NAIKINAMO VYRO MANIFESTAS

Gimiau 1961 metais, kai į kosmosą išlėkė Gagarinas. Tai savaime įtartina.

Iki kokių 1993 metų ir nejaučiau bėdos, kad gimiau skirtingo dydžio akimis, viena koja trumpesne 2 cm ir net abiejų pėdų po du pirštus suaugę kaip šunims labradorams, kad geriau plauktų... Aš nežinojau, kad  mano didžiausia bėda tai balta oda ir nedidelis anatominis skirtumas kabantis tarp kojų. Na gerai, nesijuokiame, normalaus dydžio skirtumas.

Taip, aš iškart viską prisipažįstu ir man visų gaila. Jei ko nebuvo gaila, tai tik mano paklydimas ir personalinė  byla. Bet juk būkime sąžiningi ir aš turiu teisę savęs gailėtis, nors esu baltas, vyras, naglas ir keistai mėgstu žiūrėti į nuogas moteris.

Bet aš su savo ydomis kovoju. Ypač smerkiu nuogas moteris. Jos tokios... Na net negaliu savais žodžiais paaiškinti, bet smerkiu labai.

Aš net bandžiau degintis iki rudumo, bet nusvilau raudona burokėlių spalva, gavau atopines odos ligas ir dabar kiūtau tyliai tokia pačia niekada nenudegančia oda.

Bet dar noriu kalbėti. Čia paskutinė Dievo dovana, kuria naudosiu iki paskutinės stiklinės. Vandens, kaip niekšiškai įtariu. Bet ar kas paklausė ko į stiklinę pripilti paskutinę minutę. Ne, niekas neklausia ir kišą tą vandenį ....Gal vis tik tuo kulminaciniu momentu geriau airiško viskio per du pirštus?

Mano galva paskutinį žodį derėtų suteikti netgi mūsų daugumai, baisiausiai prasikaltusiai visai pažangiai žmonijai. Elementarus humanizmas.

Pradėčiau taip.

Mes nebuvome blogi, mes norėjome kaip geriau.

Tai kas aplink, sukūrėme mes. Taip dabar negražu sakyti. Išsidirbinėjome tų pasaulių kūrimu tik dėl to, kad buvome pavergę kitas rases arba lytis, turėjome per daug laisvo laiko bei lėšų sukauptų neteisėtais būdais.

Taip, prisipažįstame.

Bet juk padarėme. Pasaulį, kuriame įmanoma visiems gyventi...

Kas žino ką būtų pridarę tie kiti, jei nebūtų pavergti ir išnaudojami. Ir kokias ten teises ir kam galėtume suteikti.

Ačiū už dėmesį. Nespardykite kojomis į galvą.