Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan

Šią dieną prieš 32 metus nuo Talino iki Vilniaus nuvilnijo rankomis susikibusių žmonių grandinė – taip Baltijos valstybių gyventojai išreiškė savo laisvės ir nepriklausomybės siekį.

Slaptos SSRS sutartys su nacių Vokietija dėl įtakos sričių pasidalinimo padėjo pagrindą stalininės imperijos išsiplėtojimui Vidurio Rytų Europoje. Todėl tuometiniam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui pradėjus sovietinės sistemos reformą ypatingą reikšmę turėjo istorinių totalitarizmo nusikaltimų iškėlimas. Tai buvo ypač aktualu trims Baltijos tautoms – estams, latviams ir lietuviams, dėl šių susitarimų netekusioms savo valstybingumo. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje šiose valstybėse susikūrė masiniai judėjimai, kurie į daugiatūkstantinius mitingus sukviesdavo savo piliečius Vilniuje, Rygoje bei Taline.

Minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo organizuota masinė taiki demonstracija – žmonių rankų grandinė nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. 

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.

Baltijos kelio įamžinimas

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

2013 metais, minint Baltijos kelio 25–ąsias metines, Nacionalinė biblioteka kvietė Lietuvos žmones prisijungti prie tarptautinio projekto „Europeana 1989“, skirto įamžinti revoliucinius istorinius įvykius Europoje 1989 m. Projekto metu 7 šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo rengiamos specialios turinio surinkimo akcijos, kurių metu žmonės sunešė atmintinas tų metų relikvijas: asmenines nuotraukas, tekstus, daiktus. Surinkti objektai skaitmeninti ir sukelti į kultūros paveldo platformą europeana.eu.

2014 m. 37-ios Baltijos kelią žyminčių ženklų vietos tapo Lietuvos kultūros paveldo objektais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 127„Dėl Baltijos kelio pavadinimo suteikimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km“ dviem kelio ruožams suteiktas Baltijos kelio pavadinimas.

Pasak semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, tebesitęsianti ir tebekuriama Baltijos kelio istorija tampa liudijimu, kad vis dar esame drąsi, vieninga, poetiška, jausminga, atminties ritualus bei gražius gestus mėgstanti tauta.

To meto žmonių susitelkimas tapo vienybės pavyzdžiu, kuriuo turėtume sekti ir šiandien, brangindami bei augindami savo laisvę.

 Indrė Lukoševičienė

Iliustracijos iš kultūros ir paveldo platformos europeana.eu

Nuotraukų galerija