Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje susirinkusi daugiausia vyriškoji auditorija su susidomėjimu pasitiko naujausią Regimanto Dimos romaną „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J.Pilsudskio biografija“. Autorių išraiškingai kalbino ir knygos ištraukas skaitė Leokadija Sušinskaitė.

Alytiškiams pažįstamas istorinių romanų (ir ne tik!) autorius Regimantas Dima turi kuo nustebinti skaitytojus. XIX amžiaus istorijoje jis aptiko neįtikėtinų Žemaitijos bajorų veiklos epizodų Azijoje. Jų nuotykiai prašyte prašėsi istorinių romanų. R. Dima atliko šią misiją ir išleido romanus apie Joną Prosperą Vitkevičių arba Batyrą – „Vilniaus plovas“ (2015) bei apie kitą neįtikėtiną personažą Bronislovą Grombčevskį – „Bronislovas ir imperatorius“ (2016). Knyga apie J.Pilsudskį tapo trečiąja šių istorinių romanų trilogijos dalimi.

„Tas žmogus buvo generolu Zalužnu ir Zelenskiu viename asmenyje prieš šimtą metų. Tačiau ir Putinu, nes atėmė iš mūsų Vilnių. Susipratę lietuviai už šią knygą mėtys į mano boltą akmenis, o lenkai eis keliais aplink visas Vilnijos bažnyčias, kad mane pakorotų Dievas. Pačiam baisu“, – šmaikščiai atvirauja prozininkas Regimantas Dima apie savo drąsą aprašyti Juzefą Pilsudskį – įtakingiausią XX a. lietuvių kilmės asmenį, kurio biografija daugeliui lietuvių iki šiol menkai pažįstama ir anaiptol ne kiekvienas žino apie žemaitišką šios istorinės giminės kilmę.

Iš esmės pajudinęs delikačią, pilną nutylėjimų lietuvių ir lenkų istorinių santykių temą, prozininkas Regimantas Dima teigia, kad, galų gale, juk vis viena petys petin turėtume ginti Suvalkų koridorių, jeigu nutiktų protu nesuvokiama invazija iš Rytų...

Tad R. Dima sakosi su lenkais anaiptol nesipykstąs, o jeigu vienas kitas iš jų į jo knygos pristatymus gal ir buvo atsinešęs po skvernu kokį antikvarinį kardą, tai jo neketino panaudoti pagal paskirtį... O be to, nors naujausios knygos pavadinimas ir provokatyvus, bet turinys juk atspindi kontroversišką to meto istorinį kontekstą. Ir viskas, esą, pagrįsta galybe rimtų istorinių veikalų, kuriais jis, R. Dima, labai rimtai rėmęsis. O jau jeigu kur nors tekste, esą, išlenda ne visai cenzūriniai žodžiai, tai čia tiesiog pasakojimo gyvumo reikalas...

Rašytojas Regimantas Dima drįsta gvildenti nepatogias temas, pasitelkdamas istorinius faktus, šaltą logiką ir kietą humorą, atveria skaitytojams naujus požiūrio taškus. Skatina mąstyti, o jau kiekvienas skaitytojas gali pats pasirinkti, kaip tai darys – objektyviai ar subjektyviai.

Knygos pristatymo renginyje susirinkusi publika kaip mat išpirko visas Regimanto Dimos atsivežtas knygas. Vieniems tai buvo trūkstama trilogijos grandis, o kitiems – tiesiog atskirai skaitytinas istorinis romanas. Viena aišku – „žavingasis šunsnukis“ J.Pilsudskis sudomino daugelį.

Visai tikėtina, kad istorijos smalsautojai netolimoje ateityje ir vėl turės ką veikti. Gruodžio 8 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje knygą „Karo žmonės“ pristatys autorius, karybos tyrinėtojas Giedrius Petkevičius.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Jurgio Kunčino vardo viešojoje bibliotekoje kiekvienais poriniais metais padvelkia vos juntama imbierine užuomina.

Čia susirenka trumposios prozos „suokalbininkai“ – tikri geros šiuolaikinės literatūros gurmanai su pasimėgavimu atveria ausis ir širdis jaukiems susitikimams su rašytojais, specialiai šiam įvykiui paruošusiems išskirtinius kūrinius.

Tradiciškai ir šiemet, 2022-aisiais, alytiškių laukia nepaprastas literatūrinis įvykis!

Lapkričio 24–25 d. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks dešimtieji tarptautiniai trumposios prozos skaitymai „IMBIERO VAKARAI“, ypatingi ne tik sukaktimi, bet ir išlaikytu svarbiausiuoju savitumu – naujutėliais, dar niekur nepublikuotais tekstais.

Sentimentai Jurgiui Kunčinui

Nuo pat 2004-ųjų iki dabar, per visą „Imbiero vakarų“ gyvavimą, skaitymus ištikimai lydi dedikacija Jurgiui Kunčinui – lietuviškosios prozos tradicijų... laužytojui! Kaip sako garbūs literatūrologai, tūlas Jurgis Kunčinas eksploatavo visus pasakojimo žanrus ir kūrė naujus – įvairaus kirpimo romanus ir „vieno miestelio istorijas“, paprastus ir juokingus apsakymus, „liūdnas satyras“ ir kandžius „šortus“.

Iš tiesų, bendraminčius suburiantis Jurgio Kunčino vardas alytiškių pamėgtai ir pasiilgtai trumposios prozos šventei „Imbiero vakarai“ – kaip čia buvęs! Juk daugybė gyvų Jurgio amžininkų dar tebevaikšto Alytaus gatvelėmis ir mena bravūriškai žibančias rašytojo akis, kviečiančias draugus pabendrauti...

Trumpoji proza – gyva

Trumpoji proza, arba kunčiniškai – „šortai“ yra visaapimanti „Imbiero vakarų“ esmė. Dviejų dienų renginių ciklo dalyviai, visi, kurių sielos atviros šiuolaikinės lietuvių literatūros vėjams, galės iki soties prisimėgauti „visokio plauko“ literatūriniais susitikimais.

Šiemet alytiškiams savo trumposios prozos kūrinius konkursinėje programoje gyvai skaitys net dvylika autorių iš Lietuvos ir užsienio:

Saulius VASILIAUSKAS, Renata ŠERELYTĖ, Giedra RADVILAVIČIŪTĖ, Eva KOFF (Estija), Agnė ŽAGRAKALYTĖ, Andrius JAKUČIŪNAS, Daina OPOLSKAITĖ, Regimantas DIMA, Lesia MUDRAK (Ukraina), Alvydas ŠLEPIKAS, Monika BALTRUŠAITYTĖ, Marius Povilas Elijas MARTYNENKO.

Daugiau žinomų vardų ir veidų

„Imbiero vakarų“ programoje numatomi trumposios prozos konkursiniai skaitymai – pagrindinė, bet tikrai ne didžiausia kultūrinių įvykių dalis.

Renginių ciklą praturtins neformalūs bet įtaigūs Naktiniai skaitymai, Rolando RASTAUSKO akistata su Kristupu BUBNELIU, griūvantis Mariaus JONUČIO dangus, InterAktyvi Raimondo ŠIMKEVIČIAUS ir Arūno VAITKAUS meno akcija, Juliaus VAICENAVIČIAUS („KŪJELIAI“) vokalas ir muzika, Giedrės BULGAKOVIENĖS sentimentai ir Neringos BUTNORIŪTĖS subtili „kunčiniška“ provokacija. Vyksmą koordinuos Tomas VYŠNIAUSKAS, o kūrinių vertinimo ir kitas svarbias misijas atliks Antanas A. JONYNAS.

Akivaizdu, kad alytiškiai galės pasijusti kaip tikroje sostinėje – bendrauti su išskirtinėmis asmenybėmis ir gal net pasičiupti vieną kitą autografą. Juk ne kasdieną tokia proga pasitaiko!

„Imbiero vakarų“ skaitiniai internete

Prasidėjus skaitymams, bus atverti konkurso dalyvių trumposios prozos tekstai internete. Jie bus neribotą laiką pasiekiami visiems norintiems bet kokiame pasaulio kampelyje. Tad virtualiai sudalyvauti literatūrinėje šventėje galima visai neskubant!

Daugiau sužinoti apie tarptautinius trumposios prozos skaitymus Jurgiui Kunčinui atminti  galima čia:

„Imbiero vakarų“ interneto svetainė ČIA

Balsavimas ir premijos

Trumposios prozos (novelė, esė, miniatiūra ir kt.) konkursiniai skaitymai vyks dvi dienas, o kūrinius vertins ne tik literatūros žinovų komisija, bet ir publika.

Publika savo favoritus galės rinkti dviem būdais:

• gyvai – skaitymų metu, užpildant specialius balsavimo lapelius;
• virtualiai – namuose prie kompiuterio, perskaičius tekstus ir pažymint labiausiai patikusį.

Abiem būdais balsavimas vyks ribotą laiką, tik skaitymų metu:

• balsavimas už skaitymų I dalies tekstus – lapkričio 24 d. 16-19 val.
• balsavimas už skaitymų II dalies tekstus – lapkričio 25 d. 15-18 val.

Geriausių „Imbiero vakarų“ skaitymo konkursui pateiktų kūrinių autoriams bus įteiktos net penkios premijos: Jurgio Kunčino premija, Salono „Balta varna“ premija, Publikos premija, premija už geriausią naktinių skaitymų tekstą ir premija „Užėjau pas draugą“ festivalio svečiui.

Vos vos aitri, ko gero, ne iš pirmo žvilgsnio pamilstama, trumpoji proza, vieną kartą įkritusi  giliai užantin, pasilieka ten ilgam...

Tad kviečiame į intriguojančią dviejų dienų kultūrinių patyrimų kelionę – jaudinančią, gyvą akistatą su literatūra, menu ir muzika!..

Visiems įėjimas laisvas.

Projektą organizuoja:

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Projektą finansuoja:

Lietuvos kultūros taryba, Alytaus miesto savivaldybė

Jūratė Čėsnaitė

IMBIERO VAKARAI

Tarptautiniai trumposios prozos skaitymai Jurgio Kunčino atminimui
2022 m. lapkričio 24–25 d.
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2

GLOBĖJAS: Antanas A. JONYNAS
MODERATORIUS: Tomas VYŠNIAUSKAS

TEKSTUS SKAITO:

Lapkričio 24 d.

Saulius VASILIAUSKAS, Renata ŠERELYTĖ, Giedra RADVILAVIČIŪTĖ, Eva KOFF (Estija), Agnė ŽAGRAKALYTĖ, Andrius JAKUČIŪNAS

Lapkričio 25 d.

Daina OPOLSKAITĖ, Regimantas DIMA, Lesia MUDRAK (Ukraina), Alvydas ŠLEPIKAS, Monika BALTRUŠAITYTĖ, Marius Povilas Elijas MARTYNENKO

VERTĖJAI: Agnė BERNOTAITĖ-JAKUBČIONIENĖ, Marija MAŽULĖ

ALYTUS - LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ 2022 "KURIANTYS TILTUS" (.pdf katalogas)

Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia dalyvauti naujame Lietuvos bibliotekų lankytojų tyrime. Jo tikslas išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina paslaugų kokybę, ką mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie viešosios interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams. Kad būtų galima nustatyti pokyčius ir tendencijas, surinkti duomenys bus lyginami su analogišku 2019 m. tyrimu.

Tyrime dalyvauja visos Lietuvos viešosios bibliotekos, tad gauti rezultatai ne tik padės išsiaiškinti bendrą Lietuvos situaciją, bet ir sudarys galimybę bibliotekoms priimti atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į surinktus savo lankytojų duomenis.

Kviečiame būti aktyvius, padėti mums suprasti jūsų poreikius bei sudaryti galimybes tobulinti paslaugas.

Tyrime galima dalyvauti keliais būdais:

Atsidarius šią nuorodą https://apklausa.kantar.lt/index.php/776821/lang-lt;

Prisijungus prie Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kompiuterio;

Nuskaičius QR kodą plakatuose bibliotekose.

Apklausa vykdoma iki gruodžio 31 dienos. Rezultatai bus paskelbti kitų metų vasarį.

Visa sujungiantys tiltai  – „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ simbolis. Tiltai į žmogų, kūrėjų ir bendruomenių tiltai, tiltai iš dabarties į praeitį ir ateitį, tiltai, jungiantys senąją ir jaunąją kartas, kultūrą ir verslą, čia pasilikusius ir po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, būdama „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ dalimi, paskelbė ekslibrisų konkursą ir pakvietė Lietuvos ir užsienio šalių dailininkus sukurti ekslibrisus, įprasminančius visa apjungiančius tiltus kaip Alytaus istorinę realiją arba kaip metaforą.

Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus“ finalinis akordas įvyko paskutinę spalio savaitę. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta tarptautinė ekslibrisų paroda „Kuriantys tiltus“ ir paskelbti konkurso laureatai.

Netikėta, bet simboliška, kad „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ kultūriniam įvykiui – ekslibrisų konkursui nustatytu laiku darbus atsiuntė 22 mažosios grafikos kūrėjai: 11 autorių iš Lietuvos ir 11 autorių – iš įvairių pasaulio kampelių (Argentinos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rumunijos, ir  Šiaurės Makedonijos):

Rajmund Aszkowski (Lenkija), Karoly Balajti (Rumunija), Jocelyne Benoit (Kanada), Derek Michael Besant (Kanada), Trajče Blaževski (Šiaurės Makedonija), Lolita Braza (Lietuva), Sigutė Bronickienė (Lietuva), Aušra Čapskytė-Šarauskienė (Lietuva), Kristina Daniūnaitė (Lietuva), Andrejs Maris Eizans (Latvija), Leszek Frey-Witkowski (Lenkija), Claudia Garcia (Argentina), Raquel Gociol (Argentina), Antanas Jankauskas (Lietuva), Vladas Kudaba (Lietuva), Torill Elisabeth Larsen (Norvegija), Henrikas Mazūras (Lietuva), Serena Pečiūnaitytė (Lietuva), Ovidiu Petca (Rumunija), Sigita Saulėnienė (Lietuva), Povilas Šiaučiūnas (Lietuva), Kęstutis Kazimieras Šiaulytis (Lietuva).

Tiesa, prieš pat konkurso finalą – parodos atidarymą – įvyko mažas stebuklas. Gerokai pavėlavę, sunkiu pašto keliu biblioteką pasiekė dar vienos dalyvės – Irynos Koliadinos – mažosios grafikos darbai. Tai sukėlė nuostabą, nes šioji autorė savo ekslibrisus atsiuntė iš negandų draskomos vietos – Dnipro (Ukraina).

Kiekvieną konkursui pateiktą darbą vertino ekslibrisų konkurso vertinimo komisija: Albertas Gurskas, dailininkas, grafikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius; Arūnas Vaitkus, dailininkas; Vida Grišmanauskienė, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė; Andrius Mosiejus, tapytojas, skulptorius, grafikas ir keramikas; Lina Kamorūnaitė, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.

Vertinimo komisijos narys, alytiškis dailininkas Arūnas Vaitkus teigia:

„Mažosios grafikos formos – ekslibriso – populiarinimas yra labai svarbus dalykas. Anksčiau tai būdavo kaip knygos ženklas įklijuojamas, kai turėdavai nors keletą knygų ir galėdavai turėti savo autoekslibrisą. O dabar ekslibrisas net gali būti ir kolekcininkų renkamas ir tai yra jau populiarėjantis veiksmas, o ir technikų labai daug – yra daugiau nei dvidešimt technikų, kurios gali būti panaudotos.“

Atranka komisijai tapo kiek skausminga, mat premijuotos galėjo būti tik trys vietos, o susižavėjimą ir pagarbą menui sukėlė daug daugiau kūrinių, laiškų vokuose suskridusių iš pasaulio tolybių.

„Kūrėjai, su kuriais man teko bendrauti, rašė, kad konkurso tema labai įdomi ir užburianti. Mažame ženkle turi būti mažai informacijos, bet atsiskleisti turi daug. Kaip trim brūkšniais pasakyti viską – čia yra genialumas. Laureatais tapo autoriai tų darbų, kuriuose buvo gana giliai pažvelgta į temą“ – sakė Arūnas Vaitkus.

Meniškiausių ekslibrisų autoriai parodos atidarymo metu buvo apdovanoti premijomis:

I vieta (500 eurų) skirta Serenai Pečiūnaitytei (Lietuva) už kūrinį „Baltosios rožės tiltas“,

II vietą (300 eurų) pelnė Ovidijus Petca (Rumunija) už kūrinį „Alytus Jurgis Kuncinas Public Library 2022“,

III vieta (100 eurų) atiteko Sigutei Bronickienei (Lietuva) už kūrinį „Ex libris „Alytus Lietuvos kultūros sostinė 2022“.

Ovidijus Petca atsiuntė linkėjimus iš Rumunijos. Serena Pečiūnaitytė, spausdama rankose diplomą, neslėpė jaudulio ir nuostabos dėl tokio jai svarbaus įvertinimo. Sigutė Bronickienė, kurios darbai išsiskiria unikaliu savos gamybos popieriumi, šiltai padėkojo bibliotekai už vertą dėmesio konkursą.

Konkurso laureatus pasveikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė ir Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Daina Čečkauskienė.

Už jaukią muzikinę atmosferą ir skambius muzikinius klarnetų trio intarpus nuoširdžiai dėkojame Alytaus muzikos mokyklos mokiniams Domui Grimalauskui, Augustui Jarusevičiui, Tautvydui Aleksiūnui bei jų mokytojui, pučiamųjų instrumentų ekspertui Rimantui Jočiui.  

Ekslibrisų paroda „Kuriantys tiltus“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki lapkričio 22 dienos. Joje po keletą savo darbų eksponuoja visi 23 autoriai. Kviečiame apsilankyti.

Projektas „Alchemija. Miesto identiteto paieškos“: Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus“.

Autoriams piniginius prizus įsteigė projektą „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ administruojanti BĮ Alytaus miesto teatras iš Kultūros ministerijos projektui skirtų lėšų. Rėmėjas – Alytaus miesto savivaldybė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

NEMOKAMI KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PAGRINDŲ KURSAI ALYTAUS JURGIO KUNČINO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Kursai organizuojami pagal pasirengimo lygį ir individualius poreikius.

MOKYMŲ METU JŪSŲ LAUKS:

• Pažintis su pagrindiniais kompiuterio valdymo įrankiais.
• Dokumentų aplanko kūrimas.
• Tekstų rinkimas ir koregavimas.
• Informacijos paieška internete.
• Bendravimas internete, socialiniuose tinkluose, elektroniniu būdu.
• Saugus elgesys, dirbant kompiuteriu.
• Mokymas naudotis išmaniojo telefono programėlėmis bei planšetiniu kompiuteriu.
• Pažintis su skaitmeninėmis darbo paieškos galimybėmis.

Pažengusiems vartotojams: nuotraukų redagavimas, MS Excel, MS PowerPoint, svetainių kūrimas, Google diskas ir kt. pagal poreikius.

Maloniai kviečiame į Alytaus J. Kunčino biblioteka viešąją biblioteką.

Adresas: Seirijų g. 2, Alytus

Registruotis galima:  +370 315 32 446, +370 645 46 273.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus inf.

Nino Haratischwili romanas „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“

XX a. pradžia, Tbilisyje gyvena šeima, kuriai klestėjimą atnešė ypatingas karšto šokolado receptas, sukurtas po kelionių Europoje, perduodamas iš kartos į kartą ir saugomas kaip karinė paslaptis.

Išsamiau: https://www.almalittera.lt/Knyga/grozine-literatura/Astuntas-gyvenimas-Brilkai/

Nicolas d’Estienne d’Orves romanas „Eifelis: meilės istorija, pakeitusi Paryžiaus veidą“

Įkvepianti ir jaudinanti istorija apie žymiojo prancūzų architekto Giustavo Eifelio viziją ir didžiausią jo gyvenimo projektą – bokštą, savo forma įamžinusį jo mylimosios Adrienos vardo pirmąją raidę.

Išsamiau: https://www.almalittera.lt/Knyga/grozine-literatura/Eifelis/

Antonia Salzano Acutis ir Paolo Radari knyga „Mano sūnaus paslaptis : kodėl Karolis Akutis yra laikomas šventuoju?“

2020 m. spalio 12-ąją Italijoje, Asyžiuje, popiežius Pranciškus palaimintuoju paskelbė jauną italą Karolį Akutį (Carlo Acutis, 1991–2006). Karolis -  jauniausias mūsų laikų palaimintasis.

Daugiau apie Karolį Akutį: https://www.magnificat.lt/pal-karolis-akutis-musu-laiku-jaunimo-apastalas/

Katarzyna Wierzbicka „Dideli mažų žvėrelių rūpesčiai“

Psichologinio pobūdžio skaitiniai vaikučiams. Tai išmintingi patarimai, kaip nebijoti, kaip išugdyti kantrybę laukti, kaip išsklaidyti rūpesčius. Paskaitykite patys ar paprašykite tėvelių, jums patiks.

Išsamiau: https://www.presvika.lt/dideli-mazu-zvereliu-rupesciai

„Pasakų knygelių advento kalendorius“

Laukti šv. Kalėdų bus džiugu ir paslaptinga. Kasdien atverkite po langelį ir rasite pasakaitę. Ir taip – 24 pasakaitės.

Išsamiau: https://www.baltoslankos.lt/pasaku-knygeliu-advento-kalendorius

Knygos vaikams ukrainiečių kalba:

Бенас Берантас, Вiлiя Квескайте «Горiстечко» (Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės „Riešutortas“),

Ukrainiečių liaudies pasaka «Про бідного парубка і царівну»,

Ukrainiečių liaudies pasaka «Дідова дочка та бабина дочка»,

Ukrainiečių liaudies mįslės «Загадки».

Knygos suaugusiems ukrainiečių kalba:

Сергій Ситник «Прадавня легенда про Дніпрові порогита появу Кременчука»,

Оксана Бойко «Легенди Кременчука в картинах»,

Андрій Мельник «Алітус і Кременчук - сердечні взаємини, перевірені роками дружби».

Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytojams atverta kraštiečio fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus personalinė paroda „Alytus – kaip sentimentas“. Šios parodos dėka nusidriekė simboliškas tiltas tarp praeities ir dabarties – 2022-ųjų, kai Alytus yra ne tik dzūkų širdžių sostinė, bet ir Lietuvos kultūros sostinė.

Fotomenininkas Vytautas Daraškevičius jaučia sentimentus būtent Alytui tikrai ne atsitiktinai. Parodoje jis pateikia senas fotografijas, kuriose – juodos ir baltos spalvų dvikova ryškiai atskleidžia anuometinio mūsų miesto nūdieną.

„Visa mano vaikystė ir ankstyvoji jaunystė prabėgo Alytuje. Tad su juo susiję daugelis malonių prisiminimų ir sentimentų. Gyvenome Žemaitės gatvėje, miesto pakraštyje, visai greta miško, netoli Nemuno ir Pylimo. Lankiau Alytaus antrąją, o vėliau pirmąją vidurines mokyklas. Baigus septynias klases, tėtis padovanojo man fotoaparatą smena. Mane supažindino su fotografavimo pradmenimis ir davė pirmuosius patarimus žymiausias tuo metu Alytaus fotografas Vytautas Stanionis vyresnysis“, – atviravo parodos autorius.

Paauglystėje Vytautas Daraškevičius stebėjo ir fiksavo jį supusią aplinką: mokyklos draugus, nuotykius ekskursijose, kolūkio talkų momentus. Pirmoji pradedančiojo fotografo nuotraukos publikacija – beveik prieš 60 metų.

„Alytaus rajoniniame laikraštyje „Komunistinis rytojus“ 1963 metų rudenį buvo atspausdinta pirmoji mano viešai rodyta nuotrauka – linų rovimo talkos momentas, – sakė fotomenininkas. – Vieną kitą savo mokyklinio laikotarpio nuotrauką panaudojau ir šioje parodoje. Buvusiems mokyklos draugams, manau, bus smagu prisiminti save jaunystėje.“

Baigęs mokyklą Vytautas Daraškevičius išvyko studijuoti, tačiau vis viena būdavo dažnas svečias tėvų namuose, tad Alytuje fotografuotos medžiagos pluoštelis vis augo. Žinoma, dėsninga, kad būtent Dzūkijos sostinėje Vytautas Daraškevičius surengė pirmąją personalinę fotografijos parodą, o ją sudaryti padėjęs jau Vytautas Stanionis jaunesnysis.

Fotografijų, susijusių su Alytumi, Vytautas Daraškevičius šiuo metu turi tikrai nemažai, mat per ilgą savo gyvenimo kelią patrauklaus užsiėmimo niekada neapleido. Tačiau į parodą pateko rinktiniai kadrai iš senesnio laikotarpio – 1962-1985 m. Čia ir Alytaus pirmosios vidurinės dūdų orkestras, ir skulptūros „Lelijos žiedas“ įrengimo momentas, ir pats Vytautas Daraškevičius su dukterėčia Ingute, ir Jurgis Kunčinas su sūnumi Pauliumi... Beje, pastaroji nuotrauka ekspozicijoje kabo kiek garbingesnėje vietoje nei kitos. Parodos autorius turi tam paaiškinimą:

„Jurgis Kunčinas buvo mano klasės draugas. Būtent šioje bibliotekoje, kuri pavadinta jo vardu, parengiau parodą su sentimentais savo mylimam miestui...“

Iš tiesų, simboliška. Neturėtų stebinti ir tai, kad ir pats parodos pristatymo renginys vyko tarsi jaukus senų draugų pasimatymas. Alytiškiai iki kaulų smegenų čia sudarė akivaizdžią publikos daugumą. O saujelė kitų galėjo čia jausti nebent baltą pavydą, o, šiukštu, ne diskriminaciją.

„Tikrąją fotografijos vertę išgrynina laikas – tik praėjus vienam kitam dešimtmečiui gali tai įvertinti. Šitai labai akivaizdžiai pajutau, dirbdamas su savo archyvu. Laikui bėgant, viskas kinta. Todėl man labai imponuoja, kad fotografijos dėka galima akivaizdžiai stebėti ir palyginti tuos pasikeitimus“, – sako Vytautas Daraškevičius.

Pasinaudokime galimybe pajusti laiko tėkmės negrįžtamumą. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Alytus – kaip sentimentas“ Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki lapkričio 30 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Pasaulinė UNESCO medijų ir informacinio raštingumo (MIR) savaitė organizuojama nuo 2012 metų. Kasmet UNESCO medijų ir informacinio raštingumo aljanso nariai kviečia partnerius visame pasaulyje populiarinti Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę, organizuojant renginius ir įvairias veiklas. Šios veiklos sujungia bendruomenes visame pasaulyje, siekiant skatinti medijų ir informacinio raštingumo dialogą tarp disciplinų, profesijų ir valstybių ribų. Tuo tarpu Lietuvoje, 2022-aisiais, pirmą kartą bus organizuojama pasaulinė UNESCO MIR savaitė būtent Lietuvos viešosiose bibliotekose, kartu su visu pasauliu, spalio 24–31 dienomis.

Bibliotekų organizuojamos Pasaulinės UNESCO MIR savaitės tikslas – padėti suprasti medijų ir informacinio raštingumo svarbą ir reikšmę mūsų visų, kaip piliečių gyvenime, paskatinti pasitikrinti savo MIR žinias, elgesį ir gilinti raštingumą. Veiklas orientuojant suaugusiųjų auditorijai, organizatoriai siekia, kad Medijų ir informacinis raštingumas taptų įrankiu pilietinės visuomenės telkimui, įgalinimui, piliečių tapatumo jausmo stiprinimui, sąmoningumo didinimui.

Lietuvos viešosios bibliotekos, kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, informaciniu partneriu LRT ir kitais projekto bičiuliais, šios savaitės proga organizuos įvairias virtualias diskusijas, renginius, komunikacijos kampaniją. 

MIR savaitei skirtų renginių ieškokite šiame Facebook puslapyje: https://www.facebook.com/mirsavaite/.

Pabėgimo kambarys

Esi gudrus ir atskiri melagieną nuo fakto? O ar atpažintum, kuri žmogaus nuotrauka yra tikra, o kuri sukurta dirbtinio intelekto? Mėgsti nuotykius, iššūkius ir komandinį darbą? Tuomet ši smagi ir naudinga pramoga – kaip tik tau. Žinių ekonomikos forumas kartu su Britų taryba Lietuvoje sukūrė mobilaus Pabėgimo kambario užduotis, kurias išmėginti kviečiame aštuonių didžiųjų miestų bibliotekose Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės spalio 24–31 dienomis metu.

Kviesk į komandą šeimos narius, draugus, bendradarbius ir pabandyk išspręsti užduotis, kurių atsakymai leis sudėlioti užrakto kodą ir atrakinti juodą dėžę. Kas joje? Žino tik tiek, kam pavyksta atrakinti.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytojams atverta vieno žymiausių Lietuvos kaligrafų, šrifto ir kaligrafijos mokyklos patriarcho, profesoriaus Alberto Gursko darbų paroda „Laiškai Lietuvai“.

Dailininkas Arūnas Vaitkus, tarpininkavęs, kad ši paroda pasiektų alytiškius, neslepia esantis tuo patenkintas:

„Džiugu šitoje erdvėje ne pirmą kartą matyti Alberto Gursko, mano profesoriaus, kaligrafijos parodą. Daug jo studentų ir mokinių su kaligrafija susidūrė vienokiu ar kitokiu būdu – per tušą, per plunksną, per kamštį, per pagaliuką, per pirštuką, per nulakuotus nagus, per apgraužtus nagus... Beveik su bet kuo mes galime rašyti, bet negalime rašyti, jeigu neturime ką pasakyti. Žodžiai, kurie čia, jo darbuose, parašyti, yra ne atsitiktiniai.“

Ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius Albertas Gurskas įsimintiną kūrybinį rėžį brėžė kaligrafijos, ekslibrisų, plakato, lietuviškų herbų kūrimo srityse, tačiau ryškiausiai yra atsiskleidęs kaip pedagogas iš pašaukimo, sukūręs savitą lietuviškąją šrifto ir kaligrafijos mokyklą. Itin garbus profesoriaus amžius tik sustiprino jo norą ir gebėjimą šviestis ir šviesti, o jo mokiniai jau patys yra išleidę į savarankiškos kūrybos pasaulį savo mokinių.

„Pedagoginis darbas man artimiausias, čia aš galiu realizuoti save, jaučiuosi reikalingas ir galiu pasidalinti žiniomis, patirtimi su studentais ir dailės mokytojais. Ramu, kai jauti perdavęs estafetės lazdelę į rankas, kurios tęs tavo darbą,“ – sako profesorius Albertas Gurskas.

Viskas dėsninga. Kaip byloja viename kartono lakšte preciziška Alberto Gursko kaligrafija išraižytas sparnuotas Kazio Sajos posakis: „Mes šioj žemėj liekam nemirtingi tiek, kiek čia būdami išdaliname save kitiems.“

Dzūkijos sostinės Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta ekspozicija yra antroji Alberto Gursko paroda iš ciklo „Laiškai Lietuvai“. Pirmoji neseniai buvo eksponuota Žemaitijoje. Autorius naudoja įvairius įrankius, kuria vis kitokią kaligrafinę stilistiką. Ir, žinoma, kiekvieną darbą atlieka harmoningai, su jautriu įsiklausymu į kiekvieno žodžio ar posakio esmę ir prasmę. Alberto Gursko kaligrafinėse kompozicijose nieko nėra nereikalingo – kiekvienas taškelis ar kablelis čia atlieka savitą funkciją.

Albertas Gurskas – pripažintas kaligrafas, žinomas ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tad alytiškiai parodos lankytojai, pajutę unikalią galimybę pasisemti profesoriaus išminties, čia pat suimprovizavo trumpą kaligrafijos pamoką. Nors naujieji mokiniai kritiškai žiūrėjo į savo spontaniškas „keverzones“, tačiau taktiškasis pedagogas stengėsi atskleisti kiekvieno vidinę laisvę ir savitumą.

„Nebijokit rašyti savo raštu. Jūsų raštas – jūsų širdies kalba. Tik tai ne visi supranta. Nebijokite savęs, o kartu – ir savo rašto. Nes kiekvieno raštas yra jo atvaizdas. Ir, nori nenori, pažiūrėjęs į žmogaus raštą matai, kas jis yra viduj...“ – sakė profesorius Albertas Gurskas.

Alytuje eksponuojamoje profesoriaus Alberto Gursko parodoje „Laiškai Lietuvai“ – naujausia jo kūrybos dalis, kurioje autorius skiria ypatingą dėmesį Lietuvos kultūrai bei istorijai. Kaligrafijos parodą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) bus galima aplankyti iki spalio 25 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„Alytus – tai vienintelis miestas pasaulyje, kur aš nebijau naktį vaikščioti gatvėmis. Ir aš visada tai darau. Nežinau, ar čia normalu, bet toks mano naktinio pasivaikščiojimo pomėgis yra tik Alytuje, –  sako rašytoja Loreta Jastramskienė. –  Mano miestas dabar ramus ir tylus. Tos naktinės Alytaus gatvės yra mano „Amerika“. Man labai patinka tos gatvės, nes jos turi tokią išskirtinę šviesą. Kad ir tamsus tas miestas, bet man šviečia visi tie klevai, tos liepos Tvirtovės gatvėje...“

Tokiu atviravimu ir kuklia šypsena kraštietė, prozininkė, eseistė Loreta Jastramskienė pasitiko susirinkusiuosius į jos penktosios knygos sutiktuves Dzūkijos sostinėje. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje autorė pristatė naujausią savo romaną daugiaprasmiu pavadinimu – „Visada, Tėve, bus Amerika“. Tai – knyga apie 1940 m. Lietuvos okupacijos pasekmes, kančias patyrusius žmones ir jų likimus.

„Dažnai mes pagalvojame, ar tuo metu galėjo būti meilė, ar galėjo būti tarpusavio ryšiai, santykiai. Tai atsakymas – galėjo. Ir ne tik kad galėjo, jie, iš tikrųjų, ir buvo. Ir atsiskleisdavo pačiomis įvairiausiomis formomis“, – knygos sutiktuvių renginyje kalbėjo Alytaus miesto mero pavaduotojas Povilas Labukas.

Literatūrinės Juozo-Vaižganto premijos laureatė Loreta Jastramskienė savo kūryboje  subtiliai gilinasi į žmonių santykius, atsiskleidžiančius grėsmingomis istorinėmis aplinkybėmis, kai būties ir išlikimo pirmapradis instinktas persipina su aukščiausio dvasingumo apraiškomis.

Autorė sakosi, kad penktojo romano rašymas jai atsiliepęs tiesiog fiziškai. Jame gvildenami dalykai yra taip giliai traumavę Loretos šeimą, kad tų patirčių vaizdiniai tarsi gyvi stoję jai prieš akis, o rašymo proceso metu ji pasijutusi tarsi be odos. Knygoje – daugybė sąsajų su šeimą ištikusia tragedija. Rašytojos tėvelis, būdamas penkerių, su savo mama buvo ištremti į Sibirą. Tačiau tai buvusi tik dalis visų ištikusių skaudžių įvykių.

Į susitikimą su skaitytojais Dzūkijos sostinės bibliotekoje penkių romanų autorė atvyko ne viena – ją atlydėjo literatūrologas dr.Vilius Gužauskis.

„Turėti darbščius ir nuoširdžius leidėjus rašytojui – didelė dovana. Ačiū „Homo liber“ vadovui dr.Viliui Gužauskiui ir redaktorei Teresei Gužauskienei, jų dėka mano rankraščiai tampa knygomis ir keliauja pas skaitytojus“, – sakė Loreta Jastramskienė.

Knygos pristatymo vakaras nejučia prisipildė jaukumos. Jautriai ir nuoširdžiai partizanų dainą apie mėlynas vosilkas atliko Alytaus muzikos mokyklos mokiniai Austėja ir Matas. Tuo metu klausytojai stengėsi sulaikyti ašaras. Turbūt ne vienas susimąstė apie šiandienės būties trapumą, ir vėl istorijai pasisukus spirale, o žmonijai ir vėl susiduriant su masiniu, brutaliu žiaurumu.

Tačiau žmoguje slypi tokie gilūs atsparumo ir gebėjimo išlikti klodai, kad ne vienu atveju belieka tik stebėtis. Dažnas gyvenime laikosi, rodos, už šiaudo, tačiau stimulas, vedantis į priekį, yra geresnio gyvenimo sau ir artimiesiems siekis.

„Amerika“ yra ta viltis, kuri kartais žmogaus gyvenime išsipildo, bet dažniausiai ji taip ir lieka neišsipildžiusi, kaip šiame romane. Liudvikui Kardeliui ji neišsipildė, bet, aš manau, kad jo dukra Elzė, jo anūkas Simonas, jie turės tikrai tą „Ameriką“. Bet argi be svajonės galėtume gyventi?...“ – sako rašytoja Loreta Jastramskienė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Nuo šiol kiekvienas skaitytojas, neradęs norimos knygos savo bibliotekoje, galės nemokamai ją užsisakyti iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Šią galimybę suteikia tarpbibliotekinis abonementas (TBA) – knygų dalijimosi tarp šalies bibliotekų paslauga, kuria naudojantis viena biblioteka skolina dokumentus kitai. Nors ši paslauga visuomenei teikiama jau ne vienerius metus, nuo šiol ji tampa dar patrauklesnė – nuo šių metų spalio 1 d. norimą knygą ar leidinį iš kitos bibliotekos galima užsisakyti nemokamai.

ALYTAUS JURGIO KUNČINO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE taip pat teikiama TBA paslauga. Dėl dokumentų užsakymo iš kitų bibliotekų kviečiame kreiptis į periodikos skaityklos bibliotekininkę Vidą Veličkienę (el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. Nr. (+370 315) 32 446).

Daugiau apie paslaugą pasakoja Edita Urbonavičienė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė.

Pasak E.Urbonavičienės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga ypatinga tuo, kad net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose gyvenantys žmonės turės galimybę skaityti knygas, esančias tik didžiosiose šalies bibliotekose, ir atvirkščiai.

„Tarpbibliotekinio abonemento paslauga leidžia didinti Lietuvos bibliotekų fondo prieinamumą ir įvairovę skirtingų regionų gyventojams ir skatinti efektyvų jo valdymą. Tokia bibliotekų bendradarbiavimo forma labai patogi skaitytojams. Biblioteka, neturinti skaitytoją dominančios knygos, užsako ją iš kitos Lietuvos bibliotekos – taip viena biblioteka skolina dokumentus kitai, – pasakoja ji. – Anksčiau ši paslauga buvo mokama – skaitytojas turėjo susimokėti už knygos persiuntimą. Dabar bibliotekos pasirūpins kurjerio paslauga ir siuntimo apmokėjimu, todėl skaitytojams gauti norimą knygą tampa dar patraukliau. Viskas, ką reikia padaryti – neradus norimo leidinio, kreiptis į bibliotekininką, kuris paieškos jo kitoje Lietuvos bibliotekoje ir nemokamai parsiųs. Galima sakyti, kad nuo šiol Lietuva tampa viena didele biblioteka.“

Tikimasi, kad skaitytojų gretos augs

E.Urbonavičienės teigimu, siekiama, kad įgyvendindamos tarpbibliotekinio abonemento paslaugą Lietuvos bibliotekos taps labiau prieinamos visiems šalies gyventojams ir į jas pritrauks daugiau skaitytojų.

„Naudodamiesi tarpbibliotekinio abonemento paslauga, galime patenkinti kiekvieno skaitytojo poreikius, pasiūlydami parsiųsti leidinius iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Dabar, kai paslauga tapo nemokama, nebeliko kliūčių naudotis kitų bibliotekų fondais. Be to, jeigu siunčiančiosios bibliotekos taisyklės leidžia, užsakytus leidinius bus galima išduoti naudoti ne tik bibliotekos skaitykloje, bet ir namuose. Tikimės, ši paslauga bibliotekų vartotojams padės atrasti naujų galimybių savarankiškai mokytis ir tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse“, – kalba E. Urbonavičienė.

Pasak Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga galima pasinaudoti bet kurioje šalies viešojoje bibliotekoje – tereikia būti registruotu Lietuvos bibliotekų vartotoju.

„Bet kurioje viešojoje bibliotekoje užsisakyti norimą knygą naudojantis tarpbibliotekinio abonemento paslauga galima bibliotekos registratūroje, elektroniniu paštu arba telefonu. Pasiskolinti galima bene visus leidinius, išskyrus retus, vertingus egzempliorius, taip pat periodinius leidinius, laikraščių ir žurnalų komplektus bei keletą kitų nestandartinių dokumentų. Leidiniai skolinami pagal juos atsiuntusios bibliotekos skolinimo sąlygas ir terminą“, – sako ji.

Skatina dalijimosi ekonomiką

Pasak Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga formuoja kur kas atviresnių, didesniu prieinamumu pasižyminčių Lietuvos bibliotekų įvaizdį.

„Ši paslauga taip pat prisideda prie tvaresnės aplinkos, skatina dalijimosi ekonomiką. Taip keičiantis knygomis, vartotojams visoje šalyje suteikiama galimybė ir toliau nemokamai skaityti naudojantis viešųjų bibliotekų paslaugomis – užuot nusprendus nusipirkti leidinį, kurio nepavyko rasti savo bibliotekoje, užsisakyti jį nemokamai iš kitos šalies bibliotekos. Tai – lyg tvarus socialinis tinklas, vienijantis skaitytojų bendruomenę“, – pasakoja E. Urbonavičienė.

Prieš porą metų, spalio 12-ąją, Italijoje, Asyžiuje, popiežius Pranciškus palaimintuoju paskelbė jauną italą Karolį Akutį (Carlo Acutis, 1991–2006). Nors Karolio gyvenimas šioje žemėje buvo labai trumpas (jis yra jauniausias mūsų laikų palaimintasis), po mirties jo misija kaip tik įsibėgėjo.

Per trumpą laiką Karolis Akutis gebėjo laimėti daugelio žmonių draugystę ir pasitikėjimą. Tačiau dar didesnei daugybei žmonių kyla klausimas, kokia yra Karolio giluminė paslaptis. Kas lemia, kad paprasto penkiolikmečio pagalbos šaukiamasi visame pasaulyje? Kodėl bažnyčia jį paskelbė palaimintuoju? Kokia, iš esmės, yra jį lydinti „šviesos paslaptis“?..

Spalio pradžioje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko Antonia Salzano Acutis ir Paolo Radari knygos „Mano sūnaus paslaptis. Kodėl Karolis Akutis yra laikomas šventuoju?“ pristatymas. Renginyje dalyvavo kunigai Rytis Baltrušaitis ir Sigitas Jurkštas bei muzikuojantis jaunimas.

Alytiškiams knygą pristatė kunigas Sigitas Jurkštas, Kauno Šventosios Dvasios parapijos vikaras. Jis palaimintąjį netyčia atrado internete ieškodamas informacijos apie įvairius pasaulyje užfiksuotus Eucharistijos stebuklus. Pasak dvasininko, Karolio Akučio sukurta virtuali paroda šia tema yra didžiausias nemokamas informacijos šaltinis apie Eucharistijos stebuklus.

Šv. Kazimiero parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis šioms mintims pritarė:

„Bet kokia idėja, sumanymas, gerumo apraiška ir pats tikėjimas be veiksmo yra negyvas.“

Technologijų, virtualumo amžiuje Karolis yra ženklas, kad galime išlikti laisvi, neuždaryti savęs ekrano rėmuose, virtualiame pasaulyje. Karolis liudija mūsų žemiškojo laiko vertę, kai kiekviena gyvenimo minutė gali būti panaudota prasmingai.

Karolio motina Antonia Salzano Acutis teigia, kad daugelis jau mėgino perteikti jos sūnaus paslaptį, tačiau nėra paprasta užčiuopti kokio nors žmogaus vidinį pasaulį, neturėjus su juo gyvo asmeninio santykio.

„Jei iš tiesų yra teisingi žodžiai, kad tai, kas svarbiausia, nėra regima akimis, bet širdimi, tai, būdama Karolio motina, siekiau parašyti apie jį šią knygą veikiau savo širdimi – tam, kad žmonės dar labiau jį pažintų ir pamiltų“, – sako Antonia Salzano Acutis.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Spalio 3 d. prasideda jau 27-us metus iš eilės organizuojamas Knygos pristatymo konkursas. Šiais metais konkurso organizatorių vaidmens imasi visos Lietuvos viešosios bibliotekos. Ši bibliotekų rudenine tradicija tapusi iniciatyva kiekvienais metais kviečia knygų mylėtojus ar dar tik atrandančius skaitymo malonumą išsirinkti mėgstamą knygą ir ją kūrybiškai pristatyti vaizdo įrašo formatu. 2022 m. konkurso globėjas – hiphopo grupė „8 kambarys“.

• Mėgsti skaityti knygas ir diskutuoti apie jas su draugais ir bendraminčiais?
• Laisvalaikiu kuri, filmuoji ar montuoji trumpus vaizdo siužetus?
• Turi dar neatskleistą vaidybos talentą?
• Gal tiesiog nori parodyti savo kūrybinius gabumus?  

Jei teigiamai atsakei į bent vieną iš šių klausimų – Knygos pristatymo konkursas suteikia tau puikią galimybę atskleisti savo gabumus ir laimėti įspūdingų prizų!

Dalyvauti paprasta

Iki lapkričio 20 d. nufilmuok / sumontuok išsirinktos knygos pristatymo vaizdo įrašą (iki 5 minučių trukmės) ir jį atsiųsk el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.. Kartu su vaizdo įrašu būtinai atsiųsk:

• vaizdo įrašo autoriaus (-ių) vardą, pavardę ir amžių;
• kontaktinę informaciją (adresas, tel. numeris);
• pristatomos knygos pavadinimą ir autorių;
• vardą ir pavardę asmens, kuris rekomendavo dalyvauti konkurse (jei rekomendavo).

Pristatymą gali kurti vienas arba su draugų grupe iki 5 asmenų, dalyvių amžius neribojamas! Atsiųstus knygų pristatymus vertins kompetentinga komisija, o konkurso nugalėtojai bus skelbiami gruodžio 16 dieną.

Dalyvių laukia įspūdingi prizai

Pagal nuostatuose apibrėžtus kriterijus komisijos įvertinti 3 geriausi knygų pristatymai bus apdovanoti „Ryze Tech Tello Boost Combo“ dronais. Šie dronai skirti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, ieškantiems kokybiškos ir nepabostančios pramogos arba darbo / mokslo įrankio.

Be pirmųjų trijų vietų, dar 7 geriausi, originaliausi ir labiausiai konkurso nuostatus atitinkantys knygų pristatymai bei 3 pristatymai, sulaukę daugiausia sekėjų palaikymo Knygų pristatymo konkurso „Facebook“ puslapyje, taip pat bus apdovanoti vertingais prizais.

Taip pat konkurso organizatoriai žada specialų prizą – „Dolce Gusto“ kavos aparatą – vienam žmogui, kurį konkurso dalyviai dažniausiai paminės kaip dalyvauti konkurse paskatinusį asmenį. Tai gali būti mokytojas, bibliotekininkas, būrelio ar klubo vadovas, tėvai, seneliai ar pan.

Be pagrindinių prizų, dalyvių ir visų Knygos pristatymo konkurso „Facebook“ puslapio sekėjų taip pat laukia ir papildomi žaidimai, konkursai, staigmenos. Papildomų prizų fondas net 1 500 Eur vertės! Daugiau informacijos apie Knygų pristatymo konkursą ir jo nuostatus rasite „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/KPKonkursas arba svetainėje www.savb.lt.

Organizatorė – Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija.

Partnerė – Rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.

Pagrindiniai projekto rėmėjai:  Vokietijos konditerijos kompanija „Haribo“, internetinis knygynas „Patogupirkti.lt“, internetinė parduotuvė „Kavosdraugas.lt“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaitykla, MB „Žaidimo meistrai“.

Projekto rėmėjai: BALTO leidybos namai, knygynų tinklas „Vaga“, J. Masiulio knygynas, UAB „Urtės tekstilė“, leidykla „Hubris“, „Kondigno“.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną švenčiantys senjorai apsilankė Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Čia vyko pažintinis turas „Pasimatuok biblioteką“ ir fotosesija „Užeik į knygą“.

Nors sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, bet biblioteka, vis dėlto, nustebino ir per savo netrumpą gyvenimą, rodos, jau visko mačiusius garbaus amžiaus žmones.

Vos tik įėjusiems į bibliotekos patalpas jiems teko beveik iš karto lįsti knygon. Taip taip, tikrąja to žodžio prasme. Mat knyga šiuokart bibliotekoje buvo neeilinio dydžio ir tyčia taip atvirai pastatyta, kad kiekvienas galėtų pasijusti jos autoriumi.

Prisidalyvavę gyvose fotosesijose senjorai užmetė akį į knygų fondus, žaismingą šaržų parodą. Teigė būtinai pasinaudosią jiems iki tol negirdėta bibliotekos paslauga –„žurnalai į namus“. Sugužėję į Kunčino memorialinį kambarį įvertino originalią Jurgio namų sieną su paties rašytojo sukonstruotu koliažu. Įvertino, kad kūrėjas, matyt, tikrai buvęs „linksmų plaučių ir savito mąstymo žmogelis“.

Įsijaukinę bibliotekoje ne visi senjorai panoro iš karto išeiti. Ilgėliau pasilikusieji dar papramogavo salėje – specialiai jiems buvo surengtas kino seansas. Pažiūrėję dokumentinį filmą apie Jurgį Kunčiną „Beveik laimingas“, garbingieji svečiai iškriko tyrinėti kitų Alytaus įdomumų, mat jiems paruošta programa mieste žadėjo tęstis iki vakaro.

Išlydėję svečius bibliotekininkai tikisi, kad senjorai dar ne kartą atvyks į sudominusius renginius, o drąsiausieji ryšis užsirašyti į kompiuterio kursus mokymų klasėje. Juk ne veltui šiųmečių renginių šūkis – „Veiklūs senjorai“...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ spalio 8 – 30 d. vėl pasklis po visą Lietuvą. Tarptautiniuose festivaliuose kruopščiai atrinktus filmus bus galima išvysti ne tik kino ir namų ekranuose – Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojai galės nemokamai žiūrėti visą 16-ojo „Nepatogaus kino“ programą. Kai kuriuos filmus biblioteka pakvies susiburti žiūrėti kartu, o po jų pasiliksime pokalbiams su festivalio rengėjais ir filmų kūrėjais.

„Visuomet norėjome rinktinius festivalio filmus parodyti kuo didesniam žiūrovų ratui, tad prieš kelerius metus subūrėme patikimų ir motyvuotų partnerių tinklą  – juk kone kiekviename mieste ir miestelyje yra įsikūrusi biblioteka. O jos lankytojai – smalsūs, žingeidūs, kokybišką kultūrinį turinį mėgstantys žmonės. Šiemet „Nepatogaus kino“ programą rodys 190 šalies bibliotekų ir labai džiaugiamės, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jungiasi prie mūsų. Žiūrovai čia galės nemokamai pažiūrėti kad ir visus 50 filmų – tikrų, realybę keičiančių istorijų iš viso pasaulio“, – pasakoja festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Šiemetinėje festivalio programoje nugulusios istorijos – netikėtos, įkvepiančios, atviros, drąsios, iššaukiančios, demaskuojančios. „Nepatogaus kino“ pagrindinėje konkursinėje programoje dėl geriausio filmo titulo varžysis 9 filmai. Festivalyje taip pat įvyks dviejų lietuvių kūrėjų filmų premjeros: „Nepatogų kiną“ atidarantis Linos Lužytės „Piknikas Morijoje“ bei režisierių Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmas „Geras gyvenimas“.

Specialiojoje programoje „Like, share, subscribe“ kalbės jaunimas: apie tai, kodėl geidžiamiausia profesija jiems – nuomonės formuotojas arba kodėl susipažinimas internete gali būti netgi nuoširdesnis nei gyvas. Programos „Ekranų galia“ filmai paskatins permąstyti televizijos, interneto ar net pačių filmų įtaką mums mėginant apsispręsti, ko gi reikėtų nekęsti, ką palaikyti ar net kaip geisti. Na, o muzikinės programos filmai pakvies kurti savo taisykles – išsakyti drąsiausias mintis ir šokti taip, lyg niekas tavęs nematytų.

Programų „Tau čia nėra vietos“ ir „Karta po kartos“ filmų veikėjai – trapūs ir pažeidžiami, gyvenantys sudėtinguose istoriniuose kontekstuose ar nedėkingose šeimyninėse aplinkybėse, tačiau tuo pačiu jie – itin stiprūs bei atsparūs įvairioms negandoms. O programos „Pati kalta“ filmai iš arčiau pažvelgs į moteris, kurios vis dar dažnai kaltinamos dėl savo nelaimių ir kurios iki šiol priverstos kovoti už teisę valdyti savo gyvenimus.

Tradicinėje jaunimui skirtoje programoje „Filmai, padedantys augti“ – kaip visuomet šmaikščios, įkvepiančios, pasaulį keičiančios ir kartais nepatogios, bet tikros istorijos. Na, o kitos tradicinės festivalio programos „Filmai už gamtą“ dokumentikos kūrėjai priversti aptarinėti vis sudėtingesnes temas – laikas kalbėti apie keliais centimetrais pakilsiantį jūros lygį, rodos, praėjo.

Visus „Nepatogaus kino“ filmus galima žiūrėti bibliotekoje esančiuose kompiuteriuose, kuriems suteikta prieiga prie virtualios „Nepatogaus kino“ salės, tik rekomenduojame atsinešti savo ausines. Laikus filmų peržiūrai galima rezervuoti telefonu (8 315) 73 124, o prisijungimus prie virtualios kino salės suteiks bibliotekos darbuotojas.

„Nepatogus kinas“ ragina žiūrovus kuo labiau pajusti festivalio dvasią ir kviečia filmus žiūrėti ne tik pavieniui, bet ir specialių bibliotekose vyksiančių seansų metu. O pažiūrėjus, pasilikti drauge pasidalinti įspūdžiais ir pasikalbėti apie tai, kas tiesų svarbu. Tad visoje Lietuvoje pasklidusios bibliotekos pakvies savo lankytojus susiburti prie ekranų keliems bendriems seansams.

Spalio 19 d., trečiadienį, 12 d., prie bibliotekos ekrano kviečiame jaunimą – kartu žiūrėsime du trumpametražius filmus. „Istorijos iš dušo“ (rež. Teresia Fant) atskleis paauglių išgyvenimus ir apmąstymus, išsakytus persirengimo kambaryje, o filmas „Tai – aš“ (rež. Els van Driel) papasakos įkvepiančią istoriją apie drąsą keisti pasaulį per šokį ir buvimą savimi.

Spalio 26 d., trečiadienį, 12 val., į biblioteką kviečiame vaikus ir jaunimą – kartu žiūrėsime du trumpametražius filmus. Filmas „Meškos problema“ (rež. Jack Weisman, Gabriela Osio Vanden) nukels į kliūčių ruožą, kurį meškos turi įveikti savo kasmetinės migracijos metu. O filme „Du medžiai Jeruzalėje“ (rež. Juan Pablo De Gamboa) kartu aplankysime sodą su 2000 medžių – kiekvienas jų mena herojišką žydų gelbėtojų istoriją.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.

Organizatorių inf.

Vėsią rugsėjo 28 d. popietę į Vidzgirio biblioteką susirinko klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narės aptarti Just. Marcinkevičiaus knygos „Dienoraštis be datų“.

Knygos pagrindas - rašytojo užrašų knygutės, kuriose poeto apmąstymai apie kūrybą, žmogų, gyvenimą, aforizmai, estetinės minties fragmentai, interviu...

Šįkart visoms klubietėms  knyga patiko be jokių išlygų, kiekvienos siela ar mintys rezonavo kartu su poetu. Smagu buvo atrasti kažką naujo, ne viena galvojo, kad daina „Oi, užkilokit vartelius“ - lietuvių liaudies daina,  pasirodo, šis dainos tekstas parašytas Just. Marcinkevičiaus...

Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narės pasidžiaugė, kad ir vėl tamsiu, šaltu laikotarpiu galės rinktis aptarti perskaitytas knygas, smagiai padiskutuoti, pasidalinti mintimis, potyriais...

Vidzgirio bibliotekos inf. ir nuotr.