Teatro, istorijos, matematikos bei geografijos mokytojas Vilniaus Valdorfo mokykloje, paauglystėje nemėgęs poezijos, o dabar pats ją kuriantis. Aktorius ir slemeris, išdrįstantis autentišką ir atvirą savo kūrybą pateikti momentiniam publikos ir vertinimo komisijos teismui ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose slemo poezijos čempionatuose. Žmogus, šiuolaikine poezija vadinantis mineralinio reklamą, tačiau atskleidžiantis, kad gera literatūra pakeitė jo gyvenimą – toks Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos projekto „Metai su knyga“ paauglių skaitymo ambasadorius Juozas Ališauskas. Negražbyliaujantis, tačiau su pasitikėjimu sakantis, kad jam pavyksta sudominti paauglius šia Lietuvoje dar ne itin gerai žinoma poezijos rūšimi, kuri reikalauja drąsos ir atsivėrimo. Būtent tokių susitikimų Juozas tikisi iš akcijos „Metai su knyga“, kurios metu jis aplankys dvylika Lietuvos bibliotekų ir bendruomenių. Jau artimiausiu metu Juozas (kaip ir kiti šios akcijos skaitymo ambasadoriai Gina Viliūnė bei Virgis Šidlauskas) pasidalins pavasario knygos rekomendacija, o ambasadorių susitikimų kalendorius bus paskelbtas balandžio pradžioje. Visos naujienos – interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų paskyroje „Vasara su knyga“.
Poezija, improvizacija, džiazas, repas. Kur tarp šių dalykų yra slemas? Ar slemas, Jūsų nuomone, yra arčiau literatūros, ar arčiau muzikos, o gal teatro?
Slemas – poezijos varžybos. Arčiausiai literatūros, su minimaliu teatro prieskoniu – tiek, kiek tai liečia atlikimą.
Žodžio meistrų varžytuvės – žinomas reiškinys nuo Antikos laikų. Kuo ypatingos šiuolaikinės poetų varžybos? Trumpai pristatykite taisykles. Ar susirenka daug žiūrovų, ar slemeriai visgi daugiausia klausosi vieni kitų?
Šiais laikais, pilnais nuostabių dalykų ir platformų, kuriose gausu talentų bei įvairiausių žanrų, slemo vertė yra jo gyvybėje – tai, palyginus, efektų neturintis menas, todėl jo stiprybė yra paprastumas ir nuoširdumas, panašiai kaip stand-up komedijoje.
Slemo taisyklės: autorinis tekstas, trys minutės ir jokios pagalbos – t. y., jokios muzikos, kostiumų, daiktų.
Žiūrovų susirenka iki šimto, slemerių būna apie dešimt.
Esate ne tik slemeris, bet ir aktorius, vaidinate Lietuvos nacionaliniame dramose teatre. Ar slemas daro įtaką Jums kaip aktoriui?
Truputį. Abu šie menai yra sceniniai ir juose daug kas priklauso nuo ryšio su žiūrovais. O to ryšio pajautimas – taip pat įgūdis, ateinantis su bet kokia scenine patirtimi.
Kas Jus labiausiai traukia slemo žanre: galimybė būti scenoje, improvizacijos elementas, varžybų sukeliamas adrenalinas, žodžio magija?..
Ryšys. Nuostabus jausmas, kai visa auditorija yra tame pačiame tekste, toje pačioje temoje, tuose pačiuose išgyvenimuose.
Ar pats, būdamas mokinys, mėgote poeziją, ar nesupratote jos ir bodėjotės ja?
Būdamas mokiniu poezijos nevertinau – perskaičiau „Akim tyliųjų ežerų“ (Salomėjos Nėries eilėraščio „Lietuvai“ eilutė – aut.) ir pagalvojau „Vau, kaip originalu tą patį kartot“.
Kodėl šiais laikais esam taip nutolę nuo poetinio žodžio? Nors lietuviai visada būdavo laikomi poetų tauta, bet šiandien vargu ar dažnas, sustabdytas gatvėje, mintinai padeklamuotų eilėraštį...
Man rodos, poezija tiesiog pakeitė savo formą – dabar mes poezijos klausomės drabužių parduotuvėse ir matydami mineralinio reklamą.
Dėl deklamavimo – gal ir gerai. Mokykloje liepdavo iškalt eilėraštį – iškaldavau. Praėjo keleri metai ir pamiršau. O kiek teko matyti žmogų, deklamuojantį klasikinį eilėraštį, dažnai tai būdavo tik palaikant ritmą ir su patosu pilamos eilutės. Panašiai kaip agresyvus repas, daužantis ausis, kol bandai pasimatuoti džinsus.
Suprantu jūsų klausimą. Manau, taip yra todėl, kad poezijai sunku konkuruoti su „Netflix“ dėl žmogaus dėmesio.
Paprašytas apibūdinti save projekto „Metai su knyga“ auditorijai, parašėte: „Literatūra parodė man, kad viskas gali būti kitaip“. Koks buvo Jūsų įsimintiniausias susitikimas su literatūra ir kada tai įvyko? Kokia literatūra Jums yra padariusi didžiausią įtaką?
Viską pakeitė Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“. Būdamas dvidešimties perskaičiau ir supratau, kiek daug magijos galima įžiūrėti kasdienybėje. Ir kaip ta kasdienybė su savo pilkais sovietiniais dangoraižiais, kasdieniais klausimais „Ką valgei?“ ir per Kalėdas girdimomis evangelijomis gali staiga pasirodyti kitaip – įdomiau, paslaptingiau.
Nuo to laiko į kiekvieną knygą žiūriu kaip į dar vieną langą, pro kurį viską galiu pamatyti kitaip.
Dalyvaujate ir laimite ne tik nacionalinius slemo konkursus, bet atstovaujate Lietuvai ir tarptautinėse varžybose. Ar tuomet atliekate kūrinius anglų kalba? Kurios tarptautinės slemo varžybos Jums yra palikusios didžiausią įspūdį ir kodėl?
Užsienyje pasirodydavau lietuvių kalba – o žmonės tokiuose renginiuose vertina negirdėtas kalbas, po renginio prieina, pakartoja kokį įstrigusį žodį.
Didžiausią įspūdį paliko pasaulio čempionatas Rio de Žaneire – labai skirtingi poetai, visus labai mylinti publika, galinga energija ir tekstai, po kurių lieka mintis, kad dar yra kur augti.
Ar dar negalvojate apie savo slemo tekstų rinkinio leidybą?
Retkarčiais vis kas nors pasiūlo, tačiau veiksmų niekada nesiėmiau. Vis dar jaučiuosi nepakankamai geras.
Esate ne tik aktorius ir slemeris, bet ir mokytojas, taip pat vedate slemo edukacijas mokiniams. Ar tiesa, kad netgi tie paaugliai, kurie visai nemėgsta skaityti, bemat susižavi slemu? Kaip Jums pavyksta juos sudominti?
Dažniausiai net tie moksleiviai, kurie neprijaučia literatūrai, vis tiek būna dėmesingi slemui, kadangi tai vis dėlto išstojimas prieš publiką, drąsos ir atvirumo momentas. Kažkaip man kol kas labai sekasi – visi mano sutinkami paaugliai į slemą žiūri atvirai ir man papildomai jų dominti netenka.
Kuris Lietuvos ar užsienio slemo atlikėjas Jums yra padaręs stipriausią įspūdį, apie kurį esate pagalvojęs: iki jo (jos) dar turėčiau patobulėti?
Stipriausią įspūdį paliko meksikietis Alejandras Jimenezas. Teko girdėti jo tekstą apie narkotikų kartelių susišaudymą, vykusį prie vienos Meksikos mokyklos, bei mokytoją, kuri su vaikais dainavo apie lietų iš saldainių, kad vaikai negirdėtų šūvių.
Po šio teksto nusprendžiau, kad norėčiau dažniau kalbėti apie tokio stiprumo įvykius.
Atskleiskite, kur ir kada Vilniuje renkasi slemo mėgėjai?
Vilniuje slemas vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį bare „Peronas“.
Ko gali tikėtis paaugliai, kurie „Metų su knyga“ renginiuose ateis su Jumis susitikti?
Atviro pokalbio. Tokie pokalbiai nuostabūs, kadangi susitinki su nepažįstamais žmonėmis – statistiškai, turbūt pirmą ir paskutinį kartą. Todėl vertini tą valandą, o kadangi abi pusės viena kitos turbūt nebepamatys – gali būti maksimaliai atviras.
Kada paskutinį kartą lankėtės bibliotekoje?
Prieš savaitę. Ieškojau knygos pavasario rekomendacijai.
Įsimintinų, drąsių ir atvirų susitikimų!
Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija
„Tautos didžiausia dovana yra kalba. Ji parodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą rašė Simonas Daukantas. Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba.
Kovo 7 d. saulėtą pavasario rytą Vidzgirio bibliotekoje vyko renginys „Dzūkučiai šnekučiai“, skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Padzūkuoti, padainuoti ir visaip kaip gimtąją kalbą pagerbti net iš Putinų mikrorajono atskubėjo Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai su mokytoja Eurika Turčiniene ir bibliotekos kaimynai Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai su savo mokytoja Gita Karniliene.
Gimtosios kalbos rytmetis prasidėjo daina „Svarbiausi žodžiai“ (m. ž. Ingos Šeduikienės). Vaikai ne tik klausėsi dainos, bet ir patys ją dainavo, nes kūrinys palietė kiekvieno širdį, todėl norėjosi ir patiems svarbiausius žodžius išdainuoti ir išjausti.
Linksmai padainavę, vaikai atidžiai klausėsi, ką bibliotekininkė Rasa pasakojo apie lietuvių kalbą: kilmę, ypatybes, išskirtinumą, bendrinės kalbos kūrėjus, pirmąją lietuvišką knygą ir tarmes, nes renginys buvo skirtas ne tik gimtajai kalbai atminti, bet ir mūsų dzūkiškai tarmei puoselėti.
Mokiniai susipažino su gimtosios kalbos subtilybėmis ir patys smagiai įsijungė į draugiškas dainų bei eilėraščių varžytuves. Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai (mokytoja E. Turčinienė) padainavo dzūkų liaudies dainą „Kielutė ant kreigo“ ir „Kur ciej seni čebataiciai?“. Neatsiliko ir Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai (mokytoja G. Karnilienė). Pirmokėliai padainavo labai populiarią dzūkišką dainą „Šių naktelį“ bei padūdavo dainelę „Tancius“.
Vėliau varžėsi, kas gražiau, išraiškingiau iš S. Žadeikienės knygelės „Paukštukai ir būžukai“ eilėraščius padeklamuos. Nuostabiai deklamavo ir pirmokai, ir trečiokai, nes visi labai ruošėsi, stengėsi, visą širdį įdėjo sakydami dzūkiškas eiles. Linksmai pasivaržę, mokiniai kartu atliko ritminį pratimą „Kalvelis“.
Renginio pabaigoje, draugiškai sustoję, visi kartu atliko bendrą dainą „Ten ir aš“ (m. ž. E. Tolvaišienės), kurioje, žinoma, ir vėl visiems svarbiausi žodžiai buvo: tėvynė, šeima, kalba, meilė ir aš.
Vidzgirio biblioteka labai džiaugiasi, jog tokį saulėtą pavasario rytmetį tapo gražia net kelių mikrorajonų švietimo bendruomenių susibūrimo vieta, kurioje įvyko draugystės šventė, skirta mylimai gimtajai kalbai ir dzūkiškai tarmei pagerbti.
Didžiausia padėka mokytojoms Eurikai ir Gitai, kurios vaikučius mokino eilių, vaikams – už nuoširdžius pasirodymus, o tėveliams už tai, kad vakarais tikriausiai klausėsi, kaip jų mažylis eilėraštį išmoko.
Iki 2024 m. gegužės 2 d. galite skirti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Vadovaujantis LR Paramos ir labdaros įstatymu teikti paramą galite neatvėrę piniginės. Nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos pilietis iki 1,2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali paskirti pasirinktai organizacijai.
Žingsniai, kaip skirti 1,2 proc. mūsų bibliotekai:
- Eiti į Elektroninio deklaravimo sistemą – EDS
- Prisijungti prie sistemos
- Spausti „Deklaravimas“
- Spausti „Pildyti formą“
- Spausti „Prašymas skirti paramą“
- Spausti gaublio ikonėlę elektroniniam prašymo pildymui
- Įvesti duomenis:
Paramos gavėjo pavadinimas: BĮ Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 188205340
- Sistemai radus organizaciją, paspauskite „Tęsti“
- Mokesčio dalies paskirties laukelyje įrašykite „Parama veiklai“, mokesčio dalies dydžio laukelyje – „1,2“ (arba mažesnį), mokesčio dalies skyrimo laikotarpio laukelyje – „2023“
- Patikrinkite, ar suvesti duomenys teisingi ir paspauskite „Taip, teisingi“
- Paspauskite „Pateikti“ (du kartus)
Prašymo formoje pasirinkę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, kitais metais šios formos pildyti nereikės – parama bus skiriama automatiškai.
SVARBU žinoti – skirdami šią paramą, jūs neišleidžiate papildomai savo pinigų, 1,2% suma yra skiriama iš jūsų jau sumokėto GPM. Jei jos niekam neskiriate, ji lieka valstybei.
Kaip skirti GPM paramai naudojantis vedliu, sužinoti galite peržiūrėję VMI sukurtą vaizdo įrašą.
Dėkojame visiems, paskyrusiems bibliotekai dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už ankstesnius metus, gautos lėšos buvo panaudotos tobulinant bibliotekos teikiamas paslaugas.
Remdami mus, Jūs investuojate į informaciją, žinias ir kultūrą. DĖKOJAME!!!
Kovo 14 d., 17.30 val., kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2). Čia pristatysime Lietuvos kariuomenės kario ir knygų apie Lietuvos karybos istoriją autoriaus, viršilos Ernesto Kuckailio knygą „100 pirmųjų karo dienų“.
Rusijos–Ukrainos karas. Ar tikrai tik Rusijos ir Ukrainos?
Savotiškas šimto pirmųjų karo dienų metraštis, sudarytas iš telefono ekrano nuotraukų su vaizdais, tekstais ir emocijomis iš įvykių, kurie išplėšė Ukrainos šalį iš ramybės. Knygoje taip pat pateikiami žinomų žmonių komentarai apie šį karą, taip pat QR kodai, nukreipiantys į vaizdo siužetus iš Kyjivo, Sumų ir kitų vietų gynybos.
Leidinyje „100 pirmųjų karo dienų“ nėra gilios analizės – tik įvykiai, statistika ir komentarai, leisiantys skaitytojams labiau suprasti Ukrainos žmonių drąsą ir atkaklumą kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Tai, kas vyko per pirmuosius tris įsiveržimo į Ukrainą mėnesius. Kad nepamirštume. Ir nepriprastume prie karo, kuris tarsi ir vyksta (dar) ne mūsų kieme, bet mus visus vienaip ar kitaip paliečia.
Knygos sutiktuvėse taip pat dalyvaus leidyklos „Vox Altera“ atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paieškų ir identifikavimo skyriaus vyr. spec. Valdas Šukevičius, VU Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto IV kurso studentas Giedrius Balinskas, muzikiniais intarpais džiugins – bardas Romas Naidzinavičius. Kviečiame dalyvauti!
Puiki žinia negalėsiantiems atvykti – renginį tiesiogiai transliuosime mūsų Facebook’o puslapyje Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.
Knygą išleido leidykla „Vox Altera“. Ją bus galima įsigyti renginio metu.
Mielieji, kviečiame pavasarį pasitikti naujomis, dar neskaitytomis knygomis!
Paskutinį žiemos mėnesį biblioteka ir jos padaliniai pasipildė 442 leidiniais, 97 iš jų – naujų pavadinimų knygos. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojos paruošė rekomendacijas, kad būtų dar paprasčiau išsirinkti norimą skaitinį. Užsukite į biblioteką naujos knygos ir diena kaipmat bus gražesnė!
Damon Galgut romanas „PAŽADAS“ Nepaprastas romanas apie mirštančiai žmonai duotą pažadą juodaodei šeimos tarnaitei padovanoti namelį, kuriame ši gyvena ir taip suteikti jai nuosavus namus bei nuosavą žemę. Netęsiamas pažadas ardo šeimą ir tarsi prakeiksmas persekioja tris poros vaikus. Ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių? Pažinkime Pietų Afrikos Respublikos istoriją, apartheido režimo įtaką žmogui ir visuomenei, kelių šeimos kartų sprendimus, atsidūrus vertybinių pasirinkimų kryžkelėje. IŠSAMIAU |
Salman Rushdie romanas „PERGALĖS MIESTAS“ Kerintis kūrinys, šiuolaikinė senovės epo versija. Tai meilės, nuotykių ir mito saga apie viso gyvenimo siekį moterims turėti lygias galimybes patriarchaliniame pasaulyje. Stebuklų, širdgėlos ir humoro kupinas romanas narplioja tokius klausimus, kaip antai kas mus daro žmonėmis. Atskleiskime sau magišką autoriaus pasaulėvaizdį ir meistriškai nagrinėjamas religijos, filosofijos, galios ir teisingumo temas, atvertas pagauliu siužetu ir meistriškomis metaforomis. IŠSAMIAU |
Maya Angelou autobiografija „ŽINAU, KO GIEDA PAUKŠTIS NARVE“ Rašytojos autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir apie dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Jautri asmeninė istorija, išpažinta su empatija sau ir kitam, kartais pasijuokiant iš savęs, pastebint to meto visuomenės trūkumus ir gyvybingas gebėjimas atrasti netikėtas išeitis po skausmingų patirčių. Susipažinkime su nepalaužiamos afroamerikietės rašytojos, žiūrinčios į pasaulį šviesiomis akimis, istorija. IŠSAMIAU |
Han Kang romanas „ATEINA BERNIUKAS“ Sukrečiantis kovos už teisingumą liudijimas, bylojantis, kad net ir žiauri priespauda negali palaužti žmogaus prigimties. 1980-ieji, Pietų Korėja. Ilgą laiką kentę valdžios priespaudą, žmonės ima protestuoti. Beginklis maištas žiauriai numalšinamas. Visi susiduria su netektimi, susidorojimu, cenzūra, siaubu... Tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrinys – istorinių įvykių, kurių pasekmės juntamos ir šiandien, paveikslas. Skaitykime vieną geriausių knygų iš tų, kuriose kalbama apie žmogaus teises. IŠSAMIAU |
Alina Bronsky jaunimo romanas „ŠUKPARKIS“ Šukparkis – šiukšlina ir pavojinga Rytų ir Vakarų susidūrimo vieta, kurioje slankioja paaugliai ir benamiai, skamba repas ir rusų popsas, žaidžiama šachmatais, mėtomi akmenys ir tušti buteliai... Šalia stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena paauglė Saša, svajojanti parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį. Pagal šį romaną sukurtas filmas. Pasimėgaukime aštriu pasakojimu apie miegamąjį Frankfurto rajoną, kuriame svarbu ne tik pritapti, bet ir apsiginti. IŠSAMIAU |
Benjamin Myers istorinis romanas „KUR SUSITINKA DANGUS IR JŪRA“ Įtraukiantis romanas apie žmogų, kovojantį su savo lemtimi. Pasakojama apie ištvertus didžiulius istorinius lūžius ir iš naujo atrastą laimę paprasčiausiuose, bet dažnai lengviausiai pražiūrimuose dalykuose. Vila, kurioje liejasi vynas ir dialogai apie meilę, žmogiškumą, troškimus ir gyvenimo klaidas, slepia skausmingą patirtį. Ar vilos gyventoja pasiruoš apie tą patirtį prabilti, sužinosite tik perskaitę šį romaną. IŠSAMIAU |
Mette Vedsø jaunimo romanas „130 DŪŽIŲ PER MINUTĘ“ Pija nualpsta vidury anglų kalbos pamokos. Ligoninėje jos laukia rimtos naujienos – merginai diagnozuojamas nerimo sutrikimas ir ji trims savaitėms atleidžiama nuo pamokų. Piją užgriūva aplinkinių dėmesys. Visi nešykšti patarimų, tačiau dėl to mergina jaučia dar didesnį spaudimą. Kaip rasti savo vietą pasaulyje, kai aplinkui tiek daug reikalavimų ir lūkesčių? Ar Pijai kas nors pagelbės? Nuostabus, kupinas humoro kūrinys rimtomis ir svarbiomis temomis. IŠSAMIAU |
Danutės Jazgevičiūtės romanas „GYVENIMAS DIDMIESTYJE, ARBA KVAIŠALAI“ Tai jau antrasis keramikės D. Jazgevičiūtės romanas. Šįkart apie Gerdą iš mažo miestelio, kuriai pavyksta ištrūkti iš namų. Dailės akademija, dideli norai nustebinti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį... Bet realybė karti: dėstytojų abejingumas, neobjektyvumas, bendrakursių klasta, susipažinimas su kvaišalais. Nusiraminimą ir paguodą Gerda randa kompiuteriu rašydama laiškus motinai. Rašo juos ir motinai mirus... IŠSAMIAU |
Jenny Odell psichologinė knyga „LAIKAS“ J. Odell yra įvairių sričių menininkė. Ji teigia, kad laikrodis, pagal kurį gyvename, buvo suskurtas ne žmonių naudai, o siekiant pelno. Todėl, pasak autorės, mūsų gyvenimai, netgi laisvalaikis, tapo panašūs į nesibaigiantį ratą, kuriame esame įsukti į planavimo, pirkimo, pardavimo ir efektyvaus laiko panaudojimo rutiną. Ši knyga griauna įsitikinimus apie laiką, verčia susimąstyti apie savo būtį, siūlo būdus, kaip giliau ir prasmingiau patirti mums skirtą laiką. IŠSAMIAU |
Selemono Paltanavičiaus pažintinė knyga vaikams „GYVAS VABZDŽIŲ PASAULIS“ Gamtininkas S. Paltanavičius naujojoje savo knygoje kviečia į pažintinę kelionę patyrinėti spalvingo ir įdomaus vabzdžių pasaulio. Nes būtent šis pasaulis nepaprastai gausus ir įdomus (sudaro nuo 75 iki 80 proc. visos gyvūnijos įvairovės). Kaip jie mato ir girdi? Kaip gyvena ir kuo minta? Kas jiems būdinga? Ką daryti, kad juos apsaugotume? Juk tikrai įdomu. IŠSAMIAU |
Rebekos Unos knyga vaikams „PASKUTINIAI VAIKAI“ Lietuvių rašytoja R. Una – mylima skaitytojų ir vertinama literatūros kritikų. „Paskutiniai vaikai“ – tai poetiškas ir įkvepiantis pokyčiams pasakojimas apie draugystę, viltį, besaikio žmonių vartojimo nualintą Žemę, norą gyventi ir palikti ką nors gražaus po savęs. Ką darytum, jei sužinotum, jog netrukus visi žmonės išnyks? Kaip elgtis išgirdus tokią naujieną? IŠSAMIAU |
Jonathan Swift nuotykinis satyrinis romanas vaikams „GULIVERIO KELIONĖS“ „Guliverio kelionės“ – klasika, sukurta garsaus rašytojo satyriko J. Swifto. Mokinius šis kūrinys žavi autoriaus sukurtu išmoningu nuotykių ir fantazijos pasauliu, o vyresnis skaitytojas čia randa ir išsilavinusio autoriaus ironišką ir aštrų kritinį žvilgsnį į žmogų bei visuomenę. Su nepailstančiu keliautoju Guliveriu leiskimės į nepaprastą kelionę, į kurią niekada nenuvažiuosime automobiliu, nenuskrisime lėktuvu ir nenuplauksime jokiu laivu. Ar pasiruošę...? IŠSAMIAU |
Myriam Dahman ir Nicolas Digard pasaka „LEINA IR MUSMIRIŲ VALDOVAS“ Tai paslaptinga ir puikiai iliustruota šiuolaikinė pasaka apie merginą, išėjusią į užkeiktą girią ieškoti dingusio draugo ir radusią joje kai ką fantastiško ir netikėto. Už stebuklinės pasakos burtų, nuotykių ir pavojų slypi pamoka apie pagarbą mus supančiai gamtai. Tad atsiverskime šią knygelę ir leiskimės į įspūdingą, paslapčių ir burtų kupiną pasaulį. IŠSAMIAU |
Philippe Claudel romanas „PONO LINIO DUKRAITĖ“ Labai subtilus pasakojimas. Tai apie nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, apie susikalbėjimą, jei net svetima kalba kalbi. Šioje knygoje rasite gilesnę prasmę – nepaviršinę. Verta dėmesio knyga. IŠSAMIAU |
Renatos Šerelytės knyga vaikams „SKRYBĖLĖ PASIPŪTĖLĖ“ Su pasipūtusiais žmonėmis nesmagu bendrauti. O su skrybėle? Įdomi, pamokanti, nuotaikinga istorija apie pasipūtusios skrybėlės nuotykius, kai ją nupučia vėjas nuo senelės galvos. Gražios iliustracijos. Tėveliams siūlome paskaityti vaikučiams, o kurie moka – patys perskaitykite – nesigailėsite. IŠSAMIAU
|
Ellen Alpsten istorinis biografinis romanas „CARIENĖS DUKTĖ“ Tai istorinis romanas apie Jelizavetą. Jekaterinos I ir Petro Didžiojo dukterį, valdžiusią Rusiją ir gyvenusią nepaprastą gyvenimą, kuriame buvo visko: meilės, pavojų, aistros ir daug skandalų. Gerai išversta knyga. IŠSAMIAU
|
Sebastian Fitzek psichologinis trileris „GROJARAŠTIS“ Ir vėl detektyvų mėgėjams. Tai ne pirma šio rašytojo – tikro psichologo knyga. Tai psichologinis trileris, kuris įtraukia nuo pirmo puslapio. Dainos slepia užuominą, kur paslėpta pagrobta penkiolikmetė. Intriguoja – paskaitykite, nenusivilsite. IŠSAMIAU |
Dariaus Bazaro ir Aldonos Jarašūnienės vadovėlis aukštosioms mokykloms „LOGISTIKOS IR TRANSPORTO PROCESŲ ORGANIZAVIMAS“ Transportas ir logistika šiais laikais labai svarbūs. Šioje knygoje labai aiškiai atskleisti sprendimai, padedantys optimizuoti transporto procesus. Pateikiami pagrindiniai transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ir paprastam skaitytojui, ir profesionalui. IŠSAMIAU |
3 diena
1959 metų kovo 3 dieną Mergalaukyje, Alytaus rajone gimė Lietuvos dainininkė, koloratūrinis sopranas Gražina Miliauskaitė („Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ gimimo vieta nurodoma Buktininkai, Alytaus rajonas).
7 diena
1924 metų kovo 7 diena Alytuje gimė gydytoja odontologė Eugenija Ignatavičienė. 1948–1992 m. dirbo Alytaus apskrities ligoninės Stomatologijos skyriuje, 30 metų buvo jo vedėja. Mirė 1999 metų rugpjūčio 18 dieną.
13 diena
1964 metų kovo 13 dieną Sudokiuose, Ukmergės rajone gimė fotografas, 2002 m. fotokonkursų „Namas ir aš“ ir „Gamtos fotografija 2002“ laureatas, Lietuvos CANON klubo narys Faustas Augustinas. Jo nuotraukos spausdinamos Lietuvos periodiniuose leidiniuose, fotografijos saugomos privačiose kolekcijose ir modelių agentūrose Lietuvoje.
19 diena
1979 metų kovo 19 dieną vienam Marso krateriui suteiktas „Alytaus“ vardas.
23 diena
1994 metų kovo 23 dieną Alytuje pirmą kartą paminėta Žemės diena. Po šventinio renginio prie Sporto rūmų jaunimo parke miesto meras Valdas Kuzabavičius pasodino ąžuoliuką.
25 diena
1949 metų kovo 25–28 dienomis Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ („Bangų mūša“) metu iš Alytaus apskrities ištremti 595 žmonės.
26 diena
Įdomus faktas 1934 metų kovo 26 dieną pirmoji pavasarinė perkūnija sudaužė „Laisvės angelo“ paminklą.
27 diena
1954 metais kovo 27 dieną Marijampolės rajone gimė Alytaus autoklubo direktorius, Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) prezidentas Rimvydas Anusauskas.
28 diena
1919 metų kovo 28 dieną Marijampolėje gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, visuomenės veikėjas, kunigas marijonas Pranas Račiūnas. 1943–1945 metais dirbo vikaru Pirmojoje Varėnoje. 1965 paskirtas Gerdašių (Druskininkų raj.) klebonu. 1980 –1990 metais – Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas. 1972 metais kartu su kunigu Sigitu Tamkevičiumi SJ (dabar Kauno arkivyskupas emeritas) inicijavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidimą, joje bendradarbiavo, buvo vienas pogrindinio periodinio leidinio „Aušra“ (1975–1988) redaktorių. Mirė 1997 rugpjūčio 24 dieną Kaune.
Nuo šių metų vasario 1 dienos pradedamas įgyvendinti projektas kartu su Elko miesto savivaldybės Sofijos Nasierovskos viešąja biblioteka. Projekto tikslas – padidinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, dalijantis patirtimi ir žiniomis bei į bibliotekų gyvenimą įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus skaitytojų.
Projekto metu bus organizuojami mokymai, edukacijos, susitikimai, taip pat įgyvendinamos ir bendros su Elko viešąja biblioteka veiklos: suorganizuoti 2 mokymai bibliotekininkams, 2 stovyklos pasienio jaunimui, 2 kūrybinės dirbtuvės pasienio senjorams, 1 projekto baigiamasis renginys – konferencija. Visų veiklų metu bus dalijamasi gerąja patirtimi, žiniomis. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus atnaujintos dvi bibliotekos erdvės: vienoje įrengiant virtualios realybės, laisvalaikio terapijos ir kūrybinių dirbtuvių erdvę, kitoje – tinklalaidžių studiją bei individualaus darbo vietas.
Siekiama, kad šio projekto veiklos prisidėtų prie darniojo vystymosi politikos pasienio regionų bendruomenėse ir taptų pavyzdžiu kitoms bendruomenėms. Įgyvendinant projekto veiklas, prioritetai bus teikiami tvarumui, lygioms galimybėms, lyčių lygybei ir diskriminacijos prevencijai užtikrinti. Planuojama, kad į bendras projekto veiklas bus įtraukti 132 pasienio gyventojai, o 16-oje vietinių susitikimų dalyvaus ne mažiau kaip 160 alytiškių.
Projekto trukmė 16 mėnesių. Projektas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Bendra investicijų suma, tenkanti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai 119.368,54 euro, toje sumoje ES skiriamos lėšos 95.494,83 eurai.
Bibliotekos inf.
Pažink Alytaus ryškiausias literatūrines asmenybes žingsniuodamas! Šįkart ypatingą dėmesį skirsime iš Dzūkijos sostinės kilusiems kūrėjams – prozininkui Jurgiui Kunčinui ir poetui Antanui Jonynui. O ir proga tokiam bendruomeniškam žygiui tikrai neeilinė – juk iki pat kovo 11 dienos visoje šalyje yra minimos Lietuvių kalbos dienos.
2024 žingsniai po pavasarėjantį Alytų – maža kelionė su bendraminčiais, kurios metu ne tik sužinosite įdomių faktų apie mūsų krašto literatūros šviesuolius, bet ir pabendrausite bei pastiprinsite sveikatą žingsniuodami gryname ore.
Startas: kovo 7 d. 17.15 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2). Paskutinė stotelė – Antano Jonyno memorialinis muziejus.
Organizatoriai: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Alytaus kraštotyros muziejus.
Žygio gidas – muziejininkas Giedrius Bernatavičius.
Akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ pretendentai į apdovanojimus buvo paskelbti Vilniaus knygų mugėje. Jau devynioliktą kartą skaitytojai kviečiami rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų knygų penketukų šiose kategorijose: vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2023 metais.
Vaikų ir paauglių knygas šiemet atrinko tokios sudėties komisija: vaikų literatūros ekspertas doc. dr. Kęstutis Urba (komisijos pirmininkas); literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus; prozininkė, novelistė, knygų paaugliams autorė Daina Opolskaitė; LRT vaikų ir jaunimo turinio vyr. redaktorė Aistė Jurė; Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė, švietimo srities projektų vadovė Rūta Lazauskaitė.
Suaugusiųjų knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė rašytojas, literatūrologas Saulius Vasiliauskas (komisijos pirmininkas); rašytojas Vidas Morkūnas; literatūros renginių organizatorė Jurga Mandrijauskaitė; rašytoja, vertėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus doktorantė Akvilina Cicėnaitė; poetė, vertėja Ramunė Brundzaitė.
Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki 2024 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, portale LRT.lt, elektroniniu paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba paštu, laiškus siųsdami adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.
Kaip ir pastaruosius kelerius metus, viena nominuota knyga, kurios meninė raiška ir pasakojimo struktūra labiausiai atspindi radijo teatro ypatybes, bus apdovanota specialiu LRT KLASIKA įsteigtu radijo teatro prizu. LRT KLASIKOS komisija iš visų Metų knygos rinkimuose nominuotų knygų išrinks vieną kūrinį ir jo autoriui suteiks išskirtinę galimybę – kartu su radijo teatro profesionalais pastatyti radijo spektaklį knygos motyvais.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai ir LRT KLASIKOS komisijos išrinktas laimėtojas bus apdovanoti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Pristatome pretendentus į akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ apdovanojimus
Prozos knygos
- Mantas Adomėnas. Moneta & labirintas, išleido Baltos lankos
- Danutė Kalinauskaitė. Baltieji prieš juoduosius, išleido Tyto alba
- Undinė Radzevičiūtė. Pavojingi žodžiai, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Alvydas Šlepikas. Namas anapus upės, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Jurga Tumasonytė. Naujagimiai, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Poezijos knygos
- Simonas Bernotas. Pasakų parkas, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Vytautas Kaziela. Neatsimerk, Viešpatie, išleido Kauko laiptai
- Kristina Tamulevičiūtė. Gyvybė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Tomas Venclova. Už Onos ir Bernardinų, išleido Apostrofa
- Tadas Zaronskis. Spalvinimo knygelė draugams, išleido Bazilisko ambasada
Negrožinės knygos
- Eglė Bazaraitė. Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje, išleido Lapas
- Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas. Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais, sudarytoja Marija Drėmaitė, išleido Lapas
- Saulius Grybkauskas. Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai, išleido Aukso žuvys
- Ingrida Jakubavičienė. Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė, išleido Alma littera
- Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę, sudarytoja Reda Pabarčienė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Knygos paaugliams
- Viktorija Butautis. Kanarų paslaptis, išleido Vaga
- Dalia Dilytė. Senovės Graikijos išminčiai, išleido Sofoklis
- Juozas Gaižauskas. Antarktidos indėnai, išleido Alma littera
- Agnesa Kenešytė-Gricė. Purslai, išleido Kriventa
- Zigmas Vitkus, iliustruotojas Mindaugas Lukošaitis. Akimirka apsispręsti, išleido Alma littera
Knygos vaikams
- Pavel Kulikov, iliustruotoja Viktorija Ežiukas. Pingvinas Lituanicus, arba Lietuviško pingvino istorija, išleido Lietuvos jūrų muziejus
- Nijolė Laurinkienė, iliustruotoja Anete Bajāre-Babčuka. Saulė – dangaus karalienė, išleido Aukso žuvys
- Marius Marcinkevičius, iliustruotoja Lina Itagaki. Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę, išleido Misteris Pinkmanas
- Vytenė Muschick, Marius Marcinkevičius, iliustruotoja Lina Itagaki. Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė, išleido Aukso žuvys
- Ina Ogenskienė, iliustruotojas Andrius Seselskas. Koncertas turėklui, išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“
Akcijos „Metų knygos rinkimai“ tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti, o leidėjus – leisti kokybišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą.
Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.