Lietuvoje (ir visame pasaulyje) prasidėjo Lietuvių kalbos dienos, šiemet – jau dešimtosios. Vasario ir kovo mėnesiais šalies bibliotekose ir kitose įstaigose bei organizacijose, pasaulio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, literatūrai, istorijai. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016 m., remiantis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Laikas pasirinktas neatsitiktinai – šiuo laikotarpiu minimos Lietuvos valstybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Lietuvių kalbos dienų tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius.

Vasario–kovo mėnesiais Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai taip pat minės Lietuvių kalbos dienas. Pristatome renginių programą ir kviečiame dalyvauti!

Vasario 26 d. 13 val. ir 15 val. Garsiniai skaitymai „Iš slapto bunkerio į tavo ausis…“ iš partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko „Dienoraščio“. Renginys skirtas jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti (vietų nėra).

13 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „Facebook“ puslapyje galėsite stebėti tiesioginę skaitymų transliaciją.

Kovo 3 d. 9 val. Literatūrinė popietė ,,Kelionė lietuvių kalbos labirintais“ (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Kovo 4 d. 11 val. „Džiaugsmo priešpietis senjorams“. Viktorina senjorams (ir ne tik) apie lietuvių kalbą (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2)

Kovo 7 d. 10 val. Protmūšis „Lietuviška kalba dainuoja“ (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Kovo 7 d. 17 val. Literatūrinis pėsčiųjų žygis „Tarp žodžio ir tylos...“, skirtas lietuvių kalbos mokytojui Konstantinui Bajerčiui atminti. Gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius. Startas nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Visus alytiškius ir ne tik maloniai kviečiame į tautodailininko Modesto Grigaliūno bei kino režisieriaus, fotografo Oleksandro Dirdovskio jungtinės parodos „Traukiantis iš jūros“ atidarymą, kuris vyks vasario 13 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Modestas Grigaliūnas pateikia juodojo ąžuolo skulptūrų kolekciją – iš kelių tūkstančių metų senumo medienos. Šimtus ar net tūkstančius metų Baltijos jūros gelmėse praleidęs ąžuolas tampa juodas kaip anglis. Kaip ir anglis, tokia mediena – saugo žemės atmintį.

Įdėjęs fizinio ir kūrybinio darbo, menininkas eina savo prigimties ir savotiškos metafizinės tikrovės riba, šią medžiagą paverčia nauja tikrove, įtraukia į žmogaus vaizduotės jūros gelmes, skatina ir mus pasižiūrėti į daugelį dalykų kitokiu, kiekvienam žmogui suteikiamu, kūrybiniu žvilgsniu...

Parodos pavadinimas „Traukiantis iš jūros“ sulieja 3 vaizdinius:

• Pirmasis yra lengviau suprantamas realistiškai mąstančiam žmogui: ŽMOGUS TRAUKIA MEDĮ IŠ JŪROS... Tai užuomina į ypatingą žmogų, gyvenantį jūros pakrantėje, pastebėjusį stebuklą, kad vanduo ne supūdo ąžuolo medieną, o ją užkonservuoja ir jos gyvenimą pratęsia tūkstantmečiui. Žmogų, traukiantį iš Jūros – Žemės medžiagą ir istoriją.
• Antrasis – žmonėms, mėgstantiems perkeltines prasmes: ŽMOGUS TRAUKIANTIS IŠ JŪROS SKULPTŪRAS. Šis vaizdinys byloja apie Jūros įkvėptą žmogų – perduodantį Jos sekamas sakmes.
• Trečiasis – mėgstantiems kiek pafilosofuoti ir pratęsti mintį patiems: PASITRAUKIANTIS IŠ JŪROS... Tai būsena, kai mąstoma apie Jūrą atsitraukiant, atsitolinant nuo Jos, nyrant skulptūrosna, atsinešant, perkeliant į ją – iš Jūros kylantį jausmą, traukiantį mus į žmogaus vidinio, dvasinio pasaulio JŪROS gelmes...

Atvykite į jaukų susitikimą su parodos autoriais / organizatoriais – laukia įdomus jų kūrybos pristatymas!

1 d.
1985 m. vasario 1 d. Alytuje gimė Brigita Virbalytė-Dimšienė – lengvaatletė, ėjikė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė, Europos, pasaulio čempionatų dalyvė, Nacionalinės sportininkų asociacijos bendrakūrėja, buvusi LRT televizijos sporto žurnalistė, dabar – nacionalinės sporto agentūros prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viešųjų ryšių ir įvaizdžio projektų vadovė.

4 d.
1960 m. vasario 4 d. Alytaus r., Vabalių k., gimė Gediminas Jegelevičius – UAB „Jundos stalių gaminiai“ direktorius, Alytaus miesto politinis veikėjas.

6 d.
1960 m. vasario 6 d. Raseinių r., Paviduklio k. gimė Česlovas Meržvinskas – 1998–2014 m. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus valdybos, Alytaus LIONS klubo narys.

10 d.
1960 m. vasario 10 d. Alytuje gimė Danutė Remeikienė – docentė, buvusi Alytaus kolegijos direktorė, Alytaus miesto politinė ir visuomenės veikėja.

2010 m. vasario 10 d. įkurta VšĮ „Tėviškės namai“.

11 d.
1965 m. vasario 11 d. Alytaus r., Zizėnų k. gimė Zenė Leonavičiūtė-Bernatavičienė – Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo direktorė.

1945 m. vasario 11 d. Marijampolės apskr. (dab. Prienų r. ), Stuomenų k., Šilavoto vlsč., gimė Birutė Eišmontienė – pedagogė, chorvedė, dirigentė.

1955 m. vasario 11 d. gimė Vitalija Makauskienė – ilgametė buvusio Alytaus medvilnės kombinato dailininkė, tekstilininkė.

13 d.
1955 m. vasario 13 d. Alytaus r., Pošnios k., gimė Eimutis Valakevičius – matematikas, fizinių mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslininkų „Vizija“ draugijos narys.

14 d. 1900 m. vasario 14 d. Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), Jackonyse, Ūdrijos vlsč. gimė Ignas Malinauskas – pedagogas, vadovėlių autorius. Mirė 1980 12 22 Klivlende (JAV).

15 d.
1950 vasario 15 d. Trakų r., Samninkų k., gimė Stasė Nedzinskienė – poetė, pedagogė, buvusi ilgametė Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė, 2008 m. pripažinta Lietuvos metų mokytoja. Mirė 2011 03 31 Alytuje.

16 d.
1870 m. vasario 16 d. Šakiuose, Naumiesčio apskr., Suvalkų gub., gimė Antanas Dailidė – kunigas, nuo 1908 m. Krokialaukio klebonas, knygnešių rėmėjas. Mirė 1939 02 03 (palaidotas Krokialaukyje).

1920 m. vasario 16 d. – pirmą kartą Alytuje iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

20 d.
1945 m. vasario 20 d. Alytuje gimė Gintautas Andriuškevičius – 1990–2000 m. „Alytaus tekstilės“ direktorius.

1955 m. vasario 20 d. Lazdijų r. gimė Benjaminas Valiauga – ekonomistas, dirbo ENSK, liaudies teatro aktorius. Mirė 1994 11 10 Alytuje.

21 d.
1930 m. vasario 21 d. Alytaus r., Skituriuose, Simno sen., gimė Emilija Liegutė-Balionienė – rašytoja, prozininkė, visuomenininkė. Mirė 2022 08 26.

1945 m. vasario 21 d. išleistas pirmasis laikraščio „Tarybinė Dzūkija“ numeris. Jo redaktoriais dirbo Kazys Lydis (1945), Stanislovas Juknevičius (1945–1947), Balys Bazevičius (1947–1950).

23 d.
1925 m. vasario 23 d. Alytuje gimė Stasys Kizelavičius – politinis kalinys, visuomenės veikėjas, nuo 1991 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkas. Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininko pavaduotojas. Mirė 2005 03 01 Alytuje.

1935 vasario 23 d. Alytaus r. gimė dailininkas Vytautas Remeika.
 
24 d.
1940 m. vasario 24 d. Trakuose, Širvintų vlsč., gimė Petras Naraškevičius – rašytojas, publicistas, konkurso „Visuomenės raidos pagrindas – reformos žmogaus labui“ laureatas (2001 m.),  Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2009 m.). Mirė 2020 02 16 Alytuje.

26 d.
1955 m. vasario 26 d. Asino mieste, Tomsko sr., gimė Algimantas Balčius – tautodailininkas, kalvis.

1905 m. vasario 26 d. Plimute, JAV, gimė Kazimieras Berulis – žurnalistas, redaktorius. Nuo 1909 m. gyveno Gudziniškėse, mokėsi Miroslave, Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų gimnazijose. Mirė 1941 07 29 Vilniuje.

1985 m. vasario 26 d. Alytuje gimė Remigijus ir Algirdas Gataveckai – Alytaus vaikų globos namuose augę broliai dailininkai, dailės pedagogai, profesionalūs breiko šokėjai.

27 d.
1940 m. vasario 27 d. Babtuose, Kauno apskr. (dab. Kauno r.), gimė Napoleonas Buinauskas – Lietuvos nusipelnęs dviračių sporto treneris.

1940 m. vasario 27 d. Alytuje gimė Vytautas Nedzinskas – gamtininkas, rašytojas, publicistas, mokslininkas, aktyvus visuomenininkas, buvęs ilgametis Žuvinto rezervato direktorius, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1992 m.), Alytaus miesto garbės pilietis (2002 m.). Žuvo 2002 02 07.

1955 m. vasario 27 d. Alytuje gimė Rimantas Pisaravičius – futbolo treneris. Mirė 2007 05 03 Alytuje.

Džiaugiamės, kad garsinių knygų skaitytojų bendruomenė Alytuje auga ir vis daugiau žmonių atranda, kad klausyti tekstų ne tik paprasta, bet ir labai patogu. Šiuo metu turime dvi ELVIS ambasadores (Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir Dainavos padalinyje), kurios yra pasirengusios padėti ir vėl atrasti skaitymo džiaugsmą. 2024 m. mūsų biblioteka turėjo 86 aktyvius vartotojus (iš jų 33 – naujai registruoti), kuriems buvo išduota 814 leidinių.

Registracijai bus reikalinga dokumento, patvirtinančio, kad negalite skaityti įprasto spausdinto teksto, kopija.

Būklę, dėl kurios negalite skaityti įprastų spausdintų knygų, gali patvirtinti šie specialistai:
• optometrininkas (tai optikoje dirbantis specialistas, parenkantis tinkamus akinius)
• šeimos gydytojas
• akių gydytojas
• logopedas
• pedagoginė psichologinė tarnyba

Pažymos forma nėra svarbi, tačiau tai turi būti oficialus dokumentas, kuriame nurodytas sutrikimas, trukdantis skaityti įprastai, arba įrašyta rekomendacija naudotis garsinėmis knygomis.

Prie ELVIS sistemos galite jungtis savarankiškai (jei turite nepilnamečių vaikų, turėsite tai padaryti už juos) arba ateiti į biblioteką ir jums tai padaryti padės darbuotojas: pagelbės prisiregistruoti, atsisiųsti ir perkelti leidinį į jūsų atsineštą laikmeną. Esant poreikiui galima nemokamai pasiskolinti specialų grotuvą, į kurį bibliotekininkas įrašys pageidaujamų garsinių knygų.

Virtualioje bibliotekoje galite išgirsti tūkstančius leidinių prieinamais formatais:
• įgarsinta grožinė ir dalykinė literatūra;
• įgarsinta mokiniams rekomenduojama literatūra;
• įgarsinti žurnalai;
• daugiafunkciai DAISY leidiniai studijoms ir savišvietai;
• skaitmeniniai Brailio leidiniai;
• filmai ir spektakliai su garsiniu vaizdavimu;
• garso spektakliai ir tinklalaidės.

Kontaktai, kuriais galima kreiptis Alytaus mieste: 

Dalia Meškelevičienė el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 32 446, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2).

Olesia Demenkova, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 34 806, Dainavos biblioteka (Vilties g. 34).

2024 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisoms, minėtoms įstaigoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims – tai leis pratęsti knygos gyvavimo amžių.

Nurašytos ir toliau naudoti tinkamos spausdintos knygos gali būti neatlygintinai perduodamos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėmis. Beje, perduodamose nurašytose spausdintose knygose esantys bibliotekos nuosavybės ženklai nenaikinami ir visos fiziniams ar juridiniams asmenims perduoti atrinktos spausdintos knygos yra ženklinamos spaudais „Nurašyta“ ir „Atiduota asmenims“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atiduodamos knygos – įvairi lietuvių ir užsienio autorių literatūra lietuvių bei kitomis kalbomis. Kviečiame visus, norinčius papildyti savo asmeninę biblioteką ar suteikti naują gyvenimą knygoms, atvykti į biblioteką ir išsirinkti tai, kas domina.

Knygų atidavimas vyks nuo 2025 m. vasario 6 d. 13 val., kol bus išdalintos knygos, bet ne ilgiau nei iki vasario 19 d. įskaitytinai Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbo metu (Seirijų g. 2, Alytus). Atrinktas knygas galėsite pasiimti pirmame aukšte prie įėjimo (tarp lauko ir vidinių durų) iš lentynos „Skaitykla-Lektūra iš palėpės“. Siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas, knygos nėra iš anksto rezervuojamos.

Atkreipiame dėmesį, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis bibliotekos nurašytomis knygomis.

Bibliotekos knygas gyventojams gali atiduoti tik įvykdžiusios visas teisės aktų nustatytas su nurašymu susijusias procedūras. Su Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, kuriuose įtvirtinta tvarka, kaip nurašytoms knygoms galės būti suteikiamas „antras gyvenimas“, galite susipažinti čia.

Kilus klausimų maloniai prašome kreiptis į Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėją Liną Rutkauskienę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Laukiame Jūsų!

Informuojame, jog nuo 2025 m. vasario mėn. ŠVAROS DIENA bus kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį. Tą dieną lankytojai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose bus aptarnaujami nuo 13 valandos.

Primename, kad bibliotekos ne darbo metu kviečiame naudotis KNYGOMATU (iš anksto rezervuotų leidinių atsiėmimui) bei knygų grąžinimo dėže (leidinių atidavimui). Abu juos rasite šalia Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Linkime gero laiko su knyga, o platų jų pasirinkimą rasite atėję į biblioteką!

Kadangi Alytaus miestas užima itin garbingą vietą šio albumo atsiradimo istorijoje, tam tikra prasme net įkūnija Lietuvos progresą miestų prisistatymo koncepcijoje, idėjos sumanytojas ir fotoalbumo „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ autorius Mindaugas Kavaliauskas vasario 14 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) alytiškiams pristatys kruopščiai parengtą leidinį, kurį sudaro beveik 200 fotografijų.

Lietuvos kelių kilometrų milijonieriaus – tolimų maršrutų autobusų vairuotojo anūkas – fotografas Mindaugas Kavaliauskas nuo 2012 iki 2021 m. keliavo Lietuvos keliais į 103 šalies miestus, siekdamas dokumentuoti miestų riboženklius ir kitas miestų pristatymo skulptūrines kompozicijas, ratuotam pakeleiviui matomas kelkraščiuose.

Kurdamas dar nepublikuotą seriją apie reklaminį Lietuvos peizažą, fotografas „užkliuvo“ už vietovardžių skulptūrinių ženklų, vietovių kaip prekės ženklų, asociatyvių vertybių pristatymų. Galbūt tai atsitiktinumas, kad Mindaugo Kavaliausko darbas „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ prasidėjo būtent nuo Alytaus riboženklio – „kliūškių su šaiba“, kaip jį vadino alytiškiai. „Įkvėptas efektingų metereologinių sąlygų ir neįprastų situacijų, jį fotografavau ir žaižaruojant saulėlydžiui, ir žliaugiant lietui, ir ant skulptūros sėdint gandrams, ir nuo jos byrant apskardinimui su grafičiais”, – pasakoja autorius. Vėliau teko galvoti, kur ir kaip šias fotografijas įrėminti į platesnį kontekstą. Taip gimė idėja serijai „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“, kuriai pavadinimą autorius sugalvojo iškart. „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ – aliuzija į titanišką alytiškio fotografo Vytauto V. Stanionio kūrinį „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“, kuriame fotografas, apkeliavęs visą Lietuvą, mums rodo šalies prie Europos slenksčio būvį. Tuo tarpu „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ –  siekiama sustoti ten, pro kur pralekiame ieškodami centrinio vaizdo – vietoves įvaizdinančius užrašus, skulptūrines, architektūrines kompozicijas, kurios gausios savo dar nesurašyta, tačiau jau imančia siaurėti tipologija.

„Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai" yra fotografijų serija, sukurta JAV fotografų dažnai naudotu kūrybiniu metodu, kurio priemonės – automobilis ir fotoaparatas. Tai nuoseklus pasakojimas apie Lietuvą, kurią matome, tačiau kurioje niekad nesustojame. Į knygą įveda Ričardo Šileikos tekstas, o užbaigia fotografijų autoriaus tekstas, kuriame persipina asmeniniai liudijimai apie Lietuvos, kaip kelių raizginio su taškeliais-miestais – suvokimą, kelkraščio fotografijos tradiciją, fotografijų serijos sukūrimo iššūkius bei nuotykius, savęs atradimą kelionėje iki mėnulio ir atgal gimtosios šalies keliais.

Apie autorių

Mindaugas Kavaliauskas (g. 1974) yra fotografas, kuratorius ir kultūros vadybininkas, gyvenantis Kaune. Nuo 1993 m. Lietuvos fotomenininkų narys. 1989–1992 m. mokėsi Kauno fotomeno mokykloje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo meno istorijos bakalauro (1996) ir magistro (2000) laipsnius. 1997–1998 m. mokėsi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje; 1998 m. – ENSB-A Paryžiuje. 2000–2001 m. mokslo metus praleido Lozanos universitete, Šveicarijoje, tuo pačiu metu stažavosi „Musée de l’Elysée“.

Susidomėjimas dokumentine fotografija Kavaliauską paskatino kurti pirmąjį didelės apimties kūrinį „Kražių portretas“ (2001–2003), kuris buvo eksponuotas Europoje ir už jos ribų, o 2009 m. išleistas fotoalbumo pavidalu. Pradėjęs organizuoti festivalį KAUNAS PHOTO (2004), fotografas asmeninei kūrybai nebeturėjo laiko. Tačiau dažnai skraidydamas į parodas, festivalius ir portfolio peržiūras Europoje ir už jos ribų, atrado, kad fotoaparatu galima atvaizduoti žmogaus santykį su aviacija oro uostuose, lėktuvuose. Taip gimė projekto „travel’AIR“ idėja. Šias fotografijas vėliau publikavo „The New York Times“ (JAV), „Die Zeit“ (Vokietija), „IlPost“ (Italija) ir daugelis kitų naujienų ar fotografijos portalų, leidinių. „travel'AIR“ serijos fotografijos buvo eksponuotos Lietuvoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Tarpuose tarp kelionių po pasaulį ir administracinio darbo vadovaujant Lietuvos aviacijos muziejui (2019–2024), fotografas nuo 2012 iki 2021 m. kūrė seriją Lietuvą.

Kviečiame į fotografijų albumo pristatymo vakarą, kuriame pamatysite, o galbūt ir išgirsite, skirtingus pirmuosius, kartais antruosius įspūdžius apie Lietuvos miestų pasisveikinimus su ratuotu keliautoju!

Sausio 25 d. (šeštadienį) 12 val. kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salę (Seirijų g. 2), kur vyks susitikimas su auditore, mokesčių eksperte, mentore, o dabar ir knygos „Menas gyventi gerai“ autore Jurgita Navikiene.

Tai beveik 400 istorijų, gimusių ir dar nepatekėjus saulei, ir siaučiant pilnačiai, ir suskaudus širdžiai, ir atėjus įkvėpimui. Tai patirtys, išgyvenimai, jausena, atsitiktinumai, vizijos, pamokymai, sapnai, įžvalgos. Vis dėlto svarbiausia šių istorijų ašis yra pati Jurgita. Trijų vaikų mama, duktė, draugė, kaimynė, lektorė, direktorė, debiutuojanti rašytoja.

Knygoje „Menas gyventi gerai“ – šimtai temų ir tūkstančiai atpažinimo ženklų. Kiekvienas joje ras savo mintį, nes skaitydamas tekstus nejučiomis atrandi ir savo aplinką, savo žmones, įvykius. Juk viskas yra apie mus, viskas yra gyvenimas. Tai knyga, kuri gali būti skaitoma ryte – įsikvėpti dienos darbams. Arba priešingai – nusiraminti po dienos darbų ir sugrįžti į savo esmę. Knyga, kurią galima skaityti nuo pradžios arba nuo pabaigos, o gal atvertus bet kurį puslapį. Knyga, parodanti, kad vienas žmogus atspindi daug kitų žmonių ir perleidęs per save, teigia „gyvenimas yra visoks. Mes esame skirtingi. Čia ir slypi žavesys. Belieka tik pastebėti, ar nustebti, nuliūsti; nusijuokti ar pravirkti; lėkti laukais ar nurimti“.

Kviečiame prasmingai ir jaukiai praleisti šeštadienio popietę bibliotekoje!

Po pristatymo bus galima įsigyti autorės knygų.

Elektroninių paslaugų portale www.iBiblioteka.lt galima užsisakyti tiek fizinį, tiek elektroninį skaitytojo pažymėjimą nemokamai. Vartotojui pasirinktinai išduodama tik viena iš versijų: elektroninis arba fizinis pažymėjimas-kortelė, kuri galioja visose vartotojo pasirinktose Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Naujai besiregistruojantiems arba praradusiems pažymėjimą siūlome užsisakyti elektroninį. Tai patogus sprendimas, nes užsakant knygas arba naudojantis kitomis paslaugomis elektroninį pažymėjimą galima lengvai rasti savo paskyroje portale iBiblioteka.lt. Vartotojų anksčiau registruoti fiziniai pažymėjimai lieka galioti, jų pakeisti į elektroninius pažymėjimus neprivaloma, nebent pats vartotojas to pageidauja.

Skaitytojo registracija ir kartu pažymėjimo įgijimas yra būtina sąlyga norint pasiskolinti knygų iš bibliotekų ir naudotis kitais bibliotekų informacijos ištekliais, dalimi paslaugų.

Nuo sausio – nemokami fiziniai pažymėjimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir visose kitose Lietuvos bibliotekose fizinis vartotojo pažymėjimas taip pat bus išduodamas nemokamai.

Tai tapo įmanoma po kultūros ministro įsakymo, kuriuo pakeistas Valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašas. Iš jo išbraukta vartotojo pažymėjimo išdavimo paslauga. Šis pakeitimas užtikrins nemokamą prieigą prie informacijos išteklių ir paslaugų visiems Lietuvos gyventojams.

Elektroninis skaitytojo pažymėjimas portale www.iBiblioteka.lt

Kadangi skaitytojo pažymėjimas yra susietas su vartotojo paskyra, elektroninį pažymėjimą galima lengvai rasti savo paskyroje portale www.ibiblioteka.lt naudojant išmanųjį telefoną arba kompiuterį su interneto prieiga.

1. Meniu juostoje Mano iBiblioteka pasirinkite Skaitytojo pažymėjimas.
2. Atsidarys informacija apie jūsų skaitytojo pažymėjimą, kur matysite pažymėjimo numerį ir brūkšninį kodą.
3. Brūkšninis kodas jūsų telefone gali būti nuskaitomas bibliotekų savitarnos ir kitais įrenginiais, taip pat kaip ir fizinis pažymėjimas.

Kai nėra interneto prieigos, skaitytojo pažymėjimo kopiją galima parsisiųsti PDF formatu ir išsaugoti savo įrenginyje.

Elektroninį skaitytojo pažymėjimą galima užsisakyti atėjus į biblioteką arba portale www.ibiblioteka.lt. Norėdami tai padaryti portale, atlikite šiuos veiksmus:

1. Pasirinkite meniu punktą El. paslaugos.
2. Pasirinkite Skaitytojams.
3. Pasirinkite paslaugą Skaitytojo pažymėjimo užsakymas.
4. Pasirinkite mygtuką Užsakyti.
5. Norėdami gauti elektroninį pažymėjimą, pasirinkite paslaugos suteikimo būdą Internetu (tik elektroniniam pažymėjimui).
6. Pasirinkite biblioteką, iš kurios norite užsisakyti elektroninį pažymėjimą.
7. Paspauskite mygtuką Užsakyti.

Po užsakymo elektroninio skaitytojo pažymėjimo numeris ir brūkšninis kodas bus matomi jūsų paskyroje, kai bibliotekos darbuotojas patvirtins duomenis.

1 d.

1925 metų sausio 1 dieną Alytuje gimė Lietuvos partizanų vadas, pulkininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, mirė 1950-06-24 Žaliamiškyje, Leipalingio vlsč., Lazdijų apskr. (dabar Varėnos r.).

1925 metų sausio 1 dieną Miklusėnuose įkurta Lietuvos katalikiško jaunimo draugijos „Pavasaris“ kuopa.

1935 metais, sausio 1 dieną, vidaus reikalų ministro nutarimu pakeistos daugelio Alytaus apskrities seniūnijų ribos. Keletas kaimų prijungti prie Marijampolės, Seinų ir Trakų apskričių. Septyni Trakų apskrities kaimai – prie Alytaus apskrities.

1990 metų sausio 1 dieną uždaryta senoji liejykla Pulko gatvėje.

2005 m. uždarytas Balninkų bendruomenės medicinos punktas.

3 d.

1935 metais, sausio 3 dieną, Vilkaviškyje gimė teisininkas, advokatas Stanislovas Kumpys. Mirė 2009 metais, rugsėjo 30 d. Alytuje.

1890 metais, sausio 3 dieną, Raižiuose, Butrimonių vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Aleksandras Makulavičius. Mirė 1968 metais sausio 15 d. Spencervilyje, Kanadoje.

4 d.

1995 metais, sausio 4 dieną, Kaniūkų kaime atidarytas „Skirlitos“ techninių apžiūrų centras.

2015 m. atidaryti renovuoti Butrimonių kultūros namai.

1925 metais, sausio 4 dieną, Kapčiamiestyje gimė gydytojas Eduardas Berulis. Nuo 1952 m. dirbo akušeriu ginekologu Alytuje. Mirė 2009 metais, lapkričio 2 d., Alytuje.

5 d.

1975 metais, sausio 5 dieną, gimė istorikas, etnografas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas Giedrius Bernatavičius (2005 m.).

6 d.

1990 metų sausio 6 d. įvyko Alytaus Sąjūdžio IV konferencija.

1960 metais, sausio 6 dieną, Pušėnų k., Alytaus r. gimė fotografė, „Alytaus naujienų“ foto korespondentė Zita Stankevičienė, Alytaus kultūros premijos laureatė (2011 m.), Lietuvos spaudos fotografų klubo kasmetinio konkurso „Auksinis kadras“ laureatė (2002, 2012 m.).

7 d.

1920 metais, sausio 7 dieną, Miroslave, Alytaus r. (Alytaus apskr.) gimė Justinas Pikūnas – psichologas, mokslų daktaras, profesorius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

9 d.

1925 metais, sausio 9 dieną, įregistruotas Alytaus miesto savanorių gaisrininkų draugijos klubas.

12 d.

1990 metais, sausio 12 dieną, išleistas pirmasis Alytaus savaitraščio „Provincija“ numeris. Redaktorius Linas Jakštonis.

15 d.

1955 metais, sausio 15 dieną, Plungėje gimė Vidmantas Ežerskis – kultūros veikėjas, choreografas, kūrybinės studijos „Alytaus miestelėnai“ vadovas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2007 m.), buvęs ilgametis Alytaus teatro direktorius. Mirė 2024 m. liepos 5 d. Alytuje.

18 d.

1930 metais, sausio 18 dieną, Alytuje atidaryti nauji pašto rūmai. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga.

23 d.

1955 metais, sausio 23 dieną, Alytuje gimė Svetlana Žadeikienė – pedagogė, vaikų poetė, dzūkų tarmės puoselėtoja – rašo linksmas pasakaites suaugusiems gimtąja dzūkų tarme.

27 d.

1970 metais sausio 27 dieną įkurta Alytaus šilumos tinklų įmonė. Dabar „Litesko“ filialas Alytaus energija.

29 d.

1930 metų sausio 29 d. prezidentas Antanas Smetona medžiojo Alytaus miškuose. Medžioklėje dalyvavo diplomatinio korpuso atstovai.

31 d.

1960 metais, sausio 31 dieną, Alytuje gimė Kęstutis Daukšys – buvęs LR ūkio ministras, buvęs Seimo narys ir parlamentarų Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas.

Savaitės trukmės Erasmus+ mobilumo vizite Lenkijos Žorų mieste dalyvavo jungtinė Vilniaus ir Alytaus regionų bibliotekininkų, kuriuos pakvietė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, komanda.

15 kolegų iš Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Ukmergės, Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų, Švenčionių, Širvintų bibliotekų susipažino su puikiai įrengta bei modernia Žorų miesto biblioteka. Vizito dalyviai turėjo galimybę susipažinti su bibliotekos edukacinėmis programomis, parodomis ir kitomis veiklomis, kuriomis siekiama pritraukti įvairias auditorijas ir skatinti visuomenės įtraukimą į kultūrinį gyvenimą. Daug dėmesio skiriama jaunimui, jo saviraiškai bei savanorystei bibliotekoje.

Pasidalinta praktiniais patarimais, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto įrankius savo darbe. O darbo stebėjimo vizito programą paįvairino bibliotekoje vykęs Nigerijos kultūrinis vakaras, nes biblioteka palaiko glaudžius ryšius su mieste gyvenančiais šios šalies bendruomenės nariais.

Į viešnagės Lenkijoje programą buvo įtrauktas ir kitų kultūrinių objektų lankymas. Svečiuotasi Baranovicų rūmuose. „Didelį įspūdį paliko naujai įrengtos interaktyvios ekspozicijos bei edukacijoms skirtos erdvės. O vienoje iš rūmų salių mokėmės šokti netgi „Belgijką“. Tai šokis, susijęs su Lenkijos liaudies šokių tradicijomis“, – smagia tarpkultūrine patirtimi pasidalijo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atstovė, vyr. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė. 

Žorų miesto muziejus – tai vieta, kur tradicijos susitinka su šiuolaikinėmis inovacijomis, lankytojus įtraukiant į aktyvų patyrimą. Ekskursijos dalyviams pristatytos nuolatinės muziejaus parodos ir kūrybinės dirbtuvės.

„Šis darbo vizitas – tai unikali galimybė plėsti profesinį akiratį ir pasisemti naujų idėjų iš tarptautinės patirties. Tai puiki proga augti ir tobulėti asmeniškai bei pritaikyti įgytas žinias savo bibliotekose. Tai buvo ne tik profesionalus, bet ir žmogiškai šiltas priėmimas, palikęs gilius įspūdžius“, – vizito įspūdžius apibendrino Ilona.

Tarp knygų lentynų ir skaitytojų šypsenų, kur gimsta idėjos ir skleidžiasi žinių lobynai, „žiba“ ir išskirtinė asmenybė: Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė buvo pastebėta ir įvertinta – Geriausio regiono bibliotekininko konkurse „Riešutas“ jai atiteko „Geriausio Vilniaus regiono bibliotekos vadovo“ apdovanojimas.

Šis įvertinimas, simbolizuojantis ne tik išmintį ir kruopštumą, bet ir kūrybingą vadovavimą įstaigai, tapo dar vienu įrodymu, kad biblioteka – ne tik knygų namai, bet ir dinamiška kultūros erdvė! Tačiau šiuo pasiekimu direktorė džiaugiasi ne viena ir pabrėžia, kad tai yra visos stiprios ir motyvuotos kunčinukų komandos nuopelnas – kartu jie ne tik modernizavo bibliotekos paslaugas, bet ir pavertė ją šurmuliuojančiu bendruomenės centru, kuriame skaitytojai jaučiasi lyg namuose. Štai tokia ir yra bibliotekos sėkmės paslaptis – kūrybinga vadovė, stipri komanda ir drąsios idėjos!

Vilniaus regiono bibliotekų konkursas „Riešutas“ – tai puiki proga Vilniaus regiono bibliotekoms apžvelgti ir įvertinti savo ir kolegų pasiekimus, pasidžiaugti nuveiktais darbais, įgyvendintais projektais ir pasiektais rezultatais. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje per 2024-uosius metus nuveikta tikrai daug, o rezultatai – džiuginantys.

Biblioteka, kurios ribas žymi tik vaizduotė…

Biblioteka sėkmingai įgyvendina idėjas, praturtinančias Alytaus kultūrinį gyvenimą ir plečiančias bibliotekos veiklas už jos tradicinių ribų. Per 2024-uosius metus biblioteka suorganizavo dvi stovyklas jaunimui ir senjorams (Lietuvoje ir Lenkijoje), masinį renginį – kultūrinių patirčių festivalį Alytaus jaunimui „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“, įgyvendino projektą „Skaitykla Tavo kieme“, kurio metu, visą vasarą, skirtingose miesto lokacijose vyko kūrybiniai užsiėmimai vaikams. Rugsėjo mėn. biblioteka įvykdė projektą „Aitvaro fenomenas“ – iniciatyvą Alytaus Dainų slėnyje, kurios metu vyko pažintinis žygis miške, o į dangų kilo dideli (7–8 metrų) aitvarai. Verta prisiminti ir tokias bibliotekos vykdytas veiklas, kaip: „Aklas pasimatymas su knyga“, Saugesnio interneto dienos renginiai Alytaus mokyklose, išeinamosios projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?“ veiklos – visa tai didina bibliotekos žinomumą bei skatina įstaigos komunikaciją su skaitytojais už bibliotekos sienų.

Projektai, veiklos ir idėjos – bibliotekos vizitinė kortelė!

2024 m. buvo pradėtas vykdyti tarptautinis projektas „Pasienio bendruomenių išmintis ir augimas“, sutelkęs Alytaus ir Lenkijos Elko miesto bibliotekų lankytojus bendroms veikloms. Lietuvos kultūros tarybai pateikta 12 projektinių paraiškų, ženkliai padidinta bibliotekos siūlomų kultūros paso paslaugų pasiūla (2024 m. biblioteka lankytojams siūlo 11 Kultūros paso programos edukacijų).

Per vienerius metus bibliotekoje buvo atnaujintos net dvi erdvės – atnaujinta Jaunimo erdvė, kurioje įrengtas sensorinis kambarys ir virtualios realybės kambarys bei Tinklalaidžių studija, kurioje galima rasti individualaus darbo kapsules ir profesionalią garso įrašų studiją.

Tradicijos gyvuoja tuomet, kai yra vystomos

Direktorė dėjo dideles pastangas ir tam, kad būtų plečiamos ir tradicinių bibliotekos paslaugų vartotojų ratas. Džiugu, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka vis dar išlieka viena pirmaujančių Lietuvoje pagal besinaudojančiųjų Tarpbibliotekinio abonemento paslaugomis skaičių. Direktorės sprendimas vykdyti vertingo turinio naujų, bibliotekos fondą papildančių dokumentų populiarinimą, kas mėnesį paruošiant apie juos informaciją, kuri talpinama įstaigos bibliotekos svetainėje ir socialiniuose tinkluose, efektyviai padidino dokumentų panaudojimo koeficientą. Vadovės iniciatyva bibliotekoje buvo praplėstas ir medijų bei skaitmeninio raštingumo mokymų spektras: sukurti 6 nauji mokymų planai pradedantiesiems ir 4 pažengusiems. Taip pat, biblioteka dar aktyviau įsiliejo į tokias kasmetines nacionalines akcijas kaip „Vasara su knyga“, MIRKT, ELVIS ir kt. bei ieško ir atranda naujų būdų į šias iniciatyvas įtraukti ir skaitytojus.

Verta paminėti ir bibliotekoje organizuotą Tarptautinį trumposios prozos festivalį „IMBIERO VAKARAI“. Tokio pobūdžio renginių Lietuvoje yra itin mažai, todėl vadovės indėlis tęsiant šį festivalį ir naujos, kūrybiškos idėjos, kurios didina susidomėjimą šiuo kultūriniu įvykiu, yra ypatingai svarbios. Šis festivalis jau antrą kartą transliuojamas gyvai internetu, o tai smarkiai prisideda ne tik prie trumposios prozos žanro sklaidos Lietuvoje, bet ir suteikia galimybę patirti šį kultūrinį reiškinį tiems, kurie gyvai to padaryti negali.

Kaip mes kuriame ryšius: bibliotekos ambasadorystė ir komunikacijos magija!

Per 2024 metus biblioteka buvo reprezentuota ir atstovauta ne tik vietiniame, bet ir tarptautiniame kontekste: du darbuotojai buvo išleisti į stažuotes užsienyje, kur atstovavo Jurgio Kunčino biblioteką, o Alytuje buvo priimtos trys delegacijos iš užsienio (jaunimo, bibliotekininkų ir senjorų), kurios susipažino su šios įstaigos veikla. Vida Grišmanauskienė, siekdama sudominti jaunimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis, kartu su kolegomis vyko į Alytaus gimnazijas, kuriose rengė pristatymus moksleiviams apie bibliotekoje siūlomas veiklas. Taip pat, atstovauti įstaigos interesus vadovė sėkmingai delegavo dvi darbuotojas į Alytaus kultūros ir meno tarybą ir Alytaus miesto savivaldybės etninės kultūros koordinavimo tarybą.

2024 m. biblioteka bendradarbiavo su beveik visomis Alytaus miesto mokyklomis, Alytaus miesto kraštotyros muziejumi, Alytaus miesto turizmo ir informacijos centru, Alytaus miesto bendruomenės centru, Alytaus muzikos mokykla, Alytaus jaunimo centru, taip pat su tokiomis organizacijomis kaip: „Pokyčių ambasada“ ir „Mirabilia“, „Robotikos akademija“, Alytaus profesinio rengimo centras, Alytaus trečiojo amžiaus universitetas ir kita. Tariame visiems didelį AČIŪ!

Mindaugo Masaičio nuotr.

Kokios gi šventės be taip laukto ir pamėgto „Aklo pasimatymo su knyga“?

Šįkart paslaptingame susitikime su knyga pasimatysime gruodžio 20 d. 12 val. prie Laisvės angelo paminklo (S. Dariaus ir S. Girėno g. 25).

Vis dar sulaukiame klausimų, ar knygą reikia grąžinti į biblioteką? Žinoma, kad ne – ji jūsų! Skaitykite patys, dalinkitės su bičiuliais, dovanokite kitiems arba... tai gali būti puiki jūsų pačių dovana po Kalėdų eglute jums patiems!

Nors žiemą orai nelepina, bet galime nuraminti, kad bendrystė, dalijimosi džiaugsmas ir knyga visuomet sušildo – jei ne kūną, tai bent sielą tikrai.

Draugaukime, bendraukime, dalinkimės šios akcijos akimirkomis bibliotekos socialiniuose tinkluose: „Facebook“ ir „Instagram“!

P. S. Knygų kiekis ribotas!