Pristatyta rankraščių ir senųjų spaudinių paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Alytus“
Vilniaus universiteto biblioteka, įkurta 1570 m., dar pernai ėmė minėti savo 450-metį ir su unikaliomis, kiekvienai lankomai vietovei pritaikytomis parodomis keliauti po šalį. Ši kelionė tęsiasi ir šiemet.
Antrąją birželio savaitę Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai į Dzūkijos sostinę atvežė rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Alytus“. Tiesa, šį kartą parodos formatas nustebino trukme – ekspozicija buvo atvira lankytojams tik penkias valandas. Kaip sakoma, gero – po truputį.
Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė, pristatydama svečius iš sostinės, negailėjo liaupsių Vilniaus universitetui, kurį yra baigusi ne viena alytiškė bibliotekininkė ir kuris, kaip žinia, pateko į geriausių pasaulio universitetų 400-uką.
Puspenkto dešimtmečio gyvavimo laikotarpį skaičiuojanti VU biblioteka iki šių dienų išliko autentiškose erdvėse. Kartu su visais senojo universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą, įspūdingą ir nepakartojamą Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį. Tiesa, bibliotekos darbuotojai šmaikštauja, kad jie yra lyg „du viename“, mat 2013 metais lankytojams atvėrė duris ir naujas modernus bibliotekos pastatas Saulėtekio technologijų slėnyje – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.
O kas gi tie „mistiniai“ Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai, vaikščiojantys po tiek nenusakomų vertybių sukaupusius fondus ir turintys privilegiją pirštų galiukais prisiliesti prie nuo senumo trupančių ilgaamžių spaudinių puslapių? Alytiškiams buvo pristatyta tokia parodos rengėjų ir kuratorių komanda: Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė, Paulius Bagočiūnas, VUB Rankraščių skyriaus bibliotekininkas, Virginija Galvanauskaitė VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento retų spaudinių skyriaus vadovė ir Snieguolė Misiūnienė VUB Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė.
Renginio metu alytiškiams buvo parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Alytaus miesto ir jo krašto praeitimi.
Seniausias parodos eksponatas – XVII a. antrosios pusės trijų Alytaus miesto bažnyčių inventorius. Taip pat buvo rodomi ir XVII–XIX a. rankraščiai, susiję su Daugų, Punios ir Pivašiūnų bažnyčiomis.
Parodos lankytojai domėjosi XVIII a. Alytaus miesto magistrato dokumentu su pareigūnų parašais ir antspaudu, kurio centrinėje dalyje įkomponuotas miesto herbas – renesansinis skydas su penkialape rože. Apžiūrėjo ir Alytaus krašto bažnyčiose klebonavusių 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vlado Mirono ir Alfonso Petrulio autografus bei kitus su Alytaus miestu susijusius dokumentus.
Parodoje buvo rodomi rankraščiai, įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tai – XVIII a. pradžios Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis ir XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografas. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomas unikalių dokumentų kolekcijas.
Taip pat buvo eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu itin įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.
Atvykusieji į parodą turėjo galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Žemaitės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius.
Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija. Reikšminga bibliotekos veiklos dalis – unikali leidyba. Prasminga, jog netrukus 440-ąjį gimtadienį švęsiančio Alytaus miesto viešajai bibliotekai svečiai iš VU bibliotekos įteikė dvi dovanas.
„Mes jums atvežėm Lietuvą – pirmąjį Lietuvos žemėlapį (jo repliką) ir tikimės, kad ji ras pas jus tinkamą vietą. Ir dar norime įteikti ką tik mūsų išleistą knygą – Maironio pirmosios poemos „Lietuva“ rankraščio, kuris saugomas mūsų fonduose, faksimilinį leidimą“, – sakė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
