Spalio 1 d. 17.15 val. alytiškius į susitikimą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje kviečia kelionių entuziastas ir vadovas, knygos „Balio kerai. Keliautojo gidas“ autorius Edvinas Greičius. Vakaro metu jis taip pat pristatys ir fotografijų parodą apie Japoniją.

„Japonijos paieškos per Lietuvos prizmę“

„Konnichiwa! (Labas japoniškai). Esu Edvinas ir greičiausiai mes turime kažką bendro, nes mėgstame Rytų Azijos kultūrą. Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie geišas ir samurajus, o ką jau bekalbėti apie japoniškus patiekalus, tokius kaip sushi, kurie tokie populiarūs mūsų šalyje. Apie šventą Fuji kalną bei Japonų animaciją žino visas pasaulis.

Šioje fotografijų parodoje pamatysite nuotraukas iš mano mylimos šalies – dažnoje jų scenos iš kasdienio japonų gyvenimo. Norėčiau, jog pabandytumėte atrasti lietuvišką žvilgsnį šiuose vaizduose. Nors mintyse tai dvi tik iš pirmo žvilgsnio kažkuo galbūt panašios šalys, tačiau kultūriškai ir geografiškai jas skiria ne tik 7 valandų skirtumas ir 10000 kilometrų, tačiau ir itin permaininga istorija bei tarpusavio nesutarimai su kaimyninėmis šalimis bei istorijos laimėjimai ir nuopuoliai. Vienijantis panašumas toks, kad kaip ir mes, japonai keliautojus priima daugiau nei maloniai, o patirti kiekvienos iš jų kultūrą verta per visas įmanomas jusles.

Parodos tikslas – ne tik parodyti, kad šios šalys – Lietuva ir Japonija – turi akivaizdžių kultūrinių skirtumų, tačiau ir pabrėžti, jog ten gyvenantys žmonės turi labai daug bendro ir su mumis – lietuviais: daug dirbantys, sąžiningi, paslaugūs ir nors dažnai užsidarę savo kiaute, sutikus įdomų svečią ar praeivį, pasidaro žingeidūs ir kupini noro sužinoti apie tavo šalį ir tradicijas.

Rytų kraštais rimtai susidomėjau po pirmosios kelionės į Japoniją (2016 m.), kuomet greitaisiais Shinkansen traukiniais apkeliavau tris iš keturių pagrindinių Japonijos salų vos per keletą savaičių. Įspūdis buvo toks stiprus, kad grįžęs į Lietuvą ir iškart planuodamas naują išvyką netgi pradėjau mokytis japonų kalbos Vilniaus universitete.

Parodoje pakeliausite lėktuvais ir traukiniais, gastronomines patirtis keis kultūrinės ir atvirkščiai, kol viską vainikuos didingas Fuji kalno vaizdas. Tikiuosi, kad Japonija  įstrigs į Jūsų atmintį žmonių nuoširdumu, gamtos grožiu, šventyklų didybe, skonių įvairove ir neaprėpiamais kultūros klodais. Žydinčias sakuros pavasarį, o rudenį – įvairiaspalviais raštais pasipuošę klevai, ginkmedžiai. O viską lydi maloni patirtis ir iš žmonių spinduliuojanti šiluma“, – trumpai savo personalinę fotografijų parodą pristato ir į artėjantį renginį kviečia keliautojas Edvinas Greičius.

Patirkite ir atraskite Japonijos grožį bei Japoniją Lietuvoje – ji arčiau nei galite įsivaizduoti! Kviečiame!

Rugsėjo 20 d., šeštadienį, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia praleisti popietę Dainų slėnyje. Čia lauks jaukus renginys visai šeimai „Žalčio fenomenas“. Renginio šūkis – „Kodėl man niekas nesakė, kad bus taip gražu?!“ – parinktas neatsitiktinai. Jis gimė iš pačių žmonių patirčių: pernai, pamatę danguje sklandančius įspūdingo dydžio aitvarus, jie būtent taip ir reagavo, širdimis pajutę šios šventės magiją!

ŽALČIO PASLAPTIS

Renginys prasidės 15 val. veikla, žaismingu pavadinimu „ŠNAR, BILD, ŽALT!“ čia kartu su Rasa Stanevičiūte sužinosime visas žalčio paslaptis bei žaisime ratu sukančius, kojas kutenančius žaidimus. Čia sena susijungs su nauja – ne tik pažinsime mitinę žalčio figūrą, bet ir žaisime naujus, menininkų sukurtus žaidimus su etnografiniais elementais.

SUTARTINIŲ RATAS

Šiemet „Žalčio fenomenas“ yra skirtas ir Lietuvių liaudies dainų metams paminėti, todėl 16 val. vyks LIETUVIŠKŲ SUTARTINIŲ RATAS, kurį ves su Rasa Urboniene iš studijos „Sakralus garsas“. Sutartinės – tai ypatingas lietuvių liaudies muzikinio folkloro žanras. Daugiabalsės dainos įtraukia, apjungia, įveda į ramią, meditacinę būseną bei padeda pajusti bendrystę. Tam nereikia jokios išankstinės dainavimo patirties – dainuoti gali visi, norintys patirti sutartinių rato magiją. Leisk balsui skleistis, o ratui suktis!

PAGAUK VĖJĄ

Ar žinai, ką bendro turi Aitvaras ir Žaltys? Kai kuriose lietuvių sakmėse pasakojama, kad Aitvaras žmonėms pasirodydavo gyvatės pavidalu, o kartais net vadintas sparnuotuoju žalčiu – būtybe, turinčia žalčio pavidalą ir galinčia skraidyti tarsi ugnies žybsnis. Aitvaras – turtų nešėjas, Žaltys – namų globėjas. Nors tai dvi skirtingos mitinės būtybės, liaudies pasakojimuose jų vaizdiniai neretai persipina.

16.45 val. padedami „aitvarų užkalbėtojo“ Mariaus Abramavičiaus mes patys kursime savo paslaptingas būtybes – gaminsime vėjo tūbas. Tai – nei aitvaras, nei žaltys… o gal ir tai, ir tai vienu metu?

MITINIO AITVARO SKRYDIS

Renginį vainikuos MITINIO AITVARO SKRYDIS nuo Baltosios rožės tilto. Apie jo pakilimą žino tik vėjas, Nemunas ir mes. Tik nesakyk, kad nežinojai, kad niekas nesakė! Galbūt išvysi sparnuotą žaltį, gal ugnies kibirkštį danguje, o gal tik savo pačių vaizduotę, uždegančią sparnus.

Visus, kurie nori pradėti saugiai ir sumaniai kasdien naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kviečiame į nemokamus 12 akad. val. trukmės mokymus pagal programą „Skaitmeniniai įgūdžiai: viešosios e. paslaugos kasdienai“.

Mokymų metu sužinosite, kaip:
✅ tvarkyti viešąsias paslaugas internetu (VMI, Sodra, Regitra, ePolicija ir kt.);

✅ naudotis internetinėmis bendravimo su valdžios institucijomis priemonėmis;

✅ rengti teksto dokumentus ir juos saugiai persiųsti;

✅ skaitmeninti dokumentus išmaniuoju įrenginiu;

✅ pasirašyti dokumentus kvalifikuotu e. parašu;

✅ atpažinti sukčiavimo atvejus internete ir apsaugoti savo asmens duomenis.

Dalyviai gauna pažymėjimus ir mokymo medžiagą.

Dalyviai gali pasirinkti visus mokymų užsiėmimus lankyti bibliotekoje arba rinktis mišrų formatą (bibliotekoje ir nuotoliniu būdu).

Kviečiame nedelsti ir į MOKYMUS registruotis šiais būdais:

Svetainėje: www.mokytiskartu.lt

El. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Tel.: +370 620 20 961

Jūsų miesto ar kaimo bibliotekoje (Alytuje – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje arba tel. +370 315 73 124)

Mokymus organizuoja
Asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT), UAB „IT Akademija“, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.

Sužinok, pritaikyk ir sutaupyk laiko!

Tris dešimtmečius gyvuojantis Knygos pristatymo konkursas skelbia jubiliejinio sezono pradžią. Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus pasidalinti savo literatūriniais atradimais, sukuriant originalų vaizdo klipą. Ši iniciatyva, tapusi respublikine tradicija, skatina ne tik domėjimąsi knyga, bet ir ugdo šiuolaikinius skaitmeninius bei kūrybinius įgūdžius.

Konkurso tikslas – populiarinti vertingą lietuvių ir užsienio šalių literatūrą, skatinti visuomenę kūrybiškai ir kritiškai vertinti informaciją bei įtaigiai pristatyti knygas pasitelkiant skaitmenines technologijas. Dalyviai – pavieniai asmenys arba komandos iki penkių narių – kviečiami sukurti aukštos kokybės vaizdo įrašą, kurio trukmė neviršytų 5 minučių. Dalyvaujančių amžius nėra ribojamas, todėl savo talentus gali realizuoti visi – nuo moksleivių iki senjorų.

Kūrybiškumas šiame konkurse neturi ribų. Galite kurti animaciją, montažą, mini spektaklį, monologą ar reklaminį klipą. Eksperimentuokite, žaiskite formomis ir leiskite savo vaizduotei paversti skaitymą gyvu, įtraukiančiu pasakojimu.

Komisijoje žinomi veidai – žodžio ir vaizdo profesionalai

Šiemet dalyvių kūrybinius darbus vertins ir geriausius rinks kompetentinga bei puikiai žinoma komisija: aktorius, dramaturgas ir režisierius – Aleksandras Špilevojus, vertėjas, humoristas – Paulius Ambrazevičius bei viena populiariausių vaikų ir paauglių rašytojų – Ignė Zarambaitė. Komisija išrinks keturis pagrindinių prizų laimėtojus, o dar tris nugalėtojus savo balsais lems socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai. Be pagrindinių prizų, dalyvių laukia ir specialios nominacijos: už originaliausia bibliotekoje nufilmuotą darbą, įtaigiausią paauglių literatūros knygos pristatymą bei kūrybiškiausią vaizdo montažą. 

Konkurso ašis – skaitymo kultūros puoselėjimas

Šiemet Knygos pristatymo konkursas mini 30-ąją sukaktį. Organizatoriai džiaugiasi, kad per tris dešimtmečius konkursas kasmet pritraukia daugybę dalyvių ir išlieka aktualus.

„Didžiuojamės, kad per tokį ilgą laikotarpį konkursas pritraukė daugiau nei kelis tūkstančius įvairaus amžiaus skaitytojų ir knygų gerbėjų. Nuo pandemijos laikų konkursas keitė savo formą – tradiciniai fiziniai knygų pristatymai užleido vietą filmukų formatui. Tai suteikia galimybę įtraukti skaitytojus iš visos Lietuvos, leidžia dalyvauti net ir tiems, kurie jaučia scenos baimę ir mieliau renkasi perteikti savo įspūdžius apie skaitytas knygas vaizdo įrašo formatu. Knygos pristatymo konkurso tikslas visuomet buvo ir yra puoselėti skaitymo kultūrą, skleisti žinią apie kokybišką, vertingą literatūrą bei skatinti visuomenę dalintis savo nuomone ir rekomendacijomis apie tai, kokie tekstai juos sužavėjo ir įkvėpė“, – teigia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovė bei konkurso koordinatorė Urtė Šulskienė.

Kviečiame visus drąsiai įsitraukti į konkursą, eksperimentuoti su formomis ir dalintis savo įspūdžiais. Kaip ir kiekvienais metais, dalyvius džiugins gausybė prizų – nuo knygų, stalo žaidimų iki kūrybinių ir edukacinių rinkinių. Konkursas – puiki proga ne tik pasidalinti kūryba, bet ir prisidėti prie skaitymo kultūros puoselėjimo.

Darbų pateikimo terminas – iki 2025 m. lapkričio 23 d., rezultatai bus paskelbti 2025 m. gruodžio 19 d.

Organizatorė: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija.
Partneriai: Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, „knygauk.lt“.
Rėmėjai: „Brain Games LT“, „Varlė.lt“.

Konkurso nuostatai: https://www.savb.lt/uploads/KITI%20DOKUMENTAI/KPK%202025.pdf
Facebook: facebook.com/KPKonkursas

Instagram: instagram.com/knygospristatymokonkursas/

Konkursą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Rugsėjo 26 d., 12 val., kviečiame Jus į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2), kur vyks lituanistui, rezistentui Juozui Labokui atminti skirtas renginys. Čia išgirsite įdomių pranešimų, taip pat bus pristatyta ir paroda, o vėliau lauks pasivaikščiojimas po Alytų J. Laboko pėdomis.

Popietėje prisiminsime Žemaitijoje, netoli Veiviržėnų, Medeikiuose (dab. Ruigiai), 1905 m. gruodžio 25 d. gimusį kalbininką, žodynininką ir rezistentą Juozą Laboką, kurio neilgo gyvenimo kelias tęsėsi per laikinąją sostinę Kauną iki Alytaus, kur gyvenimas, nors ir sergant tuo metu dar sunkiai gydoma džiova, tragiškai pasibaigė po mirtino enkavėdistų sumušimo.

Pagrindinis renginio akcentas – parodos pristatymas, yra tarsi antroji šiemet gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje vykusio minėjimo dalis. Šis kuklus, neilgai gyvenęs, bet kalbos mokslininko perspektyvą susikūręs ir be galo drąsus, tvirtą vertybinį stuburą turėjęs žmogus ne tiek daug žinomas netgi gimtajame Veiviržėnų krašte, nors čia turime jo vardu pavadintą gatvę. Kodėl paroda atkeliauja į Alytų? Veiviržėniškio Juozo Laboko palaikai, labai tikėtina, tebesiilsi Alytaus Stasio Kudirkos ligoninės paslaptingame sodelyje. Čia jis buvo užkastas po to, kai jį, išduotą, 1946 m. spalio 19 d. suėmė enkavėdistai ir areštavo už pagalbą Lietuvos partizanams. Tardymas truko apie savaitę, silpnos sveikatos Juozas jo neatlaikė ir atvežtas į ligoninę po paros mirė.

Tikimės, kad ir šis renginys, ir paroda padės geriau pažinti Žemaitijoje gimusį, Kaune pradėjusį mokslininko kelią, Alytuje galutinai nusprendusį pereiti pasipriešinimo Sovietų okupacijai pusėn, kalbininką, žodynininką ir rezistentą Juozą Laboką, jį įvertinti, sekti jo darbais ir gyvenimu.

Maloniai kviečiame!

Organizatorių informacija

Šių metų skaitymo skatinimo akcija „Vasara su knyga“ vėl tapo įrodymu, kad lietuviai vasarą mielai ima knygą į rankas ir leidžiasi į literatūrines keliones.

Per vasarą nacionalinis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ pritraukė 34 tūkstančius dalyvių, iš kurių net 28 tūkstančiai sėkmingai įveikė iššūkio užduotis. Bendrai per tris mėnesius dalyviai perskaitė daugiau nei 100 tūkstančių knygų.

Šiemet iššūkio dalyviai rinkosi knygas pagal tris žaismingas užduotis: knygą kelionei, knygą apie muziką ir knygą su „paukščiuku“ pavadinime. Tokie kriterijai ne tik paįvairino skaitymo patirtį, bet ir paskatino būti kūrybiškais, atrasti naujus žanrus bei autorius.

Bendruomeniškumą skatinanti iniciatyva

Organizatoriai džiaugiasi, kad dešimtmetį skaičiuojantis skaitymo iššūkis šiais metais vėl mušė dalyvių skaičiaus rekordus, ir pabrėžia, kad skaitymo vasara buvo ypatinga ne tik skaičiais, bet ir emocijomis – šimtai dalyvių dalijosi savo skaitymo įspūdžiais, o bibliotekos atrado netikėtų būdų įtraukti savo skaitytojus ir bendruomenes. „Vasara su knyga“ – tai visos Lietuvos viešųjų bibliotekų bendra iniciatyva, todėl kiekviena jų savaip prisidėjo prie skaitytojų įtraukimo. Kai kurios iš jų stebino išskirtiniu kūrybiškumu: Tauragėje bibliotekos darbuotojai sukūrė linksmų vaizdo įrašų seriją, kurioje knygas rekomendavo vietos bendruomenės nariai – nuo mero iki floristų ir net Kalėdų senelio.

Bibliotekininkai visoje Lietuvoje taip pat dalijosi rekomendacijomis, rengė knygų pristatymus, o rėmėjai kvietė atrasti netikėtas literatūros kryptis. Džiaugėsi ir patys skaitytojai – ne vienas pabrėžė, kad iššūkis tapo proga grįžti prie knygų.

Pasak organizatorių, tokios skaitymo skatinimo iniciatyvos svarbios, nes padeda pasiekti plačią auditoriją ir parodo, kad skaitymas nėra susijęs nei su amžiumi, nei su profesija – jis gali tapti kiekvieno žmogaus kasdienybės dalimi. Kad tai veikia, rodo ir kasmet augantys akcijos dalyvių skaičiai.

Iššūkį įveikusių dalyvių laukia įvairūs prizai

Tris užduotis įveikusių dalyvių anketos dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų rugsėjo pradžioje laukia vertingi ir įdomūs prizai: „Tulpės“ sanatorija dviem asmenims padovanos sveikatingumo kompleksą su nakvyne, „BAGS&MORE“ laimėtojus aprūpins kelionėms tinkamais lagaminais ir kuprinėmis, laukia ir kiti laisvalaikiui ir pramogoms tinkami prizai: „Decathlon“ dovanų kuponai, patefonas, belaidės JBL ausinės, „GoPro“ kamera, dviratis, kelionių traukiniais dovanų kuponai ir daug kitų staigmenų.

Skaitymo kelionė nesibaigia: „Metai su knyga“

Nors vasara jau baigėsi, skaitymo nuotykiai tęsiasi. Iki metų pabaigos laukia kitos skaitymo iniciatyvos „Metai su knyga“ veiklos. Šiais metais organizatoriai vėl žada susitikimus ir įdomius pokalbius apie skaitymą su šių metų akcijos ambasadoriais – Lietuvos bibliotekose įvyks net 15 susitikimų su keliautoju Aurimu Valujavičiumi, aktoriumi ir atlikėju Dominyku Vaitiekūnu ir istorike Kristina Petrauske.

Taip pat iki metų pabaigos vyks kiti gausių prizų žadantys konkursai ir bibliotekų organizuojamos skaitymo skatinimo akcijos. 2025 m. naujovė – spalio mėnesį vyksiantis moksleivius, mokyklas ir bibliotekas visoje Lietuvoje sujungsiantis „Kahoot“ protmūšis, kurio nugalėtojų laukia vertingi prizai: garso sistema „JBL Partybox“, veiksmo kamera DJI GOPRO HERO, momentiniai fotoaparatai, žvaigždžių projektoriai „Astronautas“, perkusijos studijos „Afrikos būgnai“ pamoka ir kt.

Laimėtojai, „Vasara su knyga“ rezultatai ir artėjantys „Metai su knyga“ renginiai jau greitai bus paskelbti puslapyje vasarasuknyga.lt., „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

_________________________________________

Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Akcijos rengėjai dėkoja prisidėjusiems partneriams, rėmėjams ir draugams: LRT, „Bags & More“, „Tulpės“ sanatorijai, „ManoTapyba.lt“, „Yes for Skills“, „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, „BIG Vilnius“, „Mokslobaze.lt“, „Lieta dėlionės“, „Šarka“, leidykloms „Jotema“ ir „Alma littera“, virtualiai bibliotekai ELVIS, ​​​​​​​​IBBY Lietuvos skyriui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, iniciatyvai „Biblioteka visiems“.

Akciją „Vasara su knyga“ finansuoja  Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, ši akcija yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis.

„Gelbėkit vaikus“ – organizacija, jau daugiau kaip 30 metų padedanti vaikams visoje Lietuvoje. Tačiau mes nesame vieni – mūsų veiklą palaiko daugiau kaip 250 narių. Jie stebi aplinką, atpažįsta problemas ir kartu su mumis siekia teigiamų pokyčių vaikams.

Rugsėjo 25 d.,17.30 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2) vyks Ingos Zažeckaitės debiutinės knygos „Gervės skrydis“ sutiktuvės.

Inga Zažeckaitė, kosmetologė ir kūno psichoterapijos praktikė, pristato knygą „Gervės skrydis“, kurią sudaro jautrios, prasmingos istorijos, paverstos trumpomis pasakomis. Šios pasakos skirtos tiek vaikams ir paaugliams, tiek suaugusiesiems – visiems, kuriems teko patirti gyvenimo iššūkius: netektis, nusivylimus, vienišumą. Kiekviena pasaka – tarsi mažas, bet galingas gyvenimo pamokymas, kviečiantis apmąstyti tai, kas svarbiausia: santykį su kitais, vidinę ramybę ir tikėjimą.

Knyga „Gervės skrydis“ jau sulaukė šiltų atsiliepimų – skaitytojai ją vadina ir linksma, ir pamokančia. Pasak jų, pasakos suteikia vilties, padeda sustoti akimirkai ir pajusti gyvenimo trapumą bei grožį.

Pristatymo metu Inga Zažeckaitė pasidalins knygos kūrimo motyvais, skaitys ištraukas ir kvies į vidinę kelionę – susitikti su savimi viltingu, dėkingu ir mylinčiu žvilgsniu.

Kviečiame į jautrų susitikimą su autore!

Šiemet Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia į gausybę prasmingų, įkvepiančių susitikimų, skirtų įvairaus amžiaus žmonėms. Rugsėjo 20-ąją, ir vėl pasimatysime Alytaus Dainų slėnyje, nes čia vyks ypatinga šventė visai šeimai – vienos dienos renginių ciklas „Žalčio fenomenas“, kurio metu kviesime Dzūkijos sostinės gyventojus ir miesto svečius jaukiai praleisti laiką bendrystėje.

Šiemet „Žalčio fenomenas“ yra skirtas Lietuvių liaudies dainų metams atminti ir yra tęstinis – pernai vykęs „Aitvaro fenomenas“ sulaukė itin didelio susidomėjimo. Tuomet alytiškių širdis pavergė aitvarų gamybos edukacija ir įspūdingas Trivijūnės aitvaro skrydis nuo Baltosios rožės tilto. Įkvėpti šiltų dalyvių atsiliepimų, šiemet organizatoriai kviečia susipažinti su kita lietuvių mitologine būtybe – žalčiu, kuris, kaip teigiama knygoje „Karžygiai. Poringės ir pasakos“ (1947 m.), yra siejamas su Alytumi.

Renginio šūkis – „Kodėl man niekas nesakė, kad bus taip gražu?!“ – parinktas neatsitiktinai. Jis gimė iš pačių žmonių patirčių: pernai, pamatę danguje sklandančius įspūdingo dydžio aitvarus, jie būtent taip ir reagavo, širdimis pajutę šios šventės magiją!

Renginio programa

15.00 val. ŠNAR, BILD, ŽALT! Šnara, bilda? Gali būti žaltys. O gal – tu? Įsitikink pats: kartu su Rasa Stanevičiūte sužinosime visas žalčio paslaptis ir žaisime ratu sukančius, kojas kutenančius žaidimus.

nuo 15.00 val. ŽALČIUKŲ SLĖPYNĖS. Surask vieną iš 12 paslėptų žalčiukų ir kavinėje „Pasimatymas“ jį iškeisk į kavos puodelį.

16 val. LIETUVIŠKŲ SUTARTINIŲ RATAS. Leisk balsui skleistis, o ratui suktis kartu su Rasa Urboniene iš studijos „Sakralus garsas“.

16.45 val. VĖJO TŪBŲ GAMINIMO DIRBTUVĖS. Pagauk vėją kartu su „aitvarų užkalbėtoju“ Mariumi Abramavičiumi. Dirbtuvės vyks mažose (2–3 žm.) komandose.

17.00–18.00 val. MITINIO AITVARO SKRYDIS „Kodėl man niekas nesakė, kad bus taip gražu?!“.

Kviečiame visus tapti šio ypatingo re(n)ginio dalimi!

Prie renginio veiklų galima prisijungti bet kuriuo metu! Visi užsiėmimai yra nemokami.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. 

Bičiuliai – kavinė „Pasimatymas“

Rugsėjo 17 d. 17.30 val. kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2) išgirsti įdomias ir intriguojančias istorijas iš kelionės po Azijos šalis.

Keliautojas, nardytojas, baidarininkas, žvejys Vilius Visockas neseniai baigė savo savarankišką ir labai turiningą kelionę per Pietryčių Aziją. „Aš savo ekspediciją įgyvendinau vedamas didelio noro sužinoti, kodėl tiek daug žmonių iš Azijos nelegaliai bando patekti į Europą. Kokios problemos juos vargina jų gimtosiose šalyse“, – sako V. Visockas. Keliaudamas jis laikėsi principo atsitraukti nuo įprastų objektų ir tyrinėti turistų nelankomas gyvenvietes ir laukinę gamtą.

Kelionės, kuri truko beveik 6 mėnesius, metu vyras aplankė 13 šalių (nuo Singapūro iki Lietuvos) ir įveikė daugiau nei 25 tūkstančius kilometrų!

Ateikite ir gyvai išgirskite apie kelionių patirtis sudėtingiausiose Azijos valstybėse!

Jau rugsėjo mėnesį Lietuvoje pasklis ypatinga skaitymo banga – startuos tradicija tapusi iniciatyva „Tėčiai skaito vaikams“. Nuo 2019 m. organizuojamas projektas šiemet stipriai plečiasi – iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) jį perima regionai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių bibliotekos.

„Projektas „Tėčiai skaito vaikams“ nuo pat savo pradžios buvo labai prasmingas ir sėkmingai vyko ne vienerius metus. Visgi 2024 m. vykdytas Lietuvos gyventojų skaitymo įpročių tyrimas atskleidė, kad vaikams skaitoma per retai, o ypač retai tai daro tėčiai. Tuo tarpu raidos specialistai kaip tik atkreipia dėmesį į tai, kad tėčių skaitymas ir įsitraukimas vaikams turi net didesnės reikšmės nei motinų. Matant šią tendenciją ir siekiant teigiamų pokyčių, tapo aišku, kad 3–5 kasmetinių „Tėčiai skaito vaikams“ renginių nepakanka, be to, būtų teisinga, kad tėčių skaitymai vyktų ne tik Vilniuje. Labai džiugu, kad nuo šio rudens tai taps realybe: tėčiai dalinsis ne tik laiku, savo balsu, bet ir patirtimi bei atrasta motyvacija“, – sakė Kultūros ministerijos patarėja Rūta Lazauskaitė, koordinuojanti Skaitymo skatinimo veiksmų plano įgyvendinimą.

„Tikime, jog ši iniciatyva prisideda prie laimingesnių, brandesnių ir daug skaitančių vaikų kartos kūrimo, todėl perduodami ją į kitas rankas norime, jog būtų išsaugotas pagrindinis „Tėčiai skaito vaikams“ tikslas – įkvėpti ir paskatinti tėvus laiką su vaikais leisti prasmingai, kartu atrasti knygos pažinimo džiaugsmą ir atkreipti visuomenės dėmesį į skaitymo svarbą. Perimantiems vairą kolegoms linkime, kad ši graži iniciatyva suteiktų reikalingo įkvėpimo, suburtų bendruomenę ir atneštų vaikams skaitymo džiaugsmą. Tegu kiekviena perskaityta knyga tampa jungiančiu tiltu tarp tėčio ir vaiko“, – linkėjo LNB Vaikų ir jaunimo literatūros centro vyriausioji kultūros projektų vadovė Viktorija Bulyginaitė.

„Nuoširdžiai dėkojame LNB, puoselėjusiai šią gražią iniciatyvą ir suteikusiai galimybę regionų bibliotekoms tęsti svarbų darbą. Skaitymo skatinimas yra ne tik knygų populiarinimas, tai ir bendrystės kūrimas šeimoje. Būtent čia užgimsta skaitymo įpročiai, o tėčių pavyzdys vaikams yra itin reikšmingas. Tėčio ir vaiko skaitymo akimirkos tampa ypatingu ryšiu, jose telpa artumas, pasitikėjimas, saugumas ir meilė. Kartu skaitydami šeimos nariai ne tik dalijasi istorijomis, bet ir kuria savąją, kuri lydės visą gyvenimą. Todėl šia iniciatyva norime įkvėpti šeimas daugiau laiko praleisti kartu, atrasti knygų pasaulį ir perduoti skaitymo džiaugsmą iš kartos į kartą“, – teigia Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė.

Iki šiol iniciatyvai „Tėčiai skaito vaikams“ dėmesys buvo skiriamas prieš Tėvo dieną ir Kalėdų laikotarpiu, o nuo šiol atrasti skaitymo džiaugsmą ir naudą kvies visus metus. Šiemet skaitymo renginiai intensyviausiai vyks rugsėjo–lapkričio mėnesiais, tačiau socialinių tinklų kampanija bus aktyvi visus metus. Facebook puslapio sekėjai bus supažindinami su rekomenduojamomis knygomis, naujausių tyrimų rezultatais, tėčių skaitymo patirtimis ir ritualais, įdomiais faktais apie skaitymą, vyks įvairūs konkursai.

Panevėžyje iniciatyvoje „Tėčiai skaito vaikams“ jau yra dalyvavęs renginių ir laidų vedėjas, didžėjus Valdemaras Liudvinavičius. Jo teigimu, ypač svarbus kartų ryšys, dėl kurio iš senelių tėvams, vėliau – vaikams perduodamos tradicijos.

„Kiek pamenu, mums, trims vaikams, pasakas skaitė ir mama, ir tėtis. O močiutės pasakas sekdavo, būtent – sekdavo. Gal tai buvo noras nuraminti prieš miegą, o gal stengėsi plėsti mūsų vaizduotę. Greičiausiai tai suformavo nuostatą, kad skaityti pasakas vaikams natūralu ir naudinga – stiprinamas ryšys, artumas, meilės jausmas. Dabar jau saviškiams skaitome abu – ir aš, ir mano vaikų mama.  Abu jaučiame, kad ir mums neprošal sugrįžti į istorijas, atitrūkti nuo kasdienybės, su savo mokytojais (t. y. vaikais) pabūti kartu, sužadinti jų smalsumą, padrąsinti skaityti, atrasti knygose užkoduotas mintis ir kt. Dažnai atsiranda ir noro piešti, kirpti, klijuoti, statyti, konstruoti, netgi vaidinti. Skaitymas – magija, dovanojanti daugiau nei galime suvokti, pajausti, suprasti“, – įsitikinęs Valdemaras.

*****

Iniciatyvą „Tėčiai skaito vaikams“ organizuoja Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos.  

Iniciatyva yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis, ją finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

1 d.

1950 09 01 Rūčkakiemyje, Kruonio apyl., Kaišiadorių r., gimė Romualdas AMBROŽEVIČIUS – Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas. 1999–2004 m. VšĮ Alytaus sporto rūmai direktorius, nuo 2008 m. – Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo direktorius, liaudies meno studijos „Dainava“ prezidentas.

1960 09 01 atidarytas Mechanikos technikumas. Nuo 1972 m. – politechnikumas, nuo 1991 m. – Aukštesnioji technikos mokykla, 1998 m. – Aukštesnioji verslo mokykla. 2000 m. – Alytaus kolegija. 2023 m. Alytaus kolegija prijungta prie Kauno kolegijos.

1975 09 01 atidaryta 7-oji vidurinė mokykla. Nuo 1996 m. – Šaltinių vidurinė mokykla, 2002 m. – Šaltinių pagrindinė mokykla.

1980 09 01 atidaryta 9-oji vidurinė mokykla. Nuo 1997 m. – Jotvingių vidurinė mokykla. 2000 m. mokyklai suteiktas Jotvingių gimnazijos vardas.

2010 09 01 Butrimonių vidurinė mokykla tapo gimnazija.

2 d.

1930 09 02 Punioje, Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė Vytautas VĖSA – chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

9 d.

1925 09 09 Laukinčiuose (Miroslavo vlsč., Alytaus apskr.) gimė Genovaitė KUZMIENĖ – maisto technologė, mokslų daktarė.

10 d.

1900 09 10 Gluosninkų k., Simno vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), gimė Alfonsas ZUBRYS – chemijos mokslų daktaras. Mirė 1990 m. Kanadoje.

1920 09 10 Alytuje gimė Stasys MARCINKEVIČIUS – Alytaus miesto sodo sodininkas. Mirė 2003 11 15.

1940 09 10 Tabalenkoje, Alytaus r., gimė Marija BALINSKIENĖ – pedagogė, Butrimonių vidurinės mokyklos direktorė (1980–2003 m.), Alytaus rajono politinė veikėja. Mirė 2003 07 18.

1950 09 10 Dauguose, Alytaus r., gimė Rimantas ČERNIAUSKAS – prozininkas, dramaturgas. Mirė 2011 06 01 Klaipėdoje.

12 d.

1970 09 12 Savilioniuose, Alytaus r., gimė Ričardas RABAVIČIUS – Medininkų žudynių auka, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, muitininkas. Mirė 1991 08 02 Medininkuose.

15 d.

2005 09 15 įkurta Genių kaimo bendruomenė.

17 d.

1900 09 17 Miklusėnuose, Alytaus vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), gimė rašytojas Pranas DAUGININKAITIS. Mirė 1976 03 05 Vilniuje.

1990 09 17 atidarytas prekybos centras „Volungė“ (dab. „Maxima X“ Likiškėlių g.)

2000 09 22 Alytaus mieste viešėjo finansų ministras Vytautas DUDĖNAS.

24 d.

1930 09 24 Majoriškių vienkiemyje, tuometinėje Alytaus apskrityje, gimė Vytautas REMEIKA – Alytaus miesto Garbės pilietis (2015), ilgametis Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Alytaus apskrities bendrijos pirmininkas, statęs ir projektavęs Alytų. Mirė 2023 08 26 Alytuje.

27 d.

1910 09 27 Simne gimė aktorius, pedagogas Vaclovas IVANAUSKAS. Mirė 1982 09 23 Marijampolėje.

1950 09 27 Miežionyse, Alytaus r., gimė Aleksandras SAVILIONIS – elektros inžinierius, technikos mokslų daktaras, docentas, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

28 d.

1855 09 28 Druskininkų k., Trakų apskr. (Alytaus r.), gimė Juozas KRIUKONIS – valstietis, upeivis-baržos darbininkas, knygnešys, platino draudžiamą lietuvišką spaudą.

1930 09 28 prezidentas Antanas SMETONA apsilankė Alytaus apskrityje vykusiose karinėse pratybose, viešėjo Alytuje, priėmė kariuomenės paradą.

1935 09 28 Alytuje gimė gydytojas traumatologas Vytautas MENSEVIČIUS. Mirė 2006 08 29 Alytuje.

29 d.

1870 09 29 Prienlaukyje, Kleboniškio vlsč., Marijampolės apskr. (dabar Prienų r.), gimė Mikas SENOVAITIS – stalius, knygnešys, visuomenės veikėjas.

30 d.

1985 09 30 darbą pradėjo naujoji Alytaus miesto sviesto gamykla.

Anglų kalba žodis rewilding reiškia laukinės gamtos sugrįžimą į žmogaus veiklos stipriai pažeistas vietas. Šioje idėjoje pabrėžiami ne žmogaus veiksmai siekiant iš naujo sulaukinti vietovę, o natūralus gamtos grįžimas ten, kur ji visada buvo nuo pat Žemės atsiradimo ir klestės tada, kai žmogaus planetoje bus jau seniai nebelikę. Kaip atlaukėjimo idėjos skamba klimato kaitos ir ekologinių katastrofų kontekste? Ar tai gali būti vienas iš problemų sprendimų? Kaip mąstymas apie tai treniruoja sveiką savo vietos Žemėje suvokimą ir įkvepia gyventi didesnėje darnoje su aplinka, netrukdant visoms natūraliai joje esančioms rūšims klestėti. 

Apie tai mums pasakoja sėkmingi aplinkosaugos projektai Lietuvoje, pvz. pastangos laisvai besiganančių galvijų pagalba atkurti natūralias pievų buveines reikalingas šimtams nykstančių augalų, vabzdžių ir paukščių. Bendradarbiaujant su „Baltijos aplinkos forumu“ rugsėjo „Sengirės kino“ dėmesio centre atsidurs įkvepiančios stereotipus laužančių ūkininkų istorijos, kurios įrodo, kad gyvenant ir veikiant išvien su gamta – rezultatai apdovanoja.

Daugiau apie filmą: 

SUGRĮŽIMAS (rež. David Allen, Didžioji Britanija, 2023, 75 min.)

Paveldėjus šeimos dvarą Kneppe, kur 400 metų buvo atkakliai ūkininkaujama nepaisant natūraliai nederlingos dirvos, jauna pora cheminių trąšų pagalba iš paskutiniųjų bandė tęsti tradiciją, tačiau 2000-aisias galutinai suprato, kad ilgiau konkuruoti su industrializuotais, geresnes sąlygas turinčiais ūkiais nepajėgs. Norėdami išgelbėti merdintį, negyvą savo valdų kraštovaizdį, jie atsikūrimą patiki pačiai gamtai. Izabella Tree ir jos vyras Charlie Burrell savo dvaro valdose griauna akmenines tvoras ir atkuria laukinių gyvūnų populiaciją, tikėdamiesi, kad sudarius tinkamas sąlygas gamtai klestėti, į dvaro žemes sugrįš iš čia seniai išnykusios rūšys. Dokumentinis filmas sukurtas pagal pasaulinį bestselerį,  to paties pavadinimo Isabella’os Tree autobiografinį romaną.

Projekto žemėlapį ir sau artimiausią filmo rodymo lokaciją galite rasti čia: https://sengireskinas.lt/lokacijos/. 

Visi Sengirės kino seansai yra nemokami, tačiau už juos norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt).

 Organizatorių informacija

 Kartais gyvenimo kryptį nulemia pirmoji perskaityta pasaka ar vaikystėje matytas gėlės žiedas. Taip nutiko ir šio interviu herojei Vitalijai Pankienei – jos gyvenimas nuo mažų dienų pynėsi iš knygų, svajonių ir gamtos spalvų. Nuo pirmųjų apsilankymų kaimo bibliotekoje iki daugiau nei trijų dešimtmečių darbo Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje – tai istorija apie žmogų, kuris ne tik seka praeities pėdsakais ir padeda kitiems rasti informaciją, bet ir kuria jaukumą augalų žaluma, dalijasi gamtos dovanomis ir tiki, kad net mažiausia kompozicija gali įkvėpti.
Šiame pokalbyje – apie bibliotekininkystę kaip pašaukimą, kraštotyrą kaip nuolatinį atradimą, apie gėles, kurios žydi tarp knygų lentynų, ir svajones, kurios auga kartu su augalais.

Vitalija, koks buvo Jūsų kelias į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką? 

Kartais pagalvoju – galbūt pirmoji pasakų knygelė, Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“, vaikystėje man skaityta artimųjų, paliko tokį gilų įspūdį, kad nulėmė gyvenimo kryptį – buvimą šalia knygų. Kol dar nemokėjau skaityti, man skaitė tėvai ir seneliai. Vėliau pati dažnai užsukdavau į kaimo biblioteką – ten, tarp lentynų, knygų, jaučiausi lyg namuose. Mėgstamas knygas skolindavausi į namus, skaitydavau ir svajodavau.

Besimokydama Miroslavo vidurinėje mokykloje, jau paskutinėse klasėse žinojau, kokios profesijos sieksiu. 1991 m. baigiau Vilniaus universiteto Istorijos fakultete Bibliotekininkystės ir bibliografijos studijų programą. Grįžusi į Alytų pradėjau dirbti Alytaus miesto savivaldybės Kultūrinės sportinės veiklos skyriuje, Etninės kultūros sektoriuje. Tai buvo pažinties su miestu, jo kultūriniu gyvenimu, žmonėmis, gamta metai. 

1993 m., kai buvo įkurta Alytaus miesto viešoji biblioteka, širdis savaime traukė ten, kur knygos... Ir taip jau 32 metus dirbu Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. 

Kokios yra Jūsų pagrindinės pareigos Informacijos ir kraštotyros skyriuje? 

Dirbu Informacijos ir kraštotyros skyriuje vyresniąja bibliografe, o šios pareigos man prasmingos ne tik profesine, bet ir asmenine prasme.

Atsimenu, kai dar studijų laikais, grįždama savaitgaliais iš Vilniaus, dažnai apsilankydavau Alytaus centre, vaikštinėdavau, užsukdavau į knygyną.

Kartą ten aptikau naują Jurgio Kunčino knygą „Vainikas soscinei“, išleistą 1989 metais. Ji sužavėjo ir puikiai supažindino su Alytumi, jo apylinkėmis. Autorius pats gražiai aprašė Alytų ir citavo kraštietį dailininką Antaną Žmuidzinavičių, kuris knygoje „Paletė ir gyvenimas“, išleistoje 1961 m., rašė: „Ar jūs žinot, kas tai yra Alytus? Ne, turbūt nežinote, nes kitaip mes jus visus, atvykę į Alytų vasarą, čia rastume... Alytaus apylinkėse prie Nemuno, miške, ant piliakalnio, ant pylimo ar kur kitur. Čia yra visur taip gražu, sveika, malonu, kad stačiai neišmanymas to puikaus kampo nelankyti...“  

Tada dar nežinojau, kad mano profesinis kelias bus taip glaudžiai susijęs su šiuo kraštu – rinksiu, sisteminsiu, aprašinėsiu pagal LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos) analizinės bibliografijos kūrimo standartus iš knygų, laikraščių, kitų leidinių informaciją apie Alytų, Dzūkiją, jų istoriją, kultūrą, tradicijas, žmones. Su kitomis skyriaus kolegėmis rengiame įvairius teminius kraštotyrinius aplankus: apie žymius žmones, istoriją, meno, muzikos kolektyvus, švietimą, kultūrą, gamtą, paveldą ir kitus. Rengiame spaudinių parodas apie įžymius kraštui nusipelniusius žmones. Sulaukiame įvairiausių užklausų – apie senąjį Alytaus elektrinės pastatą Vilniaus g., tarpukario Alytaus sporto mokyklą, Alytaus rajone, Pupasodyje, esantį parką „Dainavos legenda“, Alytaus krašto, Dzūkijos žolininkus, užkalbėjimų tradicijas šiame krašte ir dar daug kitų.

Padedame lankytojams ne tik kraštotyriniais klausimais, kartais prireikia profesionalios pagalbos ieškant mokslo ar darbo reikalams svarbios informacijos, kurią ne taip lengva rasti. Tokiais atvejais tampame savotiškais gidais – parodome paieškos kelius, rekomenduojame šaltinius.

Duodame ne žuvį, o meškerę. Dirbame su bibliografinėmis ir visatekstėmis duomenų bazėmis (INFOLEX.LT, EBSCO ir kt.), naudojamės žinynais, bibliografiniais leidiniais, internetu.

O kas gi ta bibliografija? Tai – mokslo ir praktikos sritis, apimanti informacijos apie dokumentus rinkimą, sisteminimą, teikimą ir tyrimą. Žodis „bibliografija“ kilęs iš graikų kalbos biblion – knyga + graphō – rašau. 

Kas Jus pačią labiausiai žavi kraštotyros veikloje? Kokias įdomiausias istorijas ar atradimus teko patirti dirbant šioje srityje? 

Žavi gilesnis savo krašto, miesto pažinimas. Kraštotyra leidžia atrasti vietos istoriją, žmones, papročius, architektūrą. Tai padeda geriau suprasti, kas esi, iš kur kilęs, kokios tavo šaknys. Dirbdama su praeitimi, kitaip vertini dabartį. Įdomu surasti nežinomą faktą ar užmirštą informaciją. Tai, ką surenkame, tampa istorijos šaltiniu. Tokiais atvejais tampame savotiškais tyrėjais – ieškome, atrandame, sujungiame faktus. Labiausiai džiaugiamės, kai lankytojams pagelbėjame surasti prieš daugelį metų rašytą, užmarštin nukeliavusią informaciją. Sulaukiame skambučių ir iš kitų miestų, neseniai vienai moteriai iš Lazdijų suradome jai svarbią informaciją apie šeimą, spausdintą prieš trisdešimt metų „Alytaus naujienose“. 

Ar jaučiate, kad bibliotekos lankytojų poreikiai ir domėjimosi sritys keičiasi? Kaip tai veikia Jūsų darbą? 

Per darbo metus keitėsi ir biblioteka, ir lankytojų poreikiai. Šiandien biblioteka yra daugiau nei knygų išdavimo vieta – tai informacijos, kultūros ir bendravimo centras, kur vyksta edukacijos, mokymai, susitikimai. Lankytojams padedame ne tik kraštotyriniais klausimais. Dažnai teiraujamasi, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis, duomenų bazėmis, kaip susirasti mokslo, darbo ar teisinių dokumentų. Kartais tenka padėti prisijungti prie e. valdžios sistemų, užpildyti dokumentus. Tai darbas su žmonėmis – įvairaus amžiaus, įvairių poreikių. Tokiam darbui reikia ne tik žinių, bet ir nuolatinio profesinio tobulėjimo – dalyvaujame mokymuose, seminaruose, dalijamės patirtimi tarpusavyje. 

O kaip prasidėjo Jūsų rūpinimasis bibliotekos augalais? 

Meilė gamtai ir augalams manyje gyvena nuo vaikystės. Atmintyje – pavasarinių upelių čiurlenimas, žolynais apaugusios pakrantės. Netoliese rasdavau ankstyvą pavasarį sužydėjusių raktažolių, purienų. Prie namų mama augino narcizus, tulpes, bijūnus, lelijas, flioksus. O pačios gražiausios vaikystės gėlės – žibutės. Ir dabar prie namų auginu pora krūmelių šių pavasario šauklių. O kur dar visos pievų gėlės, apie įvairiaspalvius žiedus skraidantys drugeliai. Tą nors mažą dalelę augalų, jų žalumos, žiedų norėjosi matyti ir bibliotekoje. Taip viena po kitos patikusios ir prisitaikiusios prie aplinkos gėlės įsikurdino tarp lentynų, knygų, ant palangių. 

Kiek iš viso – neskaičiavau, vien tik Informacijos ir kraštotyros skyriuje šiuo metu prižiūrime 25 augalėlius. Skaičius kinta, vieni atkeliauja, kiti iškeliauja, gal sąlygos nepalankios, nenori augti, klestėti, kaip bebūtų gaila, tenka atsisveikinti. 

Viena gėlė dar iš Vilniaus studijų laikų. Ypač mane žavi sanpaulijos, liaudiškai vadinamos žibutėmis, jos trapios, trumpaamžės, bet nepaprastai jaukios – kaip vaikystės prisiminimas.

Ar kolegos ir lankytojai pastebi augalus, domisi, galbūt teiraujasi patarimų?

Gėles dažniausiai pastebi lankytojai, kurie patys jas myli. Klausia patarimo, kaip juos prižiūrėti, dauginti, paprašo patikusios gėlės atžalėlės. Kolegės taip pat myli gėles, augina joms labiausiai patinkančias: vienos kaktusus, sukulentus, kitos mini orchidėjas. Vienai prižiūrėti tokį „žaliąjį ūkį“ būtų sudėtinga, tad pagelbėja kolegės. 

Kaip manote, kokią reikšmę bibliotekos atmosferai kuria augalai?

Augalai sukuria jaukią, estetišką, raminančią aplinką – tiek bibliotekoje, tiek namuose. Gėlės puošia interjerą, spalvomis, praskaidrina nuotaiką. Esame gamtos žmonės ir žalioji oazė yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, buvimas tarp jų mažina stresą, pakelia nuotaiką. Gėlės – ne tik grožis, bet ir emocija.

Biblioteką puošia ir Jūsų sukurtos kompozicijos. Ar jas komponuojate pagal metų laikus, šventes, specialius bibliotekos renginius? 

Kartais norisi bent dalelę gamtos perkelti į darbo aplinką. Mano kompozicijos – tai tiesiog mažas paprastas akcentas, perkeltas iš gamtos į biblioteką, kad sukurtų ryšį su gamta: primintų lankytojams apie sezoniškumą, įkvėptų sustoti ir pajusti aplinką. Laiką leidžiant gamtoje, pasivaikščiojant po miestą, grybaujant miške ar keliaujant dviračiu po apylinkes, akys visada pastebi vienokius ar kitokius „gamtos stebuklus“, kuriuos norisi perkelti į interjerą. Taip į biblioteką atkeliauja pagal metų laikus gėlių puokštės ar kompozicijos. 

Idėjų augalų kompozicijoms semiuosi iš gyvenimo – iš to, kas auga aplink, iš bibliotekoje gaunamų žurnalų, knygų iš interneto. Įkvepia pievų ir laukų gėlės, miško augalai, šakos, lapai. Gamta – neišsemiamas įkvėpimo šaltinis. Spalvos, formos, tekstūros – visa tai tampa puikia kūrybos baze.

Tikiu, kad nuotaikai ir jaukumui sukurti pakanka ir minimalistinio stiliaus – būtent toks man ir artimiausias.

Viena iš kompozicijų, kolegės pavadinta „Grybų darželis“, gimė miške. Vaikščiojant po Varėnos miškus (jie mano širdžiai mieliausi, nes ten, Ūtos kaime, vaikystėje praleidau daug vasaros atostogų), grybaujant, grožintis gamta, ir kilo noras mažą lopinėlį to grožio parvežti į biblioteką, kad dalelė miško džiugintų ir lankytojus. Arba pamačius javų lauką, kilo mintis surišti puokštę „Rugių pėdas“. Bevaikščiodama netoli namų, pievose aptikau karšulio stiebų su žiedais bei laukinių morkų žiedynų. Karšulių stiebai elegantiški, o žiedynai subtilūs, kartais net ažūriniai, tad, pagalvojau, tikrai verti floristikos dėmesio. Laukinės morkos – dar viena gamtos dovana. Jų balti, nėriniškos formos žiedynai puikiai atrodo tiek šviežiose, tiek džiovintose kompozicijose ir suteikia lengvumo pojūtį. Sujungus šiuos du augalus, gimė dar viena kompozicija. Kartais pagalvoju – gerai, kad ne visos pievos nušienautos!

Bibliotekos renginiams papuošti sutelkiame jungtines pajėgas, mūsų kolektyve yra daugiau mėgėjų kurti grožį. Pasidalijame idėjomis, aptariame, kokie augalai tuo metu gamtoje ar gėlynuose žydi, kuriuos galėtume panaudoti papuošimui.

Ką patartumėte žmogui, kuris norėtų papuošti savo darbo vietą ar namų erdvę augalu, bet neturi daug patirties? Koks augalas būtų pradedančiajam gėlininkui?

Tiems, kurie dar neturi patirties su augalais, bet norėtų pradėti, norėčiau patarti – išsirinkti tokį augalą, kuris mielas širdžiai ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Grožis – subjektyvus dalykas: vienus traukia žydintys augalai, kitus – vešli išraiškinga lapija, dar kitus – smulkūs sukulentai ar kaktusai. Svarbiausia – apdovanoti jį meile ir rūpesčiu, kruopščiai prižiūrėti. Tuomet augalas taps ne tik namų ar darbo vietos puošmena, bet ir džiugins širdį kiekvieną dieną.

Ar augalai ir jų priežiūra yra svarbi Jūsų laisvalaikio dalis ir už bibliotekos ribų? 

Užburiančia augalų žaluma laisvalaikiu džiaugiuosi ir namuose – juos puoselėjame kartu su šeima. Aš rūpinuosi gėlėmis, šiltnamio augalais. Vyras – medeliais, dekoratyviniais krūmais. Laisto, karpo, formuoja.  Kiekvieną pavasarį pasitinka mėlynžiedės žibutės, narcizai, tulpės, raktažolės, katilėliai, rusmenės, šilingės, lelijos, levandos, kardeliai, verbenos, na, ir, žinoma, rožės – tikros gėlių aristokratės. O kaip be vasaros karalienių ryškiaspalvių pelargonijų ir surfinijų, kurios džiugina akį savo įvairiaspalviais žiedais. 2020-aisiais mūsų sodyba tapo Alytaus miesto savivaldybės tradicinio kasmetinio aplinkos tvarkymo konkurso prizininke – buvome įvertinti už originaliai prižiūrimą aplinką. Toks įvertinimas dar labiau paskatino nesustoti ir toliau kurti bei puoselėti žaliąją erdvę.

Kokios dar svajonės ar idėjos Jus lydi, susijusios tiek su darbu bibliotekoje, tiek su augalais?

Svajonė turbūt ne mano vienos – tai viso mūsų kolektyvo ir ištikimų lankytojų viltys: kad biblioteka įsikurtų naujose, šviesiose, erdviose patalpose.

Tokiose, kur jaukumas būtų ne tik tarp knygų lentynų, bet ir tarp langų, sklidinų šviesos, kur galėtų klestėti augalai, o žaluma kurtų ramybės ir kūrybos oazę. Norisi, kad tokia aplinka įkvėptų ir skaityti, ir kurti, ir tiesiog pabūti.

Turiu ir asmeninę svajonę – leistis į kelionę po Lietuvą gėlių takais. Išbandyti tai, ką dabar vadina gėlių turizmu – pamatyti, kaip skirtinguose regionuose žydi įvairūs augalai, kaip gamta kalba per spalvas, kvapus, nuotaikas. Norėčiau sustabdyti akimirką, kai žydi visa šalis – kai kiekvienas žiedas tampa mažyčiu stebuklu.

Tikiu, kad svajonės pildosi – gal ne iš karto, bet tada, kai tam ateina tinkamas laikas. O kol kas – svajoju, kuriu, rūpinuosi, dalinuosi tuo, kas man artima.

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija 

Ilonos Krupavičienės, Indrės Navickės ir asmeninio albumo nuotr.

Rugsėjo 11 d., 17.30 val., kviečiame į betarpišką susitikimą su dainų atlikėju, aktoriumi, rašytoju Juozu Gaižausku, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Vakaro svečias pakvies į literatūrinę, piligriminę, istorinę ir muzikinę kelionę, kupiną įkvėpimo, nuotykių ir jautrių išgyvenimų.

J. Gaižauskas yra įveikęs net septynis Šv. Jokūbo kelius Ispanijoje, todėl klausytojus supažindins su Camino istorija ir pasidalins šviežiausiais įspūdžiais iš paskutinės, net 1000 km trukusios piligriminės kelionės pėsčiomis iš Ispanijos Camino Piamonte ir Camino France.

Renginio metu autorius pristatys ir savo naujausią romaną „Nojaus arkos dienoraštis“. Štai ką apie netrukus pasirodysiančią J. Gaižausko knygą atskleidžia jo geras bičiulis: „Atsitiktinai rastas „Arkos dienoraštis“ tampa vartais į dingusio jaunuolio sąmonę – keistą, simbolių ir užuominų pripildytą pasaulį, kur realybė maišosi su mistinėmis prasmėmis. Vyras, sekdamas dienoraščio ženklais, įsitraukia į slaptą trijų paauglių pasaulį, kuriame kiekvienas žodis – kaip kodas, daiktas – kaip ženklas, o kiekvienas veiksmas – lyg apeiga. Kas yra Nojus ir ką jis vedasi į savo naująją Arką? Atsakymas priklauso ne nuo įvykių, o nuo to, kiek išdrįsime pažvelgti į savo vidų“, – Sakalas Uždavinys, lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius.

Išgirsite knygos ištraukų, autorinių dainų bei teatrinių istorijų. Kviečiame į prasmingą ir nuoširdų susitikimą!

Autorius perspėja: atsargiai, vakaras gali paliesti jūsų širdis!

Renginys nemokamas!

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia savo bendruomenę prisidėti prie Didžiojo lietuvių kalbos garsyno sukūrimo. Sukurtas garsynas padės technologijoms mokytis kalbėti lietuviškai. Balso įrašai bus naudojami kuriant šnekos atpažinimo sistemas, dirbtinį intelektą ir inovatyvius skaitmeninius sprendimus. Projektą LIEPA-3 įgyvendina Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas.

Garsyną gali kurti visi norintys – bibliotekų kolektyvai ir bendruomenių nariai, skaitytojai ir lankytojai.

Įrašai šiame etape bus renkami iki rugpjūčio 31 d.

Minimalus įrašymo laikas – 30 min., idealus – 60 min, maksimalus – 75 min.

Registracijos formoje, laukelyje „Kaip sužinojote apie galimybę dalyvauti projekte?“ reikia pasirinkti Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociaciją ir atsiradusiame laukelyje „Regionas“ – konkrečią savo savivaldybės biblioteką t. y. rinkitės Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką.

Dalyvaudami Didžiojo lietuvių kalbos garsyno kūrime, Jūs padėsite:

Gairės, kaip kurti įrašus