Vidzgirio bibliotekoje - klubo „Skaitau ir diskutuoju“ susitikimas
„Gera knyga- tarsi pokalbis su protingu žmogumi: teikia žinių, moko apibendrinti tikrovę, suprasti gyvenimą“- pasakė rašytojas A.Tolstojus.
Kaip smagu vėl visoms susitikti, pabendrauti, išsakyti savo pastebėjimus. Šiandien diskutavome apie S.Marai knygą „Žvakės sudega iki galo“. Šį kartą tarsi pasidalijome į dvi grupes: vienoms, kurios mėgsta veiksmą, knyga nepatiko, kitos liko sužavėtos gyvenimiškos filosofijos, minčių gilumo.
Kiekvienas puslapis kupinas išminties. Vyksta dviejų draugų susitikimas po keturiasdešimt vienerių metų. Žvakių šviesoje ištraukiami prisiminimai, norint gauti atsakymus į klausimus, kurie nedavė ramybės ilgus vienatvės metus. Generolas pabrėžia: „ jei nebūčiau žinojęs, jog vieną dieną vis dėlto sugrįši, tikriausiai būčiau ėjęs tavęs ieškoti...“ Tik šio paskutinio susitikimo laukimas ir viltis gauti atsakymus į neraminančius klausimus, padėjo jiems abiems išgyventi. Atsitikimas praeityje pakeitė trijų žmonių gyvenimus visam laikui. Skirtingi veikėjai, skirtingas buvo ir mūsų požiūris į juos. Labai įdomu buvo išgirsti kitokius pastebėjimus, nuomones. „Žmogus jau toks: užsispyrė ir baigta, ir jo charakterio niekas nepakeis – nei įgytas išsimokslinimas, nei gyvenimo patyrimas“,- teigiama knygoje. Visų mintys sutapo, kad knygoje autorius kalba apie tokius svarbius dalykus kaip draugystė, meilė, vienatvė, pasitikėjimas, išdavystė... Susitikimas draugų po šitiek metų buvo tarsi noras nuraminti sąžinę. Knygoje atomazgos nėra, kaip nėra joje ir veiksmo...
Kitam susitikimui nutarėme pasigilinti į moters pasaulį, perskaitydamos Martis Larnis knygą „Gražioji kiaulininkė“, ir jau visų perskaitytą J. Patterson „Siuzanos dienoraštis Nikolui“.
Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija
Nuotraukų galerija
