Alytaus biblioteka tapo socialinių tinklų žvaigžde: „Ateina pažiūrėti, kas čia per linksmi žmonės dirba“

Jurgio Kunčino viešoji biblioteka Alytuje – viena aktyviausių Lietuvos bibliotekų socialiniuose tinkluose. Jų kuriami „reelsai“ sulaukia tūkstančių peržiūrų, o už šmaikščią komunikaciją komanda pelnė „Riešuto“ apdovanojimą. O už ekrano slypi entuziastingi darbuotojai, suvieniję jėgas tam, kad pakeistų nusistovėjusį bibliotekų Lietuvoje įvaizdį.

Įvairialypė komanda

Už bibliotekos socialinių tinklų turinio – darbuotojai, siekiantys praturtinti tiek bibliotekos įvaizdį, tiek kasdienį gyvenimą. Didžiausias jų tikslas – pakeisti įsivaizdavimą apie tai, kokios yra bibliotekos ir kas jose dirba.

Aurelija Sukadelskaitė kilusi iš Alytaus rajono, studijuodama gyveno Klaipėdoje, bet grįžo į gimtąjį kraštą. Dirba abonemente – būtent ten gimsta dauguma kuriozinių situacijų, kurios vėliau virsta „reelsais“.

Indrė Navickė – panevėžietė, prieš dešimt metų atsikrausčiusi į Alytų. „Kai tik atvažiavau, visi jautė, kad esu kilusi iš Panevėžio“, – juokauja ji. Indrė atsakinga už socialinius tinklus, straipsnius, plakatus ir vizualinę medžiagą.

Andrija Petkevičiūtė užaugo Alytuje, bet septynerius metus praleido Londone, ten baigė kino studijas. „Iš niekur nieko sugalvojau grįžti į Lietuvą, Alytų, nors daug kas sakė, kad čia nėra ką veikti. Kurį laiką pagyvenau Vilniuje, „paragavau“ jo, bet nusprendžiau grįžti į gimtąjį miestą“, – pasakoja ji. Bibliotekoje Andrija dirba daugiau nei dvejus metus, veda edukacijas jaunimui, o komandoje tapo „reelsų“ režisiere ir operatore.

Viktorija Juškienė – gimusi ir augusi Alytuje, baigusi pedagogikos studijas. Bibliotekoje dirba trejus metus, pagrindinė jos auditorija – jaunimas ir moksleiviai, nors veda edukacijas ir mažyliams, ir senjorams.

Svarbi komandos dalis – ir bibliotekos ūkio skyriaus vedėjas Gedvydas Kakštys.

Idėja gimė iš noro keisti stereotipus

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė pasakoja, kad idėja aktyviau komunikuoti socialiniuose tinkluose kilo prieš kelerius metus. Pagrindinis tikslas – keisti nusistovėjusį bibliotekų ir jų darbuotojų įvaizdį, pritraukti naujų lankytojų, kelti įstaigos prestižą. „Juk yra toks įvaizdis, kad bibliotekose darbuotojai tiesiog sėdi ir nieko neveikia, mezga, na, gal kartais paskaito. Taip pat gajus įspūdis, kad bibliotekoje nėra ką veikti. Tarsi tik ateini ir pasiimi knygą, o taip iš tiesų tikrai nėra. Mums norėjosi parodyti, kad padarome daug įvairiausių dalykų“, – dalijasi vadovė. Iš pradžių komanda galvojo apie „TikToką“, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje ir geopolitinėms įtampoms nusprendė, kad „Instagramas“ bus tinkamesnė erdvė. Komanda susibūrė ir pradėjo gaminti „reelsus“ iš bibliotekos gyvenimo.

Auditorija atjaunėjo dešimčia metų

I. Navickė, dirbanti su socialiniais tinklais ir sklaida, džiaugiasi, kad biblioteka – kūrybiška vieta dirbti ir kad joje galima įgyvendinti įvairias idėjas. „Pradėjome kurti „reelsus“, nes tikėjomės pritraukti jaunimo. Juk bibliotekose jo nėra tiek daug: dažniausiai jauni žmonės lankosi tam, kad pasiskolintų „programinės“ literatūros“, – teigia Indrė. Komanda suprato, kad jaunai auditorijai reikia komunikuoti jiems prieinama, suprantama kalba. Ir tai veikia – bibliotekos turimų socialinių tinklų duomenimis, 2024-aisiais vidutinis jos komunikuojamo turinio žiūrinčiųjų amžius buvo 45 metai, o praėjusiais metais auditorija atjaunėjo iki 35 metų.

Reakcijos pasiekia ir realiame gyvenime, ne tik socialiniuose tinkluose. A. Sukadelskaitė pasakoja, kad kartais ir apsipirkdama parduotuvėje sulaukia gražių komentarų apie bibliotekos kuriamą turinį. V. Juškienė prisimena neseniai važiavusi su „Bolt“ pavežėju: „Jis manęs paklausė, ar esu skaitantis žmogus. Atsakiau, kad mėgstu skaityti. O jis man iškart pasakė, kad pravažiavome biblioteką, o joje – darbuotojai kuria įdomų socialinių tinklų turinį, jis su žmona vakarais kartu jį žiūri.“ Viktorija neišsidavė, kad pati ten ir dirba. „Susikuklinau, bet reakcijas be galo malonu išgirsti“, – šypsosi ji.

„Išmaudyti lankytojai“ ir Kučinsko knygos

Vienas populiariausių bibliotekos „reelsų“ – pokštas su „išmaudytais lankytojais“. Vaizdo įraše darbuotojos apipila vandeniu viena kitą, bėga slėptis į bibliotekos pastatą, o galiausiai filmuojami „trokštantys į biblioteką pakliūti“ lankytojai. „Instagram“ profilyje prieš šio įrašo šmaikščiai rašoma „P.S. Aktoriai savo vaidmenis atliko patys, dubleriai šiam darbui samdomi nebuvo. P. P. S. Vanduo buvo tikras. Kibiras nenukentėjo“.

„Po šio „reelso“ kurį laiką dirbau abonemente, tad pirmasis sakinys, kurio sulaukdavau iš lankytojų būdavo: „Ar jau išdžiūvote?“ arba replikuodavo: „Atėjome, kol dar nesušlapome“. Šios reakcijos labai paglosto širdį – žmonės tikrai pasižiūrėjo ir negaili gražių žodžių“, – pasakoja Viktorija. Aurelija priduria, kad būtent po šio „reelso“ į biblioteką prisiregistravo ir naujų lankytojų. „Ateina ir daugiau jaunesnių žmonių. Nemažai žmonių, kurie pirmą kartą ateina į biblioteką sakydami, kad norėjo pažiūrėti, kas čia per išprotėję žmonės dirba“, – šmaikštauja ji. Kitas „reelsas“ gimė iš kasdienės darbinės situacijos. Vienai kolegei paskambino skaitytojas ir paklausė: „Kokių Kučinsko knygų turite?“ Būdama stropi, darbuotoja apžiūrėjo visas lentynas tokių knygų ieškodama. Turėjo pranešti, kad Kučinsko knygų bibliotekoje, deja, nėra. Tuomet išgirdo pasipiktinimo kupiną balsą: „Tai jeigu čia Kučinsko biblioteka, kaip jūs galite neturėti nė vienos knygos.“ Paaiškėjo, kad Kunčinas nuo Kučinsko nėra taip toli, šypsosi bibliotekos darbuotojos.

Kūryba prasideda prie kavos puodelio

Idėjas socialiniams tinklams generuoja visa komanda. „Mums patiems turi būti faina. Kai turime mažiau tradicinio darbo, tada susirenkame prie kavos puodelio ir generuojame idėjas – dalijamės naujausiais įvykiais su skaitytojais. Gyvenime nutinka tiek daug smagių situacijų, kurios prašosi būti nufilmuotos ir parodytos kitiems. Mes prisijuokiame, norime pasidalinti savo džiaugsmu“, – pasakoja I. Navickė. Andrija, išgirdusi kolegių idėjas, dažnai turi „panirti į meditacinę būseną“. „Turiu išmąstyti, kaip man tai perteikti vizualiai ir kaip čia gi gausis... Dažnai pirminė idėja pasikeičia“, – dalijasi ji. Kolegės pripažįsta – be Andrijos įsitraukimo tokio turinio nebūtų, nes jos pačios nesugalvotų nei įdomesnių lokacijų, nei filmavimo kampų. „Smagiausia, kad šia komunikacija parodome, jog biblioteka yra labai linksma ir gyva“, – teigia Indrė. „Kartais sąmoningai ir paaštriname, kad visi pamirštų neteisingą įsivaizdavimą, kad bibliotekoje tik mezgama...“, – priduria Aurelija. O Viktorija turi ir asmeninį tikslą: „Norėčiau, kad žmonės, ateinantys į biblioteką, vertintų darbuotoją ne pagal amžių, nes jaunas žmogus irgi gali dirbti bibliotekoje, gali patarti, pasiūlyti, būti profesionalus.“ 

Visus Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos komandos kurtus reels'us galite pažiūrėti mūsų „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose.

Parengė Kristina Tamelytė, naujienų portalo 15min.lt kultūros redaktorė