Keletas kraštotyrinių faktų: lapkričio mėnesį minime...

1 d.

1924 metų lapkričio 1 d. įsteigtas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Alytaus komiteto informacinis ir patarimų biuras.

1934 metų lapkričio 1 d. į Alytų perkelta žurnalo „Mūsų girios“ redakcija.

1934 metų lapkričio 1 d. atidaryta Ryliškių pašto agentūra.

1954 metų lapkričio 1 d. pradėjo veikti nauji rajkopsąjungos kooperatyvai: Alytaus miesto, Miroslavo ir „Dainava“.

4 d.

1934 metų lapkričio 4 d. įsteigtas Bukauciškių šaulių būrys. Vadu paskirtas Alfonsas Juonis.

1994 metų lapkričio 4 d. atidaryta šeimos pedagogo mokykla.

5 d.

1819 metų lapkričio 5 d. Alytuje gimė Sankt  Peterburgo dvasinės akademijos rektorius, Lucko ir Žitomiro vyskupas ir Kamenecko apaštališkosios vyskupijos administratorius, Mogiliovo arkivyskupas ir Minsko apaštališkosios vyskupijos administratorius, teologijos dr. Honoris causa, biblijos tyrinėtojas Simonas Martynas Kozlovskis (Szymon Marcin Kozlovski). Mirė 1899 m. lapkričio 14 d. Sankt Peterburge.  

6 d.

1929 metų lapkričio 6 d. Raitininkuose, Merkinės vlsč., Alytaus apskr. (dabar Alytaus r.)  gimė gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Vincas Lapinskas. Mirė 1998 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje.

9 d.

1934 metų lapkričio 9 d. vyko Alytaus savivaldybės tarybos rinkimai.

1994 metų lapkričio 9 d. įregistruoti AB „Dzūkijos viešbutis“ įstatai.

10 d.

1989 metų lapkričio 10 d. Alytaus rajono kultūros namuose (dab. Antano Juozapavičiaus šaulių namai) atidarytas videosalonas „Spektras“.

1999 metų lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 661 patvirtino Nemunaičio herbą.

12 d.

1899 metų lapkričio 12 d. Kalesninkų k., Simno vlsč., Alytaus apskr. gimė kunigas Juozas Jusevičius, į JAV išvyko būdamas keturiolikos metų. Mirė 1959 m. balandžio 5 d. Omahoje (JAV).

14 d.

1929 metų lapkričio 14 d. Alytuje gimė pedagogė Aldona Geležinienė. Mirė 2014 m. balandžio 29 d.

1939 metų lapkričio 14 d. Punioje, Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė pedagogas, chorvedys, Juozas Smilinskas, 1990–1995 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys. Mirė 2006 m. rugpjūčio 27 d. Alytuje.

1994 metų lapkričio 14 d. Alytaus motodesantiniam batalionui įteikta kovinė vėliava.

15 d.

1904 metų lapkričio 15 d. Masiauskų k., Barzdų vlsč., Naumiesčio apskr., Suvalkų gub. (dab. Šakių r.) gimė gydytojas, chirurgas Stasys Kudirka. Nuo 1934 m. dirbo Alytaus apskrities ligoninėje, 1939–1942 m. vadovavo Alytaus apskrities ligoninei, 1945–1963 m. Alytaus ligoninės vyriausias gydytojas. Mirė 1976 m. vasario 19 d.

1949 metų lapkričio 15 d. likviduota Alytaus žemės ūkio kredito draugija.

16 d.

2004 metų lapkričio 16 d. Alytaus mieste lankėsi JAV ambasadorius Stephenas Mullas.

18 d.

1939 metų lapkričio 18 d. Alytaus aukštesnioji miškų mokykla perkelta į Vilnių.

19 d.

1959 metų lapkričio 19 d. Merkinės viensėdyje gimė poetas, „Poezijos pavasario“ laureatas, eseistas, žurnalistas Stasys Stacevičius. Mirė 2012 m. gruodžio 12 d.

1904 metų lapkričio 19 d. Alytuje gimė literatė, Kanados lietuvių veikėja Marija Pranciška Stankevičiūtė-Jokūbynienė. Mirė 2000 m. lapkričio 6 d.

1949 metų lapkričio 19 d. Simne gimė prozininkė, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė Ramutė Tamošaitytė-Biesevičienė.

23 d.

1929 metų lapkričio 23 d. Davainiškio k., Rokiškio r. gimė technikos mokslų daktaras, ilgametis „Alytaus tekstilės“ darbuotojas Povilas Tunaitis.

24 d.

1999 metų lapkričio 24 d. įkurtas „Kvarkvarelos“ draugų klubas.

25 d.

1929 m. lapkričio 25 d. Alytuje gimė edukologas, lietuvybės ir lituanistikos populiarintojas Australijoje, Tasmanijos universiteto profesorius emeritas, išeivis iš Alytaus Patricijus Algimantas Taškūnas (Stasio Taškūno sūnus). Mirė 2023 m. balandžio 17 d. Tasmanijoje, Australijoje.

27 d.

1929 metų lapkričio 27 d. Likiškėliuose, Alytaus vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė socialinių mokslų daktaras, pedagogas Vytautas Bakūnas. Mirė 1999 kovo 27 d. Vilniuje.

30 d.

1904 m. lapkričio 30 d. pašventinta Šv. Pokrovo (Dievo motinos globėjos) garnizoninė cerkvė. 1919 m. cerkvė perduota Lietuvos kariuomenei. Joje įrengta filinė Šv. Kazimiero bažnyčia. Iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės Įgulos bažnyčia. Po II pasaulinio karo paversta druskos sandėliu, vėliau Mašinų gamyklos klubu. 1990 m. Šv. Kazimiero bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1991 m. atšventinta.