Žodžiai, prisisiurbę kapitalo arba „šaltibarščiai šeimos kontekste“
Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas šiuos pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus „sucementuojančios“ sąvokos? Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti knygos „Sąvokų kapitalizmas lietuvių vaizduojamojo meno sistemoje“ bendraautorius, psichodarbininku save pristatantis, Redas Diržys.
R. Diržio teigimu, idėja parašyti knygą kartu su bendraminčiu Kęstučiu Šapoka, kilo pastebėjus, kad žmonės nuolatos kartoja kai kuriuos žodžius, siekiant auditorijai sudaryti „intelektualios“ kalbos įspūdį. „Žodžiai, prisisiurbę kapitalo“ – taip autorius apibūdina šias besikartojančias sąvokas. Ilgainiui, bendraminčiai pradėjo gilintis į tokio pobūdžio žodžių vartojimo prasmę, iškeldami klausimą, kodėl jie kartojasi ir kas už to slypi.
Knygos pristatymo metu autorius išskyrė, jog dažniausiai akademiniuose dailėtyrininkų tekstuose pasitaikančios sąvokos yra „menas“, „paroda“, „erdvė“ ir „kontekstas“, kurį Redas Diržys nesikuklindamas pavadino piktybiniu, pasitelkdamas vaizdingą pavyzdį: „Ką pagalvotumėte, jei pasakyčiau valgiau šaltibarščius šeimos kontekste?“
Autorius pažymėjo, kad knygoje pabrėžė skirtį tarp akademinės ir „paprastų žmonių“ kalbos bei skatino apmąstyti ar tikrai, visos sąvokos, kurias naudojame kasdienėje savo kalboje yra visiems aiškiai suvokiamos ir vartojamos sąmoningai – juk tą patį pasakyti galima ir „paprastais“ žodžiais, o tai išsakomai idėjai tikrai nepakenks, priešingai, padės išsakomoms mintims tapti labiau suvokiamoms ir suprastoms aplinkinių. „Protinga kalba paprastai yra pradedama žodžiu diskursas, kadangi akademinis pasaulis šį žodį labai mėgsta, o paprasti žmonės kalba paprasta kalba.“ – pažymėjo R. Diržys. Būtent ši akademinės ir „paprastos“ kalbos vartojimo problema iškeliama bei analizuojama ir pristatytoje knygoje.
Pristatymo metu buvo paliesta ir poezijos tema. Autorius pasakojo pastebėjęs, kad poetams būdinga vartoti žodžius „mirtis“, „tamsa“ ir „neviltis“ ir iškėlė klausimą, ar tikrai skirtingi eilėraščiai, kuriuose vartojamos tos pačios sąvokos ir išsireiškimai yra daugiau nei „žodžių suma“? Kokią žinutę jie mums transliuoja, kokius vaizdinius kuria?
Renginio pabaigoje autorius akcentavo, kad netiki meno sistema. Sisteminė meno samprata šios knygos autorių netenkina ir jiems yra nepriimtinas „vaidmuo“, kurį kapitalistinėje visuomenėje „vaidina“ žmonės, save pavadinę menininkais. „Tokie žmonės supranta apie ką rašoma, tačiau stengiasi apsimesti, kad tokios knygos nėra“ – reziumavo Redas Drižys.
Knyga „Sąvokų kapitalizmas lietuvių vaizduojamojo meno sistemoje“ – tai savotiškas žmonių elgsenos stebėsenos eksperimento rezultatas, iškeliant aktualias, bet ne visų norimas pripažinti problemas, susijusias su tam tikrų sąvokų vartojimu. Todėl visus, kurie nebijo pažvelgti kritiškai ar su tam tikru ironijos prieskonių į save ir savo aplinką, kviečiame paskaityti šią R. Diržio ir K.Šapokos knygą, kuri bibliotekos lentynose atsidurs jau visai netrukus!
Bibliotekos inf.
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
