Nebūtina keliauti į kalnus, kad patirtum jų didybę. Nebūtina eiti pajūriu, kad pajustum vėją plaukuose. Nereikia būti įsimylėjusiam, kad suprastum jausmų sūkuryje besiblaškančias sielas. Visa tai gali dovanoti knygos! 

Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ skaitytojus pasitinka su šūkiu „Triskart daugiau įspūdžių“ ir kviečia šią vasarą skaityti, atrasti ir patirti daugiau. 

Skaitymas tampa įpročiu 

Jau vienuoliktą kartą Lietuvos bibliotekų organizuojamas skaitymo iššūkis kasmet suburia vis daugiau skaitymo entuziastų. 

„Kasmet fiksuojame naujus dalyvių rekordus, – džiaugiasi nuo pat pirmųjų metų iniciatyvos darbo grupėje dirbanti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė. – Norisi tikėti, kad skaitymas tampa ne laikina mada, o įpročiu. Daugiau nei dešimtmetį siekiame auginti visuomenės skaitymo kultūrą ir, nors susidomėjimas nuolat auga, tikime, kad Lietuva gali – ir nori! – skaityti daugiau.“ 

Pernai skaitymo iššūkį priėmė 34 tūkst. žmonių, o jį įveikė daugiau nei 28 tūkst. dalyvių. 

Trys užduotys – visiems prieinamoje skaitymo kelionėje 

Nesvarbu, kiek tau metų, kokį knygos formatą renkiesi ar kokia kalba skaitai – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vyksianti skaitymo skatinimo iniciatyva kviečia įsitraukti visus. 

Kiekviena knyga slepia savitą istoriją, žadina emocijas ir dovanoja naujus įspūdžius. Skaitymo iššūkis kviečia įveikti tris užduotis – perskaityti tris knygas – ir praturtinti vasarą. 

Šiemet dalyvių laukia tokios užduotys: 

1.Perskaityk knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai. 

Trejetas laikomas pilnatvės simboliu. Atrask knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai, ir pasinerk į joje slypinčią istoriją.  

2. Perskaityk knygą apie drąsą. 

Drąsa – gebėjimas veikti nepaisant baimės – yra viena labiausiai žavinčių savybių. Atrask istorijas, kurių herojai įkvepia ryžtu ir stiprybe.  

3. Perskaityk draugo ar draugės mėgstamiausią knygą. 

Galbūt jau seniai girdi rekomendacijas, tačiau vis pritrūksta laiko perskaityti? Dabar puiki proga atrasti istorijas, kurios žavi tavo artimuosius, ir turėti dar daugiau temų pokalbiams.  

Nori dalyvauti, bet negali skaityti įprastų spausdintų knygų? Iššūkio dalyviai užduotis galės įveikti pasirinkdami jiems tinkamiausią formatą – garsines, elektronines ar kitas prieinamas knygas. 

„Visai nesvarbu, ar knyga popierinė, garsinė, ar elektroninė – svarbiausia jos turinys, – sako iniciatyvos organizatoriai. – Sau tinkamų knygų galima rasti platformoje ibiblioteka.lt, virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) ir leidėjų platformose.“ 

Dalyvauti paprasta 

1. Nuo birželio 1 d. apsilankyk svetainėje www.vasarasuknyga.lt.
2. Užsiregistruok. 
3. Perskaityk 3 knygas pagal užduotis.
4. Perskaitytas knygas įvesk į sistemą.  

Jeigu prireiktų pagalbos, užsuk į artimiausią biblioteką. Tiek mažuose kaimeliuose, tiek dideliuose miestuose – visos Lietuvos bibliotekos pasirengusios tave lydėti skaitymo kelionėje.  

Trys ambasadoriai – trigubai daugiau pagalbos renkantis knygas 

Iššūkio dalyviams padės ne tik bibliotekos, rengiančios rekomenduojamų knygų sąrašus. Savo knygų pasiūlymus pateiks ir šiemet prie iniciatyvos prisidėję skaitymo ambasadoriai: grupės „G&G Sindikatas“ lyderis, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas (Svaras), reperis Pijus Opera ir tinklaraštininkė Nora Žaliūkė (Knygų Dama). 

Paklausti, kada randa laiko skaityti, tiek Svaras, tiek Pijus Opera paminėjo trumpas skaitymo pertraukėles. Svaras teigė, kad knygą paima vakare prieš miegą ir visada, kai valgo namie. Reperis Pijus Opera pabrėžė laiko trūkumą: „Esu labai užimtas, tad dažnai skaitau, kol laukiu susitikimo kavinėje, kol važiuoju taksi iš vietos į vietą, ryte prie kavos, naktį prieš miegą, nuobodžioje paskaitoje ar dar kur papuola. Vis dėlto, turėdamas laisvo laiko, labai mėgstu skaityti rytais, lėtai.“ 

Savo skaitymo ritualais išsiskiria Nora Žaliūkė (Knygų Dama). Moteris pabrėžia, kad skaitymas yra jos darbo dalis. „Kiekvieną mielą dieną skaitymui specialiai skiriu kelias valandas, bet man to negana! Sumigdžiusi vaikus, pasidovanoju dar valandą laiko su knyga. O jei knyga labai įtraukė, būna, atsikeliu ir anksčiau, kad spėčiau daugiau paskaityti prieš įsisukdama į rutininius darbus“, – sako ji. 

Trys iniciatyvos skaitymo ambasadoriai kviečia priimti skaitymo iššūkį, o jų knygų rekomendacijomis pagal šių metų užduotis bus pasidalinta iniciatyvos socialiniuose tinkluose. 

Prizai ir dėmesys tvarumui 

Skaitymo iššūkio dalyvių lauks įvairūs prizai. Konkurso būdu išrinkti nugalėtojai bus apdovanoti pagrindiniais didžiaisiais prizais, tačiau be dovanų neliks nė vienas dalyvis. 

„Kasmet iššūkį įveikia vis daugiau žmonių. Pernai jų buvo daugiau nei 28 tūkstančiai. Siekiame, kad kiekvienas dalyvis sulauktų bent simbolinės dovanėlės už pastangas, – sako šių metų iniciatyvos koordinatorė, Povilo Višinskio bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Justina Grigienė. – Šiemet jas pakeitėme tvaresniu sprendimu – dalyviams suteiksime 30 dienų prieigą prie atrinktų garsinių knygų platformoje „Audioteka“. Tai ir tvaru, ir dar vienas žingsnis skaitančios visuomenės link.“ 

Skaitymo iššūkį įveikusių dalyvių laukia ne tik pergalės džiaugsmas, bet ir gausybė dovanų. „Populiarėjanti iniciatyva „Vasara su knyga“ tampa vis patrauklesnė ir verslo partneriams. Vis dažniau ne mes ieškome rėmėjų, o rėmėjai atranda mus“, – džiaugiasi šią sritį kuruojanti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Šarūnė Leikienė. Pagrindinis rėmėjas – ledai „Klasika“ – dovanos net 50 ledų dėžių. Nugalėtojams taip pat atiteks garso kolonėlės, lego konstruktoriai, „Pegasas“ ir „Decathlon“ dovanų čekiai, „Gera dovana“ įspūdžių kortelės, vigvamai, momentinis fotoaparatas ir net dviračiai. Papildomų dovanų sulauks ir socialiniuose tinkluose vykstančių konkursų dalyviai. 

Visa informacija apie skaitymo iššūkį – „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose bei interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt.  

Iniciatyvą „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. Iniciatyva „Vasara su knyga“ finansuojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis. 

Akcijos draugai: virtuali biblioteka ELVIS, IBBY Lietuvos skyrius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, iniciatyva „Biblioteka visiems“. 

Informacinis partneris – LRT. 

Rėmėjai: „Alma littera“, „Audioteka“, „Bags & more“, „Formosa“, „Forum Cinemas“, „Gera dovana“, „Julius Meinl“, „Kitos knygos“, „Klasika ledai“, „Kuoka“, „Lieta dėlionės“, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Mano tapyba“, „Misteris Pinkmanas“, „Mokslo bazė“, „Muilo virtuvė“, „Nieko rimto“, „Puoškis lietuvškai“, „Vilnius – Europos žalioji sostinė“, „VITAPUR“, „Skilsas“. 

1 d.

1936 m. birželio 1 d. įkurtas Miškų departamento terpentino ir kanifolijos fabrikas. Dabar AB „Alytaus chemija“.

1936 m. birželio 1 d. atidaryti džiovininkų vasaros sanatorijos pastatai (buvusi Alytaus tuberkuliozės ligoninė, dabar  – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Tuberkuliozės skyrius).

4 d.

1986 m. birželio 4 d. įkurtas sporto klubas „Margiris“.

2011 m. birželio 4 d. AB Lietuvos paštas išleido du pašto ženklus Alytaus kraštotyros muziejui.

2016 m. birželio 4 d. atidarytas naujasis pėsčiųjų ir dviračių „Baltosios rožės“ tiltas.

8 d.

1896 m. birželio 8 d. Pitsburge (JAV) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, šaulys, ugniagesys, visuomenės veikėjas Antanas Petruškevičius. 1926–1933 m. XIX Alytaus šaulių rinktinės vadas, 1930–1933 m. Alytaus apskrities ugniagesių vadovas. Mirė 1942 m. lapkričio 21 d. Sverdlovsko kalėjime (Rusija).

9 d.

1951 m. birželio 9 d. Alytuje gimė gydytojas endokrinologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras Valentinas Matulevičius (Anzelmo Matučio sūnus).

14 d.

1941 m. birželio 14 d. sovietinė valdžia įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Iš Alytaus apskrities ištremta apie 500 gyventojų.

1961 m. birželio 14 d. Alytuje gimė biomedicinos mokslų daktaras Edmundas Kaduškevičius.

15 d.

1581 m. birželio 15 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises – miestas gavo savivaldos privilegiją ir herbą – baltą rožę raudoname lauke, Lietuvos rūmų iždininką Teodorą Skuminą Tiškevičių paskyrė Alytaus miesto vaitu.

1991 m. birželio 15 d. surengta pirmoji miesto šventė. Įteiktos pirmosios kultūros premijos – knygos „Sušaudytos dainos“ autorių kolektyvui ( V. Ledas, H. Rimkus, Z. Bulgakovas), audėjai Julijai Platūkienei (dailės srityje) ir chorui „Putinas“.

18 d.

1966 m. birželio 18 d. Pocelonių k., Alytaus r., gimė fotografas, Alytaus fotografų klubo vadovas Stasys Šmigelskas.

1896 m. birželio 18 d. Varšuvoje gimė visuomenės veikėja, rašytoja Vanda Janavičienė-Hunsdorfer (slap. Vanda Rauda), 1923–1935 m. Lietuvos vaiko draugijos Alytaus skyriaus pirmininkė. Mirė 1968 m. spalio 23 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose.

20 d.

1951 m. birželio 20 d. Alytuje gimė politikos ir visuomenės veikėja Laima Vincė Kirkliauskienė. 2006–2015 m. Piliakalnio pagrindinės mokyklos direktorė, nuo 2015 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė.

1981 m. birželio 20 d. atidarytas Kraštotyros muziejus.

21 d.

1956 m. birželio 21 d. Stebeikių kaime, Panevėžio rajone, gimė gydytoja Regina Grigaravičienė, 2007–2011 m. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė.

1956 m. birželio 21 d. Krasnojarske (Rusija) gimė žurnalistė Dalia Paulauskaitė. 2007–2009 m. Alytaus miesto savivaldybės mero patarėja, nuo 2009 m. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė.

22 d.

1941 m. birželio 22 d. Alytų okupavo Vokietijos kariuomenė. Mieste sugriauta virš 300 gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Ties Kaniūkų tiltu įvyko vienas didžiausių tankų mūšių. Jame kovėsi Vokietijos Vermachto 20-oji ir 7-oji tankų divizijos bei Raudonosios armijos 5-oji tankų divizija.

23 d.

1941 m. birželio 23–24 d. vokiečių kariai sušaudė apie 200 Alytaus gyventojų.

30 d.

1951 m. birželio 30 d. Kružiūnų kaime, Alytaus rajone, gimė lietuvių pramonininkas, verslininkas, vadybininkas Vaclovas Šleinota. 1987–1990 m. Panevėžio „Lietkabelio“ gamyklos direktorius, 1990–1991 m. pramonės ministro pavaduotojas, 1991–1992 m. ekonomikos ministro pavaduotojas, 1992–1993 m. pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas, 1994–2006 m. AB „Vingis“ generalinis direktorius. Mirė 2024 m. liepos 2 d.

Alytaus miesto dienų išvakarėse, mylimas ir laukiamas kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras pakvies visus savo kūrybos gerbėjus į muzikinį-poetinį susitikimą. Birželio 11 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečias pristatys naujausią savo knygą „Veisiejų krašte – su paukščiais ir paukštukais“, gros ir dainuos.

Knyga-albumas „Veisiejų krašte su paukščiais ir paukštukais“ – eiliuoti tekstai apie Dzūkijos Veisiejų krašto sparnuočius. Puikios kokybės leidinyje net 117 dailininkės Aurelijos Ozolinios nupieštų Veisiejų krašto paukščių bei tiek pat Alberto Antanavičiaus sukurtų tekstų giesmininkams. Tai leidinys, įdomus pažintine prasme tiek mažam, tiek suaugusiam.

„Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug pasako, visų pirma apie jo aistrą eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose – ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo kaip moka – ir jam sekasi“, – apie cikrinį dzūką Albertą pasakoja rašytojas Juozas Šikšnelis.

Kviečiame į jaukų dainuojamosios poezijos vakarą!

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje gimusi iniciatyva „Pelėdžiukas Alytėlis“ subūrė mažuosius skaitytojus pažinti savo miestą per knygą, kūrybą ir bendrystę. Šios idėjos autorė – bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Ilona Krupavičienė.

Iniciatyva įkvėpta Birutės Malaškevičiūtės knygos „Kaip Alytėlis Alytų pažino“, pasakojančios apie smalsųjį pelėdžiuką Alytėlį ir jo kelionę po Alytų, siekiant išsiaiškinti, kodėl jį tėveliai pavadino tokiu neįprastu vardu. Simboliška pelėdžiuko kuprinė iškeliavo į Alytaus Senamiesčio pradinę mokyklą, kur antrokai kartu su mokytojomis skaitė šią knygą.

Perskaitę istoriją apie pelėdžiuką, vaikai įvykdė ir kūrybinę užduotį – nupiešė savo mėgstamiausią Alytaus miesto vietą ir trumpai ją aprašė. Ši iniciatyva ne tik tapo skaitymą skatinančia veikla, bet ir padėjo vaikams artimiau pažinti gimtąjį miestą, pasidomėti jo istorija.

Baigiamasis iniciatyvos renginys „Pelėdžiukai ir kanklės“ vyko Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parke. Į šventę buvo pakviestos visos iniciatyvoje dalyvavusios Senamiesčio pradinės mokyklos antrokų klasės. Renginio metu eksponuoti vaikų piešiniai kvietė pažvelgti į Alytų mažųjų akimis – spalvingai, išradingai ir kūrybiškai.

Renginį žaismingai ir įtraukiančiai vedė Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė. Šventę pradėjo dvi jaunosios kanklininkės iš Alytaus muzikos mokyklos (kanklių mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė). Šis muzikinis pasirodymas parinktas ne atsitiktinai – 2026 m. Lietuvoje yra paskelbti Kanklių metais.

Vėliau gidė ir knygos autorė Birutė Malaškevičiūtė vaikams artimiau pristatė pelėdžiuko Alytėlio personažą bei jo istoriją. Mažųjų laukė ir smagūs žaidimai – „Diena–naktis“ bei „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip pelėdos daro“, įsukę vaikus į tikrą linksmybių sūkurį.

„Norisi manyti, kad ši skaitymo skatinimo ir Alytaus pažinimo iniciatyva suteikė mažiesiems alytiškiams įdomių žinių apie savo miestą, knygos puslapiais smagiai keliaujant kartu su pelėdžiuku Alytėliu. Galbūt perskaityti pasakojimai įkvėps mažuosius alytiškius dar smalsiau pažinti savo miestą, naujai pažvelgti į jau matytas vietas ir pasidžiaugti savo žiniomis“, – mintimis dalijosi iniciatyvos sumanytoja Ilona Krupavičienė.

Šventės pabaigoje visi dalyviai sulaukė saldaus siurprizo, o renginys tapo gražiu iniciatyvos užbaigimu, palikusiu daug šiltų emocijų tiek vaikams, tiek organizatoriams.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į filmo peržiūrą Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Birželio 3 d. 16 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Primatologių trijulė“.

Taip pat primename, kad birželio mėnesio filmas užbaigs „Sengirės kino“ pavasario sezoną. Vasarą ilsėsimės ir su naujais filmais apie aplinkosaugą ir gamtą sugrįšime nuo rudens, tad laukite naujienų!

Primatologių trijulė („Trimates“, rež. Mark Starowicz, Caitlin Starowicz, 2020, Kanada, JAV, 2 serijos po 60 min., anglų kalba su lietuviškais subtitrais):

Dviejų moterų kartų istorija: jaunųjų primatologijos pionierių – Jane Goodall, Dian Fossey ir Birutės Galdikas – kurios prieš daugiau nei pusę amžiaus išvyko į džiungles gyventi kartu su artimiausiais mūsų giminaičiais – didžiosiomis beždžionėmis.

Tai taip pat pasakojimas apie kartą, kuri skaitė jų straipsnius, buvo pakerėta jų istorijų ir pasiryžusi sekti tais pačiais tolimais keliais. Filmas kviečia pasinerti į Ugandos, Borneo ir Kongo džiungles bei kalnus, tyrinėjant svarbiausių mokslinių tyrimų ribas ir žmogaus kilmę.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

Sengirės kinas – kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje vykstančios „Sengirės kino“ savaitės metu daugiau nei 80 ekranų įvairiuose miestuose ir miesteliuose rodo dokumentinį kiną apie gamtą ir jos saugojimą, lydimą požiūrį plečiančių mokslininkų pristatymų.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.

Birželio 5 d. 17.15 val. kviečiame į alytiškio Kęstučio Ptakausko fotografijų parodos „Paukščiai. Metų ratas“ atidarymą, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Parodoje pristatomas apie 50 fotografijų ciklas, kuriame paukščių pasaulis atsiskleidžia per keturis metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Autoriaus fotografijose paukščiai tampa ne tik gamtos grožio liudytojais, bet ir metų kaitos, laukimo, ištvermės bei gyvybės trapumo simboliais.

Parodoje taip pat bus eksponuojamos dar neviešintos pastarųjų metų fotografijos: jautri grifų istorija su virvele ir dramatiška lingės bei peslio dvikova.

Tai jautrus pasakojimas apie paukščius, gamtos ritmą ir akimirkas, kurios atsiveria tik kantriam ir pagarbiu žvilgsniu gamtą stebinčiam žmogui.

Trumpas autoriaus pristatymas

Kęstutis Ptakauskas – bonsai meistras, japoniškų sodų kūrėjas, Japonijos kultūros puoselėtojas ir gamtos fotografas. Jo kūryboje svarbus kantrus žvilgsnis į gamtą, pagarba gyvybei ir gebėjimas pastebėti tylias akimirkas, kurios dažnai lieka nepamatytos. Fotografuodamas paukščius autorius ieško metų laikų ritmo, šviesos, judesio ir laukinės gamtos istorijų.

Kviečiame atvykti ir pamatyti sparnuotą paukščių pasaulį visais keturiais metų laikais!

„WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitę“, kurios metu alytiškiai turėjo išskirtinę galimybę geriau pažinti Japonijos kultūrą ir tradicijas, vainikuos projekto baigiamasis renginys. Gegužės 27 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis Lietuvoje gyvenanti japonė Rio Kajihara, kitiems dar geriau žinoma kaip Tinginėlė japonė.

„Tinginėlė japonė“ yra populiari turinio kūrėja socialiniuose tinkluose (TikTok, YouTube, Instagram), kuri žavi lietuvius savo kasdienybe Lietuvoje, lietuvių kalbos mokymusi ir kultūrų skirtumais. Ji rodo savo kasdienybę ir gyvenimą Vilniuje, gamina lietuviškus patiekalus ir dalijasi japonų kultūros ypatumais. 

Rio apie save: „Lietuvoje mokau japonų kalbos ir kuriu trumpus vaizdo įrašus kaip „Tinginėlė japonė“. 2019 m. studijavau Kaune, o 2024 m. vėl grįžau į Lietuvą. Šiuo metu mokausi lietuvių kalbos. Mėgstu bendrauti su žmonėmis ir kasdien mokausi lietuvių kalbos, kalbėdama lietuviškai.“

Nepraleiskite progos gyvai susitikti su Rio Kajihara ir išgirsti apie jos gyvenimą tarp dviejų kultūrų!

Projektą „WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitė“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Nijolė Giedraitienė – ilgametė Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos administracijos ir archyvo darbuotoja. Šiandien, minint Tarptautinę žavėjimosi augalais dieną, nusprendėme pakalbinti Nijolytę ir pasiteirauti jos apie meilę rožėms bei netikėtai atrastą ryšį tarp gėlių ir knygų.   

Kokia yra gražiausia (geriausia) darbo bibliotekoje dalis?

Gražiausia darbo bibliotekoje dalis man yra jausmas, kad bent kažkiek prisidedu prie žmonėms svarbios vietos kūrimo.

Nors mano darbas administracinis, smagu matyti gyvą bibliotekos kasdienybę — renginius, susitikimus, ateinančius žmones ir jausti bendruomenės pulsą. Biblioteka šiandien yra daug daugiau nei knygos — tai jauki erdvė bendravimui, mokymuisi ir kultūrai.

Kokia knyga ar autorius Jums paliko didžiausią įspūdį?

Esu perskaičiusi daug įdomių knygų, tačiau labiausiai įsiminė Majgull Axelsson romanas „Balandžio ragana“. Tai istorija, pasižymintis didele įtaiga ir atviru jausmingumu. Romane gyvenimas vaizduojamas nepagražintas – toks, koks ir yra. Ši knyga paliko gilų įspūdį, gal todėl, kad ją skaičiau labai jautriu savo gyvenimo laikotarpiu. Nors kūrinys, sakyčiau, vienas iš sunkesnių, bet rekomenduočiau jį perskaityti.

Kokias knygas dažniausiai renkatės skaityti savo malonumui ir ką rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam?

Skaitau įvairaus žanro knygas — mėgstu istorinius romanus, psichologines dramas, gyvenimiškas istorijas, kriminalinius romanus. Man patinka knygos, kurios leidžia geriau suprasti žmones, jų pasirinkimus ir skirtingus gyvenimo laikotarpius, o perskaičius paliečia jausmus ir dar ilgai išlieka mintyse. Nemėgstu tik fantastinės literatūros — ji man artima mažiausiai.

Savo darželyje auginu apie 130 rožių, visos skirtingų veislių ir pavadinimų. Turiu vijoklinių, hibridinių arbatinių, floribundinių, krūminių bei japoniškų rožių iš „Rosen Tantau“, „Harkness“, „Bedard“, „Delbard“ ir kitų selekcininkų, taip pat nemažai Davido Austino rožių. Rožių veisėjai jas dažnai pavadina žymių žmonių vardais, literatūros kūrinių ar jų herojų vardais, todėl man tapo įdomu ne tik pačios rožės, bet ir istorijos, slypinčios už jų pavadinimų. Taip atradau savitą būdą skaityti – per rožes.

Jei rožė pavadinta žymaus žmogaus vardu, ieškau informacijos apie jį, jei literatūros kūrinio – skaitau knygą. Pavyzdžiui, „The Mill on the Floss“ (Džordž Eliot romanas „Malūnas ant Floso“) rožės pavadinimu pažymėtą kūrinį teko užsisakyti per mūsų bibliotekos tarpbibliotekinį abonementą, nes jo nebuvo visose Alytaus bibliotekose. Perskaičiau – labai patiko, rekomenduočiau ir kitiems skaitytojams.

Su rože „Emily Brontë“ susidomėjau ir pačia rašytoja – peržiūrėjau biografinį filmą apie ją bei romano „Vėtrų kalnas“ ekranizaciją. Sužinojau, kad ji buvo nepaprastai stipri ir ištverminga asmenybė. Manau, kad ir mano rožė stipri – ji jau atlaikė dvi lietuviškas žiemas. Skaitytojams, tikiu, patiktų, ne tik filmas, bet ir knyga.

Su rože „The Lark Ascending (Kylantis vieversys)“ atradau ir Ralfo Vono Viljamso kūrinį – simfoninę poemą „Kylantis vieversys“. Kadangi mėgstu klasikinę muziką, šis kūrinys man labai patiko – rekomenduočiau jo pasiklausyti ir kitiems.

Vasarą ir pavasarį daug laiko skiriu rožėms, todėl skaitymui lieka mažiau laiko – šį „žaidimą“ palieku rudeniui ir žiemai, kai dar laukia labai daug neatrastų istorijų.

Skaitytojams rekomenduočiau paskaityti romanus: „Kai gervės skrenda į pietus“ (Lisa Ridzén), „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos: devyneri metai pragare“ (Eunsun Kim, Sébastien Falletti), „Maria Callas“ (Michelle Marly), „Vandens pažadas“ (Abraham Verghese), „Mažas gyvenimas“  (Yanagihara, Hanya).

Iš kur atsirado meilė gėlynams ir rožėms?

Gal pasirodys labai juokinga, bet dabar pagalvojau, kad viskas prasidėjo nuo vaikystėje pasodintos pupos, nuo pievoje žydinčių gėlių. Visada norėjau turėti darželį, dabartinį paveldėjau iš anytos, bet jau iš esmės jis pasikeitęs. Mes gyvename daugiabučiame name. Kaip ir visi mūsų kaimynai, turime nedidelį žemės plotelį, kuriame sodiname ne tik daržoves, vaismedžius, bet ir gėles. Visos kaimynės – galėčiau drąsiai pasakyti – tikros gėlininkės. Jos turi ne tik savo darželius, bet ir puoselėja namo aplinką: sodina gėles, dekoratyvinius augalus, juos prižiūri. Visas gėles myliu, džiaugiuosi jų žydėjimu, o labiausiai džiaugiuosi rožėmis, laukiu pražįstant kiekvienos rožės. Šiemet jos žiemojo, kaip kolegė važiuodama pro šalį pastebėjo „palapinėse“. Neseniai dar tik atidengtos, visos gražios žaliuoja, krauna pumpurėlius – jeigu neužpuls ligos ar kenkėjai, sulauksime gražaus žydėjimo. Rožė – išskirtinė gėlė, ją galima atpažinti pagal žiedą, kvapą, ja gėrėtis, dovanoti draugams. O gal net smagiausia tai, kad paklausus anūkėlio, kokia gėlė jam gražiausia, jis atsakė – rožė. O kai paaugs mažoji anūkėlė, bus įdomu išgirsti ir jos atsakymą.

Ar turite mėgstamiausią rožių veislę?

Visas rožes myliu, bet gal labiausiai patinka Davido Austino rožės. Praėjusiais metais man gražiausios buvo: Royal Jubilee, Wollerton Old Hall, Desdemona, Emily Bronte. Kitų žydėjimo turėčiau sulaukti šiemet, gal kuri taps šių metų mano favoritė.

Ką Jums suteikia laikas sode ar tarp gėlių?

Nors nelabai turiu jėgų ir kartais pritrūksta laiko, man patinka dirbti darže, savo gėlyne — kiekvieną vakarą einu pasižiūrėti, kaip mano „gėlynėlis-rožynėlis“ gyvuoja. Darbas su žeme ramina, atpalaiduoja po dienos rūpesčių ir suteikia vidinę ramybę bei pusiausvyrą.

Jei galėtumėte apibūdinti save viena gėle – kokia ji būtų?

Rožė – jautri visiems metų laikams gėlė, reikalaujanti daug meilės, laiko ir nuolatinio rūpesčio. Jei save apibūdinčiau viena gėle, būčiau tokia pati – jautri, bet gyva.

Koks mažas kasdienis dalykas Jus pradžiugina?

Šiltas žodis, anūkėlių juokas ir pražydusi rožė mano darželyje.

Kokią vietą Lietuvoje rekomenduotumėte aplankyti pavasarį ar vasarą?

Lietuvoje pavasarį ar vasarą rekomenduočiau aplankyti botanikos sodus ar dvarų parkus, ypač rožynus jų žydėjimo metu. Man labai patiko ir Dubingių miestelis Molėtų krašte — ramus, gražios gamtos apsuptas, istorija ir ežerais turtingas Lietuvos kampelis.

Ko palinkėtumėte bibliotekos lankytojams?

Bibliotekos lankytojams palinkėčiau atrasti knygas, kurios ne tik sudomintų, bet ir paliestų širdį, įkvėptų ar padėtų bent trumpam sustoti kasdienybės skubėjime. Taip pat linkėčiau nebijoti skaitymą atrasti netikėtais būdais – galbūt net per rožes, jų pavadinimus, istorijas ar žmones, kurių vardus jos nešioja. Kartais netikėčiausi dalykai atveda prie gražių istorijų, naujų autorių ar dar nepažintų pasaulių. Bibliotekoje kiekvienas gali rasti kažką artimo sau — knygą, renginį, bendravimą ar tiesiog jaukią akimirką.

Nuotraukose – ne tik Nijolės išpuoselėti gėlynai, bet ir jos beveik 92 metų mamytė. Jos abi turi gražią tradiciją – dukra mamai kasmet savo gėlių darželyje surengia fotosesiją tarp spalvingų, kvepiančių žiedų.