Ironiškai nostalgiškas Jurgio Kunčino sausis. Charizma ir faktai
Pirmąjį metų mėnesį prisimename Jurgį Kunčiną (1947–2002) – ryškią ir charizmatišką asmenybę, įvairiapusį kūrėją – prozininką, poetą, vertėją. Šiemet, sausio 13-ąją rašytojui būtų sukakę septyniasdešimt šešeri...
„Rašytojas Jurgis Kunčinas – tikriausia žodžio prasme romantikas maksimalistas, modernizmo reliktas postmodernėjančioje vertybių nuvertinimo erdvėje, savo herojų gyvenimus ir likimus grindęs ir tikrinęs savo paties gyvenimu ir likimu. Buvo pilietis, beviltiškoje situacijoje pasiduodantis bejėgiškam bohemos įniršiui, o laisvės ir demokratijos vilčių įkvėpusioje Lietuvoje tapęs įžvalgiu, ironišku analitiku, neteisybės ar kvailybės triumfo akimirką neprarandančiu blaivaus optimizmo ir tikėjimo“, - taip apie Jurgį Kunčiną yra pasisakęs Antanas A. Jonynas.
Septyniasdešimt šeštoji rašytojo gimimo diena sausio 13-ąją buvo paminėta Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Vidinio laisvumo kupino jaunimo ir lygiai taip pat laisvę branginančių senųjų alytiškių būryje. Tyliai ir prasmingai.
Bibliotekos kraštotyrininkė Ilona Krupavičienė renginio dalyvius pakvietė patyrinėti rašytojo dvasią atspindinčią memorialinio kambario ekspoziciją. Jaunimą sudomino autentiška Jurgio sofutė, išradingas koliažas, rašymo mašinėlė ir dar negirdėti faktai. Pasižvalgymas po Jurgio Kunčino kambarį netruko prabėgti ir veiksmas persikėlė į bibliotekos salę. Čia visi įsitraukė gvildenti protmūšio-viktorinos klausimus.
Taip pamažu menant Kunčiną, priartėta prie renginio dalies, kupinos garsų ir vaizdų – filmo peržiūros. Šįkart demonstruotas Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Menestreliai maksi paltais“ (2002) pagal Jurgio Kunčino noveles.
Pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio, A. Marcinkevičiūtės filmai apie rašytojus pribloškia jų nuotaikų turtingumu, mokėjimu įsiskverbti į asmenį ir, atrodytų, net ne pačiais reikšmingiausiais kadrais išsakyti žmogaus esmę.
„Po filmavimų atsirasdavo kitas žvilgsnis į Jurgio Kunčino kūrybą. Pastebėjau, kad visiškai kitaip skaitomas tas pats kūrinys, kai sužinai jo atsiradimo aplinkybes. Tos abstrakcijos, kurios mane žavėjo anksčiau, turi labai konkretų pagrindą. Istoriniai faktai tiesiog praplečia rašytojo literatūros kontekstą. Tai – gera kūrybinė laboratorija. O J. Kunčinas buvo labai atviras. Todėl žmonėms patrauklus, prieinamas“, – teigia filmo „Menestreliai maksi paltais“ režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.
Iš tiesų – gera literatūra ir geri filmai, prabėgus laikui, tampa tik dar vertingesni...
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
