Vidzgirio bibliotekoje suskambėjo gimtajai kalbai puoselėti skirtas rytmetis!
„Tautos didžiausia dovana yra kalba. Ji parodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą rašė Simonas Daukantas. Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba.
Kovo 7 d. saulėtą pavasario rytą Vidzgirio bibliotekoje vyko renginys „Dzūkučiai šnekučiai“, skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Padzūkuoti, padainuoti ir visaip kaip gimtąją kalbą pagerbti net iš Putinų mikrorajono atskubėjo Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai su mokytoja Eurika Turčiniene ir bibliotekos kaimynai Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai su savo mokytoja Gita Karniliene.
Gimtosios kalbos rytmetis prasidėjo daina „Svarbiausi žodžiai“ (m. ž. Ingos Šeduikienės). Vaikai ne tik klausėsi dainos, bet ir patys ją dainavo, nes kūrinys palietė kiekvieno širdį, todėl norėjosi ir patiems svarbiausius žodžius išdainuoti ir išjausti.
Linksmai padainavę, vaikai atidžiai klausėsi, ką bibliotekininkė Rasa pasakojo apie lietuvių kalbą: kilmę, ypatybes, išskirtinumą, bendrinės kalbos kūrėjus, pirmąją lietuvišką knygą ir tarmes, nes renginys buvo skirtas ne tik gimtajai kalbai atminti, bet ir mūsų dzūkiškai tarmei puoselėti.
Mokiniai susipažino su gimtosios kalbos subtilybėmis ir patys smagiai įsijungė į draugiškas dainų bei eilėraščių varžytuves. Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai (mokytoja E. Turčinienė) padainavo dzūkų liaudies dainą „Kielutė ant kreigo“ ir „Kur ciej seni čebataiciai?“. Neatsiliko ir Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai (mokytoja G. Karnilienė). Pirmokėliai padainavo labai populiarią dzūkišką dainą „Šių naktelį“ bei padūdavo dainelę „Tancius“.
Vėliau varžėsi, kas gražiau, išraiškingiau iš S. Žadeikienės knygelės „Paukštukai ir būžukai“ eilėraščius padeklamuos. Nuostabiai deklamavo ir pirmokai, ir trečiokai, nes visi labai ruošėsi, stengėsi, visą širdį įdėjo sakydami dzūkiškas eiles. Linksmai pasivaržę, mokiniai kartu atliko ritminį pratimą „Kalvelis“.
Renginio pabaigoje, draugiškai sustoję, visi kartu atliko bendrą dainą „Ten ir aš“ (m. ž. E. Tolvaišienės), kurioje, žinoma, ir vėl visiems svarbiausi žodžiai buvo: tėvynė, šeima, kalba, meilė ir aš.
Vidzgirio biblioteka labai džiaugiasi, jog tokį saulėtą pavasario rytmetį tapo gražia net kelių mikrorajonų švietimo bendruomenių susibūrimo vieta, kurioje įvyko draugystės šventė, skirta mylimai gimtajai kalbai ir dzūkiškai tarmei pagerbti.
Didžiausia padėka mokytojoms Eurikai ir Gitai, kurios vaikučius mokino eilių, vaikams – už nuoširdžius pasirodymus, o tėveliams už tai, kad vakarais tikriausiai klausėsi, kaip jų mažylis eilėraštį išmoko.
Nuotraukų galerija
