Neįgyvendinti konstitucijų projektai – tarsi alternatyvi Lietuvos istorija
„Kiekviena šeima turėtų turėti namuose konstituciją ir nors retkarčiais atsiversti, pasižiūrėti, na apie ką gi ten parašyta, – teigia alytiškis ekonomistas Kęstutis Tamulevičius, – tad stengiuosi visą Lietuvos Konstitucijų raidą sudėti į knygas, kad žmogus galėtų lengvai pasiekti, jeigu jam iškyla poreikis.“
Kolekcionuojantis knygas su autografais, tačiau vengiantis įmantraus bibliofilo epiteto, Kęstutis Tamulevičius prisistato tiesiog knygų gerbėju. Jis, pernai išleidęs savo sudarytą rinkinį „Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918-1992 m.“, šiemet pristato dar vieną savo sudarytą knygą iš tos pačios srities. Naujas leidinys – „Lietuvos konstitucijos nugulusios stalčiuose 1916-2004 m.“ Šioje knygoje pateikiami konstitucijų projektai, kurie Lietuvoje taip ir neįsigaliojo, bet, susiklosčius kitokioms aplinkybėms, galėjo tapti ir veikiančiomis konstitucijomis.
Virginijus Oželis, Alytaus kolekcininkų klubo viceprezidentas, knygos įžangoje mintija:
„Dažnai kartojama, kad istorija nežino tariamosios nuosakos, nors alternatyvios istorijos variantai, mano nuomone, turi teisę egzistuoti.“
Įsigilinti į Lietuvos vystymosi alternatyvas, kaip pasirodė, yra patrauklu ir kitiems. Į Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vykusį naujosios Kęstučio Tamulevičiaus knygos pristatymą susirinko jo kolegos kolekcininkai ir istorijos smalsuoliai, tiek profesionaliai, tiek diletantiškai besidomintys Lietuvos teisinių dokumentų raida. Renginyje vinguriavo diskusijos ir buvo raitomi autografai. O knygos sudarytojas Kęstutis Tamulevičius, nemėgstantis reklamuoti savo darbų, kukliai teigė:
„Mano tikslas – tiesiog pateikti žmonėms, kad jie matytų, kaip vystėsi Lietuvos Konstitucija.“
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
