SENGIRĖS KINAS su botaniku Dr. Mindaugu Lapele: filmas „Vertikalūs pinigai“
Spalio 8 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į dokumentinio filmo „Vertikalūs pinigai“ peržiūrą. Filmo seansą lydės botaniko, biomedicinos mokslų daktaro Mindaugo Lapelės pristatymas. Tik pažiūrėjęs filmą, botanikas sakė, kad titruose būtų laisvai galima pakeisti Estijos vardą į Lietuvos ir tai būtų filmas apie mūsų miškus.
Mindaugas Lapelė yra gamtos mokslų daktaras, gyvenimą paskyręs gamtos apsaugai ir visuomenės švietimui. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, taip pat – vienas iš Sengirės fondo kūrėjų.
Įsibėgėjant rudeniui kviečia savo dėmesį sutelkti į miškus ne tik ekrane, bet ir išėjus pasivaikščioti ir po dar išlikusius sengirės lopinelius visoje Lietuvoje.
„Vis mažiau Lietuvoje lieka senųjų gyvybės pilnų miškų, kur vietą sau randa medžiai senoliai ir jaunuolynai, kur užtenka vietos gyviems medžiams ir styrantiems sausuoliams, stuobriams ir gyvybės pilniems virtėliams; miškų, kuruose gyvena ne tik žvėrys ir paukščiai, bet ir mūsų pasakų herojai. Baisu, kad greitai ateities kartos nebeturės galimybės pamatyti, kaip turėtų atrodyti tikras miškas. Todėl labai svarbu sengirę ne tik patiems pamatyti, bet ir parodyti savo vaikams, kad suaugę jie gebėtų atskirti gyvybės pilną mišką nuo lentoms auginti skirtų medynų“, – sako Dr. Mindaugas Lapelė.
Daugiau apie filmą VERTIKALŪS PINIGAI (rež. Martti Helde, Estija, 2024 m. 85 min.)
Filmas Estijoje sukėlė diskusijų bangas dar prieš pasirodant kino ekranuose. Daugiau nei 60-yje vietų filmuotas dokumentinis filmas demaskuoja dabartinę Estijos miškų situaciją ir blogų politinių sprendimų pasekmes bendram visuomenės turtui – gamtai.
Filmas atskleidžia, kas, vykstant karui už miškus, buvo slepiama po griežtai kontroliuojama komunikacija. To paties karo, kuris vyksta visame pasaulyje ir Lietuvoje.
Tačiau laikais, kai stipriai išsiskiria požiūris, kam reikia miškų – tik dėl medienos ar taip pat ir visuomenės sveikatai bei saugumui – šis gamtos katastrofų filmas pasiūlo ir sprendimus, kaip būtų galima ištrūkti iš debatų akligatvio ir judėti link geresnio supratimo, kam iš tiesų reikalingi miškai.
Dokumentinis filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)
Daugiau apie projektą SENGIRĖS KINAS
„Sengirės kinas“ – tai kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ padarytas poveikis Lietuvos senųjų miškų apsaugos srityje. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone pažadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.
Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebs Lietuvos miestų ir miestelių kultūros bei gamtos pažinimo centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos įstabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Všį „Virtuoliai“. Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt
