Ar kada nors laikėte rankose knygą, kuri priklausė pačiam autoriui? Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įsikūrusiame rašytojo atminimo kambaryje tai įmanoma. Čia atsiveria kūrėjo pasaulis, kuriame gyvena rankraščiai, tekstai, mintys, asmeniniai daiktai. Tai ir rašymo mašinėlė, sustingusi laike, ir išskirtinis šio kambario eksponatas – J. Kunčino namų sienos fragmentas-koliažas.

Autentiškoje aplinkoje savo vietą atrado ir Jurgio Kunčino asmeninė biblioteka, kuri suteikia galimybę artimiau susipažinti su rašytojo gyvenimu, ji pasakoja apie bičiulius bei kitus asmenis su kuriais bendrauta. Jurgis Kunčinas augo inteligentų šeimoje, todėl spausdintas žodis tėvų namuose buvo ypač vertinamas, knygos skaitomos ir gerbiamos. Nuo pat ankstyvos vaikystės knygai neabejingas Jurgis savo prisiminimuose rašęs: „Tikras įvykis buvo gal 1959 metų žiemą – pas mus iš Anykščių atgabentos dvi dėžės knygų. Didelės dėžės, talpios. Daugumą jų tėvas 1942-aisiais susipirko už reichsmarkes. Litais tikrai būtų neįpirkęs. Buvo ten man visai neįkandamų skaitinių ir vokiškų knygelių smulkiu gotišku šriftu. Bet dėžėse būta ir tokių, kurios daugiau ar mažiau padarė perversmą mano galvoje.“

Jurgis Kunčinas daugelyje savo knygų paliko asmeninį antspaudą ir parašą. Nemažai leidinių rašytojui padovanojo įvairūs autoriai, kolegos, pažįstami. Kiekviena autografuota knyga turi savitą istoriją. Autografai, įrašai ir dedikacijos tarsi sušildo knygą ir yra patys įvairiausi – linksmi, rimti, paprasti, kuklūs, pagarbūs. Jie tarsi ypatingi liudininkai, kurie buvo įrašomi skirtingomis progomis ir aplinkybėmis. Neseniai Jurgio Kunčino asmeninė biblioteka pasipildė aštuoniasdešimt devyniais vokiškais leidiniais, kurie atskleidžia, kad rašytojo ryšys su vokiška literatūra buvo ypač stiprus. Kūrėjas studijavo vokiečių kalbą, išvertė daugiau kaip dvidešimt vokiečių autorių kūrinių.

Jurgio Kunčino kambaryje netrūksta ir jaunatviško šurmulio, čia vyksta edukacijos moksleiviams, čia kyla daug klausimų. Tai puiki galimybė pamatyti rašytoją ne tik kaip vardą vadovėliuose, bet kaip gyvą žmogų – kitaip pažinti charizmatišką ir talentingą asmenybę. Neseniai šią autentišką erdvę aplankė ypatingi svečiai – po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius išsibarstę lituanistai, buvę bendrakursiai. Prieš eilę metų kartu studijavę ir vėl susitikę bendram tikslui – pažinti, prisiminti ir pabūti kartu. Alytų savo susitikimui pasirinko neatsitiktinai. Nuoširdaus profesinio smalsumo vedami, keliavo Jurgio Kunčino gyvenimo ir kūrybos takais.

Susitikimo metu jautriai ir šiltai nuskambėjo poeto Anzelmo Matučio sūnaus Vytauto Matulevičiaus, puikiai pažinojusio Kunčinų šeimą, prisiminimai ir skaitomos eilės. Tačiau nebūtina laukti planuotų susitikimų ar edukacinių užsiėmimų. Kiekvienas panorėjęs gali užsukti į Jurgio Kunčino kambarį. Atrasti, pajusti, pabūti...  

Ilona Krupavičienė

Indre, Alytuje apsigyvenote po studijų Vilniuje?

Taip, į Alytų iš Panevėžio atvykau iškart po studijų Vilniuje, buvau, kaip daug kas mėgsta sakyti – meilės imigrantė. Sostinėje studijavau kūrybines industrijas, įgijau komunikacijos bakalaurą Vilniaus Gedimino technikos universitete (šiuo metu esu baigusi ir šios krypties magistrantūrą). Alytų pamilau labai greitai – mane ypač pakerėjo gamta: miškai, ežerai, daug žalumos, o Panevėžio apylinkėse beveik vien lygumos, ežerų nėra, tik upės. Taip pat maloniai nustebino ir gerai išvystyti dviračių bei pėsčiųjų takai. Kadangi mėgstu aktyvų laisvalaikio leidimo būdą, mano atradimas buvo tuos visus takus ir maršrutus išbandyti. Turiu 9 metų dukrelę Eimilę bei du labai aktyvius rusų toiterjerų veislės šuniukus – esu didelė gyvūnų mylėtoja. 

Alytaus auditorija skaito dažniausiai Jūsų parengtus pranešimus, kviečiate į renginius, informuojate jiems jau įvykus. Kokių įgūdžių labiausiai reikia dirbant komunikacijos srityje viešojoje bibliotekoje? Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate komunikuodama su visuomene?

Dirbant tokį darbą, svarbu mokėti greitai susisteminti ir atrinkti svarbiausią informaciją, gebėti ją pateikti ne tik aiškiai, bet ir patraukliai (kad žmogus ją perskaitytų iki galo, o ne tik pirmus du žodžius). Taip pat būtinos geros lietuvių kalbos žinios, mokėjimas dirbti su vaizdo redagavimo programomis, kūrybiškumas, inovatyvumas, gebėjimas dirbti komandoje. Didžiausias iššūkis – kaip bibliotekos komunikacijai „nepasimesti“ šioje informacijos gausoje, kur dažnai vyrauja pramoginio pobūdžio turinys (mums svarbu išlaikyti savo svarbiausias funkcijas ir vertybes, bet kartu turime ieškoti kitokio požiūrio kampų, kad būtume įdomūs net ir tiems, kurie galbūt dar nebuvo nė kojos į biblioteką įkėlę).

Kokią komunikacinę kampaniją bibliotekoje laikote viena sėkmingiausių? Kodėl?

Be abejonės, tai būtų iniciatyva „Aklas pasimatymas su knyga“, kurią lydi ir įdomi jos atsiradimo istorija. Tuo metu buvau Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūros pirmakursė ir mums reikėjo pasirinkti vieną, santykinai mažai lankomą miesto erdvę ir ją įveiklinti. Kažkodėl iškart pagalvojau apie Žaliąją gatvę – tokia graži vieta, o žmonių daug ten nesutiksi. Ir kilo mintis ten padaryti aklą pasimatymą su knyga po atviru dangumi. Tokios sėkmės nesitikėjau, nes knygų neliko gal per pusvalandį, atsimenu, spėjau tik kavos nueiti nusipirkti, nes buvo labai šalta ir niūri diena. Tuomet šią gražią skaitymo skatinimo akciją pradėjome rengti reguliariai, vis skirtingose Alytaus vietose. Ir visada knygų nelieka jau per pirmas dešimt minučių. Bet maloniausia, kai, išsipakavę dailiai įpakuotas knygas, žmonės vėliau dalijasi įspūdžiais bibliotekos socialiniuose tinkluose ir džiaugiasi naujais skaitymo atradimais.

Kokių dar netikėtai malonių reakcijų iš skaitytojų esate sulaukusi po Jūsų sukurtos komunikacijos?

Tai nebuvo mano vienos kurta komunikacija, o komandinis mūsų kūrybinės grupelės darbas. Išskirčiau vieną naujausių rylsų, kuriame kunčinukai žaismingai išreiškia nepasitenkinimą tuo, kad nors dirba bibliotekoje, bet skaityti knygų nėra kada. Po šiuo vaizdo įrašu susilaukėme daug teigiamų komentarų, įgijome nemažai naujų sekėjų tarp jaunimo bei sulaukėme palaikymo iš draugų, bičiulių, pažįstamų, kad kurtume tokius rylsus „iš gyvenimo“ dažniau.

Kokius komunikacijos kanalus naudoja biblioteka ir kurie jų – efektyviausi? Apskritai, kokia komunikacija efektyviausia XXI amžiuje?

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka stengiasi išnaudoti tiek tradicinius ir tiesioginio kontakto, tiek skaitmeninius komunikacijos kanalus. Iš pastarųjų turime savo interneto svetainę, „Facebook“ bei „Instagram“ paskyras. Socialiniame tinkle „Facebook“ turime net keturis bibliotekos administruojamus puslapius – centrinės bibliotekos bei padalinių, kuriuose pateikiamos skirtingos aktualijos. Kadangi pagrindinė auditorija yra vyresnio amžiaus, ji informacijos vis dar aktyviai ieško feisbuke, todėl komunikacijai šioje platformoje skiriame tikrai daug dėmesio. Bet pastebime, kad šiuo metu socialinėse medijos visiškai karaliauja trumpieji vaizdo įrašai (angl. reels arba shorts). Biblioteka jau kuris laikas irgi kuria trumpus, šmaikščius filmukus, kurių tikslas parodyti daugiau bibliotekinio gyvenimo užkulisių, supažindinti su darbuotojais, pritraukti naujų sekėjų. Apskritai žmonėms patinka autentiškumas, tikrumas, komunikacijos gyvumas, taip pat istorijų pasakojimas (angl. storytelling).

Kaip manote, komunikacijos srityje svarbesnė patirtis ar intuicija ir kūryba?

Manau, kad svarbu turėti abi šias savybes – intuicija dažnai padeda spėti laiku įšokti į įvairių trendų traukinį. Puikus pavyzdys su Lietuvoje klaidžiojusia meška. Mūsų biblioteka viena iš pirmųjų įsikėlė į socialinius tinklus mešką, besirenkančią knygas iš lentynų, ir atsirado labai daug kitų, kurie mums į komentarus jau kėlė savo įstaigose apsilankiusias meškas. O kūryba reikalinga tam, kad būtų galima rasti įdomesnį informacijos pateikimo kampą, ypač kai kalbame apie tradicines bibliotekos paslaugas ir veiklas.

Ar pastebite skirtumų tarp komunikacijos skirtingoms auditorijoms – pavyzdžiui, jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms? O gal tų skirtumų nebeliko?

Skirtumai vis dar egzistuoja. Pavyzdžiui, vyresniems žmonėms didelį poveikį turi asmeniniai kvietimai – jausdami šiltą, asmeninį ryšį, jie jaučiasi įsipareigoję ateiti ir dalyvauti, net mėgsta pabrėžti, kad bibliotekos darbuotoja / -as juos pakvietė. Vidutinio amžiaus žmogui vis dar yra svarbus turinys (jie dar turi kantrybės skaityti ilgesnius tekstus, įsijungti į diskusijas...). Jaunimui šie būdai mažai imponuoja. Kadangi visas jų gyvenimas yra išmaniuosiuose įrenginiuose, lengviausia juos pasiekti komunikuojant tuose socialiniuose tinkluose, kuriuose jie praleidžia daugiausia laiko („Instagram“, TikTok“) ir pateikiant jiems informaciją trumpųjų vaizdo įrašų formatu.

Kur semiatės įkvėpimo kurdama turinį bibliotekos komunikacijai? Ar turite autoritetų ar įkvėpėjų komunikacijos srityje – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio?

Tikrai neslėpsiu, kad seku ir domiuosi Lietuvos bei užsienio bibliotekų komunikacija, tai būtina dėl mano darbo specifikos, bet kartais pasitarnauja ir kaip įkvėpimo šaltinis. O įkvepia mane žmogus, kuris nors ir nėra iš komunikacijos srities, bet su auditorija bendrauja pavydėtinai aiškiai, suprantamai, nuoširdžiai – tai politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. Jis puikiai ir, žinoma, patikimai apibendrina svarbiausius Lietuvos ir pasaulio geopolitinius įvykius, vienas iš pirmųjų pateikia įvairias šios srities aktualijas.

Kaip keitėsi bibliotekos komunikacijos tonas ar stilius per pastaruosius metus?

Kai pradėjau dirbti bibliotekoje, pagrindinis kriterijus buvo tiesiog pateikti lankytojams teisingą bei gramatiškai taisyklingą informaciją apie įstaigos veiklą. Vėliau, nenorėdami atsilikti nuo tendencijų, savo komunikacijoje pradėjome aktyviau naudoti vizualinį turinį, tad teko atgaivinti universitete įgytas žinias, kaip dirbti su vaizdo kūrimo ir redagavimo programomis. Šiuo metu siekiame, kad mūsų komunikacija būtų atvira, pagarbi, aiški bei suprantama ir, žinoma, įtrauki. Manau, artimoje ateityje dirbtinio intelekto įrankiai taip pat atneš įvairių pokyčių, kuriuos ir mes, kaip įstaiga, turėsime pritaikyti savo komunikacijoje – jau dabar socialiniuose tinkluose gausu ne tik DI sugeneruotų tekstų, bet ir paveikslėlių, filmukų, pristatymų.
 
Biblioteka labai įsitraukusi į Alytaus miesto kultūrinį gyvenimą. Koks bibliotekos organizuotas renginys Jums pačiai paliko didžiausią įspūdį?

Man didelį įspūdį paliko poetinės sulėktuvės „Šioms gatvėms, sau, praeiviams…“, kurios buvo skirtos poetui Rimui Burokui atminti. Renginys buvo labai jaukus ir jautrus, o labiausiai sužavėjo tai, kad susirinko nemažai Rimo amžininkų, klasiokų bei bičiulių, taip pat ir neabejingų praeivių, kurie skaitė eiles, dalijosi prisiminimais ar tiesiog prisijungė prie bendro literatūrinio šurmulio. Bet būtinai turiu paminėti ir „Kultūrinių patirčių festivalį jaunimui „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“, nes tai buvo pirmas tokio masto renginys bibliotekai ir kartu man, nes aš buvau šio projekto vadovė, o svarbiausia, kad šis festivalis tapo tęstinis, ir, štai, aš jau vėl intensyviai ruošiu projekto paraišką Lietuvos kultūros tarybai 2026 metams.

Kaip bibliotekos komunikacija gali padėti keisti požiūrį į knygas, skaitymą ar net pačią kultūrą?

Vienas iš mūsų komunikacijos tikslų yra formuoti požiūrį, kad knygos ir skaitymas yra patrauklus, įtraukiantis užsiėmimas, ir kiekvienas lankytojas gali rasti sau tinkantį ir patinkantį kūrinį, tereikia ateiti į biblioteką. Pabrėžiame ir tai, kad skaitymas yra ir socialiai įtraukianti veikla, kadangi bibliotekoje vyksta knygų klubai, aptarimai, leidinių pristatymai, įvairios skaitymo skatinimo iniciatyvos, kurios jungia bendruomenę. Taip pat bibliotekos veikloje, o kartu ir komunikacijoje, akcentuojame, jog biblioteka yra prieinama visiems, o tai labai svarbu norint sumažinti kultūrinę atskirtį. Na, ir svarbiausia, kad šalia knygų, bibliotekoje gausu kitų veiklų, edukacijų, projektų ir t. t., kurie alytiškiams suteikia naujų kultūrinių patirčių, o gausi skirtingų renginių pasiūla skatina gyventojus aktyviau dalyvauti kultūroje, pažinti kultūrinius procesus iš arčiau.

Ką Jums reiškia darbas bibliotekoje?

Darbas bibliotekoje man yra apie vertybes. Negalėčiau dirbti įstaigoje, kurioje paminamos svarbiausios žmogaus teisės ir laisvės. Man patinka, kad šiuolaikinė biblioteka pozicionuoja save ne tik kaip knygų namus, bet ir kaip vietą, kurioje lankytojas gali gauti patikimą informaciją. Man svarbu, kad bibliotekos durys yra atviros visiems, kad čia atėję žmonės dažnai kreipiasi pagalbos ne tik dėl knygų, bet ir kitais klausimais. Padėti, būti reikalingam savo bendruomenei, šviesti kitus – be galo geras jausmas.

Ar pati esate knygų mylėtoja? Gal turite mėgstamiausią autorių ar kūrinį?

Esu visiška knygų ir žurnalų mylėtoja nuo pat vaikystės – kol atradau biblioteką, šiems dalykams išleisdavau visas savo santaupas! Pastaruoju metu daugiausia skaitau detektyvus. Mano atradimas (už tai turiu padėkoti savo gerai kolegei) – anglų rašytojas M. W. Cravenas, kurio įtraukiančios kriminalinės istorijos apgalvotos iki paskutinės smulkmenos. Bet mėgstu ir istorines, politines knygas. Didžiausią įspūdį palikusi knyga – Ericho Marios Remarque‘o (Ericho Marijos Remarko) romanas apie Pirmąjį pasaulinį karą „Vakarų fronte nieko naujo“.

Jeigu galėtumėte visai savaitei iškeliauti į kitą biblioteką pasaulyje – kurią pasirinktumėte ir kodėl?

Pasirinkčiau Admonto vienuolyno biblioteką (Admont Abbey Library), kuri įsikūrusi Admonte, Austrijoje. Tai didžiausia vienuolyno biblioteka pasaulyje bei visiškas baroko šedevras su kvapą gniaužiančiomis freskomis. Bet labiausiai mane žavi tai, kad Admonto vienuolynas ir jo biblioteka įsikūrę Enso slėnyje, netoli Gesiauzės nacionalinio parko – tad tai būtų ir puiki proga pamatyti ir vieną gražiausių natūralios gamtos vietų Austrijoje. 

Koks ne knyginis dalykas Jus labiausiai džiugina bibliotekoje?

Žmonės. Tiek kartu su manimi dirbantys, tiek tie, kurie lankosi bibliotekoje. Per dešimt savo darbo bibliotekoje metų sutikau begales įdomių, nuoširdžių, įkvepiančių asmenybių. Na, o kunčinukų kolektyvas man kaip antra šeima.

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija

Nuotr. iš Indrės Navickės asmeninio archyvo

Tarpbibliotekinis abonementas (TBA) – viena svarbiausių bibliotekų bendradarbiavimo formų Lietuvoje, leidžianti skaitytojams gauti norimus leidinius, kurių nėra Jūsų miesto bibliotekose. Nors paslauga veikia jau daugelį metų, pastaruoju metu ji sulaukia vis didesnio susidomėjimo ir tampa prieinamesne. Šeši faktai apie TBA atskleidžia šios paslaugos reikšmę ir galimybes:  

• TBA gali naudotis visi. Nesvarbu, esate mokinys, verslininkas ar tiesiog žmogus, ieškantis naujų galimybių – ši paslauga prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, veiklos srities ar interesų. 
• Mažina informacinę atskirtį regionuose. TBA ypač vertingas mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams, kurių bibliotekų fondai yra riboti. Ši paslauga užtikrina, kad kiekvienas skaitytojas galėtų pasiekti reikiamą informaciją, bet kurioje šalies vietovėje. 
• Paslauga yra nemokama. Jeigu norimos knygos nėra Jūsų miesto bibliotekoje, ji bus nemokamai atsiųsta iš kito miesto bibliotekos, kurioje ji yra, prioritetą teikiant mokslinei, dalykinei ir kraštotyrinei literatūrai.
• Paprastas ir patogus. Skaitytojai kelių mygtukų paspaudimu gali savarankiškai užsisakyti reikiamus leidinius interneto svetainėje ibiblioteka.lt. Užsakymus taip pat galima pateikti ir atvykus į biblioteką, kurioje skaitytojas yra registruotas.
• Skolinimo terminas – 30 kalendorinių dienų. Įprastai leidiniai per TBA skolinami vienam mėnesiui, tačiau skolinančioji biblioteka gali nustatyti ir trumpesnį laikotarpį, jei leidinys yra paklausus. 
• Knygos skaitytojus pasiekia per kelias dienas. TBA paslauga efektyvi – užsakyti leidiniai paprastai vartotoją pasiekia per 3–5 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai siuntimas užtrunka dėl didelio užsakymų kiekio.

TBA skatina savarankišką mokymąsį, tobulėjimą, stiprina bendradarbiavimą tarp bibliotekų, prisideda prie tvarumo ir užtikrina, kad svarbi informacija būtų prieinama kiekvienam. Jei dar nesinaudojote TBA, dabar pats laikas išbandyti ir pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis!

Kilus klausimams kviečiame kreiptis į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2) darbuotoją, atsakingą už Tarpbibliotekinį abonementą, Vidą Veličkienę tel. +370 315 32 446 arba el. p. vida.velickiene@alytus.mvb.lt.

Nuotr. Simono Ginevičiaus

„Nieko nėra brangesnio už tą vietą, už tą žemės lopinėlį, kurį paskyrė Apvaizda. Gimtinės vaizdai suformavo viso gyvenimo svajonių ir vaizduotės pasaulį. Nors 40 metų gyvenau ir pedagoginį darbą dirbau Kaune, gimtosios Dzūkijos gamtos perliukai manęs neapleido – dar stipriau užbūrė.

SUGRĮŽAU!

Čia susitaikiau su rudens liūdesiu. Duodu rudeniui ranką ir per geltonų lapų pusnis neskubėdami kartu brendam laukti žiemos. Laikausi už žaliuojančių girių ošimo, vandens gelmių ir jų paslapties, vienišos sodybos, snaudžiančios medžių paunksmėje. Ilgiuosi pavasario spalvų ir kvapo, žydinčių sodų, gegutės kukavimo ir pasruvusių upelių čiurlenimo.

Tai – mano pasaulis.

Mano namai. Į juos grįžtu ir sapnuose.“

Paroda Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje svečiuosis visą liepos mėnesį, kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais!

Autorės inf.

1 d.

1935 07 01 Šiugždų k., Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė Antanas PAUŽA – technologijos mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslininkų „Vizija“ draugijos narys.

1995 07 01 sujungus politechnikos ir tekstilininkų mokyklas, atidaryta Pramonės ir prekybos mokykla.

1995 07 01 veiklą pradėjo Miškų regioninė valstybinė inspekcija.

2010 07 01 panaikinta Alytaus apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms. Alytaus apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

4 d.

1990 07 04 Gulbynės tvenkinys gamtininko Vytauto NEDZINSKO iniciatyva dėl jame perinčių paukščių, Alytaus miesto tarybos sprendimu paskelbtas Gulbynės ornitologiniu draustiniu.

2015 07 04 atidaryta atsinaujinusi Alytaus kavinė „Pušis“.

5 d.

1965 07 05 Seirijuose, Lazdijų r., gimė Zina Marija Bražinskienė – Alytaus Dainavos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja, poetė.

6 d.

1930 07 06 Ryliškiuose pašventintas paminklas žuvusiems šauliams. Jį pastatė Ryliškių šaulių būrys. Šventinimo iškilmėse dalyvavo XIX Alytaus šaulių rinktinės vadas kapitonas Antanas PETRUŠKEVIČIUS, generolas leitenantas Vincas GRIGALIŪNAS-GLOVACKIS.

10 d.

1945 07 10 Barkūniškio miške, Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), sunaikinta Kęstučio grupės štabo vadavietė. Žuvo dešimt partizanų.

14 d.

2005 07 14 atidarytas valstybės įmonės „Regitra“ Alytaus filialas Artojų g.

17 d.

1945 07 17 iš Alytaus apskrities ištremtos 88 šeimos, 317 žmonių.

1955 07 17 Dauguose gimė Janina Buzūnaitė-ŽUKAITIENĖ – menininkė, Lietuvos dailininkė, poetė, skulptorė ir papuošalų kūrėja.

19 d.

1925 07 19 Dzingiškių k., Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė Vincentas BARANAUSKAS – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius. Mirė 2006 m.

2005 07 19 Alytuje viešėjo teisingumo ministras Gintautas BUŽINSKAS.

20 d.

1875 07 20 Plutiškėse, Marijampolės apskr. (dab. Kazlų Rūdos sav.), gimė Juozas NEIMONTAS – vargonininkas, dirigentas, kompozitorius, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Mirė 1963 08 05 Luokėje, Telšių r. (palaidotas Veisiejuose, Lazdijų r.).  

25 d.

1935 07 25 Užukalniuose, Alytaus r., gimė  Lietuvos istorikas, istorijos mokslų kandidatas Jonas DOBROVOLSKAS. Mirė 1982 05 08 Vilniuje.

26 d.

1925 07 26 didelis gaisras nusiaubė Daugus. Sudegė 45 gyvenamieji pastatai, paštas, policijos nuovada, ugniagesių būstinė, sinagoga ir turgaus parduotuvės.

28 d.

1795 07 28 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas PONIALOVSKIS (1763–1795) paskyrė Mykolą DROZDOVSKĮ Alytaus miesto vaitu.

1925 07 28 Alytuje gimė Regina ŽEPKAITĖ – istorikė, pedagogė, vadovėlių autorė, habilituota mokslo daktarė, profesorė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė. Mirė 2010 04 28 Varėnoje.

30 d.

1635 07 30 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas VAZA (1632–1648) Simno vaitu paskyrė rūmų durininką Jurgį Kazimierą LOKICKĮ.

1955 07 30 Žaunieriškių k., Alytaus r., gimė Vilius GAVELIS – UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius, UAB „Alytaus duona“ valdybos pirmininkas.

Parodos autorė Ekaterina Panyushkina gimė 1969 m. Maskvoje, techninės inteligentijos šeimoje. Baigė Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakultetą, Formaliosios ir matematinės logikos katedrą. Pagal išsilavinimą – filosofijos ir formaliosios logikos dėstytoja.

Piešti pradėjo antrame universiteto kurse – iki tol niekada nebuvo bandžiusi nei piešti pieštuku, nei tapyti dažais. Viskas prasidėjo nuo mažų piešinėlių tušinuku sąsiuvinio kraštuose. Vėliau būsima grafikė perėjo prie rašiklio ir tušo – ėmė kurti sudėtingesnes kompozicijas ant A4 formato lapų. Kaip ir daugelis žmonių, kurie paskaitų metu ar svajodami ima piešti veidelius, raštus ar geometrines figūras – taip gimė ir Ekaterinos pirmieji piešiniai.

Autorės darbuose atsiskleidžia vidinė harmonija, susitelkimas ir improvizacijos dvasia. Vienas piešinys gimsta per kelias valandas ar net kelias dienas – tai ne mechaninis, bet įkvėptas, vidinio pasaulio diktuojamas procesas: „Man piešimas – tai poilsis ir meditacija. Kurdama visiškai atsipalaiduoju: nekvaršinu galvos, nesiblaškau, susitelkiu į linijas, ritmą ir kompoziciją. Piešimas manęs nevargina – priešingai, tai man atgaiva. Keletą metų aktyviai piešiau, esu sukūrusi ir keletą didesnių darbų pagal užsakymą. Vieno piešinio kūrimas užtrunka nuo trijų iki aštuonių valandų. Ne visada piešiu vientisai – dažnai pradėjusi darbelį jį baigiu po kelių dienų“.

Grafikos darbų paroda „Energijos improvizacija“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis iki liepos 17 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Org. informacija

Alytuje pasklido tikra vaikų kūrybiškumo ugdymo ir saviraiškos epidemija, nes Jurgio Kunčino viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina edukacinį projektą „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“, kuris siekia spręsti aktualią problemą – pradinio amžiaus vaikų prasmingo ir kokybiško laisvalaikio trūkumą.

Bibliotekai inicijavus pokalbius su pradinių klasių mokytojais paaiškėjo, jog mieste trūksta nemokamų, kokybiškų, meninių ir kultūrinių veiklų, kurios skatintų vaikų kūrybiškumą, bendruomeniškumą bei padėtų ugdyti juos kaip savarankiškas asmenybes.

Šis projektas – pirmasis tokio pobūdžio edukacinių renginių ciklas Alytuje – jau spėjo suburti beveik 200 pradinukų iš skirtingų miesto mokyklų. Jie dalyvavo įtraukiančioje edukacijoje „Susikurkime sodybą“ Alytaus kraštotyros muziejuje, „Volungės“ progimnazijoje susitiko su populiariausiu vaikų ir jaunimo rašytoju Tomu Dirgėla, prie kurio nusidriekė ilgiausia eilė, nes visi jo kūrybos gerbėjai norėjo įsiamžinti kartu su savo mylimu autoriumi. Na, o Jurgio Kunčino viešoje bibliotekoje savo kūrybą ir knygas vaikams patraukliai mažiesiems smalsuoliams pristatė kita rašytoja – Evelina Daciūtė.

Projekto koordinatorė, Jaunimo erdvės edukatorė Viktorija Juškienė džiaugiasi, kad šio projekto įgyvendinimas yra unikali galimybė pasiūlyti vaikams tokias iniciatyvas ir susitikimus, kokių be projektinio finansavimo ar užmegztų partnerysčių tiesiog negalėtume suorganizuoti. Kitaip tariant, mes atveriame moksleiviams duris į patirtis, kurios mažesniuose miestuose dažnai lieka nepasiekiamos.

Gera žinia – projektas dar tik įpusėjo! Po vasaros atokvėpio mažųjų lauks dar dvi įtraukiančios veiklos: rugsėjį – susitikimas bei kūrybinio rašymo dirbtuvės su rašytoja Ilona Ežerinyte, o spalį – žaismingos Edukacinio teatro improvizacijos.

Visi projekto užsiėmimai – nemokami! Tai padeda didinti socialinę įtrauktį bei kuria tęstinumą: biblioteka planuoja organizuoti panašaus pobūdžio veiklas vaikams ir kitais metais. Tokiu būdu jie ne tik mokosi neformalioje aplinkoje, bet ir siekia atrasti save ir būti aktyviais bendruomenės nariais nuo mažų dienų.

Projektą „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Šiemet už aktyvią pastarųjų dvejų kalendorinių metų kūrybinę ir / ar meninio ugdymo veiklą, reikšmingus pasiekimus, puoselėjant Alytaus miesto kultūrą ir garsinant miestą šalyje ir užsienyje Alytaus miesto kultūros premijai nominuota ir Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

2023–2024-ieji metai bibliotekai buvo ypatingi: naujoji direktorė Vida Grišmanauskienė ne tik atnešė svarbių pokyčių, bet ir subūrė kūrybingą komandą. Už savo veiklą ji pelnė „Riešuto 2024“ apdovanojimą ir buvo pripažinta geriausia Vilniaus regiono bibliotekos vadove. Kunčinukų kolektyvą vienija kūrybingos, bendruomenę telkiančios ir „išlipančios iš rėmų“ bibliotekos vizija.

Per šiuos metus kunčinukų komanda ne tik modernizavo bibliotekos paslaugas, bet ir pavertė ją šurmuliuojančiu bendruomenės centru, kuriame skaitytojai jaučiasi lyg namuose. Įgyvendinti tarptautiniai, regioniniai ir respublikiniai meninio-kultūrinio ugdymo projektai, kultūros paso edukacijos, suorganizuoti įvairūs renginiai ne tik bibliotekos patalpose, bet ir skirtingose miesto vietose, pradedant parodomis ir baigiant kompiuterinio raštingumo paskaitomis, medijų ir informacinio raštingumo mokymais, kasdien pasakojant vis apie ką nors naujo – pilietiškumą, istoriją, rankdarbius, grožinę literatūrą, klimato kaitą, etnokultūrą. 

Apie tai – pokalbis su bibliotekos vadove Vida Grišmanauskiene radijo stoties „FM99“ studijoje.

Jurgio Kunčino viešąją biblioteką, kaip kandidatę Alytaus miesto kultūros premijai gauti, pasiūlė Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto skyriaus pirmininkas Jurgis Valiūnas.

Puiki žinia vaikams, leidžiantiems vasarą mieste ir ieškantiems įdomių patirčių – „Skaitykla tavo kieme“ sugrįžta ir, kaip visada, susitikti siūlys skirtingose miesto vietose! Jau ne vienerius metus sėkmingai gyvuojanti Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos iniciatyva vėl kviečia jaunuosius vasarotojus į nemokamas veiklas po atviru dangumi.

Jų laukia knygos, stalo žaidimai, piešimas, kūrybinės dirbtuvės su menininkais bei kitos pramogos. Vasaros skaitykloje kviesime atsipalaiduoti, pabendrauti su bendraamžiais ar net atsivesti savo augintinį – visi laukiami!

Džiaugiamės galėdami ir šią vasarą pasiūlyti smagių edukacijų, kūrybinių užsiėmimų bei nuotaikingų susitikimų – ir net po kelis vienu metu!

Ar esi pasiruošęs smagiai ir kūrybingai praleisti vasarą?

Sek naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose – „Facebook“ ir „Instagram“ – ir nepraleisk nei vieno susitikimo!

„Skaitykla tavo kieme“ renginių grafikas:

• Birželio 26 d. Jaunimo parkas (šalia žaidimų aikštelės). 12:30 val. pasinerk į spalvoto smėlio magiją – kartu su edukatore Justina Rebždiene kursime spalvingas mandalas! O 14:00 val. vaikai kviečiami gaminti gipsines roželes – gražu, originalu ir žaisminga!
• Liepos 3 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (Likiškėlių g. 12). 12:30 val. edukatorė iš „Veiklios mamos“ kvies gaminti prisiminimų dėžutes – tai jaukus, kūrybiškas užsiėmimas, kuris paliks šiltą prisiminimą kiekvienam! 14:00 val. terapinis dailės užsiėmimas su dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite.
• Liepos 10 d. žaidimų aikštelė šalia Alytaus šv. Benedikto gimnazijos. 13:00 val. edukatoriai iš įmonės „Sveikisveiki“ pakvies į dekupažo magijos užsiėmimą – atraskite, kaip paprasti daiktai virsta tikrais meno kūriniais!
• Liepos 17 d. Vingio g. 15A (šalia vaiko ir mamos dienos centro „Kutis“). 12:30 val. edukatorė iš „Veiklios mamos“ kvies gaminti pieštukines – praktiškas, spalvingas ir žadinančias vaikų vaizduotę! 14:00 val. terapinis dailės užsiėmimas su dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite.
• Liepos 24 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (Likiškėlių g. 12). 12:30 val. edukatoriai iš „Sveikisveiki“ kvies į modelino kūrybines dirbtuves – lipdysime, formuosime ir leisime fantazijai pasireikšti be jokių ribų! 14:00 val. dailės terapijos valanda su pedagoge Sandra Kazlauskaite.
• Liepos 31 d. Jaunimo parkas (šalia žaidimų aikštelės). 12:30 val. edukatorė Justina Rebždienė kvies gaminti vitražinius vėjo varpelius – lengvi, spalvingi ir skambantys vasara! 14:00 val. tęsime kūrybinę kelionę gamindami magnetukus.

Skaitykla veiks nuo 12 iki 16 valandos.

Dėmesio! Jei norite atvykti su didesne grupe, prašome rezervuoti norimos edukacijos laiką el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba tel. +370 656 98 503.

Projektą „Skaitykla tavo kieme“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. 

1 d.

1990 06 01 atidaryta Miroslavo ambulatorija.

1995 06 01 Alytaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu atidaryti Nemunaičio kultūros namai.

1995 06 01 Alytaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu uždarytas Venciūnų kultūros klubas.

2 d.

1935 06 02 įvyko Jaunosios Lietuvos sąjungos Alytaus skyriaus steigiamasis susirinkimas.
1950 06 02 Varanauske, Alytaus r., gimė pedagogas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas, Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos direktorius Kęstutis MILIAUSKAS.

5 d.
1945 06 05 netoli Nedzingės, Varėnos r., gimė poetas Antanas KASANAVIČIUS. Mirė 1992 m.

7 d.
1950 06 07 Alytuje gimė gydytojas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Alvydas PAVILONIS.

1955 06 07 Alytuje gimė Rita VOSYLIŪTĖ-ALIŠAUSKIENĖ – lietuvių kalbos mokytoja, mokyklos renginių organizatorė.

9 d.

1915 06 09 Austrijos sostinėje Vienoje priimtas baigiamasis Vienos kongreso aktas, kuris nustatė naujas Europos valstybių sienas. Kongreso nutarimu panaikinta Varšuvos kunigaikštystė. Iš dalies buvusios Varšuvos kunigaikštystės žemių sudaryta Lenkijos kongreso karalystė, autonomijos teisėmis įjungta į Rusijos sudėtį. Antrasis Alytus prijungtas prie Rusijos.

9–10 d.

1935 06 9–10 d. Dzūkų kraštotyros draugija Merkinėje surengė pirmąsias Senovės dienas. Šventėje apsilankė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Apie šventę sukurtas dokumentinis filmas.

10 d.

1935 06 10 Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas SMETONA svečiavosi Bukauciškėse, kunigo Vlado MIRONO dvare.

11 d.

1990 06 11  išrinktas pirmasis Alytaus miesto savivaldybės meras Valdas MACEDULSKAS.

13 d.
1875 06 13 Likiškėse, Alytaus vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), gimė knygnešys Antanas MIGLINAS.

1955 06 13 Alytuje gimė Viktoras ŠČETILNIKOVAS – kapelmeisteris, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2005 m.). Mirė 2019 11 13 Alytuje.

14 d.
1930 06 14 Bugonyse, Alytaus apskr., gimė Bronius PRĖSKIENIS – literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

1990 06 14  Ūdrijoje atidengtas paminklas pokario aukoms atminti. Autorius Antanas KMIELIAUSKAS.

15 d.
2000 06 15 pirmą kartą suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.

18 d.
1960 06 18 gimė Virginija ŽITKAUSKIENĖ – tautodailininkė, tekstilininkė, pedagogė.
20 d.
1930 06 20 Lizdų k., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė Petras JANČIAUSKAS – pedagogas, 1963–1968 m. Alytaus mokyklos-internato direktorius, 1968–1976 m. Alytaus rajono tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Mirė 1993 m.

1950 06 20 Lietuvoje atlikta administracinė reforma. Panaikinta Alytaus apskritis. Vietoje jos sudarytas Alytaus rajonas. Dalis buvusios Alytaus apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytiems Daugų, Jiezno, Simno, Lazdijų ir Veisiejų rajonams.

22 d.
1880 06 22 Kuodiškiuose, Rokiškio apskr., gimė Vladas MIRONAS – kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys, daugelį metų klebonavo Dauguose. Mirė 1953 02 17 Vladimiro kalėjime (Rusija).

24 d.

1910 06 24 Alytaus rajone, Simne, surengtas lietuviškas vakaras. Suvaidinta KETURAKIO komedija „Amerika pirtyje“. Ūdrijos choras pirmą kartą atliko kompozitoriaus Juozo NEIMONTO harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Pasisėjau žalią rūtą“.

26 d.

1865 06 26 Butrimonyse, Butrimonių vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Bernardas BERENSONAS (Bernardas Valvrojensk – menotyrininkas, vienas garsiausių pasaulio dailės istorikų ir garsiausias savo laikmečio Renesanso dailės žinovas. Mirė 1959 10 06 Settingnano, Italijoje.

2010 06 26  Raižiuose, Alytaus r., pastatytas paminklas Žalgirio mūšio 600-mečiui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui VYTAUTUI DIDŽIAJAM.

30 d.
1895 06 30 Musteikoje, Varėnos r., gimė Jonas MIŠKINIS – pedagogas, Alytaus gimnazijos mokytojas, mokyklų inspektorius, Dzūkų muziejaus vedėjas, visuomenės veikėjas. Mirė 1982 11 19 Ročesteryje (JAV).

Jau dešimties metų sukaktį skaičiuojantis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ kviečia visus – nuo mažiausių iki didžiausių skaitytojų – leistis į nuotykį su knygomis! Kiekvienais metais ši iniciatyva atveria duris į literatūrinius atradimus, smagias užduotis ir naujas galimybes tapti aktyvia skaitytojų bendruomenės dalimi.

Prasidėjusi kukliu iššūkiu išaugo į nacionalinę akciją

Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ pradžia – 2016-ieji, kai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka paskelbė skaitymo iššūkį ir pakvietė dalyvauti Šiaulių ir Telšių apskričių bibliotekų lankytojus. Tąsyk iššūkį priėmė 400 dalyvių iš 11 bibliotekų ir per vasarą perskaitė 2 684 knygas. Sėkmė sudomino Apskričių viešųjų bibliotekų asociaciją ir, jai pasiūlius šią skaitymo skatinimo akciją pakartoti visos šalies mastu, per dešimtmetį „Vasara su knyga“ tapo populiariausia ir kasmet augančia skaitymo skatinimo iniciatyva Lietuvoje, pritraukiančia dešimtis tūkstančių dalyvių. Prie iniciatyvos jau prisijungė 1 262 viešosios ir mokymo įstaigų bibliotekos iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Įsitraukia ir užsienio lietuviai. 2024 m. iššūkis sulaukė beveik 30 tūkst. dalyvių iš Lietuvos, Ispanijos, Kipro ir kitų šalių. Organizatoriams didžiausią motyvaciją teikia pasiekti įspūdingi skaičiai – nuo akcijos pradžios iki dabar dalyviai perskaitė daugiau nei 730 tūkst. knygų!

Nuo pat nacionalinės iniciatyvos pradžios komandoje dirbanti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė sako, kad yra tokių knygų skaitymo entuziastų, kurie jau išaugo iš vaikiško amžiaus ir dalyvauja toliau, yra šeimų, kuriose prie tėvų prisijungia vaikai. „Mūsų bibliotekoje skaito mama, dalyvaujanti nuo pirmojo iššūkio. Mamos pavyzdys įkvėpė sūnų, kuris tik išmokęs skaityti iš karto tapo „Vasaros su knyga“ dalyviu. Iš pradžių mes, bibliotekininkai, turėjome tiesioginį kontaktą su dalyviais, nes juos registruodavome (ar bepamenate popierines skaitytojų korteles?). Dabar, kai registracija vyksta internetu, jau tik iš pažįstamų pavardžių pamatome, kad mūsų skaitymo entuziastai vėl dalyvauja“, – pasakoja Odeta.

Skaitymo kelionė prasideda: trys užduotys – trys knygos

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais skaitančius dalyvius. Šių metų iššūkis draugiškas net ir tiems, kurie teigia „neturintys laiko skaityti“. Trys užduotys – trys knygos. Tiek tereikia, kad vasara taptų prasmingesnė ir kūrybingesnė:

1. Perskaityk knygą, kurią norėtum pasiimti į kelionę. Įsivaizduok: lagaminas beveik supakuotas, bilietas kišenėje, o rankoje dar telpa viena knyga... Pasirink tokią knygą, kuri taptų geriausiu kelionės draugu – gal lengvas romanas, gal įtraukiantis detektyvas, o gal istorija, kuri nuneš į kitus pasaulius greičiau nei bet koks transportas!
2. Perskaityk knygą apie muziką. Paklausyk... Ar girdi? Kažkur tarp puslapių skamba džiazas, rokas ar klasikinė sonata. Ieškok knygos, kurioje gyvena muzika – tai gali būti garsaus muzikanto biografija, pasakojimas apie grupės kelionę į šlovę ar net romanas, kurio herojus atranda savo balsą.
3. Perskaityk knygą, kurios pavadinime yra raidė su paukščiuku. Ne, tai ne paukštis ant viršelio – tai lietuviškos abėcėlės „sparnuotosios“ raidės: č, š, ž! Atrask knygą, kurios pavadinime slepiasi nors viena iš jų.

Perskaitai – įvedi knygą – keliauji toliau!

Dalyvauti itin paprasta:

1. Nuo birželio 1 d. apsilankyk svetainėje www.vasarasuknyga.lt.
2. Užsiregistruok.
3. Perskaityk 3 knygas pagal užduotis.
4. Perskaitytas knygas įvesk į sistemą.

Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. Be to, visą vasarą šios akcijos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, bus galima laimėti prizų.

Švęskime 10-ąjį skaitymo iššūkio gimtadienį kartu – leiskimės į vasaros kelionę su knyga ir įkvėpkime vieni kitus skaityti daugiau!

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Visa informacija apie skaitymo iššūkį – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. 

Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Rėmėjai: „Biblioteka visiems“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, virtuali biblioteka „ELVIS“, „Bags and More“, „Tulpės“ sanatorija, „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.

„Vasara su knyga“ finansuojama  Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis.

Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

Vasarą pasitiksime jaukiu literatūriniu pasibuvimu! Birželio 9 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) rašytoja, geriausiai visiems žinoma kaip romano „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ autorė, Rasa Sagė pristatys jau ketvirtąjį savo romaną „Ugnis jos kauluose“. Renginio viešnią kalbins alytiškė, gyvenimiškų istorijų meistrė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė.

Emigracijos, prisitaikymo svetimoje šalyje ir savosios tapatybės tematikai skirtame romane ieškoma atsakymo, kas jungia ir skiria trijų kartų moteris, dėl įvairių peripetijų palikusias Lietuvą ir bandžiusias tvirtintis kitoje kultūroje. Autorė įtaigiai atskleidžia pagrindinių veikėjų Martos, Editos ir Vitos skausmingą ryšio su gimtine praradimą, siekį prigyti svečioje šalyje, išlaikyti ar iš naujo atkurti dėl vienokių ar kitokių aplinkybių trūkinėjančius saitus su Lietuva. Istoriniais faktais paremtame pasakojime veriasi autentiški ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų istorijos ir kultūros vaizdai.

RASA SAGĖ (g. 1977 m.) – rašytoja, tinklaraštininkė ir visuomenės veikėja, gyvenanti Nyderlanduose. „Nyderlandų skaitytojų klubo“ įkūrėja, literatūros premijų komisijos narė, pranešėja, knygų apžvalgininkė, pokalbių laidų ir pamokų apie rašymą kūrėja. Rasa Sagė yra parašiusi ir išleidusi romanus „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“, „Tavo likimo krašteliu einu“, „Burbulas. Apie pasaulį be vaikų“, elektroninę knygą „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“. Kūryboje ypatingas dėmesys skiriamas moters vidiniam pasauliui, emocijoms ir gyvenimo apmąstymams.

Romaną išleido leidykla „Slinktys“.

Ateik ir pasinerk į autorės istorijas – tikras ir tas, kurios „nugulė“ į knygą!

Gegužės 11–14 d. aštuoniolika Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų lankėsi Liublianoje, kur turėjo galimybę susipažinti su Slovėnijos bibliotekų veikla ir šalyje sėkmingai taikomomis paslaugų inovacijomis.

Vizito tikslas – pažinti Slovėnijos bibliotekų veiklą, daugiausiai dėmesio skiriant inovatyvių technologijų pritaikymui, tvarumo sprendimams, suaugusiųjų švietimui ir neformaliojo ugdymo galimybėms. Vizito metu grupė susitiko su Slovėnijos bibliotekų specialistais, dalyvavo praktinėse veiklose ir diskusijose.

Pirmąją vizito dieną bibliotekininkai lankėsi Liublianos Oton Župančič viešojoje miesto bibliotekoje bei Nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje. Antroji vizito diena prabėgo lankantis Liublianos miesto centrinėje bibliotekoje, Liublianos visuomenės švietimo centre bei susipažįstant su Jaunimo literatūros ir bibliotekininkystės centru „Pionirska“. Paskutinę vizito dieną bibliotekininkai lankėsi Radovljicos miesto Antono Tomažo Linharto bibliotekoje, kuri sužavėjo modernumu, bendruomeniškumu ir įkvepiančiomis iniciatyvomis.

„Dalyvaujant „Erasmus+“ mobilumo veiklų projekte, tobulinant profesines kompetencijas, įgijau ne tik profesinių žinių, bet ir naujų draugysčių, kultūrinių mainų ir asmeninio augimo. Labai džiaugiuosi ir vertinu tai, kad turėjau galimybę dalyvauti projekte, kuris skatina bendrystę, mokymąsi ir tobulėjimą“, – įspūdžiais iš vizito pasidalijo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Medijų ir informacinio raštingumo mokymų vyresn. bibliotekininkė Daiva Balionienė.

Vizito dalyviai grįžta namo ne tik su lagaminais, bet ir su vertingomis idėjomis, kurias jau nekantrauja pritaikyti savo bibliotekose.

Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizitas Slovėnijoje finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Mūsų kelias – tik namo

visad, kur bebūtum, – suka;

laukia čia miškų želmuo

savo vaiko – dzūko;

Minint Alytaus miesto dienas, mylimas ir laukiamas kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras pristatys naujausią savo knygą „Pasidainavimai apie Dainavą“. Birželio 12 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks šio leidinio sutiktuvės-koncertas, kuriame išgirsite mūsų krašto dainiaus vizitine kortele jau tapusius gitarinius eilėraščius.

„… į šią knygą sudėjau daug tekstukų apie dzūkiškus (cikrinius) rajonus – dar užgriebiau Birštoną ir gabaliuką Trakų žemių, nors istoriškai Dzūkija (Dainava) yra dar didesnė; visko, ką esu apie JĄ parašęs, žinoma, sudėt net į dvigubai storesnę knygą tiesiog neįmanoma. Gal – vėliau.

Šitie tekstukai dažnai nėra panašūs į tikruosius eilėraščius, – bent jau man taip atrodo, ir aš to visai neslepiu; jie – kone visi – sutverti dainoms ar pasidainavimams (supraskit, kaip norit).

Daugiausia šioje knygoje yra, žinoma, Alytaus miesto; ir kaip gi kitaip, – čia gi užaugau, su Alytum ir dabar kasdien esu, nors jau daugiau nei pusamžį gyvenu kitur. Toliau – Alytaus rajonas, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų ir Varėnos rajonai; esu parašęs ir apie Dzūkijos herbą, visų mūsų miestų bei kai kurių miestelių herbus“, – taip savo knygą apie Dzūkiją pristato pats autorius.

Simboliška, kad Albertas Antanavičius-Šekspyras į jaukų muzikinį susitikimą alytiškius kviečia būtent per savo gimtojo miesto gimtadienį. Kviečiame ir mes!

Renginio bičiuliai – Alytaus miesto savivaldybės Dvaro seniūnaitija.

Projektą „TĖVIŠKĖS ATVIRUKAI: pasidainavimai apie Dzūkiją“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kviečiame visus bibliotekos lankytojus nemokamai naudotis viena didžiausių elektroninių mokslo duomenų bazių – „EBSCO Publishing“. Čia rasite tūkstančius viso teksto mokslinių straipsnių, žurnalų, e. knygų ir kitų patikimų šaltinių įvairiomis temomis. Ypač naudinga studentams, mokytojams, tyrėjams ir visiems žingeidiems skaitytojams. Šiose bazėse informacija pateikiama anglų kalba, tačiau galima rasti publikacijų ir prancūzų, vokiečių, ispanų, lenkų, lietuvių kalbomis.

Svarbiausia – prisijungti prie „EBSCO Publishing“ galite ne tik bibliotekoje, bet ir patogiai iš namų! Norint gauti individualų prisijungimo slaptažodį reikia kreiptis į Knygų, periodikos ir interneto skaityklos darbuotoją (Seirijų g. 2) arba el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (laiške parašykite savo vardą, pavardę, bibliotekos skaitytojo pažymėjimo numerį ir savo el. pašto adresą).

„EBSCO Publishing“ padės greitai rasti patikimus šaltinius tiek moksliniams darbams, tiek asmeniniam tobulėjimui – kviečiame išbandyti!

Gegužės 22 d. 17.15 val. kviečiame alytiškius ne tik į parodos „Lietuva litvakų kūryboje“ pristatymą, bet ir į šiai temai skirtą paskaitą, kurią ves Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė-parodų kuratorė Aušra Rožankevičiūtė. Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta... Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.

Kilnojamoji paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ir miestų griuvėsiai. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikaliu kūriniu – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraščiu apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.

Stendinė paroda „Lietuva litvakų kūryboje“ bibliotekoje svečiuosis iki birželio 30 dienos. Rekomenduojame apsilankyti!

Nuotr. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus