Nuo kovo 19 iki balandžio 19 dienos Alytuje viešės dvi virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Projektai bus pristatomi Alytaus kultūros centre, kviečiant žiūrovus į unikalią meno, technologijų ir asmeninės patirties kelionę.

Dviguba patirtis

Anot organizatorių, virtuali realybė tampa vis svarbesne edukacine priemone, leidžiančia šiuolaikinei auditorijai naujai atrasti klasikinį meną. Šį kartą projektas Alytuje išsiskirs tuo, kad žiūrovai galės patirti abi virtualios realybės patirtis.

„Angelų takais“ jau išvydo daugiau nei 500 tūkst. žiūrovų Lietuvoje ir užsienyje. Lankytojai savo atsiliepimuose dažnai mini ramybės, susikaupimo, vidinio balanso pojūtį. Patirtis kviečia keliauti per simbolinius M. K. Čiurlionio paveikslų peizažus, kuriuose susipina mitologiniai motyvai, gamtos vaizdiniai ir dvasinės temos.

Tuo tarpu „Pasaulių sutvėrimas“ – pažangesnė virtualios realybės patirtis, kurioje žiūrovas tampa aktyviu kelionės dalyviu. Šią kelionę jau išbandė daugiau nei 150 tūkst. žmonių, ji buvo pristatyta daugiau nei 70 Lietuvos miestų ir miestelių bei sulaukė tarptautinio įvertinimo.

Siekis pasiekti platesnę auditoriją

Pasak projekto #PoLietuvą vadovės Austėjos Staniulevičiūtės, atvykimas į Alytų gimė iš noro šias patirtis padaryti prieinamas kuo platesnei auditorijai.

„Tikiu, kad šias patirtis svarbu pamatyti tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi pirmam susitikimui su M. K. Čiurlionio kūryba, tiek tiems, kurie jau yra patyrę ir nori dar kartą sugrįžti“, – teigia ji.

Bilietus bei dovanų kuponus galima įsigyti internetu arba renginio vietoje kovo 19–balandžio 19 dienomis Alytaus kultūros centre. Vietų skaičius ribotas.

Org. informacija

Biblioteka daugeliui asocijuojasi su vieta, kur skaitytojai patys ateina išsirinkti knygų. Tačiau ne visi turi galimybę lengvai ją pasiekti. Daliai žmonių tai padaryti trukdo judėjimo ar kitos sveikatos problemos. Tokiais atvejais ypač svarbi tampa bibliotekos teikiama knygų pristatymo į namus paslauga.

Alytuje šią paslaugą teikia Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos padalinio darbuotoja – Olesia Demenkova. Ji ne tik aptarnauja skaitytojus Dainavos bibliotekoje (Vilties g. 34), bet ir vykdo šiuolaikinės knygnešės misiją. Šiuo metu ji reguliariai lanko apie dvidešimt skaitytojų, kuriems dėl judėjimo ar kitos negalios sunku patiems atvykti į biblioteką. Olesia jiems į namus atneša tiek spausdintas, tiek garsines knygas, kartais – ir mėgstamus žurnalus.

Kiekvienų metų pradžioje Olesia dažnai išgirsta tą patį klausimą: „Ar ir šiais metais atnešite mums knygų?“. Tokie žodžiai patvirtina, kad ši paslauga yra svarbi ir reikalinga. Visuomenei senstant, tokių iniciatyvų poreikis vis auga, o biblioteka tampa dar artimesnė savo bendruomenei.

„Kartais žmonės laukia ne tik knygos, bet ir šilto pokalbio. Atneši naują leidinį, o skaitytojas pirmiausia nori aptarti tai, ką perskaitė anksčiau – pasidalijame įspūdžiais, pakalbame apie veikėjus ar siužetą, padiskutuojame“, – pasakoja Olesia.

Bibliotekininkė pastebi, kad jos lankomi alytiškiai dažniausiai renkasi lengvesnio turinio literatūrą – romanus, detektyvus, taip pat kelionių knygas. Kartais skaitytojai paprašo patarti ir parinkti knygų savo nuožiūra. Kai kurie naujų skaitinių idėjų ieško žurnale „Savaitė“, kuriame skelbiama literatūros apžvalga.

Olesia savo skaitytojus lanko kelis kartus per savaitę. Kartais ši paslauga suteikiama ir laikinai – pavyzdžiui, jei skaitytojas patiria traumą ar dėl nelaimės kurį laiką negali pats atvykti į biblioteką. Tokiais atvejais knygos į namus tampa paprastu, bet labai reikšmingu būdu padėti žmogui išlikti skaitytoju net ir sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu.

Knygos, atneštos tiesiai į namus, primena senąją knygnešių tradiciją – tik šiandien ji įgauna naują formą. Olesios kasdienis darbas patvirtina, kad biblioteka gali pasiekti kiekvieną skaitytoją.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Japoniški komiksai – manga – jau seniai užkariavo jaunų žmonių  širdis visame pasaulyje. Dinamiškas piešimo stilius, emocingi veikėjai ir įtraukiantys siužetai skatina ne tik skaityti, bet ir kurti patiems. Būtent todėl Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su Alytaus šv. Benedikto gimnazija kviečia mokinius iš visos Lietuvos dalyvauti respublikiniame manga piešinių konkurse „Mano manga istorija“.

Respublikinis konkursas skirtas 6–19 metų moksleiviams iš visos Lietuvos. Jaunieji kūrėjai kviečiami sukurti originalią manga istoriją, kurioje galėtų atsiskleisti jų vaizduotė, asmeninės patirtys ar emocijos. Dalyviai gali rinktis bet kokį žanrą – nuo fantastikos ar nuotykių iki kasdienybės ar autobiografinio pasakojimo.

„Manga leidžia vienu metu kalbėti ir piešiniu, ir tekstu. Tai puiki forma jaunam žmogui išreikšti savo idėjas, jausmus ar net papasakoti mažą gyvenimo istoriją“, – teigia konkurso organizatoriai.

Konkursas vyksta nuo 2026 m. kovo 12 d., o darbus galima pateikti iki balandžio 30 dienos. Dalyviai bus skirstomi į tris amžiaus grupes: 6–10 metų, 11–15 metų ir 16–19 metų.

Konkursui reikia sukurti vieno A4 formato manga istoriją. Ji gali būti piešta ranka arba sukurta skaitmeniniu būdu, o tekstas gali būti lietuvių arba anglų kalba. Dalyvauti galima individualiai arba dviejų žmonių komandoje – kai vienas kuria scenarijų, o kitas piešia.

Darbus reikia pateikti PDF formatu el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba atsiųsti paštu Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai (Seirijų g. 2, LT-62116, Alytus).

Komisija kiekvienoje amžiaus grupėje išrinks po tris geriausius darbus. Nugalėtojai bus apdovanoti japoniškais prizais, o kūriniai bus eksponuojami parodoje bibliotekoje bei virtualioje parodoje bibliotekos socialiniuose tinkluose. Taip pat bus skiriamas specialus prizas žiūrovų favoritui, kurį išrinks virtualios parodos lankytojai.

Informacija el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.. Su konkurso nuostatais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konkursas yra projekto „WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitė!“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ į nemokamus kino seansus gamtos mylėtojus kvies ir pavasario-vasaros sezonais. O kovo 25 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) rodysime filmą „Iš gelmių“ – apie mažiausiai ištirtą Žemės teritoriją – vandenyno dugną.

Daugiau apie filmą „Iš gelmių“ („Deep Rising“, rež. Matthieu Rytz, JAV, 93 min., 2023 m., anglų kalba su lietuviškais subtitrais):

Šis filmas – tai stulbinanti dokumentinė kelionė. Paradoksalu, tačiau apie Marso paviršių šiandien žinome daugiau nei apie tai, kas plyti tūkstančių metrų gelmėse. Ten, kur nepasiekia saulės šviesa, egzistuoja prie sunkiai suvokiamų sąlygų puikiai prisitaikiusios sudėtingos ekosistemos: aplink hidroterminius šaltinius verdanti gyvybė, keisčiausių formų organizmai ir aplinka, galinti priminti Žemę prieš milijardus metų. Mokslininkams šios gelmės – tai gyva laboratorija, sauganti galimus atsakymus į esminį klausimą: kaip Žemėje užsimezgė gyvybė?

Tačiau ši žmogui sunkiai prieinama nepažinta erdvė spėjo tapti nauju pramonės taikiniu. Vandenyno dugne slypintys retieji metalai, nuo kurių priklauso žaliosios energetikos vystymasis, vilioja pasaulio galinguosius kuo greičiau pradėti jų gavybą. Tačiau mechanizuota intervencija gali negrįžtamai sujaukti trapias žemės gelmių ekosistemas ir dar labiau mus nutolinti nuo galimai jose slypinčių atsakymų apie gyvybės paslaptį ir mūsų pačių kilmę.

Filme sprendžiamos su žaliąja energetika susijusios dilemos ir retoriškai klausiama: ar turime teisę ardyti tai, ko dar nesupratome? „Iš gelmių“ – tai pasakojimas apie ribą tarp pažinimo ir naikinimo, tarp smalsumo ir godumo. Apie pasirinkimą, kuris nulems ne tik vandenyno bet ir mūsų pačių ateitį.

Filmo anonsas: https://tinyurl.com/3j6862es

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

„Sengirės kinas“ – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebia Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio yra rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų ir ekspertų pristatymais. Filmų programą taip pat lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

www.sengireskinas.lt

Kovo 19 d., 17.15 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) narė, vertėja iš bulgarų, kroatų, makedonų, serbų, slovėnų kalbų Laima Masytė pristatys iš slovėnų kalbos verstą Bronja Žakelj romaną „Baltą skalbk 90 °C“. Pasak prozininkės, literatūros kritikės Jurgos Tumasonytės, L. Masytės vardas knygoje – tam tikras kokybės ženklas, kuriuo, prieš atverčiant kūrinį, galima pasikliauti.

Apie autorę:

Bronja Žakelj (1969 m., Slovėnija) baigė žurnalistiką, dirbo rinkodaroje, dabar – bankininkystės srityje. Nors darbas su finansais nesuteikia daug erdvės kūrybai, meilės rašymui autorė niekada neapleido, tad 2018 m. pasirodė debiutinis autobiografinis romanas „Baltą skalbk 90 °C“, kuris išverstas į daugelį kalbų (kroatų, italų, bulgarų, makedonų, hebrajų, lenkų). Romanas tapo ne tik geriausiai parduodama leidyklos „Beletrina“ knyga, bet ir vienu iš pastarųjų dešimtmečių bestselerių Slovėnijoje. Apie kūrinį puikiai atsiliepė ir literatūros kritikai – 2019 m. knyga pelnė prestižinį geriausio metų slovėnų romano apdovanojimą „Kresnik“. 2025 m. pagal jį pastatytas filmas (režisierius Marko Naberšnik).

Apie knygą:

Romane autorė atskleidžia visa tai, ko nenorime matyti, kol nesusiduriame patys, pasakoja savita, autentiška, nepaprastai įtraukiančia maniera: kūrinys grindžiamas autobiografiniais faktais, bet svarbiau nei išdėstyti istorinius faktus yra perteikti pasaulėjautą, emocinį ryšį su aplinka ir artimaisiais, per tai suprasti, suręsti romano pasaulį. Istoriniai įvykiai (Josipo Brozo Tito mirtis, Sarajevo žiemos olimpinės žaidynės, Jugoslavijos griūtis, Slovėnijos nepriklausomybės paskelbimas) tėra fonas, romane rikiuojasi marga virtinė personažų, kurie sudaro pasakotojos pasaulį: tėvai, brolis Rokas, senelė Dada, tetos ir dėdės, pusbroliai ir pusseserės…

Pasakotojos gyvenimas skyla į dvi dalis – iki ir po motinos mirties; gyvenimas „iki“ – saulėta, nuostabi vaikystė, kai vasarą važiuojama prie jūros, iškylaujama, susiburiama kartu švęsti švenčių, „po“ – skaudžiai išgyvenama netektis, vienatvė, asmeninis susigrūmimas su rimta liga. Skaudi, bet kartu ir nuskaidrinančio grožio pripildyta knyga.

Kviečiame į knygos, išverstos į daugybę kalbų ir Slovėnijoje tapusios bestseleriu, sutiktuves!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Dabar svarbiausia užduotis atiteko skaitytojams, kurie kviečiami skaityti ir rinkti jiems labiausiai patikusius kūrinius iš komisijos pasiūlytų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose.

Skaitytojai iki balandžio 23 d. portale LRT.lt kviečiami balsuoti už labiausiai sužavėjusias, sukrėtusias ar įkvėpusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Balsai, formuojantys ateities literatūrą

21-ąjį kartą vykstantys Metų knygos rinkimai – ne tik ilgametė literatūrinė akcija. Tai gyvas dialogas tarp kūrėjų, literatūros ekspertų ir skaitytojų.

Kiekvienas balsas išreiškia palaikymą autoriams, leidėjams ir visai lietuvių literatūrai. Tai puiki galimybė parodyti, kokios temos šiandien jaudina visuomenę, kokie pasakojimai jai svarbūs. Skaitydami ir balsuodami žmonės kuria literatūrinę bendruomenę – atvirą, diskutuojančią, smalsią.
 

Susipažinkite su 2025 metų nominantais

Šiemet ekspertų komisijos penkiose skirtingose kategorijose nominavo po 5 vertingus leidinius.

Šiuos kūrinius ekspertai atrinko iš vasario pradžioje visuomenei pristatytų vertingiausių 2025 m. akcijos ilgųjų knygų sąrašų, kuriuos rasite čia.
 

KNYGOS VAIKAMS

• Šarūnė Baltrušaitienė, iliustravo Viktorija Ežiukas, Slaptas Spirgutės noras. Alma littera
• Sigita Mikšaitė, iliustravo Reda Tomingas, Istorija vizgina uodegą. Lietuvos nacionalinis muziejus
• Aušrinė Tilindė, iliustravo Greta Alice, Po šimts pypkių, seneli! Alma littera
• Neringa Vaitkutė, iliustravo Reda Tomingas, Odilės pasaka. Aukso žuvys
• Jurga Vilė, iliustravo Kornelija Žalpytė, Džuljeta ir kino kaukai. Vaizdų kultūros studija, „Skalvijos“ kino centras

KNYGOS PAAUGLIAMS

• Viktorija Butautis, Magnetinė sala. BALTO leidybos namai
• Gerda Jord, Karalius nakvos Merkinėje. Aukso žuvys
• Justina Kapeckaitė, Sono Electrum. Alma littera
• Laurynas Peluritis, iliustravo Živilė Žvėrūna, Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas. Phi knygos
• Goda Raibytė-Aleksa, iliustravo Julija Račiūnaitė, Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių. Raštinė

POEZIJOS KNYGOS

• Gintaras Bleizgys, Šešėlių upė. Slinktys
• Gintaras Grajauskas, Vandens skonis. Baziliskas
• Giedrė Kazlauskaitė, Marialė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
• Mindaugas Kvietkauskas, Gruntiniai vandenys. Odilė
• Rimvydas Stankevičius, Kartais sninga juodai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

  
PROZOS KNYGOS

• Marijus Gailius, Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
• Akvilė Kavaliauskaitė, Jausmai. BALTO leidybos namai
• Vytautas V. Landsbergis, Bevardžio sagos. Dominicus Lituanus
• Indrė Motiejūnaitė, Mūsų miestelis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
• Lina Simutytė, Raudonasis albumas. Tyto alba

NEGROŽINĖS KNYGOS

• Sudarytoja Danguolė Gervytė, Adutė. Artuma
• Marius Ėmužis, Šeimininkas ir jo dvariškiai. Aukso žuvys
• Sudarytoja Giedrė Šmitienė, Janinos Degutytės laiškynas, 3 tomai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
• Artūras Svarauskas, Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos. Lietuvos istorijos institutas
• Viktorija Vitkauskaitė, Namai ir likimai. Tyto alba

Iš daugiau nei 800 knygų atrinkti 25 nominantai

„Metų knygos rinkimų 2025“ ilguosius sąrašus sudarė ir atsakingai įvertino trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus.

Galima pasidžiaugti įspūdingu praėjusiais metais išleistų lietuvių autorių knygų skaičiumi. Vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, o prozos ir poezijos – net apie 410 knygų.

Atrinkti kūriniai išsiskiria aktualiomis temomis, menine verte ir atspindi šiandienės lietuvių literatūros pulsą – įvairų, drąsų ir ieškantį.

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė.

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė.

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė.

Atviras kvietimas skaityti, balsuoti ir atrasti

Skaitytojai ir literatūros mylėtojai kviečiami nelikti nuošalyje ir aktyviai įsitraukti į „Metų knygos rinkimų 2025“ akciją, balsuojant už labiausiai įsiminusias ir sužavėjusias knygas, atrastus naujus autorius, dalytis skaitymo džiaugsmu, taip prisidedant prie lietuviškos skaitymo kultūros stiprinimo.

Kiekvienas atiduotas balsas kuria bendrą skaitytojų nuomonę, tad iki balandžio 23 d. akcija Metų knygos rinkimai kviečia rinkti, skaityti ir švęsti geriausius bei vertingiausias metų kūrinius. 

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

1911 m. kovą Antrajame Alytuje įsteigta vartotojų draugija „Vienybė“, atidaryta parduotuvė.

1986 m. Putinų mikrorajone atidarytas naujas buitinės tarnybos paviljonas „Papartis“.

1 d.

1976 m. kovo 1 d. Alytuje gimė istorikė, gidė, knygų autorė, Alytaus kultūros premijos laureatė (2005 m.) Birutė Malaškevičiūtė.

2011 m. kovo 1 d. Daugų Valdo Mirono vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

5 d.

1961 m. kovo 5 d. Balninkų k., Alytaus r., gimė radijo mechanikas, literatų klubo „Tėkmė“ narys Rimantas Pigaga.

8 d.

1876 m. kovo 8 d. Bazoruose, Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Rusijos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos centrinio pašto skyriaus viršininkas, Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Chalilis Janušauskas. Mirė 1938 m. birželio 8 d. Kaune.

10 d.

1946 m. kovo 10 d. Genių k., Alytaus r., gimė Alytaus rajono politinė veikėja Alvyda Urbanavičienė. 1990–1995 m. Alovės apylinkės viršaitė, nuo 1995 m. Alovės seniūnė, 1997–2000 m., 2002–2003 m. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė.

13 d.

1926 m. kovo 13 d. įregistruotas Alytaus žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“.

1926 m. kovo 13 d. įregistruotas XIX Alytaus šaulių rinktinės VIII (Simno) būrio klubas.

1926 m. kovo 13 d. Alytaus apskrities viršininkas įregistravo Metelių apylinkės ūkininkų klubą.

14 d.

1921 m. kovo 14 d. Krekštėnų k., Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr., gimė kunigas, žurnalistas, visuomenininkas Vaclovas Aliulis. Mirė 2015 m. gegužės 26 d. Marijampolėje.

1921 m. kovo 14 d. įregistruota Alytaus miesto žydų meno ir mokslo draugija.

1946 m. kovo 14 d. Delnicos k., Lazdijų r., gimė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas Kazimieras Sventickas. Mirė 2020 m. gruodžio 9 Alytuje.

1991 m. kovo 14 d. įregistruotas Lietuvos automobilininkų sąjungos Alytaus autoklubas.

15 d.

1911 m. kovo 15 d. kilo gaisras Antrajame Alytuje, sudegė klebonijos ūkiniai pastatai.

1981 03 15 Alytuje gimė Lietuvos politikas, dainininkas, radijo stoties „Lietus“ laidos „Dainos, šokiai, estrada" vedėjas, dienraščio „Lietuvos žinios" priedo „LŽ gidas" komentatorius, 2020–2024 m. Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, 2008–2012, 2024–2028 m. Seimo narys Antanas Nedzinskas.

1991 m. kovo 15 d. įkurtas Liberalų sąjungos Alytaus skyrius.

16 d.

1991 m. kovo 16 d. įsteigta Alytaus Romuva. 

17 d.

1961 m. kovo 17 d. Simne, Alytaus r., gimė monsinjoras kunigas, Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios altarista, Rumbonių Švč. Trejybės parapijos klebonas Leonas Jakimavičius.

19 d.

1941 m. kovo 19 d. Kalviškių k., Dūkšto vlsč., Zarasų apskr. (dab. Ignalinos r.), gimė medicinos mokslų daktaras, VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorius, kelių kadencijų Alytaus miesto tarybos narys, ilgametis žurnalo „Sveikata“ redaktorių kolegijos narys, Gydytojų vadovų sąjungos narys, vienas iš Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ steigėjų Juozas Jakutis. Mirė 2019 m rugsėjo 7 d., palaidotas Sudervės kapinėse Vilniuje.

23 d.

2001 m. kovo 23 d. į Kauną iš Alytaus išriedėjo paskutinis keleivinis traukinys iš naujos geležinkelio stoties.

25 d. 

2006 m. kovo 25 d. (ar 26 d.?) įvyko Alytaus kolekcininkų klubo steigiamasis susirinkimas, prezidentu išrinktas Zenonas Gramackas. Oficialiai klubas įregistruotas 2006 m. liepos 14 dieną. Išregistruotas 2023 m. birželio 22 dieną (išregistravimo šaltinis: https://fsaskaita.lt/imone/alytaus-kolekcininku-klubas-300583278).

26 d.

1956 m. kovo 26 d. Simne, Alytaus r., gimė katalikų vienuolė, pasipriešinimo sovietų okupacijos režimui dalyvė Ona Kavaliauskaitė.

27 d.

1856 m. kovo 27 d. Jociūnų k., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Jociūnai, Alytaus r.), gimė dailidė, knygnešys Antanas Lekavičius. 1871–1888 m. Gailintėnuose, Raitininkuose, Kastriškėse mokė vaikus skaityti, rašyti, poterių ir giedoti.

Kovo 2 d. (pirmadienį), 17.15 val., LR Užsienio reikalų ministerija kviečia Alytaus gyventojus į atvirą ir neformalų pokalbį su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu apie Lietuvos užsienio politiką, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2). Pasikalbėkime apie tai, kas šiandien svarbu Lietuvai ir pasauliui. 

Kaip gali baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą? Kokia Lietuvos pozicija dėl santykių su Kinija? Kaip diplomatija gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo? Kaip veikia sankcijos ir kodėl jų reikia? Kokia užsienio politika – vertybinė ar pragmatinė – naudingesnė Lietuvai? Kokie yra Lietuvos užsienio politikos tikslai?

Šiuos ir kitus Jums rūpimus klausimus galėsite užduoti gyvai pokalbio metu. Po diskusijos kviesime dar šiek tiek pasilikti neformaliam pabendravimui su ministru.

Šie susitikimai – Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, siekianti priartinti užsienio politiką prie visuomenės, skatinti dialogu grįstą diplomatiją ir sukurti erdvę atviram, pagarbiu dialogu grįstam pokalbiui.

Renginys nemokamas. Susidomėjusius maloniai kviečiame dalyvauti!

Lietuvos šiuolaikinės paveikslėlių knygos ir jų iliustracijos – ryški kūrybos sritis, kurioje Lietuvos dailininkai eina kartu su visos Europos dailės tendencijomis. Parodoje galima pamatyti paskutiniųjų metų ryškiausių Lietuvos kūrėjų darbus, kurie pelnė įvairius apdovanojimus Lietuvoje ir užsienyje. 12 parodos dalyvių iš vienos pusės yra labai skirtingi, kiekvienas jų kuria savitu braižu, ieško formų ir spalvų vienovės, originalios meninės išraiškos, iš kitos pusės – jie kažkuo labai panašūs, nes juos jungia bendri paveikslėlių knygų kūrybos bruožai: darni teksto ir vaizdo pusiausvyra, raiškūs personažai, pasakojimo dinamika. Šioje parodoje siūloma mėgautis dailininkų meninės išraiškos priemonėmis, nuo kruopščiai pieštukais išdailintų siužetinių iliustracijų, kaip Linos Dūdaitės piešiniai knygai „Sivužas“, ar Linos Itagaki beveik komiksiniai pasakojimai apie Vilniaus Valdovų rūmų šeimininkus, iki puikių koliažinių iliustracijų, kurtų kompiuteriu ir kitomis dailės priemonėmis, kaip Ievos Babilaitės bežodė knyga „Nevienas“ ar Vilmo Narečionio sukonstruoti koliažiniai personažai Leonardo da Vinčio pasakoms „Sparnuotos raidės“. Paroda leis patirti tikrą nuotykį, net ir neperskaičius tekstų, nes iliustracijose atsiskleidžia pasaulio įvairovė, spalvų ritmingumas, nuotaikų kaita ir begalė kitų patirčių, kurias siūlo dailininkai ne vien vaikams, bet ir suaugusiems.

Menotyrininkė dr. Jolita Liškevičienė

Iliustruota knyga lydi kiekvieną mūsų nuo pirmųjų gyvenimo žingsnių, lieka gražiausiuose vaikystės prisiminimuose, formuoja mūsų charakterį, pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą. Be knygų ir jų atverto pasaulio, ko gero, nebūtume tapę tuo, kuo esame, nebūtume savimi... Iš knygų mokomės skaityti, mąstyti, svajoti. Jos atskleidžia gyvenimo įvairovę, padeda suvokti žmogiškąją prigimtį. Ne veltui knyga vadinama geriausiu draugu. Jos dėka niekada nesijaučiame vieniši. Knyga – tai langas į pasaulį, raktas į bendravimą, pažinimą, lavinimąsi.

Dailininko sukurtos iliustracijos ne tik atkartoja autoriaus parašytą tekstą, bet ir vizualiai praturtina jį individualia menininko patirtimi, išmone, fantazija, platesniu turiniu ir sukuria naują meninę kokybę. Menininkas tampa knygos bendraautoriumi ir neretai ryžtingai perima istorijos pasakojimo vairą į savo rankas.

Šiai parodai atrinkome 12 žinomų Lietuvos knygos iliustratorių, kurių darbai yra įvertinti ne tik įvairaus amžiaus skaitytojų, bet ir laimėję ne vieną apdovanojimą gražiausios knygos konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Ši paroda atskleidžia naujausias Lietuvos knygų iliustracijos tendencijas, platų išraiškos priemonių ir technikos įvairovių spektrą. Žiūrovai ne tik susipažįsta su skirtingos stilistikos dailininkų kūryba, bet ir su jau išleistomis knygomis.

Ši nuotaikinga paroda buvo parengta specialiai Intelektualios knygos festivaliui „Pradmova / Pratarmė“, vykusiame Minske 2020 m. spalio mėn. kaip Lietuvos menininkų solidarumo ir palaikymo ženklas progresyviam menininkų judėjimui Baltarusijoje. Vėliau paroda buvo eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje ir Jankos Kupalos bibliotekoje Minske. Užsidarius valstybių sienoms dėl Covid-19 karantino ir paaštrėjus politinei situacijai LR ambasados dėka 2021 m. rudenį paroda grįžo į Vilnių.

Nuo to laiko ji tęsia savo kelionę po įvairių Lietuvos miestų bibliotekų parodines erdves, džiugindama mažuosius ir suaugusius knygų mylėtojus. Paroda buvo eksponuota Vilniaus savivaldybės centrinėje bibliotekoje, Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Jurbarko raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Raseinių M. Martinaičio viešojoje bibliotekoje, Tytuvėnų miesto bibliotekoje, Kelmės raj. savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje, Pasvalio M. Katiliškio viešojoje bibliotekoje, Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje, Kupiškio RVB Skapiškio padalinio bibliotekoje, Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ramygalos viešojoje bibliotekoje, Liūdynės viešojoje bibliotekoje, Radviliškio viešojoje bibliotekoje, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje “Žalioji pelėda”.

Parodos kuratorė Dovilė Tomkutė

Kovo 4 d. 17.00 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks susitikimas su gydytoja, knygų apie sveikatą autore Robertina Ostapenkiene.

„Šiuolaikinė medicina pasiekė įspūdingų laimėjimų, tačiau viešajame diskurse dažniausiai kalbama apie pasekmes – diagnozes, simptomus, gydymo protokolus. Kur kas rečiau analizuojamos gilesnės, sisteminės ir dažnai nematomos ligų priežastys: psichologinės įtampos, ilgalaikis stresas, socialinė aplinka, gyvenimo ritmas, mitybos struktūra, miego kokybė, netgi kultūriniai įsitikinimai apie sveikatą.

Šios knygos kviečia pažvelgti į ligą ne tik kaip į biologinį sutrikimą, bet kaip į kompleksinį reiškinį – organizmo, psichikos ir aplinkos sąveikos rezultatą. Jose nagrinėjamos priežastys, kurios retai patenka į pirmuosius puslapius: lėtinis uždegimas kaip daugelio šiuolaikinių ligų fonas, nervų sistemos pervargimas, mikrobiotos disbalansas, emocinių traumų įtaka kūnui, metaboliniai sutrikimai dar iki klinikinės diagnozės. Ar tikrai sprendžiame priežastį, ar tik slopiname simptomą? 

Šios knygos nėra alternatyva mokslui – priešingai, jos kviečia grįžti prie platesnio mokslinio mąstymo. Prie tokio, kuris neapsiriboja vien farmakologiniu modeliu, bet tiria priežastinius ryšius ir organizmo savireguliacijos galimybes.

Mano knygos tiems, kurie ieško ne tik atsakymų „ką vartoti“, bet ir „kodėl tai vyksta“, domisi prevencine medicina ir funkciniu požiūriu, vertina kritinį mąstymą bei argumentuotą diskusiją, supranta, kad sveikata – ne tik gydymo, bet ir sąmoningo gyvenimo rezultatas.

Kviečiame į pokalbį apie mažiau matomas ligų priežastis – apie tai, kas dažnai nutylima, bet gali būti esminga. Apie sprendimus, kurie neretai reikalauja ne daugiau technologijų, o daugiau supratimo.

Tai knygos ne apie kovą su liga, bet apie sisteminį sveikatos atkūrimą“, – jau į antrąjį susitikimą Alytuje kviečia gydytoja Robertina Ostapenkienė.

Org. informacija

Kovo 13 d., penktadienį, 17 val., Alytuje viena garsiausių, populiariausių ir mylimiausių Lietuvos moterų Edita Mildažytė pristatys knygą apie savo gyvenimą, kuriame tiršta stiprių jausmų, smagių įvykių, skaudžių išgyvenimų ir lemtingų pasirinkimų. Ir, žinoma, – kultinių TV laidų, projektų, dokumentinių filmų, visuomeninės veiklos. Labai svarbu, kad šįkart renginys vyks mūsų bičiulių erdvėse – Audiovizualiųjų menų centre (Kauno g. 9, Alytus).

„Pasiūlymų parašyti kažką panašaus į „savo istoriją“ esu gavusi tikrai ne vieną sykį. Ir kaskart atsisakydavau. Dėl įvairių priežasčių. Tačiau dabar esu tokia subrendusi, kai jau galiu ramiai žvelgti į praeities klaidas ir nuotykius, aiškiai suprasdama, kad kiekviena nesėkmė yra tik kelio į sėkmę etapas. Mano gyvenime buvo tokių gražių dalykų, kad būtų nuodėmė jų nepapasakoti. Buvo ir istorijų, prasidėjusių visai neromantiškai, bet išsivysčiusių į aukščiausią žmogiškų jausmų būseną.

Šitoje knygoje stengiausi būti sąžininga, korektiška ir... linksma. Kodėl turėtumėte ją perskaityti? Bent jau dėl to, kad įsitikintumėte – kaimyno žolė nėra žalesnė“, – savo knygą trumpai pristato žinoma moteris.

Savo istoriją Edita Mildažytė pasakoja kaip moka tik ji – atvirai, lengvai ir išmintingai.

Ateikite pabūti, pasiklausyti ir susitikti gyvai! Bus galima įsigyti ir knygų.

Norite sužinoti daugiau apie kuksando praktiką ir kaip ji padeda kelyje į sveikatą bei laimę? Tuomet kviečiame kovo 5 d. 17 val. į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2), kur vyks naujausios Algirdo Kumžos knygos „Lietuviški karmos dėsniai. Mano gyvenimo istorijos” pristatymas.

Knygos autorius papasakos apie savo turtingą keliautojo, diplomato ir politiko patirtį ir atskleis nemažai Rytų išminties, kuri padeda įveikti stresą ir stiprina sveikatą. Susitikime dalyvaus ir kuksando meistrė, akupunktūros, fitoterapijos ir korėjiečių medicinos specialistė Toma Pagojutė Kumžienė.

Algirdas Kumža apie savo knygą: „Regėjau didžiausius pasaulio įvykius: Berlyno sienos griūtį, Sąjūdžio gimimą, Šri Lankos cunamį. Turėjau nuskęsti ledinėje Patagonijos upėje, nugarmėti į Himalajų prarajas, tačiau paskutinę akimirką mane sugriebdavo kažkieno stipri ranka. Matyt, saugojo pasaulio dievai. Pasakoju daug linksmų ir graudžių istorijų, atskleidžiu savo patirties įvairovę: diplomatija, politika, teatras, verslas, alpinizmas, Rytų praktikos.“

Algirdas Kumža – Lietuvos kuksando asociacijos prezidentas, Kovo 11-osios Akto signataras, ambasadorius, kuksando meistras (juodasis diržas), alpinistas (dalyvavo ekspedicijoje į vieną aukščiausių pasaulio kalnų Sisia Pangmą, 8027 m.). Parašė knygas „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“, „Kuksando. Kelio knyga“, „Rasa. Po angelo sparnu“, „Oranžinis romanas. Ketveri ambasadoriaus metai Ukrainoje“, „Kuksando. Nuo Korėjos kalnų“ ir „Lietuviški karmos dėsniai. Mano gyvenimo istorijos”.

Toma Pagojutė Kumžienė – kuksando meistrė, akupunktūros, fitoterapijos ir tradicinės korėjiečių medicinos sasang specialistė, ergoterapeutė. Pirmąsyk kuksando praktiką ji atliko 2005 metais Himalajuose, kur susipažino su garsiuoju meistru iš P. Korėjos Jin Mok. Toma studijuoja tradicinę korėjiečių mediciną sasang pas garsų tradicinės korėjiečių medicinos specialistą  Dr. Gary Wagman, JAV, stažuojasi P. Korėjos klinikose. 2016 metais Toma įsteigė Nacionalinį kuksando centrą, kuris teikia Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) paslaugas. 2023 metais kuksando tapo LR Sveikatos sistemos dalimi, priskirta PASP Rytų medicinos paslaugų grupei.

Visus susidomėjusius maloniai kviečiame dalyvauti!

Knygą išleido Nacionalinis kuksando centras.

Mažiausios lietuviškos knygelės

Lietuvoje pirmosios miniatiūrinės knygos pasirodė XVI amžiuje. Tai buvo religinio pobūdžio leidiniai, maldaknygės, kalendoriai. Žymus spaustuvininkas Pranciškus Skorina (apie 1490 m. – prieš 1541) – pirmasis mažo formato knygų leidėjas Lietuvoje. Jo „Mažoji kelionių knygelė“ išleista 1522 m. Vilniuje. Knygos formatas mažas, portatyvinis – spausdintos knygos tekstas „Psalmyne“ ir „Horariume“ sudaro 102 x 64 mm (2 eilučių), o kitose dalyse – 97 x 64 mm (19 eilučių).

1549 m. balandžio 20 d. H. Veinreicho spaustuvėje buvo išspausdinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo antroji lietuviška knygutė – pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesme Š. Ambraziejaus, bei Š. Augustina...“ Šios 13 puslapių knygutės formatas – 105 x 65 mm.

Leisdamas lietuviškas miniatiūrines knygeles daug nusipelnė Lietuvos žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas Vilius Užtupas (1927–2008 m.). 1992 m. jis įkūrė leidyklą „Vilius“ ir pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygutes, tarp jų paties parašytas. 1995 m. išleido „Lietuviškai knygai 450 metų“ (formatas 16,5 x 14,1 mm, 5,1 mm storio, 0,95 g svorio knygelė tuomet pateko į nacionalinę rekordų knygą).

1994–1998 metais vilnietis V. Užtupas dar išleido šias miniatiūrines knygeles: 1994 m. „Atlanto nugalėtojas Feliksas Vaitkus“ (27 x 30 mm dydžio); 1995 m. „Lietuviškai knygai 450“ (14,1 x 16,5 mm); 1997 m. „Lakūnas akrobatas Jurgis kairys“ (25,5 x 30 mm); 1997 m. „Aviacijos generolas Antanas Gustaitis“ (26 x 31 mm); 1997 m. „Lietuviai lakūnai Edmundas Jasiūnas, Vladas Kensgaila“ (27 x 32 mm); 1997 m. „Darius ir Girėnas“ (27 x 33 mm), 1998 m. „Lietuvos spaustuvėms 475“. Ši mažiausia Lietuvos knygelė yra 11,2 x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, sveria 0,31 gramo. Knygelę 120 egzempliorių tiražu išleido leidykla „Vilius“. Ji 1998 m. buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą ir iki 2001 metų buvo mažiausia Lietuvos knyga. 2001 m. jis išleido dar mažesnę knygelę „Lietuvai 1000 metų“ (9,6 x 9,2 mm) ir kt.

Palangiškis dailininkas Vytautas Kusas 2011 m. pralenkė V. Užtupo pasiektą mažiausios Lietuvoje knygelės rekordą. Jo parengta miniatiūrinė knygutė – 9 milimetrų aukščio ir 8 milimetrų pločio. Šios knygelės 56 puslapiuose išspausdintas autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“ ir trys iliustracijos. Kiekviename puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų. Trijuose leidinio puslapiuose tilpo nutapytos skirtingos miniatiūros. Mažiausios Lietuvoje išspausdintos knygutės tekstą 50 egz. tiražu išspausdino Klaipėdos spaustuvė „Druka“.

2018 m. Vytautas Kusas pagerino savo paties pasiektą mažiausios lietuviškos knygelės rekordą. 2018 m. lapkričio mėn. agentūra „Factum“ oficialiai užfiksavo, kad V. Kuso knygelė „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška  knyga Lietuvoje. Šio dailininko rankomis sukurtas Lietuvos rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ 100 egz. tiražu. Pačią mažiausią Lietuvoje miniatiūrinę knygelę „Būsenos“ sumaketavo ir įrišo pats autorius V. Kusas.

2023 m. kovo mėnesį V. Kusas, miniatiūrinių knygelių mylėtojus vėl pradžiugino nauju mažiausios knygelės rekordu. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo mažiausią lietuvišką knygą 7 x 7 mm dydžio, 2,9 mm storio, 68 puslapių – dailininko, poeto Vytauto Kuso eilėraščių knygą „Lūžis. Palangai 770“, kuri išleista 77 vnt. tiražu 2023 m. (išduotas Lietuvos rekordo diplomas Nr. 695). Šios knygelės tekstas ir grafikos kūriniai atspausdinti Klaipėdos spaustuvėje „Druka“. Šią miniatiūrinę knygelę įrišo pats autorius V. Kusas.

2025 m. rugsėjo 13 d. palangiškis menininkas Vytautas Kusas pranešė apie dar vieną rekordą. Jis išleido mažiausią pasaulyje knygelę lietuvių kalba. 68 puslapių mažylėje yra pusšimtis V. Kuso eilėraščių, iliustruotų paveikslais. Vienos kraštinės ilgis 6 milimetrai, kitos plotis – 7 mm.

Miniatiūriniai lietuviški ekslibrisai

Parodoje kartu su mažo formato knygelėmis eksponuojami ir lietuvių dailininkų sukurti 35 miniatiūriniai ekslibrisai. Tai 1968–2004 metais Pauliaus Arlausko, Alfonso Čepausko, Vytauto Jakšto, Savinijaus Katausko, Klemenso Kupriūno, Onos Šimaitytės-Račkauskienės, Viliaus Šliuželio ir kitų autorių sukurti knygos ženklai, skirti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams, dailininkams, kolekcininkams, asmeninių bibliotekų savininkams.

Lietuvoje pirmieji ekslibrisai buvo skirti žymėti puošnioms, brangioms, didelio formato knygoms. Ilgainiui mažėjant knygos formatui, pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles, buvo kuriami ir joms skirti miniatiūriniai ekslibrisai. Šiuos knygos ženklus pagal savo formatą galima pavadinti kolibriais, kuriems priklauso daugelis mažiausių pasaulyje paukščių rūšių. Jie, kaip ir miniatiūriniai ekslibrisai, savo dydžiu yra labai smulkūs ir nedideli.

Dailininkai kuria miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, miniatiūrinis ekslibrisas negali būti didesnis nei 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti knygos ženklus, kurie yra ne didesni nei 5 x 5 mm arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5 mm. Šie ekslibrisai žymimi: EX MINI, EX MINI LIBRIS, EXL MINI ir pan.    

Europoje miniatiūriniai ekslibrisai labiausiai paplito XVI–XIX amžiuose. XX a. jų sukurta Čekijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje jie pradėti kurti XVII a. Miniatiūrinių ekslibrisų yra sukūrę žinomi lietuviškų knygos ženklų kūrėjai P. Arlauskas, L. Brazauskaitė, A. Čepauskas, V. Jakštas, V. Janulis, S. Katauskas, V. Kisarauskas, K. Kupriūnas, H. Meškauskaitė, O. Šimaitytė-Račkauskienė, V. Šliuželis, M. Vaicekauskaitė ir kt.

Paulius Arlauskas 1999 m. gegužės pradžioje Šiauliuose sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. Dailininkas šiuos knygos ženklus sukūrė oforto technika, nesinaudodamas jokiomis didinimo priemonėmis. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio ekslibrisas, kuriame matomas užrašas „JON ex libris“.

Šiai parodai 2022 m. išleistas katalogėlis „Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ (sudarytojas J. Nekrašius, tiražas 50 egz. Spausdino S. Jokužio spaustuvė Klaipėdoje).

Paroda Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis iki kovo 9 dienos.

 Jono Nekrašiaus informacija

Savanorystė „Jaunimo linijoje" – tai ne tik graži eilutė CV, tai – gyvenimo patirtis, kuri lieka visam gyvenimui.

Čia įgyta patirtis padeda save pažinti ir priimti, keičia žmogų, jo požiūrį, gebėjimus, santykį su savimi ir kitais, plečia gyvenimo suvokimą. 

Gauk šią patirtį: https://jaunimolinija.lt/savanoriauk/kaip-tapti-savanoriu/ 

➕ Tapti „Jaunimo linijos" savanoriu ir teikti emocinę paramą telefonu ir internetu gali asmenys nuo 18 metų.

➕ Savanoriauti gali Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje arba iš bet kurios pasaulio vietos gali prisijungti nuotoliu ir teikti pagalbą pokalbiais internetu!

Kodėl verta?

➕ Geriau pažinsi save ir ugdysi savo emocinį intelektą. 

➕ Kelių mėnesių pasirengimo kursai padės įprasminti šokiadienių vakarus ir išplėsti savo galimybes. 

➕ Būsi palaikančioje bendruomenėje. 

➕ Pagerinsi bendravimo ir aktyvaus klausymosi įgūdžius. 

➕ Net ir tapus savanoriu nuolat tobulėsi – kas mėnesį galėsi dalyvauti gyvuose arba nuotoliniuose mokymuose ir taip kelsi kvalifikaciją. 

Dalyvauk ONLINE informaciniame susitikime ir sužinok daugiau apie savanorystę „Jaunimo linijoje":

◾ Vasario 9 d. 18:00 val. 

◾ Vasario 12 d. 18:00 val.  

◾ Vasario 18 d. 18:00 val.

Išgirsk savanorystės pristatymą, užduok Tau rūpimus klausimus ir apsvarstęs savo galimybes – ATEIK!

❗ BŪTINA REGISTRACIJA: https://jaunimolinija.lt/savanoriauk/kaip-tapti-savanoriu/ 

Jau ne už kalnų vienuoliktosios Lietuvių kalbos dienos, kurias visoje Lietuvoje minime vasario 16–kovo 11 d. LKD‘2026 sostine šiais metais yra paskelbtas Rokiškis, o renginių ciklą, nuvilnijantį per visą Lietuvą, kiekvienais metais inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Vasario bei kovo mėnesiais Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai taip pat minės Lietuvių kalbos dienas. Pristatome renginių programą ir kviečiame dalyvauti!

Nuo vasario 16 d. Skambiausio lietuviško žodžio rinkimai „Jis skamba“ (Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2).

Nuo vasario 16 d. ,,Šaunieji žodžių ieškotojai“ – kelionė į Alytaus miesto ikimokyklines įstaigas. Edukacijos užsakymas tel. +370 315 39 523 (org. Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius).

Vasario 24 d. 9 val. Žodžiai, kuriuos lemta išgirsti“ – Lietuvių kalbos dienoms paminėti skirtas rytmetis-susitikimas su vaikiškų knygų autore, poete Virginija Tankevičiene-Vėjūne (Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2) (vietų nėra).

Vasario 24 d. 11 val. Lietuvių kalbos dienoms paminėti skirta viktorina moksleiviams (Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2). Galimas išeinamasis renginys į mokymosi įstaigą, kontaktinė informacija: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Vasario 24 d. 11 val. „Lietuvių kalbos labirintais“ – rytmetis, skirtas paminėti Lietuvių kalbos dienas (informacija ir registracija tel. +370 315 39 523) (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Vasario 28 d. 11 val. Mažylių rytmetys“– garsinis lietuviškų pasakų skaitymas. Skaitovų ir dalyvių registracija: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2).

Kovo 4 d. 11 val. Džiaugsmo priešpietis senjorams. BINGO ir viktorina Lietuvių kalbos dienoms paminėti (Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2).

Kovo 5 d. 12 val. Edukacinis renginys-pamoka „Žodžių šalies šventė“ (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12) (vietų nėra).

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ bendradarbiaudamas su „Kino pavasariu“ kviečia į filmo peržiūrą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Vasario 18 d. 17 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Kas buvom mes“.

Daugiau apie filmą KAS BUVOME MES („Who we were“, rež. Marc Bauder, Vokietija, 2021, 114 min., originalo kalba su lietuviškais subtitrais):

„Mes buvome tie, kurie žinojo, bet nesuprato, turėjome daug informacijos, bet trūko įžvalgumo, buvome kupini žinių, bet trūko patirties. Todėl tiesiog toliau, savęs nestabdydami ir neribodami žengėme į priekį, nesustabdomi patys savimi.“

— Roger Willemsen

Kaip mes atrodysime ateities kartoms istoriniame kontekste – ar jos žiūrės į mus su neviltimi? Filmo režisierius Marcas Bauderis tyrinėja pasaulio būklę kartu su garsiais intelektualais ir mokslininkais, kurie apmąsto Žemės dabartį ir daro prielaidas apie planetos ateitį. Kartu jie apžvelgia neįtikėtinas žmogaus smegenų galimybes, pasaulinį ekonomikos viršūnių susitikimą, kolonizacijos palikimą ir roboto jausmus. Šis įkvepiantis žvilgsnis į pasaulį siūlo viltingą žinią mums visiems: kas esame, priklauso nuo mūsų pačių ir to, ar pripažįstame savo tarpusavio ryšį, bendrumą ir žodžio „mes“ prasmę.

Šis filmas – tai pokyčiams įkvepiantis susitikimas su šešiais svarbiais šiuolaikiniais mokslininkais ir mąstytojais: astronautu Aleksandru Gerstu, ekonomistu Denisu Snoweriu, molekulinės biologijos specialistu ir vienuoliu Matjė Ricardu, okeanologe Silvija Earle, ekonomistu, sociologu ir filosofu Felwine Sarr ir posthumanistinės krypties filosofe Janina Loh.

Filmo anonsas: https://youtu.be/6Wvx-E3ZrGA

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

„Sengirės kinas“ – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebia Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio yra rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų ir ekspertų pristatymais. Filmų programą taip pat lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt