Nes kalbų mokytis – lengva ir įdomu! Kviečiame alytiškius į susitikimą su poliglotu Gediminu Degėsiu ir į pirmąją lengviausios kalbos ESPERANTO pamoką. Renginys vyks balandžio 22 d. (trečiadienį), 17 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).

„Užsienio kalbos grindžia naujus kelius mūsų pažinimui, atskleidžia erdves, kuriose mūsų mąstymas dar nepabuvojo. Tad kiek pabodusį lokalumą paverskime proto mankšta, kitų kultūrų ir pasaulėžiūrų atradimo nuotykiu“, – į susitikimą kviečia alytiškis, esperantininkas, keliautojas, poetas Gediminas Degėsys.

Kviečiame ir mes – atrasti bei pažinti naujus dalykus!

2 d.

1736 metų balandžio 2 dieną gaisras nuniokojo Pirmą Alytų.

15 d.

1956 metų balandžio 15 dieną Pivašiūnuose, Alytaus rajone, gimė Lietuvos kino teatro ir kino aktorius, Kultūros ir meno premijos laureatas Sigitas Jakubauskas. 1977 metais baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Dirbo Šiaulių dramos teatre. 2018 metais sukūrė Juozapo personažą Alytaus miesto teatro spektaklyje „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“ (rež. Arvydas Lebeliūnas). Vaidybiniame filme „Labas rytas, Alytau!“ (rež. Arvydas Kinderis) atliko pagrindinį vaidmenį. Mirė 2025 metų sausio 8 dieną Šiauliuose.

1946 metų balandžio 15 dieną Butrimiškių kaime, Alytaus rajone, gimė sporto žurnalistė, konkurso „Auksinė plunksna“ laureatė, Aleksandro Krukausko premijos laureatė (2008), knygų sporto tema autorė, Lietuvos 80 m. barjerinio bėgimo čempionė, daugkartinė prizininkė Marytė Marcinkevičiūtė.

17 d.

1941 metų balandžio 17 dieną Kaune gimė gydytoja kardiologė Sigita Lipovienė-Narbutaitė. Nuo 2011 m. gyveno Vilniuje, rašė atsiminimų knygas. Mirė 2017 metais Vilniuje.

1991 metų balandžio 17 dieną įkurta Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinė (dab. KASP Dainavos 1-oji rinktinė). Rinktinės vadu paskirtas Arūnas Dudavičius.

18 d.

1906 metų balandžio 18 d. Rymiškių kaime, Smilgų valsčiuje, Panevėžio apskrityje, gimė rašytojas, pedagogas, vertėjas Jonas Šukys. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete prancūzų filologiją, po studijų mokytojavo Sedoje, Alytuje, Kaune, gilino žinias Sorbonoje. Mirė 1987 metų sausio 31 dieną.

1931 metų balandžio 18 dieną Kampiškių kaime (dab. Prienų r.) gimė biologas, rašytojas, pedagogas, kolūkio pirmininkas Pranas Sasnauskas. 1972 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, dirbo Butrimonių vidurinės mokyklos direktoriumi, nuo 1975 m. – Alytaus rajono Obelijos kolūkio pirmininku. Mirė 2011 metų rugsėjo 30 dieną.

22 d.

1931 metų balandžio 22 dieną pašventinti statomo Alytaus apskrities valdybos pastato pamatai. Šventino klebonas kunigas P. Baltrušaitis.

23 d.

1906 m. balandžio 23 dieną Meškučiuose, Marijampolės apskrityje, gimė pedagogas, kalbininkas Stasys Barzdukas. 1941–1944 m. Alytaus gimnazijos direktorius, pasaulio lietuvių bendrijos valdybos penktasis pirmininkas (1969–1973), 1973 m. Vašingtone (JAV) išrinktas Pasaulio lietuvių bendruomenės garbės pirmininku. Mirė 1981 metų rugsėjo 13 dieną Klivlende, JAV.

26 d.

1926 metų balandžio 26 dieną Virbalio parapijoje gimė publicistas, poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Stasys Kudirka. Mirė 2007 metų rugsėjo mėnesį.

1796 metų balandžio 26 dieną Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Daugams Magdeburgo teises ir herbą.

27 d.

1946 metų balandžio 27 dieną Alytuje gimė Kauno technologijos universiteto docentas Ramutis Krančiukas. Mokėsi Alytaus vidurinėje ir muzikos mokyklose, studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) Mašinų gamybos fakultete. Parengė daugiau kaip 60 mokslo ir mokymo metodikos darbų, 3 išradimų autorius. Literatūroje pradėjo reikštis nuo 1980 metų.

1976 metų balandžio 27 dieną Dauguose, Alytaus rajone, gimė literatė, barmenė Gitana Doškutė-Juonienė. 2002 metais išvyko gyventi ir dirbti į Italiją.

28 d.

1931 metų balandžio 28 d. gimė ilgametis Alytaus vyno ir šampano gamyklos (dabar „Alita“) generalinis direktorius Juozas Daukšys. Tituluojamas lietuviško šampano krikštatėviu, Alytaus miesto garbės pilietis (2013 m.). Mirė 2023 metų rugsėjo 8 dieną Alytuje.

29 d.

1881 metų balandžio 29 dieną Raižiuose, Butrimonių valsčiuje, Trakų gubernijoje (dab. Alytaus r.), gimė Raižių mečetės imamas Adomas Chaleckas. Mirė 1965 metų birželio 21 dieną Raižiuose.

30 d.

1931 metų balandžio 30 dieną Mokolų Naujienos kaime, Marijampolės apskrityje, gimė pedagogė, poetė, dramaturgė, prozininkė Salomėja Kaknevičienė. Vilniaus pedagoginiame institute įgijo anglų kalbos mokytojo specialybę. Gyvena Punioje, Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“ ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė.

Skaitomiausių bibliotekų autorių tandemas sugrįžta! Balandžio 9 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks Irenos Buivydaitės ir Jolitos Herlyn antrojo bendro kūrinio – romano „Tango šokamas dviese“ pristatymas.

Antroji moterų kartu sukurta istorija pulsuoja argentinietiškojo tango siautuliu, stebina kino filmo vertais siužeto posūkiais ir, kaip visada, artimais bei atpažįstamais likimais. Tai istorija apie lemtingus pasirinkimus, santykių meno subtilybes, draugystę, kaltę, atleidimą ir, žinoma, apie meilę bei pastangas mokytis tango šokti dviese.

Apie knygą:

Ak, ta Buenos Airių magija! Klaidžiojimai senamiesčio labirintais, bučiniai po žibintais… Ir tango, tango, tango – kavinėse, šokių aikštelėse ir tiesiog gatvėje, vos pasigirdus geismingiems akordeono garsams...

Meilė tango šokiui jaunystėje nuvilioja choreografę Lijaną, o vėliau ir jos dukrą Gedvilę, į Argentiną. Ten, kur muzika kaitina kraują, įsiplieskia ir aistra partneriui. O Gedvilės anyta Nomeda studentavimo laikais nuotykių troškulį malšina kelionėse į Jugoslaviją su gerokai vyresniu Manfredu. Atrodo, kad tarp jų įsižiebusi kibirkštis turėjo baigtis kaip pasakoje: „ilgai ir laimingai…“.

Tačiau likimas, sveikas protas ir tetos iš Argentinos slaptas planas viską sudėlioja savaip.

Trys moterys. Trys likimai:

Lijana seniai suprato, kad kartais neverta trokšti nepasiekiamos žvaigždės, kai šalia tyli, bet tikra ir patikima meilė.

Gedvilė mano, kad santuoka tėra nepavykęs eksperimentas, ir nusprendžia atgaivinti Argentinoje užgimusią aistrą bei romantiką.

Nomeda kapstosi po praeitį ir ieško kaltų dėl nutrūkusio ugningo santykių tango, nespėjus iki galo susišokti su partneriu.

Ar įmanoma pasimokyti iš tėvų klaidų, ar esame pasmerkti jas kartoti? Kas sugriauna šeimas, o kas padeda jas išsaugoti?

Kviečiame į naujausios gyvenimiškų istorijų meistrių knygos sutiktuves!

Kovo 16–18 dienomis 10 Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų specialistų dalyvavo darbo stebėjimo vizite Ogrės centrinėje bibliotekoje, Latvijoje. Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką šioje kelionėje atstovavo Jaunimo erdvės vyresn. bibliotekininkė-edukatorė Viktorija Juškienė. Šio vizito tikslas – stiprinti bibliotekininkų profesines kompetencijas suaugusiųjų švietimo, bendruomenės telkimo ir inovatyvių bibliotekos paslaugų srityse.

Darbo stebėjimo vizitas Latvijoje truko tris dienas, jo metu lankytasi Ogrės centrinėje bibliotekoje bei mažesnėse Ogrės regiono bibliotekose – Ikšķilės, Lielvārde ir Lāčplėsio bibliotekose. Pirmąją dieną dalyviai gilinosi į suaugusiųjų švietimo veiklas, skaitmeninius sprendimus ir tvarumo principus, stebėjo edukacines programas bei technologijų taikymą bibliotekos paslaugose. Taip pat susipažinta su inovatyviomis mokymosi priemonėmis, bendruomenės įtraukimo praktikomis ir mobiliosios bibliotekos veikla.

Antrąją dieną dėmesys skirtas mažesnių bibliotekų veiklai ir jų orientacijai į konkrečias tikslines grupes, ypač vaikus ir šeimas, bei gebėjimui lanksčiai prisitaikyti prie bendruomenės poreikių. Dalyviai analizavo paslaugų organizavimą, edukacinius metodus ir dalyvavo kūrybiniame pasakojimo (storytelling) užsiėmime muziejuje.

Trečiąją dieną Ogrės centrinėje bibliotekoje stebėtos skaitymo skatinimo veiklos vaikams ir jaunimui, išbandytos kūrybinės bei knygų restauravimo dirbtuvės. Vizito metu išryškėjo bibliotekos skiriamas dėmesys mokymuisi visą gyvenimą, skaitmeniniam ir informaciniam raštingumui bei bendruomenės įtraukimui.

Darbo stebėjimo vizito dalyvė, bibliotekininkė Viktorija Juškienė ne tik žavėjosi modernia, tvaria, šiuolaikiška ir atliepiančia vartotojų poreikius Ogrės centrine biblioteka, bet ir džiaugėsi galimybe pasikalbėti apie darbinius rūpesčius ir džiaugsmus su kaimyninės šalies bibliotekininkais: „Tikrai buvo naudinga su kolegomis iš Latvijos pasidalinti ne tik gerąja patirtimi, bet ir iššūkiais, su kuriais susiduriame dirbdami bibliotekoje, taip pat pasikeisti idėjomis, pasidalinti savo veiklų pavyzdžiais“.

Apibendrinant, vizitas suteikė praktinių žinių apie edukacinių veiklų organizavimą, tikslinių grupių poreikių analizę ir inovatyvių paslaugų kūrimą, o įgytos patirtys bus pritaikomos Lietuvos bibliotekose stiprinant jų veiklą ir paslaugų kokybę.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis turinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.

Balandžio 15 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks Rimanto Kmitos popromano „Editas kompleksas. Normalūs žmones nesišypsa“ pristatymas. Tai vieno populiariausių lietuvių literatūros kūrinių „Pietinia kronikas“, tapusio ir žiūrimiausiu filmu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, pasakojimas kito veikėjo akimis.

Apie knygą:

Akivaizdu, kad paauglio vaikino ir jo išgyvento laiko istoriją šiaulietiškai pasakojantis romanas „Pietinia kronikas“ peržengė literatūros ribas ir tapo reiškiniu – iš romano išaugo į filmą, ekskursijas, stalo žaidimus, vėliau įžengė į Šiaulių ir Niujorko teatrų scenas su spektakliu „Šok, Edita, šok“. Kaip tik Editos personažas prabyla naujausiame Rimanto Kmitos romane „Editas kompleksas“ – čia savo versiją pasakoja dėl kino ir meilės išprotėjusi Pietinia rajono mergina, rankoje laikanti VHS kasetę.

„Iš pirmo žvilgsnio tai istorija apie septyniolikmetę merginą, įsimylėjusią vaikiną iš to paties daugiabučių kiemo. O iš tikrųjų – apie tai, ką reiškia augti, kai nemoki pasakyti, ką jauti, kai „Purvini šokiai“ ir kiti filmai netikėtai padeda suprasti, kas yra meilė, kūnas ir tu pati. Su humoru ir melancholija, kitaip nelabai ir moku, pasakoju, kaip ištrūkę iš sovietinio raugo norėjome greičiau pasiekti savo svajones ir būti mylimi. Bet nežinojome, kaip išsilaisvinti iš mus persekiojančio senovinio balandėlių kvapo, kaip išsakyti jausmus ir atrasti savo kelią. Norėčiau būti ta Editos draugė, kuri ją apkabina ir sako: „Gluše tu, gluše“. Ir dar – norėjau parašyti istoriją apie tikro gyvenimo alkį. Šitas jausmas nedingsta iki šiol.“

Rimantas Kmita

Apie autorių:

Gimęs 1977 m. Šiauliuose, Rimantas Kmita šiandien – vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuvių kultūros balsų. Literatūrologas, rašytojas, mokslininkas, kūrybinio rašymo dėstytojas, radijo laidų autorius – šis žmogus savo veikla jungia akademinį pasaulį su populiariąja kultūra, tarmę su modernumu, praeitį su dabartimi.

Plačiausią skaitytojų auditoriją jis pasiekė 2016 m., išleidęs romaną „Pietinia kronikas“ kuriame šiaulietiška tarme pasakojama augimo, sovietmečio šešėlių ir miesto tapatybės istorija. Knyga tapo Metų knyga, pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, o 2025 m. buvo ekranizuota. Šis kūrinys padėjo Šiauliams iš naujo įgyti kultūrinį balsą, o šnekamoji kalba – literatūrinę vertę.

Autorius pasiruošęs atsakyti į visus – net ir painiausius – Jūsų klausimus. Kviečiame!

Balandžio 8 d., 17 val., organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse pristatys knygą „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Susitikimas su autore vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Apie knygą:

Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Apie autorę:

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

Kviečiame ateiti, išgirsti, užduoti rūpimus klausimus ir drauge ieškoti būdų, kaip kurti atviresnę bei empatiškesnę aplinką mums visiems.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Bendrojoje skaitykloje (Seirijų g. 2) įrengta knygų lentyna, kurioje skaitytojai ras knygas lengvai suprantama kalba. Šias knygas galite skolintis į namus lygiai taip pat kaip ir kitus bibliotekoje esančius leidinius.

Lengvai suprantama kalba reikalinga žmonėms, kuriems yra sunku skaityti ir suprasti įprastus tekstus (pvz. turintiems demenciją, intelekto negalią, patiriantiems suvokimo ar dėmesio koncentravimo sunkumų, besimokantiems lietuvių kalbos).

Knygose, parašytose lengvai suprantama kalba, sakiniai yra trumpi, vartojami paprasti žodžiai, o tekstas yra aiškus. Tokia kalba parašytas tekstas nėra tikslus originalaus kūrinio pasakojimo atitikmuo. Tai bandymas leisti skaitytojams susipažinti su tuo, kas yra originalus kūrinys.

Balandžio 1 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) alytiškė (šiuo metu gyvenanti emigracijoje) Julija Miliūtė-Uselienė pristatys ilgai brandintą, gyvenimiškomis patirtimis paremtą romaną „Apgaulinga gyvenimo moneta“.

Ši knyga Julijai Miliūtei – ketvirtoji. Jei pirmosios trys jos knygos pasakojo apie autorės gyvenimą emigracijoje, sunkumus, kuriuos jai teko patirti, tai šis naujasis romanas, turintis autobiografinių bruožų, atskleidžia vienos Lietuvos kaime gyvenančios šeimos istoriją, vaizduoja sudėtingus ir kartais labai dramatiškus tos šeimos narių likimus.

Julija Miliūtė dar 2000 metais išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Emigracijoje rašymas jai buvo tarsi pokalbiai su vaikais, artimaisiais bei draugais. 2015 metais gimė pirmoji jos knyga „Ar braškės virsta ferariais?“, 2016 metais pasirodė „Kodėl aš vis dar ten?“, 2018-aisiais – „Kaip svajonė virsta realybe. Iš emigrantės gyvenimo“.

Naująją savo knygą mamai skyrusi autorė rašo: „Vargas ir nepriteklius nuskaidrina mintis ir priverčia ryžtis tam, ko nesitiki, ar pavyks, bet, nors ir gėda ar sunku, visada privalu už save pakovoti. Daugumai atrodo, kad esame minkšti, geraširdžiai dzūkai, bet, esant reikalui, tampame kieti, atkaklūs ir kovingi. Tokia jau ta mūsų prigimtis – aukšti dvasia, stiprūs vidumi ir išdidūs. Kai už ištiestą išmaldos kąsnį gali išsimokėti dideliu sotumo gabalu, tada pajunti gyvenimo skonį. Daug geriau duoti, nei prašyti.“

Pokalbį su rašytoja moderuos Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotoja Leokadija Sušinskaitė, o muzikinius kūrinius, atliekamus kanklėmis, dovanos Alytaus muzikos mokyklos mokiniai.

Kviečiame į šiltą susitikimą su kraštiete!

Kovo 26 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas. Leidinys skirtas 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms ir, pristatant mažai tyrinėtą M. K. Čiurlionio vaikystės, jaunystės laikotarpį bei aplinką, naujai įprasminanti žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus kūrybinį palikimą.

Šioje knygoje išsamiai aprašomi visi Čiurlionių šeimos nariai bei supažindinama su M. K. Čiurlionio seneliais ir kitais giminaičiais, šeimos tradicijomis, vertybėmis, šeimoje kuriama kultūrine aplinka ir auklėjimu. Leidinyje atskleidžiamas menininko aplinkos kontekstas – tuometinis Druskininkų kurortas, jo apylinkės, o taip pat ir socialinis M. K. Čiurlionio ratas Druskininkuose.

Leidinyje vaizdžiai aprašomi dailininko kūrybiniai įkvėpimai Druskininkuose, čia sukurti jo dailės kūriniai. Taip pat pasakojama apie istorinę sodybą (dabar M. K. Čiurlionio namai-muziejus) nuo jos įsigijimo iki šių dienų. Pristatomi šeimai priklausę daiktai ir jų istorijos, pristatomi iki šiol niekur neskelbti Čiurlionių sodybos planai. Pirmą kartą pristatomi ir Druskininkų objektai, užfiksuoti M. K. Čiurlionio kūryboje.

Knygą pristatys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė-restauratorė Sigita Rundytė, o susitikimą moderuos – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė Rita Makselytė.

Muzikinę programą renginio metu dovanos Alytaus muzikos mokyklos mokiniai.

Svečiai žada įvairių staigmenų ir žaidimų, tad labai kviečiame dalyvauti!

Nuo kovo 19 iki balandžio 19 dienos Alytuje viešės dvi virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Projektai bus pristatomi Alytaus kultūros centre, kviečiant žiūrovus į unikalią meno, technologijų ir asmeninės patirties kelionę.

Dviguba patirtis

Anot organizatorių, virtuali realybė tampa vis svarbesne edukacine priemone, leidžiančia šiuolaikinei auditorijai naujai atrasti klasikinį meną. Šį kartą projektas Alytuje išsiskirs tuo, kad žiūrovai galės patirti abi virtualios realybės patirtis.

„Angelų takais“ jau išvydo daugiau nei 500 tūkst. žiūrovų Lietuvoje ir užsienyje. Lankytojai savo atsiliepimuose dažnai mini ramybės, susikaupimo, vidinio balanso pojūtį. Patirtis kviečia keliauti per simbolinius M. K. Čiurlionio paveikslų peizažus, kuriuose susipina mitologiniai motyvai, gamtos vaizdiniai ir dvasinės temos.

Tuo tarpu „Pasaulių sutvėrimas“ – pažangesnė virtualios realybės patirtis, kurioje žiūrovas tampa aktyviu kelionės dalyviu. Šią kelionę jau išbandė daugiau nei 150 tūkst. žmonių, ji buvo pristatyta daugiau nei 70 Lietuvos miestų ir miestelių bei sulaukė tarptautinio įvertinimo.

Siekis pasiekti platesnę auditoriją

Pasak projekto #PoLietuvą vadovės Austėjos Staniulevičiūtės, atvykimas į Alytų gimė iš noro šias patirtis padaryti prieinamas kuo platesnei auditorijai.

„Tikiu, kad šias patirtis svarbu pamatyti tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi pirmam susitikimui su M. K. Čiurlionio kūryba, tiek tiems, kurie jau yra patyrę ir nori dar kartą sugrįžti“, – teigia ji.

Bilietus bei dovanų kuponus galima įsigyti internetu arba renginio vietoje kovo 19–balandžio 19 dienomis Alytaus kultūros centre. Vietų skaičius ribotas.

Org. informacija

Biblioteka daugeliui asocijuojasi su vieta, kur skaitytojai patys ateina išsirinkti knygų. Tačiau ne visi turi galimybę lengvai ją pasiekti. Daliai žmonių tai padaryti trukdo judėjimo ar kitos sveikatos problemos. Tokiais atvejais ypač svarbi tampa bibliotekos teikiama knygų pristatymo į namus paslauga.

Alytuje šią paslaugą teikia Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos padalinio darbuotoja – Olesia Demenkova. Ji ne tik aptarnauja skaitytojus Dainavos bibliotekoje (Vilties g. 34), bet ir vykdo šiuolaikinės knygnešės misiją. Šiuo metu ji reguliariai lanko apie dvidešimt skaitytojų, kuriems dėl judėjimo ar kitos negalios sunku patiems atvykti į biblioteką. Olesia jiems į namus atneša tiek spausdintas, tiek garsines knygas, kartais – ir mėgstamus žurnalus.

Kiekvienų metų pradžioje Olesia dažnai išgirsta tą patį klausimą: „Ar ir šiais metais atnešite mums knygų?“. Tokie žodžiai patvirtina, kad ši paslauga yra svarbi ir reikalinga. Visuomenei senstant, tokių iniciatyvų poreikis vis auga, o biblioteka tampa dar artimesnė savo bendruomenei.

„Kartais žmonės laukia ne tik knygos, bet ir šilto pokalbio. Atneši naują leidinį, o skaitytojas pirmiausia nori aptarti tai, ką perskaitė anksčiau – pasidalijame įspūdžiais, pakalbame apie veikėjus ar siužetą, padiskutuojame“, – pasakoja Olesia.

Bibliotekininkė pastebi, kad jos lankomi alytiškiai dažniausiai renkasi lengvesnio turinio literatūrą – romanus, detektyvus, taip pat kelionių knygas. Kartais skaitytojai paprašo patarti ir parinkti knygų savo nuožiūra. Kai kurie naujų skaitinių idėjų ieško žurnale „Savaitė“, kuriame skelbiama literatūros apžvalga.

Olesia savo skaitytojus lanko kelis kartus per savaitę. Kartais ši paslauga suteikiama ir laikinai – pavyzdžiui, jei skaitytojas patiria traumą ar dėl nelaimės kurį laiką negali pats atvykti į biblioteką. Tokiais atvejais knygos į namus tampa paprastu, bet labai reikšmingu būdu padėti žmogui išlikti skaitytoju net ir sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu.

Knygos, atneštos tiesiai į namus, primena senąją knygnešių tradiciją – tik šiandien ji įgauna naują formą. Olesios kasdienis darbas patvirtina, kad biblioteka gali pasiekti kiekvieną skaitytoją.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Japoniški komiksai – manga – jau seniai užkariavo jaunų žmonių  širdis visame pasaulyje. Dinamiškas piešimo stilius, emocingi veikėjai ir įtraukiantys siužetai skatina ne tik skaityti, bet ir kurti patiems. Būtent todėl Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su Alytaus šv. Benedikto gimnazija kviečia mokinius iš visos Lietuvos dalyvauti respublikiniame manga piešinių konkurse „Mano manga istorija“.

Respublikinis konkursas skirtas 6–19 metų moksleiviams iš visos Lietuvos. Jaunieji kūrėjai kviečiami sukurti originalią manga istoriją, kurioje galėtų atsiskleisti jų vaizduotė, asmeninės patirtys ar emocijos. Dalyviai gali rinktis bet kokį žanrą – nuo fantastikos ar nuotykių iki kasdienybės ar autobiografinio pasakojimo.

„Manga leidžia vienu metu kalbėti ir piešiniu, ir tekstu. Tai puiki forma jaunam žmogui išreikšti savo idėjas, jausmus ar net papasakoti mažą gyvenimo istoriją“, – teigia konkurso organizatoriai.

Konkursas vyksta nuo 2026 m. kovo 12 d., o darbus galima pateikti iki balandžio 30 dienos. Dalyviai bus skirstomi į tris amžiaus grupes: 6–10 metų, 11–15 metų ir 16–19 metų.

Konkursui reikia sukurti vieno A4 formato manga istoriją. Ji gali būti piešta ranka arba sukurta skaitmeniniu būdu, o tekstas gali būti lietuvių arba anglų kalba. Dalyvauti galima individualiai arba dviejų žmonių komandoje – kai vienas kuria scenarijų, o kitas piešia.

Darbus reikia pateikti PDF formatu el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba atsiųsti paštu Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai (Seirijų g. 2, LT-62116, Alytus).

Komisija kiekvienoje amžiaus grupėje išrinks po tris geriausius darbus. Nugalėtojai bus apdovanoti japoniškais prizais, o kūriniai bus eksponuojami parodoje bibliotekoje bei virtualioje parodoje bibliotekos socialiniuose tinkluose. Taip pat bus skiriamas specialus prizas žiūrovų favoritui, kurį išrinks virtualios parodos lankytojai.

Informacija el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.. Su konkurso nuostatais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konkursas yra projekto „WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitė!“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ į nemokamus kino seansus gamtos mylėtojus kvies ir pavasario-vasaros sezonais. O kovo 25 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) rodysime filmą „Iš gelmių“ – apie mažiausiai ištirtą Žemės teritoriją – vandenyno dugną.

Daugiau apie filmą „Iš gelmių“ („Deep Rising“, rež. Matthieu Rytz, JAV, 93 min., 2023 m., anglų kalba su lietuviškais subtitrais):

Šis filmas – tai stulbinanti dokumentinė kelionė. Paradoksalu, tačiau apie Marso paviršių šiandien žinome daugiau nei apie tai, kas plyti tūkstančių metrų gelmėse. Ten, kur nepasiekia saulės šviesa, egzistuoja prie sunkiai suvokiamų sąlygų puikiai prisitaikiusios sudėtingos ekosistemos: aplink hidroterminius šaltinius verdanti gyvybė, keisčiausių formų organizmai ir aplinka, galinti priminti Žemę prieš milijardus metų. Mokslininkams šios gelmės – tai gyva laboratorija, sauganti galimus atsakymus į esminį klausimą: kaip Žemėje užsimezgė gyvybė?

Tačiau ši žmogui sunkiai prieinama nepažinta erdvė spėjo tapti nauju pramonės taikiniu. Vandenyno dugne slypintys retieji metalai, nuo kurių priklauso žaliosios energetikos vystymasis, vilioja pasaulio galinguosius kuo greičiau pradėti jų gavybą. Tačiau mechanizuota intervencija gali negrįžtamai sujaukti trapias žemės gelmių ekosistemas ir dar labiau mus nutolinti nuo galimai jose slypinčių atsakymų apie gyvybės paslaptį ir mūsų pačių kilmę.

Filme sprendžiamos su žaliąja energetika susijusios dilemos ir retoriškai klausiama: ar turime teisę ardyti tai, ko dar nesupratome? „Iš gelmių“ – tai pasakojimas apie ribą tarp pažinimo ir naikinimo, tarp smalsumo ir godumo. Apie pasirinkimą, kuris nulems ne tik vandenyno bet ir mūsų pačių ateitį.

Filmo anonsas: https://tinyurl.com/3j6862es

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

„Sengirės kinas“ – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebia Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio yra rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų ir ekspertų pristatymais. Filmų programą taip pat lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

www.sengireskinas.lt

Kovo 19 d., 17.15 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) narė, vertėja iš bulgarų, kroatų, makedonų, serbų, slovėnų kalbų Laima Masytė pristatys iš slovėnų kalbos verstą Bronja Žakelj romaną „Baltą skalbk 90 °C“. Pasak prozininkės, literatūros kritikės Jurgos Tumasonytės, L. Masytės vardas knygoje – tam tikras kokybės ženklas, kuriuo, prieš atverčiant kūrinį, galima pasikliauti.

Apie autorę:

Bronja Žakelj (1969 m., Slovėnija) baigė žurnalistiką, dirbo rinkodaroje, dabar – bankininkystės srityje. Nors darbas su finansais nesuteikia daug erdvės kūrybai, meilės rašymui autorė niekada neapleido, tad 2018 m. pasirodė debiutinis autobiografinis romanas „Baltą skalbk 90 °C“, kuris išverstas į daugelį kalbų (kroatų, italų, bulgarų, makedonų, hebrajų, lenkų). Romanas tapo ne tik geriausiai parduodama leidyklos „Beletrina“ knyga, bet ir vienu iš pastarųjų dešimtmečių bestselerių Slovėnijoje. Apie kūrinį puikiai atsiliepė ir literatūros kritikai – 2019 m. knyga pelnė prestižinį geriausio metų slovėnų romano apdovanojimą „Kresnik“. 2025 m. pagal jį pastatytas filmas (režisierius Marko Naberšnik).

Apie knygą:

Romane autorė atskleidžia visa tai, ko nenorime matyti, kol nesusiduriame patys, pasakoja savita, autentiška, nepaprastai įtraukiančia maniera: kūrinys grindžiamas autobiografiniais faktais, bet svarbiau nei išdėstyti istorinius faktus yra perteikti pasaulėjautą, emocinį ryšį su aplinka ir artimaisiais, per tai suprasti, suręsti romano pasaulį. Istoriniai įvykiai (Josipo Brozo Tito mirtis, Sarajevo žiemos olimpinės žaidynės, Jugoslavijos griūtis, Slovėnijos nepriklausomybės paskelbimas) tėra fonas, romane rikiuojasi marga virtinė personažų, kurie sudaro pasakotojos pasaulį: tėvai, brolis Rokas, senelė Dada, tetos ir dėdės, pusbroliai ir pusseserės…

Pasakotojos gyvenimas skyla į dvi dalis – iki ir po motinos mirties; gyvenimas „iki“ – saulėta, nuostabi vaikystė, kai vasarą važiuojama prie jūros, iškylaujama, susiburiama kartu švęsti švenčių, „po“ – skaudžiai išgyvenama netektis, vienatvė, asmeninis susigrūmimas su rimta liga. Skaudi, bet kartu ir nuskaidrinančio grožio pripildyta knyga.

Kviečiame į knygos, išverstos į daugybę kalbų ir Slovėnijoje tapusios bestseleriu, sutiktuves!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Dabar svarbiausia užduotis atiteko skaitytojams, kurie kviečiami skaityti ir rinkti jiems labiausiai patikusius kūrinius iš komisijos pasiūlytų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose.

Skaitytojai iki balandžio 23 d. portale LRT.lt kviečiami balsuoti už labiausiai sužavėjusias, sukrėtusias ar įkvėpusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Balsai, formuojantys ateities literatūrą

21-ąjį kartą vykstantys Metų knygos rinkimai – ne tik ilgametė literatūrinė akcija. Tai gyvas dialogas tarp kūrėjų, literatūros ekspertų ir skaitytojų.

Kiekvienas balsas išreiškia palaikymą autoriams, leidėjams ir visai lietuvių literatūrai. Tai puiki galimybė parodyti, kokios temos šiandien jaudina visuomenę, kokie pasakojimai jai svarbūs. Skaitydami ir balsuodami žmonės kuria literatūrinę bendruomenę – atvirą, diskutuojančią, smalsią.
 

Susipažinkite su 2025 metų nominantais

Šiemet ekspertų komisijos penkiose skirtingose kategorijose nominavo po 5 vertingus leidinius.

Šiuos kūrinius ekspertai atrinko iš vasario pradžioje visuomenei pristatytų vertingiausių 2025 m. akcijos ilgųjų knygų sąrašų, kuriuos rasite čia.
 

KNYGOS VAIKAMS

• Šarūnė Baltrušaitienė, iliustravo Viktorija Ežiukas, Slaptas Spirgutės noras. Alma littera
• Sigita Mikšaitė, iliustravo Reda Tomingas, Istorija vizgina uodegą. Lietuvos nacionalinis muziejus
• Aušrinė Tilindė, iliustravo Greta Alice, Po šimts pypkių, seneli! Alma littera
• Neringa Vaitkutė, iliustravo Reda Tomingas, Odilės pasaka. Aukso žuvys
• Jurga Vilė, iliustravo Kornelija Žalpytė, Džuljeta ir kino kaukai. Vaizdų kultūros studija, „Skalvijos“ kino centras

KNYGOS PAAUGLIAMS

• Viktorija Butautis, Magnetinė sala. BALTO leidybos namai
• Gerda Jord, Karalius nakvos Merkinėje. Aukso žuvys
• Justina Kapeckaitė, Sono Electrum. Alma littera
• Laurynas Peluritis, iliustravo Živilė Žvėrūna, Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas. Phi knygos
• Goda Raibytė-Aleksa, iliustravo Julija Račiūnaitė, Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių. Raštinė

POEZIJOS KNYGOS

• Gintaras Bleizgys, Šešėlių upė. Slinktys
• Gintaras Grajauskas, Vandens skonis. Baziliskas
• Giedrė Kazlauskaitė, Marialė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
• Mindaugas Kvietkauskas, Gruntiniai vandenys. Odilė
• Rimvydas Stankevičius, Kartais sninga juodai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

  
PROZOS KNYGOS

• Marijus Gailius, Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
• Akvilė Kavaliauskaitė, Jausmai. BALTO leidybos namai
• Vytautas V. Landsbergis, Bevardžio sagos. Dominicus Lituanus
• Indrė Motiejūnaitė, Mūsų miestelis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
• Lina Simutytė, Raudonasis albumas. Tyto alba

NEGROŽINĖS KNYGOS

• Sudarytoja Danguolė Gervytė, Adutė. Artuma
• Marius Ėmužis, Šeimininkas ir jo dvariškiai. Aukso žuvys
• Sudarytoja Giedrė Šmitienė, Janinos Degutytės laiškynas, 3 tomai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
• Artūras Svarauskas, Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos. Lietuvos istorijos institutas
• Viktorija Vitkauskaitė, Namai ir likimai. Tyto alba

Iš daugiau nei 800 knygų atrinkti 25 nominantai

„Metų knygos rinkimų 2025“ ilguosius sąrašus sudarė ir atsakingai įvertino trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus.

Galima pasidžiaugti įspūdingu praėjusiais metais išleistų lietuvių autorių knygų skaičiumi. Vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, o prozos ir poezijos – net apie 410 knygų.

Atrinkti kūriniai išsiskiria aktualiomis temomis, menine verte ir atspindi šiandienės lietuvių literatūros pulsą – įvairų, drąsų ir ieškantį.

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė.

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė.

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė.

Atviras kvietimas skaityti, balsuoti ir atrasti

Skaitytojai ir literatūros mylėtojai kviečiami nelikti nuošalyje ir aktyviai įsitraukti į „Metų knygos rinkimų 2025“ akciją, balsuojant už labiausiai įsiminusias ir sužavėjusias knygas, atrastus naujus autorius, dalytis skaitymo džiaugsmu, taip prisidedant prie lietuviškos skaitymo kultūros stiprinimo.

Kiekvienas atiduotas balsas kuria bendrą skaitytojų nuomonę, tad iki balandžio 23 d. akcija Metų knygos rinkimai kviečia rinkti, skaityti ir švęsti geriausius bei vertingiausias metų kūrinius. 

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

1911 m. kovą Antrajame Alytuje įsteigta vartotojų draugija „Vienybė“, atidaryta parduotuvė.

1986 m. Putinų mikrorajone atidarytas naujas buitinės tarnybos paviljonas „Papartis“.

1 d.

1976 m. kovo 1 d. Alytuje gimė istorikė, gidė, knygų autorė, Alytaus kultūros premijos laureatė (2005 m.) Birutė Malaškevičiūtė.

2011 m. kovo 1 d. Daugų Valdo Mirono vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

5 d.

1961 m. kovo 5 d. Balninkų k., Alytaus r., gimė radijo mechanikas, literatų klubo „Tėkmė“ narys Rimantas Pigaga.

8 d.

1876 m. kovo 8 d. Bazoruose, Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Rusijos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos centrinio pašto skyriaus viršininkas, Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Chalilis Janušauskas. Mirė 1938 m. birželio 8 d. Kaune.

10 d.

1946 m. kovo 10 d. Genių k., Alytaus r., gimė Alytaus rajono politinė veikėja Alvyda Urbanavičienė. 1990–1995 m. Alovės apylinkės viršaitė, nuo 1995 m. Alovės seniūnė, 1997–2000 m., 2002–2003 m. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė.

13 d.

1926 m. kovo 13 d. įregistruotas Alytaus žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“.

1926 m. kovo 13 d. įregistruotas XIX Alytaus šaulių rinktinės VIII (Simno) būrio klubas.

1926 m. kovo 13 d. Alytaus apskrities viršininkas įregistravo Metelių apylinkės ūkininkų klubą.

14 d.

1921 m. kovo 14 d. Krekštėnų k., Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr., gimė kunigas, žurnalistas, visuomenininkas Vaclovas Aliulis. Mirė 2015 m. gegužės 26 d. Marijampolėje.

1921 m. kovo 14 d. įregistruota Alytaus miesto žydų meno ir mokslo draugija.

1946 m. kovo 14 d. Delnicos k., Lazdijų r., gimė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas Kazimieras Sventickas. Mirė 2020 m. gruodžio 9 Alytuje.

1991 m. kovo 14 d. įregistruotas Lietuvos automobilininkų sąjungos Alytaus autoklubas.

15 d.

1911 m. kovo 15 d. kilo gaisras Antrajame Alytuje, sudegė klebonijos ūkiniai pastatai.

1981 03 15 Alytuje gimė Lietuvos politikas, dainininkas, radijo stoties „Lietus“ laidos „Dainos, šokiai, estrada" vedėjas, dienraščio „Lietuvos žinios" priedo „LŽ gidas" komentatorius, 2020–2024 m. Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, 2008–2012, 2024–2028 m. Seimo narys Antanas Nedzinskas.

1991 m. kovo 15 d. įkurtas Liberalų sąjungos Alytaus skyrius.

16 d.

1991 m. kovo 16 d. įsteigta Alytaus Romuva. 

17 d.

1961 m. kovo 17 d. Simne, Alytaus r., gimė monsinjoras kunigas, Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios altarista, Rumbonių Švč. Trejybės parapijos klebonas Leonas Jakimavičius.

19 d.

1941 m. kovo 19 d. Kalviškių k., Dūkšto vlsč., Zarasų apskr. (dab. Ignalinos r.), gimė medicinos mokslų daktaras, VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorius, kelių kadencijų Alytaus miesto tarybos narys, ilgametis žurnalo „Sveikata“ redaktorių kolegijos narys, Gydytojų vadovų sąjungos narys, vienas iš Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ steigėjų Juozas Jakutis. Mirė 2019 m rugsėjo 7 d., palaidotas Sudervės kapinėse Vilniuje.

23 d.

2001 m. kovo 23 d. į Kauną iš Alytaus išriedėjo paskutinis keleivinis traukinys iš naujos geležinkelio stoties.

25 d. 

2006 m. kovo 25 d. (ar 26 d.?) įvyko Alytaus kolekcininkų klubo steigiamasis susirinkimas, prezidentu išrinktas Zenonas Gramackas. Oficialiai klubas įregistruotas 2006 m. liepos 14 dieną. Išregistruotas 2023 m. birželio 22 dieną (išregistravimo šaltinis: https://fsaskaita.lt/imone/alytaus-kolekcininku-klubas-300583278).

26 d.

1956 m. kovo 26 d. Simne, Alytaus r., gimė katalikų vienuolė, pasipriešinimo sovietų okupacijos režimui dalyvė Ona Kavaliauskaitė.

27 d.

1856 m. kovo 27 d. Jociūnų k., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Jociūnai, Alytaus r.), gimė dailidė, knygnešys Antanas Lekavičius. 1871–1888 m. Gailintėnuose, Raitininkuose, Kastriškėse mokė vaikus skaityti, rašyti, poterių ir giedoti.