Kokios gi šventės be visų taip laukiamo, pamėgto ir pasiilgto „Aklo pasimatymo su knyga“?

Šįkart į paslaptingą susitikimą su knyga kviečiame gruodžio 22 d. 12 val. Alytaus Senamiesčio skvere.

Dažnai sulaukiame klausimo: ar knygą reikės grąžinti į biblioteką? Tikrai ne – ji lieka jums! Skaitykite, dalinkitės su draugais, dovanokite kitiems arba… padėkite ją po Kalėdų eglute kaip dovaną sau pačiam.

Nors žiemiški orai ne visada lepina, galime pažadėti viena – bendrystė, dalijimosi džiaugsmas ir gera knyga visuomet sušildo. Jei ne kūną, tai sielą – tikrai.

P. S. Knygų kiekis ribotas!

2025 m. lapkričio 25–28 dienomis Briuselyje (Belgija) vyko tarptautinis seminaras „Erasmus+ Programme & EPALE: a window of opportunities for Public Libraries, as Adult Education Providers“, skirtas viešųjų bibliotekų vaidmeniui suaugusiųjų švietime ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybėms stiprinti. Seminare dalyvavo daugiau nei 70 viešųjų bibliotekų specialistų iš visos Europos, o Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atstovavo vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai Agnė Grigaliūnė.

Renginį organizavo Belgijos nacionalinė „Erasmus+“ agentūra kartu su EPALE platformos atstovais. Keturių dienų trukmės seminaras buvo skirtas bibliotekų vaidmens neformaliajame suaugusiųjų švietimo srityje stiprinimui ir tinklaveikai. Buvo aptartos tarptautinių projektų vystymo galimybės, mezgami profesiniai ryšiai tarp Europos šalių bibliotekininkų bei buvo dalijimąsi gerosios praktikos patirtimi.

Pirmąją seminaro dieną dalyvius pasitiko šilti organizatorių pasveikinimai, sukūrę atvirą ir bendradarbiavimui palankią atmosferą, po kurių vyko pažintinė sesija „Who is in the room“, leidusi neformaliai susipažinti seminaro dalyviams. Pagrindinį dienos pranešimą skaitė Ilona Kish, programos Public Libraries 2030 vadovė, pristačiusi temą „Multiple roles of public libraries“. Programą taip pat papildė „speed-dating“ formato sesija, skirta dalyvių susipažinimui.

Antrąją seminaro dieną programa prasidėjo dalyvių gerosios praktikos pristatymais, kurių metu bibliotekų atstovai iš skirtingų šalių dalijosi labiausiai įkvepiančiomis savo darbo patirtimis. Vėliau vyko vieša ekspertų diskusija „Public libraries: challenges as adult education providers in Belgium & at EU level“, kurioje dalyvavo viešųjų bibliotekų ir kultūros politikos srities specialistai. Po pietų buvo pristatytos „Erasmus+“ ir EPALE platformos galimybės viešosioms bibliotekoms, taip pat vyko teminės diskusijos ir kūrybinių dirbtuvių metu ieškota bendrų sąlyčio taškų ir idėjų galimiems ateities projektams. Dieną užbaigė kultūrinė programa – ekskursija Briuselio miesto sieninių piešinių-komiksų maršrutu.

Trečiąją dieną dalyviai vyko į Lyžo miestą, kur aplankė inovatyvią viešąją biblioteką – modernų informacinių išteklių bei kūrybinių erdvių centrą. Ketvirtąją dieną vyko praktiniai seminarai-diskusijos, skirti aptarti pirmuosius žingsnius teikiant Erasmus+“ projektinę paraišką. Buvo pristatyti „My Dream Library“ konkurso rezultatai, o seminaras užbaigtas refleksine sesija, kurioje dalyviai aptarė, ką išsiveža namo ir kaip galės pritaikyti seminaro metu įgytas žinias bei idėjas.

Seminaras dalyviams suteikė galimybę praplėsti profesinius ryšius, pasidalinti gerąja patirtimi bei susipažinti su naujomis bibliotekų veiklos praktikomis Europoje. Dalyvavimas renginyje leido ne tik užmegzti ryšius su kitų Europos šalių bibliotekininkais bei įgyti naujų žinių apie EPALE platformą bei tarptautinius ERASMUS+ projektus, bet ir įsikvėpti naujoms idėjoms.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Minint Tarptautinę kalnų dieną, gruodžio 11 d. 17.15 val. kviečiame į susitikimą su kraštiečiu, keliautoju ir kalnų mylėtoju, įkopusiu į Everesto ir kitas viršūnes, Mindaugu Šatkausku, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Mindaugas Šatkauskas – alytiškis, verslininkas, kalnų mylėtojas, įkopęs į šešias aukštesnes nei 8000 metrų viršūnes, tarp jų: Everestą, Lhotse, Makalu, Kangchenjunga, Manaslu ir Annapurna. Vos prieš dvejus metus Mindaugas Šatkauskas net nebuvo vienas iškeliavęs iš Lietuvos, o šiandien jis – septintasis lietuvis, įkopęs į Everestą ir pirmasis tuo pačiu kopimu pasiekęs ketvirtąją pasaulio viršukalnę Lhotsę.

Šiuo metu Mindaugas svajoja apie Antarktidos ir Pietų ašigalio viršukalnes bei kuria planus kuo greičiau įkopti į visas 14 aukščiausių pasaulio viršūnių, kurių aukštis siekia virš 8 km. 

Kviečiame į susitikimą, kuriame išgirsite ir apie netikėtus gyvenimo pokyčius, ir apie pamokas, kurias duoda kalnai!

Kiekvienas vardas – tarsi mažas pasaulis. Andrija. Kas slypi už dar vieno retesnio vardo?

Andrija Petkevičiūtė iš Londono į Alytų grįžo 2020 m. ir tada pradėjo dirbti Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, kurioje darbuojasi iki šiol. Iš pradžių vadovavo kino studijos ir fotografijos būreliams, o dabar inžinerijos pamokose moko fotografijos. Dvejus metus dirba ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje kaip bibliotekininkė-edukatorė. Taip pat fotografuoja gimnazijos ir bibliotekos renginius bei atlieka įvairius kitus darbus.

Ar žinote istoriją, kodėl Jūsų vardas būtent toks?

Mama norėjo pavadinti mane Kseverija, bet mano močiutė (jos mama) buvo prieš ir turėjo savo pasiūlymą. Kaip „legenda“ byloja (t. y. kaip pasakoja močiutė), močiutė tėvams pasakė, kad jeigu mane pavadins Kseverija, ji, trumpai tariant, manęs kaip anūkės išsižadės (močiutė mane labai myli, bet mėgsta būti dramatiška).

Močiutė norėjo, kad mane pavadintų Andrija, jos tėvo Endriaus garbei. Ji yra sakiusi, kad mano proseneliai labai norėjo, kad bent vienas anūkas būtų pavadintas jo vardu, bet taip nenutiko. Todėl mano močiutė, prūsų kalendoriuje (tiksliai neatsimena, sako buvusi kažkokia prūsų knygelė, gal katekizmas ar kažkas, bet kai pasakojame šitą istoriją, sakome, kad buvo prūsų kalendorius) radusi vardą Andrija, sugalvojo išpildyti savo tėčio svajonę, nors ir šiek tiek pavėluotai. Mano prosenelė tuo labai džiaugėsi.

Po ilgų įkalbinėjimų mama pasidavė ir sutiko pavadinti mane Andrija. Pasak „legendos“, močiutė staigiai nuvažiavo, kad kuo greičiau užregistruotų mano vardą, kol mama nepersigalvojo. Taip ir tapau Andrija.

Ką reiškia Jūsų vardas, iš kur jis kilęs?

Andrija yra kroatiška vardo Andrew/Andreas (Andrius) forma, reiškianti karį arba vyrišką, iš esmės šis vardas apibūdina stiprų, drąsų karžygį. Šis vardas tradiciškai yra duodamas berniukams ir kai pirmą kartą pasigūglinau savo vardą, nustebau pamačiusi vien vyrus paieškos rezultatuose.

Ar prisimenate, kaip pirmą kartą suvokėte, kad Jūsų vardas yra kitoks nei daugumos aplinkinių?

Neatsimenu specifinio momento, bet, manau, visada jaučiau, kad mano vardas yra unikalus. Tikrai nustebau sužinojusi, kad tai iš tikrųjų yra vyriškas vardas, ir tikriausiai tada dar stipriau supratau, jog mano vardas ir jo istorija yra ypatinga.

Žmonės nustemba išgirdę mano vardą arba pasitikslina, ar teisingai išgirdo. Būna, kad paklausia, kas tokį vardą sugalvojo, ir domisi jo istorija. Apskritai žmonės žavisi mano vardu, sako: koks gražus, įdomus ir negirdėtas vardas.

Turbūt ir įsimena dėl vardo?

Tikrai taip. Kartais būna „neatsimenu tavo vardo, bet atsimenu, kad kažkoks keistas“ arba „ta įdomiu vardu“ ar panašiai. Nors žmonės dažniau galbūt įsimena mane dėl raudonos plaukų spalvos, ypač kai jie būdavo metro ilgio, bet, pridėjus mano vardą, tai palieka dar didesnį įspūdį.

O kaip sekėsi mokykloje turint retesnį vardą?

Normaliai. Mokytojams galbūt būdavo lengviau mane įsiminti, bet šiaip viskas buvo gerai. Aišku, būdavo, kad pavadindavo kitokiomis jo formomis, bet prie to tiesiog pripratau. Dėl vardo nepatyriau patyčių, ko mano močiutė bijojo, kad atsitiks, jeigu mane būtų pavadinę Kseverija.

O dažnai esate pavadinama dažnesniu vardu Adrija?

Labai dažnai, net ir žmonių, kurie mane pažįsta jau daug metų. Dažnai randu „Adrija“ ant užsakymų, pažymėjimų, elektroniniuose laiškuose ir t. t. Taip pat būna Andrijana, Adrijana, Andra, Adrėja, užsienyje Andrea, Andrydžia ir pan.

Ar kada nors norėjote savo vardą pasikeisti?

Manau, kad ne. Gal kažkada, kai buvau maža, bet supratusi, koks išskirtinis yra mano vardas, negalėčiau įsivaizduoti savęs jokiu kitu vardu. Tačiau nuo mažens norėjau turėti antrą vardą, bet kadangi pirmas šventas, tai antro negavau.

Ar esate kada pagalvojusi, kad vardas formavo Jūsų tapatybę ar net lėmė profesinius ar kitus pasirinkimus Jūsų gyvenime?

Tikiu, kad išskirtinio vardo turėjimas tikrai prisidėjo prie mano asmenybės ir tapatybės formavimosi. Esu pagalvojusi, kad tikriausiai būčiau kitoks žmogus, jeigu būčiau turėjusi kitokį vardą. Žmonėms su unikaliais vardais turbūt yra lemta tapti išsiskiriančiomis asmenybėmis. Aišku, yra daug aplinkinių faktorių, bet, manau, žmogaus vardas gali daug ką nulemti gyvenime.

Ar žinote, pažįstate ir kitų žmonių, turinčių tokį pat vardą kaip Jūsų?

Nepažįstu nė vieno kito žmogaus vardu Andrija.

Kodėl šiandien, Jūsų  nuomone, vaikams vis dažniau suteikiami reti vardai?

Manau, tai lemia noras suteikti vaikams unikalumo, kad jie išsiskirtų iš minios. Taip pat daug senų vardų jau yra tapę retais ir grįžta į madą. Galbūt tai gali būti ir nostalgija, norisi suteikti vaikui „senovišką“ vardą ar prikelti protėvių vardus. Aišku, yra atvejų, kai nueinama per toli. Tai galbūt dažniau nutinka užsienyje, tenka matyti vardų, kurie iš esmės yra gana paprasti, bet tėvai, norėdami unikalumo, sukuria tam vardui nesąmoningą rašybą, kuri tik apsunkina vaiko gyvenimą.

Kaip manote, ar vardų unikalumas siejasi su individualizmu, kūrybiškumu ar tiesiog mados reikalas?

Vardų unikalumas, manau, siejasi su visais šiais dalykais, bet taip pat gali būti, kad tai atsitinka kaip ir netyčia, kaip nutiko mano atveju. Taip, galbūt močiutė norėjo, kad turėčiau unikalų vardą, mama taip pat, bet Andrijos atveju tai buvo susiję ir tiesiog su noru perduoti vardą iš kartos į kartą.

Aš manau, kad tėvai neturėtų vaikytis vardų madų, o tiesiog suteikti vaikui vardą, kuris jiems tikrai patinka ar bent jau kažką reiškia.

Kita vertus, tėvai mano vardo suteikimui įtakos kaip ir neturėjo, todėl galbūt kartais reikėtų paklausyti aplinkinių nuomonės ir patarimų, nes aš tikrai džiaugiuosi, kad tapau Andrija, o ne Kseverija.

Nuo tada, kai supratau, kad esu non-binary (nebinarinės lyties), dar labiau džiaugiuosi, jog man buvo duotas šis vardas. Tradiciškai berniukams skiriamas vardas, duotas man kaip mergaitei, kai iš tikrųjų, pasirodo, esu kažkur virš viso to, už binarinių (iš dviejų narių sudarytų) lyties suvokimo ribų, ir nepriskiriu savęs nei prie moterų, nei prie vyrų. Mano vardas, ypač užsienio šalyse, ne iš karto išduoda mano lytį, kuri man buvo priskirta, kai gimiau, ir yra šiek tiek androginiškas (androgynous), kas man labai patinka. Taigi, nors to numatyti buvo neįmanoma, manau, šis vardas tobulai tinka man, mano lytinei tapatybei ir asmenybei.

Publikacijų ciklas „Po vardu – alytiškis“ kviečia pažinti mūsų miesto gyventojus, kurių vardai – reti ir kupini istorijų, prasmės bei asmeniškumo.

Alytaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija

1 d.
1950 m. gruodžio 1 d. Alytuje gimė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, vertėja, profesorė Tamara Bairašauskaitė. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė. Mokslinė veikla – Lietuvos kaimas sovietinės okupacijos metais, Lietuvos totorių istorija, XIX a. bajorų savivalda.


1940 m. gruodžio 1 d. Alytuje gimė Lietuvos aktorius, režisierius Jonas Pakulis. Vaidino teatro ir televizijos spektakliuose, kino filmuose. Buvo Lietuvos rusų dramos teatro Vilniuje, Kauno dramos teatro, Jaunimo teatro Vilniuje aktorius. Nuo 1983 m. dirbo redaktoriumi Lietuvos kino studijoje. Taip pat yra režisavęs teatro spektaklius bei kino filmus.

1970 m. gruodžio 1 d. Alytuje gimė tapytoja, pedagogė Irma Leščinskaitė. Gyvena ir kuria Klaipėdoje. 2011 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas (LR Kultūros ministerija). Nuo 2001 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė (Vilniaus sekcija). Nuo 1990 m. dalyvauja Lietuvos ir užsienio dailininkų parodose, taip pat yra įvairių meninių projektų kuratorė.

1980 m. gruodžio 1 d. Vidzgirio mikrorajone, Volungės gatvės gyvenamajame name, bute, atidarytas Alytaus rajono centrinės bibliotekos Vidzgirio filialas (dabar Vidzgirio biblioteka (Likiškėlių g. 12) – Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos padalinys).

2 d.
1985 m. gruodžio 2 d. Švobiškių kaime, Alytaus rajone, gimė poetė, pedagogė, Alytaus rajono literatų klubo „Tėkmė“ ir Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė. Baigusi studijas pradėjo dirbti mokytoja Rusnės (Šilutės r.) kurčių-nebylių mokykloje-internate (dab. Rusnės specialioji mokykla). Išėjusi į užtarnautą poilsį grįžo gyventi į gimtąją Dzūkiją, gyvendama Dauguose (Alytaus r.) tęsė poetinę veiklą. Išleido 12 poezijos knygų, daug jos sukurtų eilių spausdino Lietuvos savaitraščiai, sukurtiems tekstams buvo kuriamos melodijos, dainuojamos dainos, pati autorė dainavo Daugų moterų ansamblyje „Suvingio banga“. Mirė 2018 m. rugpjūčio 18 d. Dauguose, Alytaus r.

2015 m. gruodžio 2 d. atidaryta „Norfa“ Jurgiškių gatvėje.

3 d.
1885 m. gruodžio 3 d. Gluosnininkų kaime, Alytaus rajone, gimė dailininkas, skulptorius Antanas Aleksandravičius. Nuo 1910 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų. Didžiausią ir vertingiausią kūrybos dalį sudaro bareljefiniai portretai, biustai. Sukūrė paminklinių skulptūrų, antkapinių paminklų, išleido vadovėlį pradinėms mokykloms „Piešinėliai ir raižinėliai“ (1923). Mirė 1970-02-04 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

5 d.
1910 m. gruodžio 5 d. Valėniškių kaime, Alytaus rajone, gimė lietuvių išeivių kunigas, prelatas, mokslų daktaras Ignas Urbonas. 1930 m. baigė Alytaus gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas tarnavo įvairiose parapijose, 1954 m. buvo pakviestas į Gary (Indianos valstija). Nuo 1966 m. buvo tenykštės Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas, mokytojavo lituanistinėje mokykloje, buvo moksleivių ateitininkų sąjungos dvasios vadas, stovyklų kapelionas. Šv. Kazimiero parapiją 1998 m. uždarius, kun. Ignas Urbonas persikėlė į pal. J. Matulaičio misiją Lemonte, kur 2012-05-19 mirė. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

8 d.
1895 m. gruodžio 8 d. Svėdasuose gimė Lietuvos pedagogė, poetė, rašytoja Bronė Buivydaitė (Mičiulienė) (slapyvardis – Tyrų Duktė). Po Antrojo pasaulinio karo iki 1948 m. mokytojavo Alytuje. Tačiau buvo priversta mesti darbą mokykloje ir slapstytis nuo tremties, nes buvo areštuotas ir ištremtas į Rusijos lagerį Karelijoje jos vyras. 1948 m. visam laikui grįžo į gimtuosius Anykščius, kur slėpėsi pas pažįstamus, slaugė sunkiai sergančią motiną. Nuo 1957 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Populiarumą B. Buivydaitė pelnė kūryba vaikams, yra išleistos 23 knygos. Mirė 1984-01-29 Anykščiuose, palaidota šio miesto senosiose kapinėse šalia artimųjų.

9 d.

2010 m. gruodžio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės meru išrinktas Feliksas Džiautas.

11 d.

1995 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dailininko Juozo Galkaus atkurtą Alytaus miesto herbą.

16 d.

1730 m. gruodžio 16 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II (1697–1706, 1709–1733) paskyrė Trakų žemės teismo raštininką Andrių Juozapą Tarusą Alytaus miesto vaitu.

17 d.
1940 m. gruodžio 17 d. Alytuje gimė biofizikas, visuomenės ir politinis veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras Dobilas Jonas Kirvelis. Mokėsi Užpalių, Linkuvos, Žeimelio mokyklose, 1957 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete studijavo elektronikos ir skaičiavimo mašinų specialybę. 1962–2013 dirbo Vilniaus universitete, įkūrė Biochemijos ir biofizikos katedrą, Biofizikos ir neurokibernetikos laboratoriją. Mokslinio tyrimo pagrindinės kryptys – kibernetikos ir valdymo sistemų principų taikymas gamtoje bei visuomenėje. Parašė apie 120 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, jam priklauso 9 išradimai.

19 d.
1945 m. gruodžio 19 d. Kruonyje, Kauno apskr., gimė pedagogas, visuomenės veikėjas Rimantas Kazlėnas. Ilgametis Alytaus 38-osios profesinės technikos mokyklos direktorius, Alytaus turistų klubo vadovas, jo iniciatyva organizuotos moksleivių ekspedicijos į Sibirą, į lietuvių tremties vietas. Mirė 2006-03-30 Alytuje.

20 d.
1905 m. gruodžio 20 d. Palomenės kaime, Kaišiadorių rajone, gimė kunigas Bronislavas Novelskis. 1956–1988 m. Šv. Liudviko bažnyčios klebonas, o nuo 1988 m. ten pat altarista. Mirė 1991-08-28 Alytuje, palaidotas Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje.

22 d.
1865 m. gruodžio 22 d. Kunigiškiuose, Anykščių rajone, gimė kunigas, knygnešys, visuomeninis veikėjas Feliksas Baltuška. 1899–1930 m. Nemunaičio parapijos klebonas, pastatė neogotikinę Nemunaičio bažnyčią, kleboniją, parapijos namus su biblioteka ir skaitykla. Mirė 1944-12-24, palaidotas Nemunaičio bažnyčios šventoriuje.

1915 m. gruodžio 22 d. Pasudonio kaime, Keturvalakių vlsč., Vilkaviškio apskr., gimė pedagogė, liaudies teatro aktorė Marija Raulušaitytė-Juodienė. Mirė 1994-04-19.

23 d.
1845 m. gruodžio 23 d. Kirkiliave, Kalvarijos sav., gimė kunigas, knygnešys Adomas Grinevičius. 1891–1908 m. Ūdrijos klebonas. Pietų Lietuvoje pamažu sukūrė spaudos platinimo tinklą. Draudžiamoji spauda platinta Dzūkijoje, gabenta į Seinų ir Kauno kunigų seminarijas. Mirė 1932-12-21 Kaune.

1845 m. gruodžio 23 d. Bazoruose, Alytaus rajone. gimė Rusijos kariuomenės infanterijos (pėstininkijos) generolas Ipolitas Januševskis (Chalilis). Garbingas Lietuvos totorių atstovas, paskyręs visą savo gyvenimą karo tarnybai. Kovodamas su bolševikais 1921 metais žuvo Poltavoje (Ukraina), ten ir palaidotas. Jo simbolinis kapas supiltas Bazorų kaime Alytaus rajone.

Gruodžio 10 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks susitikimas su gydytoja, knygų „Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų“, „Pavojingos gydytojų klaidos“, „Sveikata (ne)kainuoja“, „Laisvė rinktis – gydyti ar gyventi“ autore Robertina Ostapenkiene.

... gydyti ir visiškai išgydyti žmogų yra paprasta...

„Šiuolaikinė medicina nepajėgi grąžinti sveikatos, jos galioje tėra vaistais nuslopinti simptomus, sukeliant vis naujas problemas. Norint tą suprasti – nebūtina skaityti knygas, tam pakanka stebėti gyvenimą ir paprasčiausiai mąstyti. Knygas vis dar skatina rašyti nuolat skaitytojų užduodami klausimai, pacientų, mamų, auginančių vaikus, kreipimasis patarti, suteikti kitokios informacijos nei įprastai girdime. Mano knygos ir yra apie tai – mėginu užpildyti didelį poreikį turinčios informacijos spragas. Mąstantis žmogus visada yra sąmoningas ir protingas, jis užduoda klausimus“, – laisvę rinktis akcentuoja gydytoja R. Ostapenkienė.

Autorė apie save:

„Mano svajonė tapti gydytoja labai ankstyva. Vaikystėje „gydydavau“ lėles ir šis užsiėmimas buvo toks mielas širdžiai, kad nenorėjau užaugti. Supratau, kad suaugusi žaisti su lėlėmis jau nebegalėsiu... Iki 1984 m. įstojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, dvejus metus dirbau ligoninėje vaikų ligų skyriuje sanitare ir kasdien mačiau gydytojo darbą iš arti. Kauno medicinos akademijos gydomosios medicinos specialybės kursą baigiau 1992 m. Aštuonerius metus dirbau UAB „Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras" gydytoja ir trenere. Mano mokytoju buvo šviesaus atminimo prof. V. Jasiūnas – jo dėka gavau svarios darbo patirties ir man svarbų patvirtinimą, kad tik individualizuotas požiūris į pacientą yra teisingas, leidžiantis išspręsti problemas ir galintis visiškai grąžinti prarastą žmogaus sveikatą. Knygas rašau atviros širdies ir sąmoningam žmogui, kiekvienam primindama, kad sveikata yra kiekvieno mūsų viduje ir tam, kad galėtume ją atstatyti, pakaktų negriauti jos „gydant“ šiandien įprastais, bet, deja, dažnai šalutinį poveikį turinčiais, gydymo metodais. Tam tereikia pašalinti sveikatai trukdančius mūsų įpročius ir susigrąžinti asmeninę atsakomybę.“

Autorė kviečia susitikti ir pasikalbėti – pažada, kad pasistengs atsakyti į Jums rūpimus klausimus!

Lapkričio 3, 10 ir 17 dienomis Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojos Aurelija Sukadelskaitė ir Viktorija Juškienė Alytaus kalėjime vedė 12 akademinių valandų skaitmeninių įgūdžių mokymus „Viešosios e. paslaugos kasdienai“, vykdomus pagal projektą „Prisijungusi Lietuva“.

Mokymų metu nuteistieji mokėsi naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis, pildyti įvairias elektronines formas, rengti gyvenimo aprašymą (CV) ir prašymus darbdaviams. Dalyviai aktyviai įsitraukė į užduotis ir akcentavo, kad tokios žinios jiems ypač svarbios ruošiantis sugrįžti į visuomenę.

Šių mokymų tikslas – stiprinti socialiai pažeidžiamų ir atskirtyje esančių asmenų skaitmeninius gebėjimus, padėti jiems savarankiškai naudotis technologijomis ir viešosiomis paslaugomis. Nuteistieji, kurių galimybės naudotis technologijomis įkalinimo įstaigose yra ribotos, dažnai susiduria su papildomais iššūkiais grįžę į laisvę, todėl tokios iniciatyvos tampa itin reikšmingos.

Alytaus kalėjimo administracija dėkoja bibliotekos darbuotojoms už profesionalumą ir skirtą laiką bei išreiškia džiaugsmą dėl bendradarbiavimo, kuris padeda nuteistiesiems geriau pasiruošti savarankiškam gyvenimui po bausmės.

Lietuvos kalėjimų tarnybos informacija

Kviečiame registruotis į nemokamus skaitmeninių įgūdžių gerinimo mokymus nurodytais kontaktais:

Svetainėje: www.mokytiskartu.lt

El. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Tel.: +370 620 20 961

Jūsų miesto ar kaimo bibliotekoje (Alytuje – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje arba tel. +370 315 73 124)

2025 m. lapkričio 18–21 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus padalinio vyresn. biblioteninkė Živilė Mackevičiūtė kartu su Vilniaus regiono bibliotekininkais lankėsi Lisabonos viešosiose bibliotekose ir iš arti pamatė, kaip jos kuria bendruomeniškumą, įtrauktį ir modernias paslaugas.

1 diena – Marvila ir Penha de França bibliotekos. Labiausiai Živilę sužavėjo šių bibliotekų ryšys su bendruomene. Marvilos biblioteka – tikras socialinis centras, padedantis žmonėms mokytis, integruotis ir kurtis bei spręsti kasdienines problemas. Penha de França biblioteka įkvėpė šviesiomis vaikų erdvėmis ir glaudžia partneryste su mokyklomis – čia vaikai jaučiasi laukiami ir skatinami kurti, skaityti ir tyrinėti.

2 diena – Palácio Galveias biblioteka. Istorinis pastatas slepia modernų, įtraukiantį turinį. Akcentuojamas pilietinis dalyvavimas ir vaikų kūrybiškumo skatinimas. Šioje istorinėje, bet moderniai veikiančioje bibliotekoje labiausiai Pirmojo Alytaus bibliotekininkę sužavėjo įtraukties iniciatyvos: didžiausią įspūdį paliko „Childhood Lab“ ir vizualinių knygų laboratorija. Lab-Li – trumpi, įtraukiantys užsiėmimai su mentorių atrinktomis knygų kolekcijomis ir gyvas dialogas su bendruomene.

3 diena – Hemeroteca ir Orlando Ribeiro biblioteka. Hemeroteca – periodikos biblioteka, sauganti daugiau nei 400 tūkst. dokumentų, atskleidė spaudos istorijos išsaugojimo ir skaitmeninimo svarbą. Orlando Ribeiro biblioteka paliko ypatingai šiltą emocinį įspūdį – čia istorija dera su šiuolaikiška kultūra, muzika ir bendruomenės poreikiais.

4 diena – Belém biblioteka. Tai biblioteka, kuri pati „ateina“ pas žmones. Įkvėpė aktyvios iniciatyvos, „Feminizmo kolekcija“ bei projektas „Time Bank“– stiprinantis ryšius tarp bendruomenės narių. Tai vieta, kur kuriama tikra bendrystė, dialogas ir prasmingas buvimas kartu.

Šis vizitas parodė, kad biblioteka gali būti kur kas daugiau nei knygos – ji gali būti gyvas bendruomenės centras, atvira erdvė mokymuisi, kūrybai, pagalbai ir įkvėpimui.

Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizitas Portugalijoje finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Trys nepamirštami mėnesiai rytų, sklidinų juoko, spalvų, eksperimentų ir kūrybinių atradimų – taip alytiškių šeimos prisimins projektą „Vaikų meninė odisėja“. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos įgyvendinta iniciatyva tapo tikru traukos centru tėvams ir jų vaikams iki šešerių metų: vos paskelbus registraciją, vietos užsipildydavo akimirksniu, o susitikimuose nuolat netrūko smalsių, norinčių išbandyti naujas veiklas mažųjų dalyvių.

Pirmasis mažyliams ir jų tėveliams skirtas rytmetys bibliotekoje pakvietė į spalvingą pažintį su augalais – vaikai dekoravo vazonėlius, sodino ryškiaspalvius augalus ir su pasididžiavimu nešėsi juos namo, kad galėtų toliau auginti ir puoselėti savo pačių sukurtą grožį. Kitas susitikimas taip pat buvo kupinas kūrybos – mažieji dekoravo nuotraukų rėmelius, kurie galės „saugoti“ jų brangias akimirkas.

Dar vieną šeštadienio rytą vaikai leidosi į modelino dirbtuvių nuotykį – lipdė, spaudė, minkė ir drauge su tėveliais kūrė originalius, spalvingus šaukštelius. Kita, itin aktyvi ir daug geros nuotaikos atnešusi veikla – „Joga aukštynkojom“ kvietė mažuosius išbandyti savo kūno galimybes, pajusti kvėpavimo ritmą ir pažvelgti į judėjimą kaip į smagų žaidimą.

Praūžus vasarai interaktyvių patirčių rytmečiai mažyliams grįžo ir bibliotekos erdvės virto tikra vaikų meno galerija. Menininkė Sandra Kazlauskaitė vaikams padėjo atrasti tapybos džiaugsmą, mokė drąsiai imti į rankas teptuką, o vėliau – ir improvizuotai pristatyti savo kūrinius. Kito užsiėmimo metu Sandra paruošė ypatingą veiklą, kurios metu vaikai išbandė visus pojūčius nuo lytėjimo iki skenavimo. Nupiešę kalėdinį piešinį, mažieji menininkai foną užliejo užšaldytu, maistiniais dažais nudažytu vandeniu. Nei vienas dalyvis neatsispyrė pagundai paragauti spalvotų ledukų. O kur dar blizgučių jūra, kuri paveikslus padarė ne tik šventiškais, bet ir akį traukiančiais.

Per visą projekto laikotarpį veiklose dalyvavo daugiau nei 160 dalyvių, tarp jų – net 95 mažyliai iki šešerių metų. Tai tik patvirtina, jog Alytuje šeimos ieško kokybiškų laisvalaikio leidimo būdų, o biblioteka yra vieta, kuri gali tai pasiūlyti nemokamai.

Projektas „Interaktyvių patirčių rytmečiai: Vaikų meninė odisėja“ – tai Lietuvos kultūros tarybos ir Alytaus miesto savivaldybės finansuojama kelionė, kurią norėtųsi tęsti dar ilgai. Dėkojame visiems – tiek dalyviams, tiek edukatoriams už nepakartojamas patirtis ir spalvingus nuotykius bibliotekoje!

Lapkričio 25 d. minime Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną. Šių metų pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites, yra skirta sustabdyti skaitmeninį smurtą.

16 dienų prieš smurtą – tai pasaulinė kampanija, prasidėjusi 1991 m., kurios tikslas – kovoti su smurtu lyties pagrindu ir skatinti žmogaus teisių apsaugą. Ji vyksta kasmet nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. Kampaniją 1991 m. inicijavo Jungtinių Tautų moterų institutas (Center for Women’s Global Leadership) kaip atsaką į visame pasaulyje paplitusį smurtą prieš moteris. Smurtas prieš moteris yra sisteminė problema, susijusi su lyties nelygybe, patriarchatu ir diskriminacija.

Pasaulinė iniciatyva skirta kovai su smurtu lyties pagrindu, o šių metu tema – „SUSIVIENYKITE, kad padėtume nutraukti skaitmeninį smurtą prieš visas moteris ir mergaites“. Smurtas prieš moteris ir mergaites paveikia vieną iš trijų moterų. Tai pasaulinė žmogaus teisių krizė, kuri turi liautis. Pasauliui minint Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos – vieno pažangiausių iki šiol tarptautinių susitarimų dėl moterų teisių – 30-metį, JT generalinio sekretoriaus kampanija „UNITE 2025“ daugiausia dėmesio skiria vienai iš sparčiausiai augančių smurto formų: skaitmeniniam smurtui prieš moteris ir mergaites. Šių metų kampanija taip pat primena, kad skaitmeninis saugumas yra labai svarbus lyčių lygybei.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į nemažėjančią smurto prieš moteris problemą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos prieigose Jus pasitiks menininkės SANDROS KAZLAUSKAITĖS kurta instaliacija, kuri pristato vieną paveikslą ir vieną skulptūrą – du tarpusavyje susietus kūnus, kalbančius apie moters patirtą smurtą. Paveikslas simbolizuoja išorinį moters pasaulį: ramybę, tvarką, grožį, kurį ji kasdien dėvi kaip kaukę. Šalia esanti skulptūra – jos vidus: susigūžęs, pažeistas, praradęs formas, tarsi nuolatinio spaudimo išardytas siluetas.

QR kodu įrašyta moters istorija tampa trečiuoju instaliacijos sluoksniu – balsu, kuris paprastai lieka nutildytas. Ši instaliacija leidžia žiūrovui susidurti su tuo, kas dažnai nematoma: atotrūkiu tarp to, ką matome, ir to, ką žmogus iš tiesų išgyvena.

Tai simbolinis raginimas įsiklausyti, pastebėti ir neužmerkti akių prieš tyliai išgyvenamus vidinius sužeidimus.

Pernai įsigaliojus Bibliotekų įstatymo pataisoms, sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas bibliotekoms neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Šių metų vasario mėnesį Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pirmą kartą pakvietė gyventojus pasinaudoti šia galimybe ir suteikti nurašytiems leidiniams „kitą gyvenimą“, o tai sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Šįkart Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atidavimui paruoštos knygos – laisvalaikiui skirta literatūra (meilės romanai ir pan.) bei vaikiškos knygelės. Kviečiame visus, norinčius papildyti savo asmeninę biblioteką ar suteikti naują gyvenimą knygoms, atvykti pas mus ir išsirinkti tai, kas domina.

Knygų atidavimas vyks nuo 2025 m. gruodžio 4 d. 13 val., kol bus išdalintos visos knygos, bet ne ilgiau nei iki gruodžio 18 d. įskaitytinai Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbo metu (Seirijų g. 2, Alytus). Atrinktas knygas galėsite pasiimti pirmame aukšte prie įėjimo (tarp lauko ir vidinių durų) iš lentynos „Skaitykla-Lektūra iš palėpės“. Siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas, knygos nėra iš anksto rezervuojamos.

Atkreipiame dėmesį, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis bibliotekos nurašytomis knygomis.

Bibliotekos knygas gyventojams gali atiduoti tik įvykdžiusios visas teisės aktų nustatytas su nurašymu susijusias procedūras. Su Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, kuriuose įtvirtinta tvarka, kaip nurašytoms knygoms galės būti suteikiamas „antras gyvenimas“, galite susipažinti čia.

Laukiame Jūsų!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius kvietė miesto ir rajono moksleivius dalyvauti projekte „Susipynę į etno pynę“.

Projekto veiklos įrodė, jog domėjimasis savo krašto istorija ir tradicijomis gali būti žaismingas ir šiuolaikiškas.

Edukaciniai renginiai „Pasėjau grikį“, „Šiaudiniai stebuklai“, „Bičių dovanos“, „Tautinio kostiumo simboliai“, „Kūrybinės odos dirbtuvės“, „Per ornamentą į mitologiją“ vaikams padovanojo pažinimo džiaugsmą. Dalyviai atrado milžinišką mitologijos pasaulį, slypintį audimo raštuose, šiaudo stiebelyje ar odos dirbinyje.

Didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinė iniciatyva „Etno žaisliukas Kalėdų eglutei“. Vaikai sukūrė net 300 žaisliukų ir papuošė juos etnografiniais motyvais. Žaisliukai papuoš ne tik kūrėjų namus, bet ir bibliotekos žaliaskarę.

O štai literatūrinė iniciatyva pakvietė sukurti pasaką, kurioje atsispindėtų etninės kultūros motyvai. Bibliotekos bičiuliai Alytaus Šaltinių progimnazijos rašytojų klubo nariai (mokytoja Ina Grigūnaitė-Skrabulienė) sukurtas pasakas įgarsino bibliotekos tinklalaidžių studijoje.

Projektą vainikavo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikanto, vieno ryškiausių Lietuvos perkusininkų, Sauliaus Astrausko ir dainų atlikėjos Ilonos Astrauskienės edukacinis koncertas „Senieji instrumentai“ Audiovizualiųjų menų centre. Teatralizuotą profesionalų pasirodymą darniai papildė Alytaus Dainavos progimnazijos mokinių atliekama lietuvių liaudies daina (mokytoja Gitana Baranauskienė) ir Šaltinių progimnazijos mokinės Ugnės Maleckaitės dzūkiškai paporinta istorija „Kožnas savo kryžalį turi“ (mokytoja Ina Grigūnaitė-Skrabulienė).

Įvairiose projekto „Susipynę į etno pynę“ veiklose dalyvavo beveik 800 mokinių, turėjusių puikią progą pažinti ir atrasti naujas veiklas ir galimybes. Tradicijų puoselėjimas ir kūryba sujungė Vaikų biblioteką ir Alytaus miesto mokyklas, ikimokyklines įstaigas, Alytaus kraštotyros muziejų ir atvėrė naujas pažinimo erdves.

--------------------------------------------------------------------

Projektą, kuris padėjo tradicijoms atgyti kitokiomis formomis ir į kūrybiškas veiklas įtraukė šimtus Alytaus moksleivių, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. Tikimės, kad įgytos patirtys skatins ir toliau domėtis savo šaknimis ir etnokultūra.

Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka sėkmingai įgyvendino projektą „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“, skirtą pradinio ugdymo amžiaus vaikams. Edukacijų ciklas sulaukė itin didelio mokytojų ir mokinių susidomėjimo – pedagogai labai džiaugėsi susitikimų su rašytojais bei menininkais galimybe, o vaikai noriai ir su dideliu įsitraukimu dalyvavo įvairiose kūrybinėse veiklose. Iš viso edukacijose dalyvavo net 263 Alytaus miesto pradinukai.

Projekto metu įvyko penki interaktyvūs užsiėmimai ir kiekvienas iš jų savaip praturtino jaunuosius dalyvius. „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“ prasidėjo projekto partnerių Alytaus kraštotyros muziejaus erdvėse. Ten vaikai susipažino su senovine sodyba – tyrinėjo jos istoriją ir patys tapo mažaisiais statytojais.

Laukiamiausias moksleivių susitikimas įvyko Alytaus „Volungės“ progimnazijoje, kur apsilankė vienas mylimiausių vaikų rašytojų Tomas Dirgėla. Į smagų renginį sugužėjo visos šios mokyklos pradinės klasės. Kita projekto veikla vyko Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje: kūrybinio susitikimo su rašytoja Evelina Daciūte metu vaikai bendravo su autore, klausėsi jos knygų pristatymo, o vėliau patys kūrė savo sugalvotus pasakų personažus.

Po vasariško atokvėpio edukacijos tęsėsi toliau: Jaunimo erdvėje su knygų vaikams ir jaunimui autore Ilona Ežerinyte mokiniai kūrė istorijas tiek individualiai, tiek drauge. Renginių ciklą vainikavo edukacinio teatro „Ridikėlių mokyklėlė“ užsiėmimas, leidęs vaikams išbandyti kvėpavimo ir nusiraminimo technikas bei paskatinęs drąsiai pasinerti į improvizacijos meną.

Edukacijų ciklas „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“ ne tik suteikė mokiniams galimybę susitikti su žinomais rašytojais bei menininkais, bet ir skatino juos atrasti naujas saviraiškos formas, lavino vaizduotę, ugdė didesnį pasitikėjimą savimi bei smalsumą įvairioms kūrybos formoms.

Taip pat norime nuoširdžiai padėkoti mūsų partneriams – Alytaus kraštotyros muziejui ir Alytaus „Volungės“ progimnazijai, kurie prisijungė prie sėkmingos šio projekto kelionės.

-------------

Šis projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Alytaus miesto savivaldybės, tapo smagių susitikimų ir žaidybinės kūrybos erdve, atskleidusia atviros ir drąsios kūrybos galią. Tikimės, kad patirtys išliks ilgai, kaip ir noras pratęsti kūrybines išdaigas.

Lapkričio 24–27 dienomis „Senjorų dienos internete 2025" nuo 11 val. kviečia žiūrėti tiesiogines transliacijas internetu, kuriose bus dalijimąsi aktualiausia ir įdomiausia informacija apie valdžios paslaugas internete.

Šiomis dienomis nuo 11 val. vyks tiesioginės transliacijos internetu, kurias kviečiame žiūrėti namuose ar atvykus į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Mokymų auditoriją (Seirijų g. 2).

Lapkričio 24 d., pirmadienį, 11–12 val.
TECHNOLOGIJŲ NAUDA SVEIKATAI

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti rūpintis savo sveikata ir sutaupyti laiko? Šios transliacijos metu sužinosite, kaip naudotis e. sveikatos išmaniąja programėle, kuri leidžia registruotis pas gydytojus, matyti būsimus vizitus, aktyvius siuntimus, išrašytus elektroninius vaistų receptus, pažymas, parsisiųsti medicininius dokumentus. Kalbėsime apie tai, kaip technologijos gali prisidėti prie geresnės savijautos bei ligų prevencijos.

Dalyviai:

• Daniel Naumovas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras;
• Dovilė Alėjūnė, VĮ „Registrų centro” nuotolinio konsultavimo skyriaus ekspertė;
• Jokūbas Fišas, gydytojas neurologas;
• Elena Petkevičienė, aktyvi senjorė iš Kėdainių.

Moderuoja: žurnalistė, televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.
Transliacija bus verčiama į gestų kalbą.

Lapkričio 25 d., antradienį, 11–12 val.
SKAITMENINĖ ATMINTIS IR PAVELDAS

Ar kada susimąstėte, kiek įdomybių galima atrasti istorijos archyvuose net neišėjus iš namų? Transliacijos metu kalbėsime apie skaitmeninį paveldą ir atmintį internete – nuo genealoginių medžių kūrimo iki skaitmenintų dokumentų ir metrikų. Sužinosite, kaip naudotis Lietuvos kultūros paveldo portalais, archyvų sistemomis ir kitomis priemonėmis, leidžiančiomis pasidomėti savo šeimos istorija ir ją perduoti ateities kartoms.

Dalyviai:

• Eimantas Gudas, istorikas;
• Zina Daugėlaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė.

Moderuoja: žurnalistė, televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.
Transliacija bus verčiama į gestų kalbą.

Lapkričio 26 d., trečiadienį, 11–12 val.
BŪKIME PASIRUOŠĘ: SAUGUMO ABC KIEKVIENAM

Ar žinote, ką reiktų daryti, jei netikėtai dingtų elektra ar mobilus ryšys? Šios transliacijos metu aiškinsimės, kaip tinkamai pasiruošti netikėtiems iššūkiams ir ekstremaliosioms situacijoms bei kaip šiam tikslui galime pasitelkti skaitmenines priemones. Pristatysime mobiliąją programėlę LT72, padedančią pasirengti galimoms nelaimėms bei praktiškai aptarsime, ką reikėtų turėti namuose, kad būtume ramesni bet kokiomis aplinkybėmis.

Dalyviai:

• Mindaugas Valaitis, Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas;
• Danutė Pučkytė, Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Moderuoja: žurnalistė, televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.
Transliacija bus verčiama į gestų kalbą.

Lapkričio 27 d., ketvirtadienį, 11–12 val.
SKAITMENINĖ KULTŪRA: FILMAI, KNYGOS IR PARODOS MŪSŲ NAMUOSE

Kultūra šiandien – vos keliais paspaudimais! Šioje transliacijoje kalbėsime apie tai, kaip skaitmeninės technologijos leidžia patogiai mėgautis filmais, knygomis ir meno kūriniais neišeinant iš namų. Sužinosite, kaip naudotis LRT mediatekos ir „Epikos“ platformomis, atrasti virtualias muziejų parodas bei pažinti ELVIS – garsinių knygų bibliotekos galimybes, kai dėl silpnos regos ar prastos sveikatos skaityti sunku. Atraskite naujus būdus leisti laiką prasmingai ir įdomiai – kultūra visai šalia jūsų!

Dalyviai:

• Karolina Drigotaitė, LRT Mediatekos ir „Epikos“ vadovė;
• Vytautas Starikovičius, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus LIMIS elektroninių paslaugų administratorius;
• Ligita Vasalauskaitė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vartotojų aptarnavimo skyriaus vadovė

Moderuoja: žurnalistė, televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.
Transliacija bus verčiama į gestų kalbą.

Lapkričio 28 d., penktadienį
VIKTORINA

Paskutinę akcijos dieną – lapkričio 28 d. – organizatoriai kviečia patikrinti savo žinias viktorinoje, ką naujo sužinojote renginių metu. Viktoriną rasite www.prisijungusi.lt.

Svetlana Žadeikienė – tikras Alytaus krašto deimančiukas. Dzūkė, savo krašto mylėtoja vykdo kilnią misiją – siekia išsaugoti dzūkų tarmę. Sako, jei nieko nesiimsime, po dviejų šimtų metų jos visai nebeliks. Svetlana keliauja po darželius ir mokyklas, moko vaikus dzūkiškai, o jos darbas duoda puikių vaisių. Mažieji ima drąsiai dzūkuoti, o grįžę namo dar ir tėvus pamokina.

2023 m. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka išleido smagią, Svetlanos Žadeikienės sukurtą, dzūkišką knygelę „Paukštukai ir Būžukai“, kuri atveria vaikams gražios senelių ir prosenelių kalbos lobius, skatina juos skaityti, o jei dar nemoka – klausyti. Trumpi dzūkiški eilėraštukai apie gražius ir įdomius dalykus, iliustruoti Alytaus Dzūkijos mokyklos vaikų piešiniais, kviečia knygelę kasdien paimti į rankas. Kartu su leidinio pristatymu buvo surengtas ne vienas renginys mažiesiems alytiškiams, skirtas dzūkų tarmės pažinimui ir puoselėjimui.

LRT Plius laidos „Lietuvos deimančiukai“ reportaže Svetlana porina dzūkiškai ir atskleidžia, kaip anksčiau keikdavosi dzūkai.

Laidą kviečiame žiūrėti paspaudus šią nuorodą

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gruodžio 18 d., 17.30 val., alytiškius pakviesime į atviro, drąsaus ir apnuoginančio Algirdo Kaušpėdo romano „Koplyčia“ pristatymo vakarą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).

Algirdas Kaušpėdas – architektas, legendinės grupės „Antis“ įkūrėjas ir lyderis, šiuo metu – grupės „KAnDIs“ narys. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo vienas Roko maršo per Lietuvą organizatorių.

Romanas „Koplyčia“ – trečioji autoriaus knyga, kurioje pasitelkiant autofikciją be skubos apmąstomi gyvenimo vingiai ir patyrimai, ieškomi susitaikymo ir įveikos būdai.

Tai jautrus ir filosofiškas pasakojimas apie netektį, tikėjimą ir žmogaus dvasinę kelionę. Jo pagrindinis veikėjas, Leonardas Gražys, – žinomas architektas, kurio gyvenimą sudrumsčia dukters mirtis. Gavęs užsakymą suprojektuoti koplyčią, Leonardas leidžiasi į dvasinės atgailos ir susitaikymo kelią.

Kaušpėdas romane nagrinėja žmogaus vidinės ramybės paieškas, atleidimo ir tikėjimo temas, pasitelkdamas autofikciją ir tikroviškus pasakojimo elementus. Tai kūrinys apie vidinės „koplyčios“ statybas – pastangas iš skausmo sukurti prasmę.

Kviečiame susitikti su Algirdu Kaušpėdu ir pasiklausyti jo naujausios knygos gimimo istorijos!

Taip pat bus galimybė įsigyti knygą su autoriaus autografu.