir unikalios senosios knygos - mokslinio bei religinio pobūdžio leidiniai, į biblioteką atkeliavę iš Obelijos dvaro (Alytaus raj.). Tai ir iš Dzūkijos kilusio lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus raštai, išleisti 1921 m., taip pat ir kiti iškilūs, tautiškai reikšmingi jo kūriniai, leisti 1948 m. bei 1949 m. Vokietijoje. Savo turiniu ir kalba įdomus sulietuvintas veikalas „Kultūros istorija“, išleistas 1917 m. Čikagoje. Tai vertinga dovana kraštotyros skaityklai, saugančiai išliekamąją vertę turintį rašytinį kultūros paveldą.

Nuo pat bibliotekos gyvavimo pradžios, rengiamos tradiciškai didelio susidomėjimo sulaukiančios kraštotyrinio pobūdžio parodos bei renginiai, ieškant ir gana sėkmingai atrandant naujų temų bei idėjų smalsiems ir išrankiems lankytojams. Sėkmingai bendradarbiaujama su krašto dailininkais, menininkais, fotografais netgi su kolekcionieriais. Kasmet minint miesto gimtadienį parengiamos itin išsamios ir gausios dokumentų bei fotografijų parodos:

„Senųjų gatvių istorijos“ (1999);
„Mūsų miestą puošia skulptūros“ (2000), kurios pagrindu parengtas ir CD;
"Iškilioji Lietuvos istorikė iš tyliosios Merkinės gatvės. Habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Žepkaitė“ (2001);
„Senoji Alytaus architektūra“(2002);
Internetinė svetainė „Alytaus vizualiųjų menų kūrėjai ir jų kūryba“ (2003);
Legendinis miesto daktaras Stasys Kudirka“ (2004);
„Alytaus parkai: gamtos oazės, sukurtos žmogaus rankų“ (2005);
"Žingsnis po žingsnio: nuo smulkių amatininkų dirbtuvėlių iki didžiųjų pramonės gigantų“ (2006);
"Alytaus fotografijos legenda – Vytautas Stanionis“ (2007);
”Olita ir Alytus Algimanto Antanevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcijoje“ (2008);
"Alytaus kultūros premijos laureatai: 1991-2008“ (2009). Apie Alytaus miesto kultūrai nusipelniusius žmones sudaryti 67 aplankai, kuriuose pristatomos jų biografijos bei nuveikti darbai. Susistemintą informaciją, kuri saugoma ir skaitmeninėse laikmenose, planuojama panaudoti knygos leidybai;
„Alytaus ulonai Vilniaus ir Alytaus kolekcionierių rinkiniuose“ (2010);
„Alytietiškos istorijos Kosto Poškaus piešiniuose ir tekstuose“ (2011);
"Vilniaus gatvė: nuo Zimavičienės mūro tilto link". Istorinės metamorfozės (2012);
Mokslininko ir poligloto, filosofijos mokslų daktaro alytiškio Gedimino Degėsio fotografijos paroda"Sawubona, Africa!". Tai įvadas į I pasaulio menų ir kultūros festivalį Alytuje (2013);

Roberto Šarknicko fotografijų paroda „Laimingas“ (2014); 

Jubiliejinė Vito Zabitos tapybos ir grafikos paroda (2014);

Kosto Poškaus knygos (NE) ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI (alytietiškos istorijos) pristatymas (2015);

Alytiškio Alberto Antanavičiaus kompaktinės plokštelės „Alytus" pristatymas (2016).

 

                 

Bibliotekos kraštotyros darbai:

 

2001 m. - parengta duomenų bazė „Mūsų miestą puošia skulptūros“ (kartu su Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos biblioteka);

 parengta bibliografinė rodyklė „Antanas Žmuidzinavičius. Bibliografinė rodyklė. 1906-2001“, skirta dailininko 125-osioms metinėms, kuri buvo pristatyta spausdintu tekstu ir kompaktiniame diske.

2003 m. - interneto svetainė „Alytaus vizualiųjų menų kūrėjai ir jų kūryba“, kurioje pateikiama informacija apie 46 Alytaus karšto menininkus bei pateikiami jų darbai.

2004 m. - respublikiniams trumposios prozos skaitymams “Imbiero vakarai“ apie visus renginio dalyvius surinkta ir susisteminta informacija, kuri patalpinta bibliotekos internetinėje svetainėje.

2006 m. - bibliotekoje įkurtame rašytojo J. Kunčino atminimo kambaryje parengtos pastoviai veikiančios rašytojo rankraščių, knygų, dokumentų, spaudinių bei fotografijų ekspozicijos. Taip pat parengta kompaktinės plokštelės „Gyvas Jurgio Kunčinas pėdsakas“ I dalis, kurioje pateikti pilnateksčiai dokumentai apie rašytoją J. Kunčiną bei jo kūrybą.

2007 m. - parengta kompaktinės plokštelės „Gyvas Jurgio Kunčino pėdsakas“ II dalis „Gyvenimo stebėtojo užrašai“, kurioje suskaitmeninti visi rašytojo grožinės prozos tekstai, skelbti Lietuvos periodinėje spaudoje;

literatūrinės konferencijos „Novelės anatomija“ metu pristatytas almanachas „Imbiero vakarai. 2004-2006“. Tai trečiąkart Alytuje vykusių respublikinių trumposios prozos festivalių, skirtų Jurgio Kunčino atminimui, įvykių ir juose skaitytos kūrybos metraštis.     

2008 m. - už aktyvią kūrybinę veiklą, puoselėjant Alytaus kultūrą Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos organizacinei-kūrybinei grupei - Giedrei Bulgakovienei, Linai Kamorūnaitei, Daivai Ivoškienei, Ilonai Krupavičienei, Vitalijai Pankienei ir Jūratei Čėsnaitei skirta Alytaus miesto kultūros premija.

2009 m. - visuomenei pristatyta šios bibliotekos ir leidyklos „Kita knyga“ išleista Rimo Buroko knyga „(ne) gyvenimo fragmentai“ (2008). Tai iš Alytaus kilusio, tačiau Lietuvoje ir už jos ribų kur kas geriau pažįstamo kūrėjo knyga. Daugiau nei pusė knygoje esančių eilėraščių publikuojami pirmą kartą. Šiam bibliofiliniui leidiniui penkioliktoje, jubiliejinėje Knygos šventėje, organizuotoje Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos ir XXVII knygų mėgėjų draugijos, skirta konkurso „Biblioteka: darbai ir žmonės“ (iš Lietuvos viešųjų bibliotekų istorijos) pirmoji vieta.

2010 m. – vykstant ketvirtiesiems trumposios prozos skaitymams „Imbiero vakarai“ parengtas pranešimas „Jurgio Kunčino kūrybos vertimų į užsienio kalbas apžvalga“.

2011 m. – respublikinės konferencijos „Literatūriniai festivaliai Lietuvoje. Organizavimo patirtys ir problemos“ metu pristatytas antrasis literatūrinis almanachas „Imbiero vakarai. 2008-2010“, kuriame – trečiųjų bei ketvirtųjų respublikinių trumposios prozos skaitymų Jurgiui Kunčinui atminti autorių skaityti kūriniai, pranešimai, nagrinėjantys rašytojo kūrybą bei šiandienines lietuvių trumposios prozos aktualijas;

pristatytas 20 atvirukų rinkinys „Atvirlaiškis iš Alytaus“ su alytiškių fotografų užfiksuotais miesto vaizdais bei dailininkų improvizacijomis.

2013 m. - poeto Antano A. Jonyno 60-ojo gimtadienio jubiliejui parengta fotoprisiminimų paroda "Antano A. Jonyno alytietiškos istorijos".

2014 m. - vykstant šeštiesiems trumposios prozos skaitymams „Imbiero vakarai“ pristatyta rašytojo J. Kunčino tekstų virtuali biblioteka „Gyvenimo stebėtojo užrašai pagal Jurgį Kunčiną“.

2015 m. - Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos organizuotame konkurse, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pelnė originaliausių inovacijų bibliotekos nominaciją už virtualios bibliotekos sukūrimą.

2016 m. - septintųjų trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai" metu, pristatyta J. Kunčino asmeninė biblioteka bei rašytojui autografuoti leidiniai.

2017 m. - respublikinis ekslibrisų konkursas Jurgio Kunčino 70-mečio jubiliejui paminėti. Lietuvos menininkai ir Alytaus moksleiviai sukūrė su J. Kunčino asmenybe ir kūriniais susietus knygos ženklus. Išleistas knygų skirtukų rinkinys.