Skaitytoja Leonora rekomenduoja!

Ištikima bibliotekos lankytoja Leonora, perskaičiusi tiek knygų, kad dažnas iš mūsų galėtų tik pavydėti, rubrikos sekėjams ir visiems ieškantiems įdomių rekomendacijų, šį mėnesį pristato 3 knygas ir jos visos susijusios su tolimąja Japonija!

Andrius Kleiva „Ką veikia Japonija“: Andrius Kleiva dirba Tokijuje, komentuoja japoniškas aktualijas lietuviškoje žiniasklaidoje ir vis geriau pažįsta Japoniją. Tai jo antroji (pirmoji – „Kaip veikia Japonija“) knyga.

Kleivos žodžiais tariant: „Tai didelių ir mažų temų rinkinys apie kasdienybę, tik kitoje planetos pusėje“. Tai ir pokalbiai su žmonėmis, kurie užsiima visiškai skirtingais, bet įdomiais dalykais: apie japonišką medicinos įstaigą (su kuria pats susidūrė), apie maistą, ką jie valgo, kaip renkasi būstą, ką veikia ir kaip randa laisvo laiko beprotišku tempu lekiančioje kasdienybėje.

„Tai viena įdomiausių knygų apie Japoniją, kokią man yra tekę skaityti“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

Sosuke Natsukava „Apie katiną, gelbėjusį knygas“: 2023 m. ši knyga išversta į 39 kalbas. Tai išmintingas pasakojimas apie knygas.

Jaunuolis Rintaras Nacukis mėgsta savo senelio – knygų mylėtojo ir saugotojo – naudotų knygų parduotuvę, kur kiekviena siena užstatyta lubas remiančių knygų lentynomis, o kiekviena jų prikrauta nuostabių knygų. Rintaras skaito ir ten praleidžia daugybę valandų.

Mirus seneliui, Rintaras sugniuždytas ir vienišas. Pasirodo kalbantis katinas Tigras ir įsakmiai nurodo, kad knygų mylėtojas privalo prisijungti prie misijos – gelbėti knygas. Ši keista pora leidžiasi į 3 labirintus gelbėti žmonių apleistų ir nemylimų knygų.

„Knygose slypi didžiulė galia, – sakė senelis. Skaityti yra gerai. Baigus skaityti, laikas išeiti į pasaulį. Kiekviena knyga turi širdį. Visi skaitytojai tą žinojo ir keitėsi širdimi vieni su kitais...“.

„Jei jauti, kad skaitosi sunkiai, vadinasi, tau sunku, nes ten parašyta, kas nors nauja. Sunkumas – naujų žinių įrodymas. Kiekviena sudėtinga knyga yra nauja galimybė“.

Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“: „Ar žinote, kas yra laiko būtis? Laiko būtis yra tas, kas gyvena laike, vadinasi, jūs ir aš, kiekvienas iš mūsų, kuris buvo ir bus“, – tokiais pagrindinės herojės Naoko žodžiais pradedamas romanas.

Rašytoja Ruta randa į vandenyno krantą išplautą priešpiečių dėžutę su pluoštu laiškų, raudona knyga ir laikrodžiu. Ji išsiaiškina, kad tai 2011 m. Japoniją sukrėtusio cunamio bangų atnešti daiktai...

Knygoje paslėptas Nao dienoraštis. Tai prancūzų rašytojo M. Prusto „Prarasto laiko beieškant“ viršeliai (turinys išpjautas).

Nao turi tikslą: parašyti senelės (104 m.) Džiko gyvenimo istoriją. Ji prisimena savo vaikystę, gyvenimą Amerikoje, Kalifornijoje. Nao tėtis dirbo kompiuteriu programuotoju. Bankrutavus kompanijai, tėtis buvo atleistas, vizos nebegaliojo ir jie turėjo grįžti atgal į Japoniją. Dienoraštyje – tėvo depresija, pačios Nao sudėtingas santykis su bendraklasiais.

Taigi, kiekvienas paieškokime savo laiko būties...

Nuotraukų galerija