Naujos knygos – naujos mintys!

Gintarė Aukselė – gydytoja neurologė, psichoterapeutė, aštrialiežuvė, savo leksikonu garsėjanti tinklaraščio „LRezidentė“ autorė, Baltijos jūros gerbėja, kavos snobė. Feisbuke tinklaraštį pradėjo rašyti kaip „Pirmų Metų Rezidentė“, tais pačiais 2020-aisiais, kai įstojo į rezidentūrą. Ją baigusi panoro užbaigti ir rezidentės istoriją, kuri tapo debiutine Gintarės knyga.
2020-ieji, rugpjūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos praeity – dabar ji jau gydytoja, turinti licenciją, atsakomybę ir norą padėti žmonėms. Pasaulis pastato knygos heroję į vietą – ji susiduria su medicinos ir socialinės sistemos neteisybe, kyšiais, pacientais be kelnių, o ir vyresni gydytojai nepaglosto... Po dviejų rezidentūros mėnesių pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Kaip Ievai seksis išlikti savimi, išlaikyti savo širdyje ne tik troškimą padėti, bet ir pasirūpinti savimi?
IŠSAMIAU

S. Avalone romanas „Juoda širdis“ įsismelkia į sielą ir skaudina, kelia pyktį, baimę, smalsumą ir šypseną. O skaitant pabaigą per kūną ima bėgti šiurpuliukai. Tai nėra tiesiog gražiai ir įtaigiai papasakota istorija, tai pasakojimas apie kaltę, sielvartą, atgimimą. Apie šviesą tamsoje. „Dabar tau tai atrodo neįmanoma. Bet patikėk, viskas praeina. O jei negali praeiti – pasikeičia.“ Vienintelis būdas nusigauti iki kalnų kaimelio Sasajos – status takas per kaštainių giraitę. Ten vieną dieną ir išdygsta Emilija, pasišiaušusi, liesa kaip šakaliukas raudonplaukė. Nors jai trisdešimt, atrodo kaip paauglė – su violetiniais kerziniais batais ir ryškiai salotine striuke. Brunas stebi ją iš priešais stovinčio namo tarytum įsibrovėlę. Ta mergina kalba ne šio krašto akcentu ir tempiasi krūvą krepšių ir lagaminų. Ką ji veikia čia, kalnuose, toli nuo pasaulio?
IŠSAMIAU

„Mirtingieji“ – tris šimtmečius apimantis, kvapą gniaužiantis romanas apie žinių alkį, ugningas ambicijas, žmogaus ir gamtos susidūrimą. 1741 m. gamtininkas G. W. Stelleris leidžiasi į ekspediciją su kapitono Beringo įgula ieškoti jūrų kelio iš Azijos į Ameriką. Ekspedicijai žlungant, kyla naujas tikslas: pasauliui pristatyti naujai atrastą švelniąją jūrų milžinę, jūrų karvę. 1859 m., Rusijai priklausanti Aliaska. Naujas gubernatorius pasaulio užkampyje suka galvą, kaip pasirūpinti savo ką tik sukurta šeima ir ligota seserimi, ir dar atsiskaityti už iškasenų ir medžiojamų gyvūnų skurdų kraštą. Išsigelbėjimu tampa šimtą metų išnykusiu laikomo jūrinio žinduolio griaučiai. Po dvejų metų vyrų valdomą mokslo pasaulį sudrebina moteris, pasamdyta įamžinti šį gyvį istorijoje. Galiausiai 1952 m. keliamės į Helsinkio zoologijos muziejų, kurio talentingiausiam restauratoriui tenka užduotis atgaivinti išnykusios jūrų karvės griaučius, įkvėpsiančius būsimų kartų vaizduotę. Tik ar žmogus pajėgus išgelbėti gamtą nuo savęs paties?
IŠSAMIAU

Iš pirmo žvilgsnio tai istorija apie aštuoniolikmetę merginą, įsimylėjusią vaikiną iš to paties daugiabučių kiemo. O iš tikrųjų – apie tai, ką reiškia augti, kai nemoki pasakyti, ką jauti, kai „Purvini šokiai“ ir kiti filmai netikėtai padeda suprasti, kas yra meilė, kūnas ir tu pati. Su humoru ir melancholija, kitaip nelabai ir moku, pasakoju, kaip ištrūkę iš sovietinio raugo norėjome greičiau pasiekti savo svajones ir būti mylimi. Bet nežinojome, kaip išsilaisvinti iš mus persekiojančio senovinio balandėlių kvapo, kaip išsakyti jausmus ir atrasti savo kelią. Norėčiau būti ta Editos draugė, kuri ją apkabina ir sako: „Gluše tu, gluše“. Ir dar – norėjau parašyti istoriją apie tikro gyvenimo alkį. Šitas jausmas nedingsta iki šiol.“ Taip sako autorius.
Paskaitykit – įvertinsit.
IŠSAMIAU

Ar žinai, kas nardo tarp koralų? Kas klykauja Amazonės džiunglėse? O kas braido po sniego užklotą tundrą? Gyvūnų yra net ten, kur žmogaus koja retai įžengia: nuo atokiausių salų iki aukščiausių kalnų ir jūros gelmių. Vieni – slapstymosi meistrai, kiti – ryškiaspalviai ir skardžiabalsiai. Ši knyga – tai bilietas į kelionę aplink pasaulį ieškant rečiausių, greičiausių, spalvingiausių gyvūnų. Knyga skirta VISAI ŠEIMAI, nes smalsumas neturi amžiaus ribų. „Pasaulio gyvūnų didžiojoje knygoje“ rasi daugiau nei 300 gyvūnų aprašymus, 500 nuotraukų, žemėlapių, gyvūnų dydžių palyginimų.
IŠSAMIAU

Nesvarbu, kokia yra tavo nosis. Svarbiausia – kokia yra širdis. Ką mes žinome apie besmegenius? Kad jie yra nulipinti iš sniego, kad jų nosys – tai morkos. Jie stovi ramūs ir niekur nekeliauja. Jie nieko nedirba ir neturi pinigų. Ar tikrai? Jei taip manote, vadinasi, dar nesutikote šių keturių besmegenių iš knygos! Besmegeniai leidžiasi į žiemos nuotykius, tačiau vieną rytą nubudę jie pasigenda savo nosių! Kas tas nosis pavogė? Gal nedorėlė varna? O gal išalkę miško gyvūnai? Kaip sniego seniai atgaus savo nosis? Tai smagi ir pamokanti istorija mažiesiems skaitytojams apie dingusias nosis, drąsą išbandyti naujus dalykus, dideles širdis ir rūšiavimo naudą.
IŠSAMIAU

Kviečiame jus į magijos ir paslaptingų antgamtinių jėgų kupiną pasaulį, kuriame karaliauja burtininkai, žolininkai ir gyduoliai. Sename tolimame miestelyje gyveno du broliai – Joris ir Ringis, panašūs kaip du vandens lašai ir visiškai skirtingi. Mieste ima siautėti nematoma griaunanti jėga. Ji sukelia didžiulį vėją, varto prekystalius turguje, šluoja ir skraidina viską aplink. Niekas nežino, iš kur ji. Tačiau, kad pamatytum blogį, ne visada reikalingos akys. Turbūt ne vienas vaikystėje esame svajoję, kaip smagu būtų tapti nematomu. O jei taip atsitiktų, ką darytume, – gera ar bloga, kurtume ar griautume, padėtume ar kenktume? Niekas juk nemato…
IŠSAMIAU

Berniukas ir senolis ‒ pora kaip tvora, tas aišku kaip dieną! Du vyrai ‒ labai jaunas ir labai senas ‒ gerai sutaria ir drauge kaupia gyvenimo džiaugsmo apsčius prisiminimus. Šie praverčia ir tada, kai kuris nors iš brangių žmonių iškeliauja anapus. Magiškojo realizmo kupina istorija dvelkia Pietų Estijos dvasia ir paprastai moko džiaugtis gyvenimu. Skaitytojai drauge su veikliu senoliu ir berniuku smagiai leis laiką, atsidurdami ir komiškose situacijose, ir pasakiškų nutikimų sūkuryje.
IŠSAMIAU

Mažasis lapiukas persikrausto į kitą mišką. Ten jis išmoksta naujojo miško kalbą, bet nenori pamiršti ir savo senosios. Juk ta kalba šneka jo seneliai. Jeigu galvoje išlieka gimtoji kalba, o dar moki ir kitų kalbų, esi labai turtingas! Kurdama pasakojimą autorė nagrinėja šiandien itin aktualias šeimos, migracijos, senelių ir anūkų ryšio temas. Šiais neramiais laikais svarbu suteikti vaikams pasitikėjimo ir idėjų, kaip elgtis sudėtingose situacijose, kaip prisitaikyti prie svetimos aplinkos ar priimti svetimus savo šalyje. Pagarba visoms gyvoms būtybėms yra svarbus raktinis žodis, padedantis net tada, kai visur tvyro netikrumas.
IŠSAMIAU

Pusryčiams Oseanas sukerta visą bokštą tėčio keptų grikinių lietinių, todėl sparčiai auga ir jau gali pats vienas užkopti į Ryklio dantį. Ryklio dantis – stati uola, nuo kurios viršūnės atsiveria visas pasaulis. Čia Oseano mama mėgdavo svajoti, groti liutnia ir dainuoti. Taip, tai buvo seniai, bet, atvertus fotografijų albumą, atrodo lyg vakar. Vieną dieną Oseanas išgirsta dainą, sklindančią iš vandenyno, ir pastebi ratus sukančią kietaodę vėžlę. Tą, ypatingąją, kuriai ant nugaros geltonas taškas šviečia. Nejau ji moka žmonių kalbą? Oseanas ir vėžlė netrunka susidraugauti. Kartu žaidžia, šokinėja per bangas, lenktyniauja, žvejoja netikras medūzas...
IŠSAMIAU

Penkiolikmetis Miranas bėga nuo karo, savęs, praeities. Be vardo, be dokumentų. Kad išgyventų turi tapti nematomu žvėrimi. Kelionė per kontrabandininkų rankas, alkį, troškulį, smurtą ir nežinią išbando kūną ir sielą. Miranas patiria žmonių abejingumą, sutinka ir šviesos blyksnių – ranką, žvilgsnį, žodį, kurie primena, kad jis vis dar žmogus. Jo kelias – tai kova už gyvybę, tapatybę ir viltį, kad saugi ateitis vis dar įmanoma. Knygoje pasakojama apie pabėgėlio išgyvenimus, karo traumas ir žmogaus gebėjimą rasti drąsos ir pasitikėjimo kitais. Mirano istorija atskleidžia, kaip net didžiausioje nevilties tamsoje gerumas gali tapti išsigelbėjimu. Skaitytojas jaučia dramą, ir jauno žmogaus gebėjimą prisitaikyti, jausti viltį ir atrasti naują gyvenimą. Ši knyga – apie kančios ir drąsos sąjungą, apie tai, kas iš tikrųjų daro žmogų žmogumi. Žmogui beveik viskas yra įmanoma, jei tik jis randa jėgų pasitikėti, gyventi ir tikėti.
IŠSAMIAU

Ar įsivaizduoji,

ką veikia mokslininkai už uždarų laboratorijos durų,

kai niekas nemato ir negirdi?

O gal teko klausyti istorijų

apie neregėtų savybių turinčius augalus?

Kas yra tie paslaptingieji GMO ir iš kur jie atsiranda?

Atsiversk šią knygą ir sužinosi visa tai ir dar daugiau.

O tau padės mūsų visų draugas – mokslininkas Saulius su savo padūkusiais augintiniais.

Čia čiauškės ir juoksis patys tikriausi laboratoriniai augalai, augalėliai ir

kalbės, murmės, niurnės bakterijos.
IŠSAMIAU

Tai klasikinis pasakojimas apie moters emancipaciją. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžios Floridoje, kur paskutinis žodis – visada tik baltaodžio vyro.

Šešiolikmetė apie meilę svajojanti juodaodė Džeinė prieš savo valią ištekinama už pagyvenusio ūkininko. Jai sakoma, kad santuoka gal ir atneš meilę, bet apskritai gyvenime ji ne tokia ir būtina... Mergina ujama, o vyras nuolat kartoja, kad jos vieta ten, kur pasakys jis. Sukaupus ryžtą, Džeinei pavyksta palikti namus ir ištekėti antrą kartą. Šįsyk – už pasiturinčio miestelio mero. Gyvenimas tampa turtingesnis, bet pilnatvės nepadaugėja – Džeinė jaučiasi kaip vyro trofėjus. Vieną dieną ji sutinka dvylika metų jaunesnį klajoklį su gitara. Gal pagaliau šis ryšys bus grįstas pagarba ir meile... Ar tai apskritai įmanoma?
IŠSAMIAU

Tikrais įvykiais paremta jauno somaliečio jūreivio Mahmudo Matano istorija, nutikusi 1952 m. Kardife (Didžioji Britanija). Žiauriai nužudoma parduotuvės savininkė. Visų akys nukrypsta į Mahmudą, – žmogų, kurį liudininkas matęs įeinantį į parduotuvę. Mahmudas – avantiūristas ir smulkus nusikaltėlis – tampa taikiniu ieškant žmogžudžio. Ima vertis pragaištingoji visuomenės pusė – sąmokslas, išankstiniai nusistatymai ir valstybės nežmoniškumas. Kartuvių šešėlyje Mahmudo tikėjimas įstatymais ir teisingumu ima svyruoti ir jis suvokia, jog tai yra kova už gyvybę. Autorė – Londone gyvenanti somaliečių kilmės rašytoja. Pirmosios jos knygos – „Juodosios mambos berniukas“ ir „Paklydusių sielų sodas“ nugalėjo Betty Trask Prize, The Somerset Maugham Award ir Prix Albert Bernard rinkimuose. „Laimės ieškotojai“ – trečioji knyga laimėjo The Wales Book of the Year (2022) premiją.
IŠSAMIAU

Skvarbus, šiurpus romanas apie kasdienį žiaurumą ir jo pasekmes aplinkai, apie žmogaus, gyvūno ir gamtos ryšius. Brazilų rašytoja nedramatizuojančiu stiliumi suteikia balsą industrijos juodadarbiams. Edgaras Vilsonas pažvelgia galvijui į akis, jį glosto, ant kaktos nubrėžia kryžiaus ženklą ir staigiu, tiksliu kūjo mostu apsvaigina. Tai daro kasdien, nes tiki, kad karves nuraminti svarbu, ypač kai jos neramios. Pastaruoju metu jos nustojo ganytis pasisukusios į šiaurę – Vilsonas žino, jog tai blogas ženklas. Po kurio laiko dalis galvijų dingsta. Skerdyklos savininkas išvykęs, tad grupelė darbininkų – romusis apsvaigintojas, bet ką ardyti gyvenime mėgstantis ketvirčiuotojas ir lengvai kvaištelėjęs skerdyklos prižiūrėtojas, – nusprendžia mįsles aiškintis patys. Tai, kas iš pažiūros atrodė kaip vagystė, pasirodo besą kažkas daug tamsiau ir mįslingiau. Sunki ir stipri knyga, lyg smūgis į kaktą.
IŠSAMIAU

Viena iš japonų literatūros viršukalnių. Tyli, žmonos, motinos, namų šeimininkės drama. Niekuo neišsiskirianti Nacumi su šeima gyvena moderniame Tokijo bute: tvarko buitį, lanko draugus, bendrauja su kaimynais... Įvykiai įsilieja į jos pačios vidinį monologą. Nacumi tyrinėja ją supančią, lengvą svaigulį keliančią tikrovę, tačiau smulkmenų sraute niekaip neatranda pati savęs. Jau romano pradžioje Nacumi prisipažįsta, kad butą su prabangia virtuve pasirinko tik dėl to, kad ši – lyg iš blizgančių žurnalų. Šeimai įsikėlus pajunta, kad virtuvė per gera – ją gaila ištepti.

Nacumi gyvenimas perpildytas rutinos: vyras – savanaudis, o abu sūnūs ne itin mylintys. Bet Nacumi – ne maištininkė. Ji prisitaiko. Retkarčiais užsigalvojusi, moteris pajunta ramybę, bet jos pasaulis – kakofoniškas. Skaitytojui lieka spręsti, ko vertas toks gyvenimas – ar reikia Nacumi smerkti už tai, kad ji nesivaduoja iš rutinos, ar džiaugtis jos tylia sėkme: ji patenkinta jai duotu gyvenimu.
IŠSAMIAU