Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jaunimui dovanos neišdildomų kultūrinių įspūdžių ir patyrimų! „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ – pirmasis tokio pobūdžio festivalis Dzūkijos sostinėje, skirtas jauniems smalsiems žmonėms bei jų naujiems atradimams – jau balandžio 19-ąją. Įkvėpti ir išmėginti kultūrinius potyrius šįkart kviečiame ne tradicinėse bibliotekos erdvėse, o projekto partnerių – Alytaus kultūros centro salėse. Mums labai svarbu, kad erdviai ir laisvai jaustųsi kiekvienas atėjęs.
Ką galima atrasti kelyje nuo artisto iki mentalisto? Edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, vyksiančios festivalio metu, pasižymės išskirtiniu interaktyvumu ir įtraukumu, sukurs jaunimui galimybę per aktyvią kūrybinę veiklą artimiau pažinti kultūros ir meno procesus. Šios iniciatyvos į veiklas įtrauks žinomus profesionalius menininkus, diskusijoje ir koncertinėje dalyje dalyvaus jaunimui gerai pažįstami veidai: komikas Evaldas Jasaitis, už savo fanų surinktą 10 tūkst. eurų auką Ukrainai pėsčiomis nukoręs net iki Berlyno, bei reperis, nenutrūkstamos dešimties valandų repo improvizacijos rekordininkas Pijus Opera. Skirtingų kūrybinių edukacijų (Slemo kūrybos, istorijos pažinimo pasitelkiant virtualią realybę, kino scenarijaus dirbtuvių ir t. t.) metu kiekvienas galės prisiliesti prie literatūrinių procesų pažinimo, atsiverti bandymui ir kūrybiškumui bei pažinimui. Labai tikimės, kad šis festivalis bus įdomi ir nauja patirtis moksleiviams, kuri leis įgyti naujų patirčių, pažinti, susipažinti, atsiskleisti ir išbandyti naujus dalykus, atrasti savo gebėjimus.
Kultūrinių patirčių festivalis „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ – tai galimybė turėti kitokias pamokas, o vėliau klasėje diskutuoti apie kultūrines patirtis. Beje, visi festivalio užsiėmimai – NEMOKAMI, tad bereikia tik užsidegimo, noro ir jūsų laiko.
DĖMESIO! Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: edukatorė Viktorija Juškienė, el. p. viktorija.juskiene@alytus.mvb.lt arba tel. nr. +370 656 98 503.
Ir dar. Festivalio metu bus apdovanoti jaunuoliai, dalyvavę skaitymo skatinimo akcijoje, į kurią kvietė Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka. Turėkite su savimi „Skaitytojo pasąׅ“ su įklijuotais lipdukais, gautais už perskaitytas knygas, ir laimėkite prizus!
Kviečiame „Skaitytojo pasą“ pasiimti Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) arba Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje (Topolių g. 21) iki balandžio 18 d.
Na, o balandžio 19 d. susitikime Alytaus kultūros centre (Pramonės g. 1B) ir kartu panirkime į naujus kultūrinius patyrimus!
Kultūrinių patirčių festivalio „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ PROGRAMA:
- 9.30 val. Vytauto V. Landsbergio kino scenarijaus kūrimo dirbtuvės (Konferencijų salė)
- 9.30 val. (I grupė) ir 10.30 val. (II grupė) Slemo dirbtuvės su poete Renata Karvelis (3 a. fojė)
- 9.30 val. Armino Bartulio teatro improvizacijos (Mažoji parodų salė)
- 9.30 val. 3D (virtualios realybės) edukacija apie istoriją ir partizanus (Mažoji salė)
- 9.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „Kūrybinio rašymo dirbtuvės IMAGO FATUM“ (2 a. fojė) (be registracijos)
- 11 val. Kūrybinis rašymas su Ilona Ežerinyte (Mažoji salė)
- 12 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos „Komiksų kūrybinės dirbtuvės“ (2 a. fojė) (be registracijos)
- 12.30 val. Kotryna Zylė „Būtybės daugiabučiuose“ (Mažoji salė)
- 13 val. Kūrybinės dirbtuvės „Iš akių matau“ (Mažoji parodų salė)
- 14 val. Kūrybinio rašymo dirbtuvės „Traukiam kūrybos šaknį“ su Sandra Bernotaite (Konferencijų salė)
- 14.30 val. Loterijos rezultatų paskelbimas (2 a. fojė)
- 15 val. Sigutės Trimakaitės koncertas-edukacinis užsiėmimas (Mažoji salė)
- 15 val. Diskusija jaunimui. Dalyvauja: humoristas Evaldas Jasaitis ir reperis Pijus Opera (2 a. fojė) (be registracijos)
- 16 val. Festivalio uždarymas ir geras laikas – Pijus Opera ir DJ (2 a. fojė) (be registracijos).
„Jaunojo skaitytojo paso“ žaidimo TAISYKLĖS
Festivalio partneris – Alytaus kultūros centras, rėmėjas – AB „Kauno grūdai“.
Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.
Ar kada nors esate savo akimis matę, kaip gimsta vaikiškų knygų personažai? Kaip ryškėja jų charakteriai, kaip netikėtai klostosi jų nuotykiai, kaip skamba jų dainos? Ar esate patys prisidėję prie knygos personažų ir įvykių gimimo? Visa tai turės galimybę patirti vaikai, ateisiantys į Lietuvos bibliotekų iniciatyvos „Metai su knyga“ susitikimus su šios iniciatyvos ambasadoriumi, rašytoju, muzikantu, literatūrinio žurnalo mažiesiems vyriausiuoju redaktoriumi Virgiu Šidlausku.
Visos Lietuvos bibliotekose vyksiančiuose „Metų su knyga“ susitikimuose skaitymo ambasadoriai skatins vaikus, paauglius ir suaugusiuosius dalintis pačiomis įdomiausiomis skaitymo patirtimis, kalbėtis apie tai, kodėl gera skaityti, aptars rekomenduotas sezono knygas. Jau balandžio pradžioje bus paskelbta, kuriose Lietuvos bibliotekose šiemet apsilankys skaitymo ambasadoriai V. Šidlauskas, Juozas Ališauskas ir Gina Viliūnė. Sekite naujienas interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei socialinių tinklų paskyroje „Vasara su knyga“, sužinokite, ar į Jūsų biblioteką atvyks kuris nors skaitymo ambasadorius, dalyvaukite FB ir IG konkursuose, laimėkite viliojančių prizų, ir... skaitykite!
Vaikų skaitymo ambasadorius V. Šidlauskas pavasario sezonui rekomendavo puikią Shauno Tano knygą „Atokaus priemiesčio istorijos“. Kviečiame ruošiantis pavasario susitikimams perskaityti ne tik šį pokalbį su ambasadoriumi, bet ir jo rekomenduotą knygą!
Labai džiaugiamės, šiemet sveikindamiesi su Jumis kaip su projekto „Metai su knyga“ vaikų skaitymo ambasadoriumi. Pernai dalis Lietuvos vaikų jau turėjo galimybę susipažinti su Jumis kaip su projekto „Metai su knyga“ edukatoriumi. Mažieji skaitytojai su didžiuliu džiaugsmu dalyvavo Jūsų edukacijose, entuziastingai įsitraukdavo į bendravimą su Jumis – drauge dainavo daineles, kūrė istorijas, piešė. Kur slypi Jūsų stiprios ir linksmos energijos paslaptis? Esate visiškas ekstravertas? Ar nuo vaikystės mokėjote šitaip suburti ir sudominti kitus žmones?
Nesu ekstravertas. Tiesą sakant, nemėgstu didelių žmonių susibūrimų. Mieliau laiką leidžiu mažose kompanijose ar namie su šeima. Bet vadinti savęs introvertu irgi negaliu. Pilnos skaitytojų salės manęs negąsdina. Tikriausiai būčiau kažkur per viduriuką. Iki šiol miesto šurmulys mane įkvepia labiau nei tyla ir ramybė.
Energijos semiuosi iš prisiminimų apie vaikystę: dažnai kapstausi atmintyje, kas tuo metu labiausiai žavėjo, kokie žaidimai rūpėjo, apie ką svajojau. Visada prieš kurdamas naujas istorijas, dainas, spręsdamas, apie ką galėtume su vaikais pasikalbėti, ką nupiešti, pagalvoju, ar mane tai būtų sudominę, įtraukę, ar atvirkščiai. Ne visos dainos, ne visi piešiniai išsyk sulaukia vienodos sėkmės: kartais praeina nemažai laiko, kol surandi tinkamą raktą į vaikų širdis. Bet tada jau reikia gerai įsikibti, kad jų energijos viesulas nenuneštų per toli (šypsosi).
Taip pat įkvepia vaikų entuziazmas, noras bendrauti, pasipasakoti apie sau svarbius dalykus, mėgstamų knygų vardijimas. Tada labai aiškiai suprantu, kad tai nėra tik susitikimas. Tai gyvas, jaukus pašnekesys.
Vaikystėje buvau aktyvus vaikas. Mėgdavau suburti kiemo draugus žaidimams. Nuo Robino Hudo įkvėptų herojų su lankais ir strėlėmis iki fantastinių personažų nuotykių. Arba galų gale kamuolio spardymo.
Turint omenyje Jūsų talentus – Jūs ne tik vaikiškų knygelių autorius, bet ir muzikantas, kompozitorius, be to, puikiai piešiate ir įtaigiai bendraujate – net nesitiki, kad viską atlieka vienas žmogus. Vis dėlto visiems žmonėms būna akimirkų, kai nesinori ne tik kad eiti į sceną, bet net apskritai bendrauti. Ką darote, jeigu tokia nuotaika užklumpa prieš pat susitikimą su vaikais?
Taip būna retai. Bet, neslėpsiu, pasitaiko.
Tada stengiuosi persilaužti ir save išjudinti. Išlipti iš tos negatyvios būsenos. Skaitytojai niekuo dėti, jei autorių graužia nerimas dėl neatliktų darbų, spaudžiančių terminų ar naujų projektų. Tikslas sudominti, užkrėsti vaikus skaitymu visiškai nesiderina su dantų griežimu dėl to, apie ką žiūrovai nė nenutuokia. Stengiuosi, kad blogos nuotaikos šešėlis neužgožtų renginio atmosferos.
Prieš susitikimus visada prisimenu ir sugroju planuojamas atlikti dainas, pamėginu nupiešti naujus personažus, apmąstau galimas pokalbių temas, ir kai ateina laikas – atvykstu su pačia geriausia nuotaika. Niekam nebūtų smagu žiūrėti į surūgusį svečią, ne ta koja išlipusį iš lovos. Žinau, kad stovėdamas prieš būrį smalsių vaikų negaliu sau leisti būti susierzinęs ar nuobodus.
Esate apvažiavęs daugelio Lietuvos rajonų bibliotekas, mokyklas. Ar kuo nors skiriasi vaikai, sakykim, Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Dzūkijoje? Arba mažų miestelių ir didelių miestų vaikai?
Iš tiesų, skirtumas yra, bet ne toks didelis, kaip būtų galima įsivaizduoti. Visur yra tylesnių ir drąsesnių vaikų. Stebėtojų ir linkusių daugiau bendrauti. Ir tai nepriklauso nuo gyvenamosios vietos. Labiau nuo temperamento ir aplinkos, kurioje auga. Galbūt didžiuosiuose miestuose vaikai kiek laisvesni, turi daugiau drąsos užkalbinti, nesidrovi kažko paklausti. Bet mažesniuose miesteliuose visada žavi draugiška ir nuoširdi atmosfera, kurios kitur kartais pritrūksta.
Neseniai „Facebook“ paskyroje pasidalijote maloniu įvykiu, kad Jūsų dukra pradinukė į lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinį įrašė atsiliepimą, jog jai labiausiai patikusi knyga – Virgio Šidlausko „Ulfas ir stebuklinga barzda“. Ar parašęs naują tekstą, pirmiausia perskaitote jį dukrai, ar ji susipažįsta su Jūsų nauju kūriniu, kai šis jau būna įgavęs knygos pavidalą? Ar taisydamas ar perrašinėdamas tekstus paisote dukters ar kitų šeimos narių atsiliepimų, pastabų?
Anksčiau skaitydavau, bet dažniausiai, kai istorija jau būdavo baigta. Nemėgstu kitiems rodyti neredaguoto ir dar nesutvarkyto teksto. Lyg gročiau dar neišbaigtą, aiškios formos neturintį kūrinį. Kai pats jau tikrai esu patenkintas savo tekstu ir pakankamai su juo susigyvenęs, tada būnu pasirengęs juo pasidalinti su kitais.
Dabar dažniausiai šeimai papasakoju apie pačią naujos knygos idėją. Kai atsiranda iliustracijos – jas parodau. Ir, žinoma, visi pačiupinėjam spaustuvės dažais dar kvepiančią naujieną, kai ji atkeliauja į namus.
Kokiomis temomis dabar norisi rašyti vaikams? Kai tokia nelinksma dabartinė pasaulio situacija – ar kalbate apie tai su vaikais, ar kaip tik keliate jiems nuotaiką, pasakodamas apie linksmus nuotykius? Ar reikia su vaikais kalbėtis, pavyzdžiui, apie netoliese mūsų vykstantį karą?
Niekada neieškau temų, kurios būtų patrauklios ar šiuo metu populiarios. Kiekviena jų ateina savaime. Kai pajuntu, jog apie tai noriu ir turiu, ką pasakyti, tada imu natūraliai link jos judėti.
Kalbėti reikia. Apie karą esu pasakojęs istorijoje „Slaptoji „Kornelijaus van Drebelio“ misija“. Ją parašiau 2016 m., kai nuotaikos Europoje taip pat nebuvo pačios geriausios. Bet šiandien ji dar aktualesnė.
Dažnai klausiu vaikų, ką jie darytų, jei vieną dieną turėtų progą užkariauti pasaulį. Kai kurie atsakymai liūdina: sako, reikėtų tankų, bombų, raketų ir viską susprogdinti. Tarsi mūsų pačių visa tai niekaip nepaliestų. Bet griauti visada lengviau nei statyti ar kurti. Todėl džiaugiuosi, kad taip mano ne visi. Kiti įsitikinę, kad pasaulį įmanoma užkariauti gerais darbais, išskirtiniais gabumais, talentais, gerumu ir grožiu. Tada suprantu, kad yra vilties. Kad ir koks kartais pasaulis atrodytų nedraugiškas ir šaltas, tik meilė ir rūpestis vienas kitu mums gali padėti įveikti beprasmybę ir tamsą.
Esate bene vienintelio Lietuvoje literatūrinio žurnalo vaikams redaktorius. Kaip tokiam žurnalui pavyksta išsilaikyti, ar turite pakankamai skaitytojų ir prenumeratorių? Gal per praėjusius metus atradote kokį nors naują vaikų literatūros talentą?
Tiesa ta, kad be valstybės paramos šiais laikais literatūriniam žurnalui išties sunku išsilaikyti. Skaitytojų ir prenumeratorių turime, žurnalą mielai prenumeruoja mokyklos ir bibliotekos, tačiau jei ne jų darbuotojos ir mokytojos, pasiektume tikrai gerokai mažesnį ratą vaikų. Juk yra tiek daug prietaisų, galinčių pavogti jų laiką. Už pagalbą dėkojame vaikų literatūros entuziastams – visiems, kurie padeda vaikams susibičiuliauti su knygomis nuo trumpesnių tekstų. Tai labai svarbu. Nes didelės apimties knygos tam nepasiruošusius vaikus gali išgąsdinti, atbaidyti nuo skaitymo.
Atradome šauniai piešiančią moksleivę Godą Rukšytę, kuri iliustravo Danguolės Garnienės tekstą apie varliuką Izadorą. Buvom nustebinti jos iliustracijų kokybe, kruopštumu, dėmesiu detalėms. Nudžiugino smagia ranka parašyta Rasos Nakties poezija. Taip pat verta paminėti puikaus tandemo Arūnės Urbonaitės ir dailininkės Vandos Padimanskaitės trumpų istorijų seriją.
Ar spėjate sekti pasirodančias vaikų literatūros naujienas? Ką paminėtumėt iš Jums pačiam labiausiai patinkančių lietuvių ar užsienio vaikų literatūros autorių?
Visko aprėpti tikrai nepavyksta. Juo labiau, kad pomėgiai neapsiriboja vien literatūra – nemažai dėmesio skiriu ir muzikai, kinui. Kartais tiesiog pritrūksta laiko. Bet kiek įmanoma, tiek stengiuosi viską sekti, dalyvauti mane dominančiuose renginiuose, knygų pristatymuose.
Iš dabartinių lietuvių autorių paminėčiau Iloną Ežerinytę, Ignę Zarambaitę, Kotryną Zylę. Visos puikiai valdo žodį ir renkasi intriguojančius siužetus. Iš užsienio – visada smagu skaityti Philip Pullman, Neil Gaiman, Frances Hardinge, Victoria Schwab.
Esate sėkmės lydimas vaikų rašytojas. Ar nepagalvojate apie rašymą ne tik vaikams, bet ir jaunimui arba suaugusiesiems?
Tiesą sakant, mano pirmoji, dar paauglystės metais nedideliu tiražu išleista knyga buvo siaubo apsakymų rinktinė. O prieš parašydamas pirmąją knygą vaikams, darbavausi prie trilerio suaugusiems. Tačiau kol kas nerandu noro ir motyvacijos jį tęsti, redaguoti tekstą. Gal niekada neatrasiu, bet kas žino.
Vis pagalvoju apie knygą suaugusiems. Tačiau kol neatradau tinkamo būdo ir formos, kaip visa tai galėčiau pateikti, todėl neskubu. Kai kurioms idėjoms susigulėti reikia daugiau laiko. Bet jei paaiškės, kad laukti buvo verta – tuomet nieko tokio (šypsosi).
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip atrodo Jūsų diena, kai nekeliaujate susitikti su mažaisiais skaitytojais ir nekuriate naujų istorijų ar dainų?
Jei laikas būna intensyvesnis – darbuojuosi prie naujo žurnalo numerio, dalyvauju IBBY valdybos susirinkimuose, įrašinėju naujus kūrinius, repetuoju, vežu dukrą į užsiėmimus. O jei niekur nekeliaujame, neturiu jokių renginių ar didelių planų, mėgstu pailsėti žiūrėdamas mėgstamą filmą, skaitydamas knygą, klausydamasis muzikos ar tiesiog skaniai pasnausdamas (šypsosi).
Kokią knygą pastaruoju metu nusipirkote? O kokią – pasiėmėte iš bibliotekos?
Deja, iš bibliotekos paskutinį kartą knygą ėmiau labai seniai. Dažniausiai man patinkančias knygas įsigyju – mėgstu jas skaityti ne po vieną sykį.
Paskutinė knyga, kurią įsigijau – roko grupės „Nirvana“ būgnininko, „Foo Fighters“ lyderio Daveʼo Grohlʼo prisiminimai „Pasakotojas. Istorijos apie gyvenimą ir muziką“. Seniai norėjau ją įsigyti, bet vis nepasisekdavo užtikti. Buvo gera skaityti apie vieną iš savo paauglystės herojų, kyštelėti nosį į muzikos pasaulio užkulisius.
Ko tikitės iš 2024 m. „Metų su knyga“?
Tikiu, kad laukia be galo įdomūs ir padūkę metai. Bus apie ką pasikalbėti, padiskutuoti, pasidalinti savo mėgstamiausiomis knygomis, kūryba, apsikeisti energija su mažaisiais skaitytojais, sužinoti, apie ką jie galvoja, kuo gyvena. Todėl labai nekantrauju.
Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija
Teatro, istorijos, matematikos bei geografijos mokytojas Vilniaus Valdorfo mokykloje, paauglystėje nemėgęs poezijos, o dabar pats ją kuriantis. Aktorius ir slemeris, išdrįstantis autentišką ir atvirą savo kūrybą pateikti momentiniam publikos ir vertinimo komisijos teismui ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose slemo poezijos čempionatuose. Žmogus, šiuolaikine poezija vadinantis mineralinio reklamą, tačiau atskleidžiantis, kad gera literatūra pakeitė jo gyvenimą – toks Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos projekto „Metai su knyga“ paauglių skaitymo ambasadorius Juozas Ališauskas. Negražbyliaujantis, tačiau su pasitikėjimu sakantis, kad jam pavyksta sudominti paauglius šia Lietuvoje dar ne itin gerai žinoma poezijos rūšimi, kuri reikalauja drąsos ir atsivėrimo. Būtent tokių susitikimų Juozas tikisi iš akcijos „Metai su knyga“, kurios metu jis aplankys dvylika Lietuvos bibliotekų ir bendruomenių. Jau artimiausiu metu Juozas (kaip ir kiti šios akcijos skaitymo ambasadoriai Gina Viliūnė bei Virgis Šidlauskas) pasidalins pavasario knygos rekomendacija, o ambasadorių susitikimų kalendorius bus paskelbtas balandžio pradžioje. Visos naujienos – interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų paskyroje „Vasara su knyga“.
Poezija, improvizacija, džiazas, repas. Kur tarp šių dalykų yra slemas? Ar slemas, Jūsų nuomone, yra arčiau literatūros, ar arčiau muzikos, o gal teatro?
Slemas – poezijos varžybos. Arčiausiai literatūros, su minimaliu teatro prieskoniu – tiek, kiek tai liečia atlikimą.
Žodžio meistrų varžytuvės – žinomas reiškinys nuo Antikos laikų. Kuo ypatingos šiuolaikinės poetų varžybos? Trumpai pristatykite taisykles. Ar susirenka daug žiūrovų, ar slemeriai visgi daugiausia klausosi vieni kitų?
Šiais laikais, pilnais nuostabių dalykų ir platformų, kuriose gausu talentų bei įvairiausių žanrų, slemo vertė yra jo gyvybėje – tai, palyginus, efektų neturintis menas, todėl jo stiprybė yra paprastumas ir nuoširdumas, panašiai kaip stand-up komedijoje.
Slemo taisyklės: autorinis tekstas, trys minutės ir jokios pagalbos – t. y., jokios muzikos, kostiumų, daiktų.
Žiūrovų susirenka iki šimto, slemerių būna apie dešimt.
Esate ne tik slemeris, bet ir aktorius, vaidinate Lietuvos nacionaliniame dramose teatre. Ar slemas daro įtaką Jums kaip aktoriui?
Truputį. Abu šie menai yra sceniniai ir juose daug kas priklauso nuo ryšio su žiūrovais. O to ryšio pajautimas – taip pat įgūdis, ateinantis su bet kokia scenine patirtimi.
Kas Jus labiausiai traukia slemo žanre: galimybė būti scenoje, improvizacijos elementas, varžybų sukeliamas adrenalinas, žodžio magija?..
Ryšys. Nuostabus jausmas, kai visa auditorija yra tame pačiame tekste, toje pačioje temoje, tuose pačiuose išgyvenimuose.
Ar pats, būdamas mokinys, mėgote poeziją, ar nesupratote jos ir bodėjotės ja?
Būdamas mokiniu poezijos nevertinau – perskaičiau „Akim tyliųjų ežerų“ (Salomėjos Nėries eilėraščio „Lietuvai“ eilutė – aut.) ir pagalvojau „Vau, kaip originalu tą patį kartot“.
Kodėl šiais laikais esam taip nutolę nuo poetinio žodžio? Nors lietuviai visada būdavo laikomi poetų tauta, bet šiandien vargu ar dažnas, sustabdytas gatvėje, mintinai padeklamuotų eilėraštį...
Man rodos, poezija tiesiog pakeitė savo formą – dabar mes poezijos klausomės drabužių parduotuvėse ir matydami mineralinio reklamą.
Dėl deklamavimo – gal ir gerai. Mokykloje liepdavo iškalt eilėraštį – iškaldavau. Praėjo keleri metai ir pamiršau. O kiek teko matyti žmogų, deklamuojantį klasikinį eilėraštį, dažnai tai būdavo tik palaikant ritmą ir su patosu pilamos eilutės. Panašiai kaip agresyvus repas, daužantis ausis, kol bandai pasimatuoti džinsus.
Suprantu jūsų klausimą. Manau, taip yra todėl, kad poezijai sunku konkuruoti su „Netflix“ dėl žmogaus dėmesio.
Paprašytas apibūdinti save projekto „Metai su knyga“ auditorijai, parašėte: „Literatūra parodė man, kad viskas gali būti kitaip“. Koks buvo Jūsų įsimintiniausias susitikimas su literatūra ir kada tai įvyko? Kokia literatūra Jums yra padariusi didžiausią įtaką?
Viską pakeitė Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“. Būdamas dvidešimties perskaičiau ir supratau, kiek daug magijos galima įžiūrėti kasdienybėje. Ir kaip ta kasdienybė su savo pilkais sovietiniais dangoraižiais, kasdieniais klausimais „Ką valgei?“ ir per Kalėdas girdimomis evangelijomis gali staiga pasirodyti kitaip – įdomiau, paslaptingiau.
Nuo to laiko į kiekvieną knygą žiūriu kaip į dar vieną langą, pro kurį viską galiu pamatyti kitaip.
Dalyvaujate ir laimite ne tik nacionalinius slemo konkursus, bet atstovaujate Lietuvai ir tarptautinėse varžybose. Ar tuomet atliekate kūrinius anglų kalba? Kurios tarptautinės slemo varžybos Jums yra palikusios didžiausią įspūdį ir kodėl?
Užsienyje pasirodydavau lietuvių kalba – o žmonės tokiuose renginiuose vertina negirdėtas kalbas, po renginio prieina, pakartoja kokį įstrigusį žodį.
Didžiausią įspūdį paliko pasaulio čempionatas Rio de Žaneire – labai skirtingi poetai, visus labai mylinti publika, galinga energija ir tekstai, po kurių lieka mintis, kad dar yra kur augti.
Ar dar negalvojate apie savo slemo tekstų rinkinio leidybą?
Retkarčiais vis kas nors pasiūlo, tačiau veiksmų niekada nesiėmiau. Vis dar jaučiuosi nepakankamai geras.
Esate ne tik aktorius ir slemeris, bet ir mokytojas, taip pat vedate slemo edukacijas mokiniams. Ar tiesa, kad netgi tie paaugliai, kurie visai nemėgsta skaityti, bemat susižavi slemu? Kaip Jums pavyksta juos sudominti?
Dažniausiai net tie moksleiviai, kurie neprijaučia literatūrai, vis tiek būna dėmesingi slemui, kadangi tai vis dėlto išstojimas prieš publiką, drąsos ir atvirumo momentas. Kažkaip man kol kas labai sekasi – visi mano sutinkami paaugliai į slemą žiūri atvirai ir man papildomai jų dominti netenka.
Kuris Lietuvos ar užsienio slemo atlikėjas Jums yra padaręs stipriausią įspūdį, apie kurį esate pagalvojęs: iki jo (jos) dar turėčiau patobulėti?
Stipriausią įspūdį paliko meksikietis Alejandras Jimenezas. Teko girdėti jo tekstą apie narkotikų kartelių susišaudymą, vykusį prie vienos Meksikos mokyklos, bei mokytoją, kuri su vaikais dainavo apie lietų iš saldainių, kad vaikai negirdėtų šūvių.
Po šio teksto nusprendžiau, kad norėčiau dažniau kalbėti apie tokio stiprumo įvykius.
Atskleiskite, kur ir kada Vilniuje renkasi slemo mėgėjai?
Vilniuje slemas vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį bare „Peronas“.
Ko gali tikėtis paaugliai, kurie „Metų su knyga“ renginiuose ateis su Jumis susitikti?
Atviro pokalbio. Tokie pokalbiai nuostabūs, kadangi susitinki su nepažįstamais žmonėmis – statistiškai, turbūt pirmą ir paskutinį kartą. Todėl vertini tą valandą, o kadangi abi pusės viena kitos turbūt nebepamatys – gali būti maksimaliai atviras.
Kada paskutinį kartą lankėtės bibliotekoje?
Prieš savaitę. Ieškojau knygos pavasario rekomendacijai.
Įsimintinų, drąsių ir atvirų susitikimų!
Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija
„Tautos didžiausia dovana yra kalba. Ji parodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą rašė Simonas Daukantas. Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba.
Kovo 7 d. saulėtą pavasario rytą Vidzgirio bibliotekoje vyko renginys „Dzūkučiai šnekučiai“, skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Padzūkuoti, padainuoti ir visaip kaip gimtąją kalbą pagerbti net iš Putinų mikrorajono atskubėjo Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai su mokytoja Eurika Turčiniene ir bibliotekos kaimynai Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai su savo mokytoja Gita Karniliene.
Gimtosios kalbos rytmetis prasidėjo daina „Svarbiausi žodžiai“ (m. ž. Ingos Šeduikienės). Vaikai ne tik klausėsi dainos, bet ir patys ją dainavo, nes kūrinys palietė kiekvieno širdį, todėl norėjosi ir patiems svarbiausius žodžius išdainuoti ir išjausti.
Linksmai padainavę, vaikai atidžiai klausėsi, ką bibliotekininkė Rasa pasakojo apie lietuvių kalbą: kilmę, ypatybes, išskirtinumą, bendrinės kalbos kūrėjus, pirmąją lietuvišką knygą ir tarmes, nes renginys buvo skirtas ne tik gimtajai kalbai atminti, bet ir mūsų dzūkiškai tarmei puoselėti.
Mokiniai susipažino su gimtosios kalbos subtilybėmis ir patys smagiai įsijungė į draugiškas dainų bei eilėraščių varžytuves. Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai (mokytoja E. Turčinienė) padainavo dzūkų liaudies dainą „Kielutė ant kreigo“ ir „Kur ciej seni čebataiciai?“. Neatsiliko ir Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai (mokytoja G. Karnilienė). Pirmokėliai padainavo labai populiarią dzūkišką dainą „Šių naktelį“ bei padūdavo dainelę „Tancius“.
Vėliau varžėsi, kas gražiau, išraiškingiau iš S. Žadeikienės knygelės „Paukštukai ir būžukai“ eilėraščius padeklamuos. Nuostabiai deklamavo ir pirmokai, ir trečiokai, nes visi labai ruošėsi, stengėsi, visą širdį įdėjo sakydami dzūkiškas eiles. Linksmai pasivaržę, mokiniai kartu atliko ritminį pratimą „Kalvelis“.
Renginio pabaigoje, draugiškai sustoję, visi kartu atliko bendrą dainą „Ten ir aš“ (m. ž. E. Tolvaišienės), kurioje, žinoma, ir vėl visiems svarbiausi žodžiai buvo: tėvynė, šeima, kalba, meilė ir aš.
Vidzgirio biblioteka labai džiaugiasi, jog tokį saulėtą pavasario rytmetį tapo gražia net kelių mikrorajonų švietimo bendruomenių susibūrimo vieta, kurioje įvyko draugystės šventė, skirta mylimai gimtajai kalbai ir dzūkiškai tarmei pagerbti.
Didžiausia padėka mokytojoms Eurikai ir Gitai, kurios vaikučius mokino eilių, vaikams – už nuoširdžius pasirodymus, o tėveliams už tai, kad vakarais tikriausiai klausėsi, kaip jų mažylis eilėraštį išmoko.
Iki 2024 m. gegužės 2 d. galite skirti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Vadovaujantis LR Paramos ir labdaros įstatymu teikti paramą galite neatvėrę piniginės. Nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos pilietis iki 1,2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali paskirti pasirinktai organizacijai.
Žingsniai, kaip skirti 1,2 proc. mūsų bibliotekai:
- Eiti į Elektroninio deklaravimo sistemą – EDS
- Prisijungti prie sistemos
- Spausti „Deklaravimas“
- Spausti „Pildyti formą“
- Spausti „Prašymas skirti paramą“
- Spausti gaublio ikonėlę elektroniniam prašymo pildymui
- Įvesti duomenis:
Paramos gavėjo pavadinimas: BĮ Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 188205340
- Sistemai radus organizaciją, paspauskite „Tęsti“
- Mokesčio dalies paskirties laukelyje įrašykite „Parama veiklai“, mokesčio dalies dydžio laukelyje – „1,2“ (arba mažesnį), mokesčio dalies skyrimo laikotarpio laukelyje – „2023“
- Patikrinkite, ar suvesti duomenys teisingi ir paspauskite „Taip, teisingi“
- Paspauskite „Pateikti“ (du kartus)
Prašymo formoje pasirinkę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, kitais metais šios formos pildyti nereikės – parama bus skiriama automatiškai.
SVARBU žinoti – skirdami šią paramą, jūs neišleidžiate papildomai savo pinigų, 1,2% suma yra skiriama iš jūsų jau sumokėto GPM. Jei jos niekam neskiriate, ji lieka valstybei.
Kaip skirti GPM paramai naudojantis vedliu, sužinoti galite peržiūrėję VMI sukurtą vaizdo įrašą.
Dėkojame visiems, paskyrusiems bibliotekai dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už ankstesnius metus, gautos lėšos buvo panaudotos tobulinant bibliotekos teikiamas paslaugas.
Remdami mus, Jūs investuojate į informaciją, žinias ir kultūrą. DĖKOJAME!!!
Kovo 14 d., 17.30 val., kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2). Čia pristatysime Lietuvos kariuomenės kario ir knygų apie Lietuvos karybos istoriją autoriaus, viršilos Ernesto Kuckailio knygą „100 pirmųjų karo dienų“.
Rusijos–Ukrainos karas. Ar tikrai tik Rusijos ir Ukrainos?
Savotiškas šimto pirmųjų karo dienų metraštis, sudarytas iš telefono ekrano nuotraukų su vaizdais, tekstais ir emocijomis iš įvykių, kurie išplėšė Ukrainos šalį iš ramybės. Knygoje taip pat pateikiami žinomų žmonių komentarai apie šį karą, taip pat QR kodai, nukreipiantys į vaizdo siužetus iš Kyjivo, Sumų ir kitų vietų gynybos.
Leidinyje „100 pirmųjų karo dienų“ nėra gilios analizės – tik įvykiai, statistika ir komentarai, leisiantys skaitytojams labiau suprasti Ukrainos žmonių drąsą ir atkaklumą kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Tai, kas vyko per pirmuosius tris įsiveržimo į Ukrainą mėnesius. Kad nepamirštume. Ir nepriprastume prie karo, kuris tarsi ir vyksta (dar) ne mūsų kieme, bet mus visus vienaip ar kitaip paliečia.
Knygos sutiktuvėse taip pat dalyvaus leidyklos „Vox Altera“ atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paieškų ir identifikavimo skyriaus vyr. spec. Valdas Šukevičius, VU Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto IV kurso studentas Giedrius Balinskas, muzikiniais intarpais džiugins – bardas Romas Naidzinavičius. Kviečiame dalyvauti!
Puiki žinia negalėsiantiems atvykti – renginį tiesiogiai transliuosime mūsų Facebook’o puslapyje Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.
Knygą išleido leidykla „Vox Altera“. Ją bus galima įsigyti renginio metu.
Mielieji, kviečiame pavasarį pasitikti naujomis, dar neskaitytomis knygomis!
Paskutinį žiemos mėnesį biblioteka ir jos padaliniai pasipildė 442 leidiniais, 97 iš jų – naujų pavadinimų knygos. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojos paruošė rekomendacijas, kad būtų dar paprasčiau išsirinkti norimą skaitinį. Užsukite į biblioteką naujos knygos ir diena kaipmat bus gražesnė!
Damon Galgut romanas „PAŽADAS“ Nepaprastas romanas apie mirštančiai žmonai duotą pažadą juodaodei šeimos tarnaitei padovanoti namelį, kuriame ši gyvena ir taip suteikti jai nuosavus namus bei nuosavą žemę. Netęsiamas pažadas ardo šeimą ir tarsi prakeiksmas persekioja tris poros vaikus. Ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių? Pažinkime Pietų Afrikos Respublikos istoriją, apartheido režimo įtaką žmogui ir visuomenei, kelių šeimos kartų sprendimus, atsidūrus vertybinių pasirinkimų kryžkelėje. IŠSAMIAU |
Salman Rushdie romanas „PERGALĖS MIESTAS“ Kerintis kūrinys, šiuolaikinė senovės epo versija. Tai meilės, nuotykių ir mito saga apie viso gyvenimo siekį moterims turėti lygias galimybes patriarchaliniame pasaulyje. Stebuklų, širdgėlos ir humoro kupinas romanas narplioja tokius klausimus, kaip antai kas mus daro žmonėmis. Atskleiskime sau magišką autoriaus pasaulėvaizdį ir meistriškai nagrinėjamas religijos, filosofijos, galios ir teisingumo temas, atvertas pagauliu siužetu ir meistriškomis metaforomis. IŠSAMIAU |
Maya Angelou autobiografija „ŽINAU, KO GIEDA PAUKŠTIS NARVE“ Rašytojos autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir apie dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Jautri asmeninė istorija, išpažinta su empatija sau ir kitam, kartais pasijuokiant iš savęs, pastebint to meto visuomenės trūkumus ir gyvybingas gebėjimas atrasti netikėtas išeitis po skausmingų patirčių. Susipažinkime su nepalaužiamos afroamerikietės rašytojos, žiūrinčios į pasaulį šviesiomis akimis, istorija. IŠSAMIAU |
Han Kang romanas „ATEINA BERNIUKAS“ Sukrečiantis kovos už teisingumą liudijimas, bylojantis, kad net ir žiauri priespauda negali palaužti žmogaus prigimties. 1980-ieji, Pietų Korėja. Ilgą laiką kentę valdžios priespaudą, žmonės ima protestuoti. Beginklis maištas žiauriai numalšinamas. Visi susiduria su netektimi, susidorojimu, cenzūra, siaubu... Tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrinys – istorinių įvykių, kurių pasekmės juntamos ir šiandien, paveikslas. Skaitykime vieną geriausių knygų iš tų, kuriose kalbama apie žmogaus teises. IŠSAMIAU |
Alina Bronsky jaunimo romanas „ŠUKPARKIS“ Šukparkis – šiukšlina ir pavojinga Rytų ir Vakarų susidūrimo vieta, kurioje slankioja paaugliai ir benamiai, skamba repas ir rusų popsas, žaidžiama šachmatais, mėtomi akmenys ir tušti buteliai... Šalia stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena paauglė Saša, svajojanti parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį. Pagal šį romaną sukurtas filmas. Pasimėgaukime aštriu pasakojimu apie miegamąjį Frankfurto rajoną, kuriame svarbu ne tik pritapti, bet ir apsiginti. IŠSAMIAU |
Benjamin Myers istorinis romanas „KUR SUSITINKA DANGUS IR JŪRA“ Įtraukiantis romanas apie žmogų, kovojantį su savo lemtimi. Pasakojama apie ištvertus didžiulius istorinius lūžius ir iš naujo atrastą laimę paprasčiausiuose, bet dažnai lengviausiai pražiūrimuose dalykuose. Vila, kurioje liejasi vynas ir dialogai apie meilę, žmogiškumą, troškimus ir gyvenimo klaidas, slepia skausmingą patirtį. Ar vilos gyventoja pasiruoš apie tą patirtį prabilti, sužinosite tik perskaitę šį romaną. IŠSAMIAU |
Mette Vedsø jaunimo romanas „130 DŪŽIŲ PER MINUTĘ“ Pija nualpsta vidury anglų kalbos pamokos. Ligoninėje jos laukia rimtos naujienos – merginai diagnozuojamas nerimo sutrikimas ir ji trims savaitėms atleidžiama nuo pamokų. Piją užgriūva aplinkinių dėmesys. Visi nešykšti patarimų, tačiau dėl to mergina jaučia dar didesnį spaudimą. Kaip rasti savo vietą pasaulyje, kai aplinkui tiek daug reikalavimų ir lūkesčių? Ar Pijai kas nors pagelbės? Nuostabus, kupinas humoro kūrinys rimtomis ir svarbiomis temomis. IŠSAMIAU |
Danutės Jazgevičiūtės romanas „GYVENIMAS DIDMIESTYJE, ARBA KVAIŠALAI“ Tai jau antrasis keramikės D. Jazgevičiūtės romanas. Šįkart apie Gerdą iš mažo miestelio, kuriai pavyksta ištrūkti iš namų. Dailės akademija, dideli norai nustebinti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį... Bet realybė karti: dėstytojų abejingumas, neobjektyvumas, bendrakursių klasta, susipažinimas su kvaišalais. Nusiraminimą ir paguodą Gerda randa kompiuteriu rašydama laiškus motinai. Rašo juos ir motinai mirus... IŠSAMIAU |
Jenny Odell psichologinė knyga „LAIKAS“ J. Odell yra įvairių sričių menininkė. Ji teigia, kad laikrodis, pagal kurį gyvename, buvo suskurtas ne žmonių naudai, o siekiant pelno. Todėl, pasak autorės, mūsų gyvenimai, netgi laisvalaikis, tapo panašūs į nesibaigiantį ratą, kuriame esame įsukti į planavimo, pirkimo, pardavimo ir efektyvaus laiko panaudojimo rutiną. Ši knyga griauna įsitikinimus apie laiką, verčia susimąstyti apie savo būtį, siūlo būdus, kaip giliau ir prasmingiau patirti mums skirtą laiką. IŠSAMIAU |
Selemono Paltanavičiaus pažintinė knyga vaikams „GYVAS VABZDŽIŲ PASAULIS“ Gamtininkas S. Paltanavičius naujojoje savo knygoje kviečia į pažintinę kelionę patyrinėti spalvingo ir įdomaus vabzdžių pasaulio. Nes būtent šis pasaulis nepaprastai gausus ir įdomus (sudaro nuo 75 iki 80 proc. visos gyvūnijos įvairovės). Kaip jie mato ir girdi? Kaip gyvena ir kuo minta? Kas jiems būdinga? Ką daryti, kad juos apsaugotume? Juk tikrai įdomu. IŠSAMIAU |
Rebekos Unos knyga vaikams „PASKUTINIAI VAIKAI“ Lietuvių rašytoja R. Una – mylima skaitytojų ir vertinama literatūros kritikų. „Paskutiniai vaikai“ – tai poetiškas ir įkvepiantis pokyčiams pasakojimas apie draugystę, viltį, besaikio žmonių vartojimo nualintą Žemę, norą gyventi ir palikti ką nors gražaus po savęs. Ką darytum, jei sužinotum, jog netrukus visi žmonės išnyks? Kaip elgtis išgirdus tokią naujieną? IŠSAMIAU |
Jonathan Swift nuotykinis satyrinis romanas vaikams „GULIVERIO KELIONĖS“ „Guliverio kelionės“ – klasika, sukurta garsaus rašytojo satyriko J. Swifto. Mokinius šis kūrinys žavi autoriaus sukurtu išmoningu nuotykių ir fantazijos pasauliu, o vyresnis skaitytojas čia randa ir išsilavinusio autoriaus ironišką ir aštrų kritinį žvilgsnį į žmogų bei visuomenę. Su nepailstančiu keliautoju Guliveriu leiskimės į nepaprastą kelionę, į kurią niekada nenuvažiuosime automobiliu, nenuskrisime lėktuvu ir nenuplauksime jokiu laivu. Ar pasiruošę...? IŠSAMIAU |
Myriam Dahman ir Nicolas Digard pasaka „LEINA IR MUSMIRIŲ VALDOVAS“ Tai paslaptinga ir puikiai iliustruota šiuolaikinė pasaka apie merginą, išėjusią į užkeiktą girią ieškoti dingusio draugo ir radusią joje kai ką fantastiško ir netikėto. Už stebuklinės pasakos burtų, nuotykių ir pavojų slypi pamoka apie pagarbą mus supančiai gamtai. Tad atsiverskime šią knygelę ir leiskimės į įspūdingą, paslapčių ir burtų kupiną pasaulį. IŠSAMIAU |
Philippe Claudel romanas „PONO LINIO DUKRAITĖ“ Labai subtilus pasakojimas. Tai apie nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, apie susikalbėjimą, jei net svetima kalba kalbi. Šioje knygoje rasite gilesnę prasmę – nepaviršinę. Verta dėmesio knyga. IŠSAMIAU |
Renatos Šerelytės knyga vaikams „SKRYBĖLĖ PASIPŪTĖLĖ“ Su pasipūtusiais žmonėmis nesmagu bendrauti. O su skrybėle? Įdomi, pamokanti, nuotaikinga istorija apie pasipūtusios skrybėlės nuotykius, kai ją nupučia vėjas nuo senelės galvos. Gražios iliustracijos. Tėveliams siūlome paskaityti vaikučiams, o kurie moka – patys perskaitykite – nesigailėsite. IŠSAMIAU
|
Ellen Alpsten istorinis biografinis romanas „CARIENĖS DUKTĖ“ Tai istorinis romanas apie Jelizavetą. Jekaterinos I ir Petro Didžiojo dukterį, valdžiusią Rusiją ir gyvenusią nepaprastą gyvenimą, kuriame buvo visko: meilės, pavojų, aistros ir daug skandalų. Gerai išversta knyga. IŠSAMIAU
|
Sebastian Fitzek psichologinis trileris „GROJARAŠTIS“ Ir vėl detektyvų mėgėjams. Tai ne pirma šio rašytojo – tikro psichologo knyga. Tai psichologinis trileris, kuris įtraukia nuo pirmo puslapio. Dainos slepia užuominą, kur paslėpta pagrobta penkiolikmetė. Intriguoja – paskaitykite, nenusivilsite. IŠSAMIAU |
Dariaus Bazaro ir Aldonos Jarašūnienės vadovėlis aukštosioms mokykloms „LOGISTIKOS IR TRANSPORTO PROCESŲ ORGANIZAVIMAS“ Transportas ir logistika šiais laikais labai svarbūs. Šioje knygoje labai aiškiai atskleisti sprendimai, padedantys optimizuoti transporto procesus. Pateikiami pagrindiniai transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ir paprastam skaitytojui, ir profesionalui. IŠSAMIAU |
3 diena
1959 metų kovo 3 dieną Mergalaukyje, Alytaus rajone gimė Lietuvos dainininkė, koloratūrinis sopranas Gražina Miliauskaitė („Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ gimimo vieta nurodoma Buktininkai, Alytaus rajonas).
7 diena
1924 metų kovo 7 diena Alytuje gimė gydytoja odontologė Eugenija Ignatavičienė. 1948–1992 m. dirbo Alytaus apskrities ligoninės Stomatologijos skyriuje, 30 metų buvo jo vedėja. Mirė 1999 metų rugpjūčio 18 dieną.
13 diena
1964 metų kovo 13 dieną Sudokiuose, Ukmergės rajone gimė fotografas, 2002 m. fotokonkursų „Namas ir aš“ ir „Gamtos fotografija 2002“ laureatas, Lietuvos CANON klubo narys Faustas Augustinas. Jo nuotraukos spausdinamos Lietuvos periodiniuose leidiniuose, fotografijos saugomos privačiose kolekcijose ir modelių agentūrose Lietuvoje.
19 diena
1979 metų kovo 19 dieną vienam Marso krateriui suteiktas „Alytaus“ vardas.
23 diena
1994 metų kovo 23 dieną Alytuje pirmą kartą paminėta Žemės diena. Po šventinio renginio prie Sporto rūmų jaunimo parke miesto meras Valdas Kuzabavičius pasodino ąžuoliuką.
25 diena
1949 metų kovo 25–28 dienomis Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ („Bangų mūša“) metu iš Alytaus apskrities ištremti 595 žmonės.
26 diena
Įdomus faktas 1934 metų kovo 26 dieną pirmoji pavasarinė perkūnija sudaužė „Laisvės angelo“ paminklą.
27 diena
1954 metais kovo 27 dieną Marijampolės rajone gimė Alytaus autoklubo direktorius, Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) prezidentas Rimvydas Anusauskas.
28 diena
1919 metų kovo 28 dieną Marijampolėje gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, visuomenės veikėjas, kunigas marijonas Pranas Račiūnas. 1943–1945 metais dirbo vikaru Pirmojoje Varėnoje. 1965 paskirtas Gerdašių (Druskininkų raj.) klebonu. 1980 –1990 metais – Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas. 1972 metais kartu su kunigu Sigitu Tamkevičiumi SJ (dabar Kauno arkivyskupas emeritas) inicijavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidimą, joje bendradarbiavo, buvo vienas pogrindinio periodinio leidinio „Aušra“ (1975–1988) redaktorių. Mirė 1997 rugpjūčio 24 dieną Kaune.
Nuo šių metų vasario 1 dienos pradedamas įgyvendinti projektas kartu su Elko miesto savivaldybės Sofijos Nasierovskos viešąja biblioteka. Projekto tikslas – padidinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, dalijantis patirtimi ir žiniomis bei į bibliotekų gyvenimą įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus skaitytojų.
Projekto metu bus organizuojami mokymai, edukacijos, susitikimai, taip pat įgyvendinamos ir bendros su Elko viešąja biblioteka veiklos: suorganizuoti 2 mokymai bibliotekininkams, 2 stovyklos pasienio jaunimui, 2 kūrybinės dirbtuvės pasienio senjorams, 1 projekto baigiamasis renginys – konferencija. Visų veiklų metu bus dalijamasi gerąja patirtimi, žiniomis. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus atnaujintos dvi bibliotekos erdvės: vienoje įrengiant virtualios realybės, laisvalaikio terapijos ir kūrybinių dirbtuvių erdvę, kitoje – tinklalaidžių studiją bei individualaus darbo vietas.
Siekiama, kad šio projekto veiklos prisidėtų prie darniojo vystymosi politikos pasienio regionų bendruomenėse ir taptų pavyzdžiu kitoms bendruomenėms. Įgyvendinant projekto veiklas, prioritetai bus teikiami tvarumui, lygioms galimybėms, lyčių lygybei ir diskriminacijos prevencijai užtikrinti. Planuojama, kad į bendras projekto veiklas bus įtraukti 132 pasienio gyventojai, o 16-oje vietinių susitikimų dalyvaus ne mažiau kaip 160 alytiškių.
Projekto trukmė 16 mėnesių. Projektas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Bendra investicijų suma, tenkanti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai 119.368,54 euro, toje sumoje ES skiriamos lėšos 95.494,83 eurai.
Bibliotekos inf.