Dzūkijos kaimo vaikų žaidimų autentika - naujoje knygoje
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dainingai sutikta spaustuvės dažais vis dar kvepianti Vandos Mockevičienės knyga „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“. Leidinio pristatymo renginyje dalyvavo ne tik pati knygos autorė mokytoja Vanda Mockevičienė, bet ir kiti garbingi svečiai: profesorius, istorikas, etnologas Libertas Klimka, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, Nedzingės vaikai, folkloro ansamblis „Nedzingė“.
Dzūko ausį glostantis, jotvingiškos kilmės vietovardis Nedzingė, žymintis poros šimtų gyventojų kaimą, globia savyje neįkainojamus turtus – žmones, kurie petys petin palaiko vienas kitą ir nepamiršta savo dzūkiškų šaknų.
„Mūsų protėviai, tėvai paliko mums ir ateinančioms kartoms neįkainojamus turtus: visų pirma – didelę meilę ir dėmesį atėjusiam į pasaulį naujam žmogui. Kiek nuostabių lopšinių! O kur dar mylavimai, bovinimai, krykštavimai. Augant vaikui vis kiti žaidimai, vis kitos dainelės“, – sako nedzingiškė, vaikų folkloro ansamblio „Piemenukai“ įkūrėja Vanda Mockevičienė. Ši šviesuolė, daugybę metų atidavusi tautosakai ir pedagogikai, sukaupė tokius vertingus patirties turtus, kad jų jokiu būdu nebuvo galima patikėti užmarščiai.
Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, lankęs Nedzingės mokyklą, puoselėja sentimentus šiam Dzūkijos kampeliui ir, žinoma, su pasididžiavimu pristatė vieną iš savo buvusios mokytojos Vandos Mockevičienės prasmingo gyvenimo palikimų – knygą „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“.
„Tautosaka – tai mūsų tautos istorija. Visa tai, kas yra šioje knygoje - labai svarbu ir saugotina“, - teigė P. Zurlys.
Profesorius Libertas Klimka renginyje tarė pagiriamąjį žodį dzūkams: „Neatmenamais laikais, kai paskutinį kartą iš Lietuvos pasitraukė ledynai, pirmiausia žmonės apsigyveno Dzūkijoje. Dzūkų tradicijos – pačios giliausios, pačios įdomiausios. Dzūkai labai draugiški, kaimuose dar daug bendruomeniškumo. Šiam kraštui, kaip ir visai Lietuvai, būdinga nuostabi gamtos kaita – čia kiekviena diena yra vis kitokia. Dzūkų kultūros ypatybė – artumas gamtai. Net ir Vandos Mockevičienės knygoje – pirmoje vietoje ne vaikai, o paukšteliai. O kokie lobiai slypi knygos turinyje – čia užkoduotos senovės baltų religijos apeigos, ritualai ir net burtažodžiai.“
Pastarųjų žodžių prasmę teko patirti ir visiems renginio dalyviams. Folkloro ansamblio „Nedzingė“ moterų atliekamos senosios dzūkiškos dainos, rodos, prasismelkė pro bibliotekos salės sienas. O Nedzingės vaikų dainingumas ir su nuoširdžiu jauduliu atlikti žaidybiniai intarpai privertė žiūrovų kaklus tiestis aukštyn, o akis plėstis iš nuostabos.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotraukos
Nuotraukų galerija
