NEPAŽĮSTAMI NUMERIAI

    Neknisu kitiems smegenų ir pageidauju, kad manęs taipogi neliestų. Gatvėje žmonių be priežasties nekalbinu ir nieko nesiūlau, o nepažįstamo užkalbintas apsimetu, jog negirdžiu ar nesuprantu, kad iš manęs kažko norima.

    Namuose durų svetimiems neatidarau, o domofoną seniausiai atjungiau ir dėl to nesigailiu, nes nei bulvių, nei obuolių, nei naujų vandens ar dujų skaitiklių man nereikia ir neprireiks.

    Tačiau kartais, užsirakinus namuose ir lovoje skaitinėjant, sakykim, Nyčės „Štai taip Zaratustra kalbėjo“, mane vis dėlto pričiumpa telefono skambučiai su nepažįstamais numeriais.

    Kaskart gailiuosi, kad nemąstydamas atsiliepiau ir leidausi į beprasmes kalbas, todėl sugalvojau tam tikrą sistemą.

    Keli pavyzdžiai.

    Jei paskambinęs man ima reklamuoti astronomines nuolaidas, be ceremonijų jam uždainuoju  bel canto. Minutėlę pasiklausęs mano bliovimo, geranoris netrukus atsijungia ir daugiau manęs niekada nebetrukdo.

    Jei skambina nepažįstama Stasė ir kaži ką banke siūlo kaupti, netrukus ją pertraukiu ir padeklamavęs „Mano batai buvo du/ vienas dingo nerandu“, imu krykštauti iš džiaugsmo, kad anūkėlė man šiandien paskambino, o tada pasižadu nedelsiant pervesti jos močiutei alimentus ir artimiausiu metu visus aplankyti. Skambintoja prityla, kaupti nebesiūlo ir taip pat atsijungia.

    Nuotoliniu būdu apmokytas Lietuvos VSD agentų, esu itin įtarus skambučiams iš užsienio, o prabilus rusiškai visada apsimetu, kad šios kalbos niekada nemokėjau ir turbūt neišmoksiu.

    Štai, visai neseniai, garaže Palangoj skaitau Garlickio „Pilsudskį“ ir lūkuriuoju Rolando Rastausko skambučio.

    Skambina – nepažįstamas numeris. Iš Lietuvos.

    Atsiliepiu.

  • Zdravstvujte, eto vam zvonit Sergej... – saldžiu balsu prisistato.

    Mano galvoje iškart įsijungia VSD agentų įmontuoti saugikliai. Lietuviškai klausiu:

  • Kas?
  • Eto zvonit Sergej...
  • Kas?
  • Eto vam zvonit Sergej...
  • Kas? – pakartoju.
  • Vy govorite po ruski?..
  • Kas?
  • Vy govorite po ruski?
  • Kas?
  • Eto zvonit Sergej...
  • Kas?
  • Vy govorite po anglijski?
  • Kas?
  • You speek english?..
  • Kas?
  • Vy govorite po ruski?..
  • Kas?
  • Eto govorit s vami Sergej...
  • Kas?
  • „Kas kas!“ – susinervina Sergejus, jis jau nebe toks malonus.
  • Kas? – nesiliauju teirautis. – Kas?
  • Debil kakoj ta...
  • Kas?
  • Debil, bliat`! – praradęs kantrybę surinka ir atsijungia.

Padedu telefoną ant stalo. Susimąstau. Išties, turbūt paskambinęs žmogus buvo teisus.