Spalio 8–27 d. tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ prie ekranų vėl pakvies tikrų istorijų – rinktinės dokumentikos – mėgėjus. Galima drąsiai sakyti, kad festivalis pasklis per visą Lietuvą, nes filmus bus galima išvysti ne tik kino ir namų ekranuose, bet ir beveik 300 šalies bibliotekų. Prie šio tinklo prisijungia ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2) bei Vidzgirio padalinys (Likiškėlių g. 12) – jų lankytojai galės žiūrėti festivalio filmus nemokamai.

„Į „Nepatogų kiną" atrenkame ne tik tuos filmus, kurie pelnė svarbiausių Europos ir pasaulio kino festivalių pripažinimą praėjusiais metais, bet ir tuos, kurie asmeniškai paveikė, nustebino mus pačius. Todėl šiais filmais ypatingai norisi dalintis su kuo platesne auditorija. Partnerystė su Lietuvos bibliotekomis mums suteikia galimybę į pažinti su šiuo kinu pakviesti kiekvieną Lietuvos žiūrovą, ne vien tik didžiųjų miestų kino teatrų lankytojus. Todėl tikiu, kad gero dokumentinio kino mėgėjų ratas po šių metų festivalio dar labiau prasiplės.“ – sako festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Virtualioje festivalio kino salėje esančius filmus spalio 8–27 d. galima nemokamai žiūrėti tuose bibliotekos kompiuteriuose, kuriuose jai yra suteikta prieiga. Rekomenduojame atsinešti savo ausines. Prisijungimus prie virtualios kino salės suteiks bibliotekos darbuotojai, na, o rinktis filmus, kuriuos norėtumėte pamatyti, jau dabar galima  „Nepatogaus kino“ interneto svetainėje.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras ir Vilniaus miestas.

Org. informacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos apskričių bibliotekomis, paskaita apie diplomatų Lozoraičių dinastiją keliauja per Lietuvą.

Džiaugsimės galėdami pasidalyti su Jumis naujausiais istorikų atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu iš nepriklausomos Lietuvos simbolių.

Prieš šimtmetį, 1923 m., Stasys Lozoraitis vyresnysis, sukūręs šeimą su Vincenta Matulaityte, pasirinko darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1934 m. jis pradėjo vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir ėjo šias pareigas ketverius metus, svarbiu politinės įtampos didėjimo Europoje laikotarpiu. Vėliau pareigas perėmus Juozui Urbšiui, S. Lozoraitis pradėjo vadovauti pasiuntinybei Italijoje. Išvykimas į Romą 1939 m. birželį buvo lemtingas – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, vėliau Lietuvą užgrobė totalitarinės valstybės. Prezidento A. Smetonos įgaliotas J. Urbšys spėjo paskirti S. Lozoraitį vienintelės okupacijos sąlygomis veikusios valstybės institucijos – Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu.

Padedamas žmonos ir sūnų Stasio ir Kazio, S. Lozoraitis vyresnysis kartu su kolegomis lietuvių diplomatais atkakliai, iki pat mirties, veikė tvirtai tikėdamas, kad SSRS subyrės, o Lietuva atkurs savo Nepriklausomybę. Į diplomatinę veiklą jau po Antrojo pasaulinio karo įsitraukė ir jo vaikai. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui pradėjus veiklą, jie buvo jauniausi išeivijoje veikusios Lietuvos diplomatinės tarnybos bendradarbiai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tėvo siekius padėję įgyvendinti sūnūs tapo profesionaliausiais Lietuvos diplomatais. Stasys Lozoraitis jaunesnysis 1993 m. dalyvavo Prezidento rinkimuose, vadovavo ambasadai JAV, vėliau – ambasadai Italijoje, o jo brolis Kazys net dvylika metų, iki 2004-ųjų, buvo ambasadoriumi prie Šventojo Sosto.

XX a. Lietuvos diplomatijos istoriją tyrinėjanti dr. Vilma Bukaitė spalio 10 d. 17.30 val. paskaitoje, kuri vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), pasistengs atsakyti į keletą klausimų:

Kokių svarbiausių politinių tikslų siekė trys diplomatai Lozoraičiai? Kur įgijo diplomatijos žinių ir įgūdžių? Kokių sunkumų ir išbandymų patyrė? Kokios būdo savybės lėmė jų sprendimus, padėjo ar galbūt trukdė jų veiklai? Kokie sumanymai liko neįgyvendinti? Kur Jūsų artimieji arba Jūs pats galėjote juos išgirsti pirmąkart? Kaip Lozoraičiai prisidėjo 1990 m. Lietuvai atkuriant valstybingumą? Kaip Lozoraičių darbo laikotarpiu keitėsi Lietuvos tarptautinės veiklos ribos? Energingus, charizmatiškus, profesionalius diplomatus Lozoraičius padės geriau pažinti nuotraukos ir dokumentai, jų šeimos pastangomis saugomi Lietuvoje.

Laukiame Jūsų bibliotekoje ir kviečiame susitikti su diplomatais Lozoraičiais!

1 d.

1924 spalio 1 d. Smolianuose, Oršos r., Vitebsko sr., Baltarusijoje gimė nusipelnęs Lietuvos statybininkas, ilgametis Alytaus statybos tresto valdytojas Kazimieras Sidorovičius Šimčikas. Mirė 2009 metų lapkričio 5 dieną.

1935 metų spalio 1 d. atidaryta pradžios mokykla.

1991 metų spalio 1 d. atidaryta Alytaus dailiųjų amatų mokykla.

2 d.

1951 metų spalio 2–3 d. vykdant Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Ruduo“ iš Alytaus rajono ištremta 400 žmonių.

3 d.

1949 metų spalio 3 d. Domantonių k., Alovės vlsč,, Alytaus r.gimė kompozitorius, rašytojas, dainų autorius Alvydas Augustinas Jegelevičius.

1954 metų spalio 3 d. pradėjo veikti Alytaus sporto mokykla.

2004 metų spalio 3 d. Alytaus apskričiai įteiktas herbas ir vėliava.

4 d.

1649 metų spalio 4 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras (1648–1668) patvirtino Alytaus miesto savivaldos privilegijas.

5 d.

1921 metų spalio 5 d. įkurta AB „Dzūkija“.

7 d.

1934 metų spalio 7 d. Alytuje gimė kompozitorius, Lietuvos Valstybinės bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas Feliksas Romualdas Bajoras.

12 d.

1954 metų spalio 12 d. gimė psichologė, socialinių mokslų daktarė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė Ramutė Orenienė.

13 d.

1949 metų spalio 13 d. Daugirdų k., Alytaus r. gimė rankininkė, olimpinė čempionė (1976 m., 1980 m.) Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Mirė 1999 balandžio 3 d. Kaune.

1964 metų spalio 13 d. Alytuje gimė muzikantas, Alytaus diksilendo, Alytaus kvinteto vadovas, Alytaus muzikos mokyklos klarneto, saksofono specialybių mokytojas ekspertas, mokinių diksilendo vadovas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro muzikantas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2012 m.) Dainius Platūkis.

15 d.

1899 metų spalio 15 d. Alytuje atidarytas geležinkelio tiltas per Nemuną.

16 d.

2019 metų spalio 16 d. kilo didelis gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Gaisrą užgesinti pavyko tik po dešimties dienų.

18 d.

1992 metų spalio 18 d. pašventintas statomos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios kertinis akmuo ir kryžius.

1996 metų spalio 18 d. atidarytas „Drevinuko“ skulptūrų parkas. Dailininkė Gintarė Markevičienė.

17 d.

1954 metų spalio 17 d. Alytuje gimė Lietuvos politikos veikėjas Viktoras Valentukevičius.

19 d.

1949 metų spalio 19 d. Alytuje gimė rankininkas, olimpinis čempionas (1976 m.), olimpinio sidabro medalio laimėtojas (1980 m.), pasaulio čempionas (1982 m) Vladimiras Kravcovas.

1991 metų spalio 19 d. atidarytas Anzelmo Matučio memorialinis muziejus.

20 d.

1960 metų spalio 20 d. atidarytas naujas plačiaekranis 400 vietų kino teatras „Dainava“.

22 d.

1919 metų spalio 22 d. Liuklingėliuose, Krokialaukio vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė teisininkas, žurnalistas, JAV lietuvių veikėjas Ignas Medziukas. Mirė 2009 metų gruodžio 31 Los Andžele (JAV).

2005 metų spalio 22 d. atidengtas paminklas Afganistano kare žuvusiems lietuviams.

24 d.

1795 metų spalio 24 d. Rusija, Prūsija ir Austrija įvykdė III Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Lietuvos teritorija buvo padalyta tarp Rusijos ir Prūsijos. Nemunu išvedus valstybinę sieną, Alytus padalytas tarp dviejų valstybių. Dešinioji miesto dalis atiteko Rusijos imperijai, kairioji – Prūsijos karalystei. 120 metų abi miesto dalys buvo atskiri administraciniai vienetai. Pirmasis Alytus priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskričiai. Antrasis Alytus – Augustavo, nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijos Kalvarijos apskričiai. Tuo metu susiformavo Suvalkų Alytaus ir Vilniaus Alytaus pavadinimai. Tarpukario metais vietoje šių pavadinimų pradėta vartoti Alytus I ir Alytus II.

27 d.

1944 metų spalio 27 d. darbą atnaujino kino teatras „Dainava“, kuris iki 1938 m. vadinosi „Palas“, 1960 m. pervadintas „Taika“.
1949 metų 27 d. Alytuje gimė fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, tarptautinių parodų kuratorius, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1996, 2004 m.) Vytautas V. Stanionis.

28 d.

1964 m. spalio 28 d. Krokialaukio k., Alytaus r. gimė tautodailininkas, kalvis, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2014 m.) Andrius Liaukus.

2011 m. spalio 28 d. atidarytas naujasis Lietuvos tūkstantmečio tiltas (Putinuose).

31 d.

1964 m. spalio 31 d. šaldytuvų gamykloje pagaminti pirmieji šaldytuvai „Snaigė“.

Rugsėjo 16-20 dienomis vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai Agnė Grigaliūnė kartu su kolegėmis iš Vilniaus regiono bibliotekų dalyvavo stažuotėje Lenkijoje pagal Lietuvos Nacionalinės bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ stažuočių programą.

Kelionės tikslas – užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą bei pasisemti gerosios praktikos iš kolegų Varšuvos ir Lodzės miestų bibliotekose.

„Varšuvoje mane labiausiai sužavėjo Varšuvos universiteto biblioteka. Čia galima rasti ne tik 3 milijonus įvairių žanrų knygų ir originalų interjerą, bet ir vaizdingą botanikos sodą, įsikūrusį ant stogo ir net japoniškos arbatos ceremonijoms skirtą kambarį! O Lodzėje – mediateka MeMo, kurioje galima užsiimti įvairiausiomis veiklomis, pavyzdžiui, groti muzikos instrumentais, mokytis robotikos ir programavimo, dalyvauti japoniškų komiksų manga skaitytojų, kino mylėtojų ar stalo žaidimų entuziastų klubų veiklose arba mokytis fotografijos profesionaliai įrengtoje studijoje.“, – įspūdžiais dalijosi Agnė.

Stažuotės metu buvo aplankytos penkios bibliotekos: Varšuvos Universiteto biblioteka, Varšuvos miesto viešoji biblioteka, Karališkosios Varšuvos pilies-muziejaus biblioteka, Lodzės miesto bibliotekos padalinys Mediateka – MeMo ir Lodzės universiteto bibliotekoje. 

Nuotr. Agnės Grigaliūnės

Rugsėjis Lietuvos bibliotekose – tai šauniųjų skaitytojų, įveikusių skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ (jų – net 21 611, iš viso akcijos metu perskaityta 129 866 knygos), pasveikinimo ir apdovanojimo mėnuo. Tačiau, nors iššūkis ir baigėsi, neleiskime vasariniam skaitymo įkarščiui išskristi kartu su migruojančiais paukščiais! Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų projektas „Metai su knyga“ pakvies ir toliau „žvejoti“ įdomiausių knygų rekomendacijas, diskutuoti ar jaukiai šnekučiuotis apie perskaitytas knygas, netgi patiems išmėginti plunksną, atrasti neaprėpiamą ir masinantį knygų pasaulį. Pasibaigus populiariajam „skaitymo sprinterių“ iššūkiui „Vasara su knyga“, projektas „Metai su knyga“ toliau keliauja per Lietuvą. Atverkime jam duris!

Virgis Šidlauskas, Juozas Ališauskas ir Gina Viliūnė toliau domėsis, kuo gyvena skaitytojai

Rugsėjį, spalį ir lapkritį Lietuvos bibliotekose toliau vyks bendruomenių susitikimai su projekto „Metai su knyga“ skaitymo ambasadoriais. Vaikai sulauks atvykstant rašytojo ir muzikanto, žurnalo „Laimiukas“ vyriausiojo redaktoriaus Virgio Šidlausko, paauglius suburs aktorius, mokytojas, slemeris Juozas Ališauskas, o suaugusieji skaitytojai turės galimybę pabendrauti su rašytoja, gide Gina Viliūne.

Pavasarį skaitymo ambasadoriai jau apsilankė Alytaus, Tauragės, Klaipėdos, Druskininkų, Vilniaus, Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Kretingos, Trakų, Pagėgių, Rokiškio, Joniškio, Jurbarko, Šilutės, Elektrėnų savivaldybių viešosiose bei mokyklų bibliotekose. Rudenį V. Šidlauskas, J. Ališauskas ir G. Viliūnė susitiks su Ignalinos, Kauno rajono, Jonavos, Radviliškio, Mažeikių, Prienų, Švenčionių, Pasvalio, Rietavo, Biržų, Raseinių, Panevėžio, Kupiškio, Akmenės, Kalvarijos bei Lietuvos audiosensorinės bibliotekų skaitytojais. Per visus metus skaitymo ambasadorius svetingai priims 36 miestų ir miestelių bendruomenės.

Kiekvienam sezonui skaitymo ambasadoriai rekomenduoja perskaityti po knygą, o susitikimų metu su skaitytojais jas aptaria. Rudens sezonui Virgis Šidlauskas rekomendavo perskaityti puikią Neilo Gaimano knygą „Pagaliau pienas“, Juozas Ališauskas – jaudinančią, bet kurio amžiaus skaitytojams tinkamą istoriją Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“, o Gina Viliūnė pasiūlė atsiversti intriguojantį Susannos Leonard biografinį romaną „Ponia Kiuri ir svajonių galia“.

Tačiau šių susitikimų metu kalbamasi ne tik apie knygas. Čia dalijamasi įvairiausiomis patirtimis bei išgyvenimais, įspūdžiais ir apmąstymais. Be to, Virgis Šidlauskas mažuosius skaitytojus pakviečia drauge pamuzikuoti ir pafantazuoti, o Juozas Ališauskas pasiūlo paaugliams išmėginti improvizacinės slemo poezijos žanrą.

Kodėl gera kalbėtis apie perskaitytas knygas

G. Viliūnės nuomone, kalbėtis apie knygas yra tiesiog smagu. Tai darydamas, gali išgirsti rekomendacijų, sužinoti kitokią nuomonę, papasakoti savo įspūdžius. „Kaip žvejai nepavargsta kalbėtis apie žuvis, taip ir skaitytojams visada gera kalbėtis apie knygas. Ypač dabar, kai knygų išleidžiama tokia daugybė, reikia pokalbių ir patarimų. Skaitymas kaip bendras pomėgis suartina žmones, suteikia bendrystės jausmą“, – tikino rašytoja.

G. Viliūnė tvirtino, kad projekto „Metai su knyga“ suteikta galimybė keliauti po Lietuvos bibliotekas jai yra ypatinga dovana. „Kasmet aplankau keletą bibliotekų, bet šie metai yra rekordiškai gausūs susitikimų, kurie labai džiugina. Tokie susitikimai suteikia galimybę nukeliauti į atokesnius Lietuvos kampelius, pabūti būryje šviesių žmonių, pamatyti jų švytinčias akis, pabendrauti. Tai – neįkainojama vertybė“, – dalijosi suaugusiųjų skaitymo ambasadorė.

J. Ališauskas pripažino, kad susitikimų metu paaugusius skaitytojus domina daug kas – netgi tai, ar iš slemo poezijos bei dalyvavimo slemo turnyruose įmanoma užsidirbti pinigų. Jo nuomone, apie skaitymą kalbėtis verta, nes tai vis labiau nykstanti kasdienybės dalis. „Konkuruoti su skrolinimu sunku bet kokiai veiklai, tai bent pokalbiais norisi padėti skaitymui“, – teigė paauglių skaitymo ambasadorius, pridurdamas, kad šis bibliotekų projektas padeda jam pagilinti pažintį su Lietuva.

Vaikų skaitymo ambasadorius Virgis Šidlauskas neabejojo: „Kartais atviras, nuoširdus pokalbis gali daugiau nei visas glėbys rekomendacijų.“ Kalbantis apie skaitymo naudą, jam svarbu prisiminti ir dar kartą išgyventi savo patirtis, smalsu sužinoti ir jaunųjų skaitytojų pomėgius. „Skaitymas labai svarbus mūsų sąmoningumui, augimui, iškalbos ir fantazijos lavinimui, bet be gero, užkrečiančio pavyzdžio, tai tėra žodžiai. Jei pavyksta vaikus įtikinti atsiversti vieną ar kitą knygą, paieškoti įtraukiančių pasakojimų ir patirti skaitymo džiaugsmą, tai laikau mažyčiu, bet svarbiu laimėjimu“, – sakė V. Šidlauskas.

Susitikimų metu jam rūpi pajusti pulsą, pasimatyti akis į akį su skaitančiais vaikais, pasmalsauti, kuo jie gyvena. Pasak V. Šidlausko, „kartais net mažytė pastebėta smulkmena, trumpa frazė, parodytas dėmesys vaikus paskatina labiau domėtis knygomis, atviriau reikšti savo mintis, bendrauti ir kalbėtis.“

Metų pabaigoje bus paskelbtas Lietuvos skaitytojų rekomenduojamų knygų sąrašas

Projekto „Metai su knyga“ metu knygas rekomenduoja ne tik skaitymo ambasadoriai, bet ir patys skaitytojai. Per kiekvieną susitikimą ambasadoriai paragina renginio dalyvius užrašyti, kokia knyga ar knygos paliko didžiausią įspūdį, labiausiai sujaudino, o gal netgi pakeitė gyvenimą. Šios rekomendacijos yra renkamos, ir metams baigiantis iš jų bus sudarytas Lietuvos skaitytojų mėgstamiausių knygų sąrašas.

 „Gabrielio García Márquezo „Šimtas metų vienatvės“: mistiška šeimos istorija su tragišku vienatvės jausmu, perduodamu iš kartos į kartą. Perskaičius nepalieka vienatvės nuojauta visur ir visada“, „William Somerset Maugham „Mėnulis ir skatikas“ – atskleidžiama menininko asmenybė ir sudėtingas jo ryšys su realiu pasauliu“, „Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ – privertė susimąstyti apie save, savo elgesį ir kaip atrodau kitų žmonių akivaizdoje“, „Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ – knygų ciklas, perskaitytas vienu atsikvėpimu dėl rašymo stiliaus, sakinio grožio, meilės istorijai ir asmenybėms“, „J. K. Rowling „Hario Poterio“ I dalis, nes man patiko tos knygos magija “, „Carlo Collodi „Pinokio nuotykiai“, nes pirmiausia jis buvo blogas, o paskui geras, nes suprato, ką blogai padarė“, „Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, nes joje daug įdomių nuotykių, ta mergaitė turėjo arklį ir beždžionėlę, buvo stipri“, „Kęstučio Kasparavičiaus „Apie daiktus. Trumpos istorijos“, nes ji juokinga, ir linksma, ir įdomi“,  – tai vos kelios skaitytojų rekomendacijos iš gausybės tų, kuriomis jau pasidalijo ir dar pasidalys projekto „Metai su knyga“ dalyviai.

Pokalbiai su skaitančiais žymiais žmonėmis – internetu pasiekiamose tinklalaidėse

Projekto „Metai su knyga“ metu bus sukurta dvylika tinklalaidžių – pokalbių su žymiais žmonėmis, kurie yra ir aistringi skaitytojai. Šiuo metu paskelbtos jau šešios tinklalaidės, kuriose apie savo profesijas, pomėgius, o tarp jų – ir skaitymą, pasakoja archeologas, Žaislų muziejaus Vilniuje įkūrėjas dr. Povilas Blaževičius, bibliotekininkė, knygų mylėtoja Gintarė Navakauskaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, astrofizikas, mokslo populiarintojas, VU Fizikos fakulteto docentas dr. Kastytis Zubovas, gamtininkas, fotografas, knygų autorius Marius Čepulis bei rašytojas, pedagogas, knygos „Mokytojas“ autorius Karolis Klimas. Juos kalbino tinklaraštininkas, sveikos gyvensenos propaguotojas, žinomas tėtis Simonas Urbonas, Kauno Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo, Kauno Ąžuolyno bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Vainiūtė ir aktorė Evelina Šimelionė. Tinklalaides galima rasti „Vasaros su knyga“ paskyrose „Youtube“ kanale ir „Spotify“ platformoje.

Iki metų pabaigos bus paviešintos dar šešios tinklalaidės – pokalbiai su vaikų gydytoja, neonatologe Erika Žėkaitė-Vaišniene, kalbininku, vertėju, leidėju Markusu Roduneriu, politologu, VU TSPMI dėstytoju, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala, skaitymo ambasadoriais G. Viliūne, V. Šidlausku ir J. Ališausku.

„Kalbinamos žinomos asmenybės atsiskleidžia ir smagu matyti, kad skaitymas yra tapęs neatsiejama jų kasdienybės dalimi, kad tam tikros knygos, autoriai ar įsiminę paskiri žodžiai pastūmėjo juos priimti tam tikrus sprendimus, padarė įtaką vaikystėje, lydi juos kasdienybėje, palaiko ir stiprina. Tinklalaidžių pokalbiai nuoširdūs ir tuo labai paveikūs“, – teigė projekto vadovė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Lina Bimbirytė.

Žaismingas bendravimas socialiniuose tinkluose plečia akiratį

Projekto „Metai su knyga“ bendruomenę socialiniuose tinkluose sudaro apie 17 000 aktyvių sekėjų, kurie nuolat dalijasi skelbiamais įrašais, komentuoja, noriai dalyvauja konkursuose, atlikdami įvairias užduotis, taip pat užduoda klausimus rengiamų tinklalaidžių pašnekovams.
 „Apie projekto ambasadorių keliones po Lietuvos bibliotekas, susitikimų su skaitytojais akimirkas, projekto konkursus ir kitas akcijas visus metus pasakojame socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“„Vasara su knyga“ paskyroje. Per metus esame numatę surengti apie 15 konkursų ir išdalinti iki 100 įvairiausių prizų. Labai džiugina tokia gausi, pozityvi ir aktyvi skaitymo mėgėjų bendruomenė!“ – pažymėjo projekto komunikacijos koordinatorė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešosios bibliotekos komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vadovė Jurga Žilytė.

Puikių prizų konkursų dalyviams dovanojo projekto draugai – leidyklos „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „BALTO leidybos namai“, „Briedis“, „Hubris“, knygynai „Vaga“, knygauk.lt, patogupirkti.lt, įmonės „Echo Stamp“, „Lieta dėlionės“, ManoTapyba.lt, „Niom niom bouquet“, „Optio“, „Pergalė“, „Pupų pynė“, „Yes for skills“, mokymosi platforma internete Mokslobaze.lt

Visas projekto „Metai su knyga“ naujienas, draugus bei partnerius galima rasti interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei socialiniuose tinkluose.

Projekto organizatorės – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Kauno apskrities Ąžuolyno viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos audiosensorinė biblioteka bei Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos. Projektą „Metai su knyga“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto „Metai su knyga“ organizatorių informacija

Į intriguojantį, knygos pavadinimo pasufleruotą klausimą – „Kas valdo Lietuvą?“ artėjančio susitikimo metu bandys atsakyti leidinio autorius Valdas Vasiliauskas ir nemažas būrys svečių. Spalio 2 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks politinės publicistikos knygos „Didysis anonimas. Kas valdo Lietuvą?“ (Takios visuomenės kritika) pristatymo vakaras.

Šioje knygoje iš politinių aktualijų ir jų komentarų dėliojasi atkurtos nepriklausomybės trijų dešimtmečių panorama. Kritiškas požiūris netrukdo pamatyti tai, kas išlieka net takioje modernybėje, kas sudaro Tautos gyvasties ir tapatybės nepajudinamą pamatą – mūsų istorinę atmintį, nacionalinę kultūrą ir jos iškiliausius kūrėjus, prieš kuriuos rengiami išpuoliai. Knygoje nuosekliai ginama kultūros vientisumo, nedalomumo idėja.

Apie autorių: Valdas Vasiliauskas (1951), nors ir būdamas diplomuotas žurnalistas, į žurnalistiką pasuko tik atkurtos nepriklausomybės metais. Iki tol krimto teatro kritiko duoną, buvo Lietuvos teatro sąjungos narys, šios sąjungos Teatrologų sekcijos pirmininkas. Po 1990 m. įkūręs ir redagavęs savaitinius žurnalus „Veidas“, „Ekstra“ ir „TV antena“, dirbo dienraščiuose „Lietuvos aidas“, „Lietuvos rytas“, buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius ir „Respublikos“ redaktorius.

Vakaro vedėjas – žurnalistas Gintautas Kniūkšta. Taip pat dalyvaus TV režisierė Laima Lingytė ir leidyklos „Žara“ vadovė Ramutė Žandarienė.

„Didysis anonimas. Kas valdo Lietuvą?“ jau penktoji V. Vasiliausko knyga, kviečiame dalyvauti!

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka kaip partneris dalyvauja Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus įgyvendinamame projekte „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?“.

Vienas iš šio projekto renginių – rugsėjo 19 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje vykęs įkvepiantis edukacinis užsiėmimas-kūrybinės dirbtuvės „Istorija, žvelgianti iš paveikslėlio“.

Renginyje dalyvavę mokiniai susipažino su unikaliu literatūros žanru – bežodėmis knygomis.

Užsiėmimo metu dalyviai buvo kviečiami ne tik atrasti, bet ir patys kurti, lavinant gebėjimą interpretuoti vizualiąją informaciją ir pasitelkti vaizduotę. Toks kūrybiškumo skatinimas suteikė mokiniams galimybę naujai pažvelgti į meno pasaulį ir ieškoti netradicinių išraiškos būdų.

Užsiėmimą vedė menininkas, keliautojo Mato Šalčiaus piešinio ant pastato sienos Prienų mieste autorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Petras Lincevičius. Jis trumpai pristatė savo kūrybą, papasakojo apie surengtas parodas ir įvairius projektus. Didžiausią dėmesį dailininkas skyrė bežodėms knygoms – jų konceptui, kaip per paveikslus galima perteikti istorijas ir mintis be teksto.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kviečiame į ypatingą vakarą, kurio metu autorė pasidalins savo kūrybos užkulisiais ir kelione, vedusia prie romano „Akimirkų istorijos“.

Šis romanas atskleidžia tikrus išgyvenimus, susietus su išgalvota siužeto linija, giliai nagrinėja moters, patyrusios psichologinį ir fizinį smurtą, gyvenimą. Knyga kviečia pasinerti į jautrią ir įkvepiančią istoriją, kurioje rasite ir tamsių gyvenimo momentų, ir naujos vilties ir meilės akimirkų.

Kas jūsų laukia?

• Autorės Deivinos Orchidės pasakojimai apie knygos rašymo procesą ir įkvėpimą.
  • Įdomiausių ištraukų skaitymas iš romano.
  • Diskusija apie kūrybą, gyvenimą ir akimirkas, kurios tampa mūsų istorijų dalimi.
  • Klausimų–atsakymų sesija su dalyviais: turėsite galimybę užduoti klausimus, pasidalinti įžvalgomis ir savo istorijomis.
  • Galimybė įsigyti knygą su autorės autografu.
  • Taip pat bus galimybė įsigyti ir pirmąją autorės eilėraščių, esė ir fotonuotraukų knygą „Palieski angelo sparnu“, nuo kurios dalis pelno bus skirta labdaros ir paramos organizacijai „Mamų unija“.

Renginio data ir vieta:

Rugsėjo 25 d. 17.30 val. Alytaus miesto Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2, Alytus.

Ateikite pasinerti į įdomų literatūros pasaulį ir susitikti su kitais knygos mylėtojais. Mes laukiame jūsų!

Org. informacija

Neįprastai šiltą rudens šeštadienį Dainų slėnyje vyko Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos organizuotas vienos dienos kultūrinių renginių ciklas „Aitvaro fenomenas“. Jis alytiškiams tapo turininga diena, pilna pažinimo, įspūdžių, atradimų ir kitų malonių dalykų, kurie palieka jaukumą širdyje dar ilgam.

O prasidėjo jis nuotykių kupinu žygiu „Milžino smako aitvarai ir kitos baisios istorijos“, kurį vedė patyrusi Alytaus turizmo ir informacijos centro gidė Birutė Malaškevičiūtė. Nepabūgę Milžino smako, kuris, kaip teigia legenda, mito minkštais mažų vaikų kauleliais, žygio entuziastai grįžo aplankę daug įdomių objektų, išklausę begalę paslaptingų istorijų (kurių Birutė tikrai nepašykštėjo), purvini, bet laimingi.

Vėliau, pasivaišinę gardžia Alytaus miesto bendruomenės centro arbata su naminėmis vaišėmis bei pasistiprinę maistingomis „Activus“ košėmis, renginio dalyviai susibūrė paskaitoje „Tai, ko nežinojote apie aitvarą“. Joje lektorė Rasa Stanevičiūtė sugriovė visus mūsų šių dienų įsivaizdavimus apie aitvarus.

Papildę žinių bagažą visi nuskubėjo į aitvarų gaminimo dirbtuves, kur tiek maži, tiek dideli, padedami menininko Mariaus Abramavičiaus-Neboisia, pasigamino po savo vienetinį aitvarą. Pučiant palankiems vėjams aitvariukai stiebėsi į dangų visi be išimties.

Bet įspūdingiausias reginys laukė ant  Baltosios rožės tilto. Ten savo aitvarus skraidino dirbtuvių dalyviai, ten į dangų kilo ir įstabioji Trivijūnė. Aitvarų „užkalbėtojai“ Marius Abramavičius-Neboisia ir Donatas Dumskis padovanojo susirinkusiems ir nepakartojamą vaizdą, ir daug gerų emocijų.  

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems – kartu sukūrėme mažą stebuklą!

Kūrybinę-pažintinę iniciatyvą „Aitvaro fenomenas“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Nuotr. Andrija Petkevičiūtė

Yra žmonių, šalia kurių jautiesi didvyriu, o būna ir atvirkščiai. Ir tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo esančių greta.

Romantišką rudens vakarą, rugsėjo 19 d., 17.30 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) debiutuojanti rašytoja E.M.A. Rotvel pristatys socialinį mistinį romaną „Kur baigiasi sapnai”. 

„Mano kūryba – būdas tyrinėti tai, kas slepiasi po kasdienybės paviršiumi. Kvietimas pažvelgti į gyvenimą iš nežinomos pusės, sujungiant realybės bei fikcinius pasaulius. Juk itin dažnai paprastuose dalykuose būna užkoduoti stebuklai”, – taip savo kūrybą pristato knygos autorė.

Romane „Kur baigiasi sapnai" yra kalbama apie tai, kad mes visi esame vieni dėl kitų. Žmogus nėra vien balta arba juoda, jis yra būtybė susidedanti iš daugybės dalelyčių į kurias įeina patirtys, įvykiai, būtis. Ir net dvyniai, gimę iš tos pačios moters įsčių gali būti visiškai skirtingų charakterių ir pažiūrų. Dažnu atveju tai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyveno. O yra ir tokių žmonių, kurie niekuomet nepasikeis, ne dėl to, kad nenorėtų. Tiesiog jie negali. Ir tame nėra jų kaltės.

Kviečiame maloniai praleisti literatūrinį vakarą ir kartu išgirsti tylų širdies ir knygos dialogą!

Rugsėjo pradžioje paaiškėja Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“, vykstančios nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., rezultatai. Lietuvos bibliotekos kviečia atsigręžti atgal ir išmatuoti praėjusią vasarą... perskaitytomis knygomis.

Skaitymo čempionus suskaičiuojame rudenį

Šiemet jau devintoji akcija, kurią galima pavadinti ir smagiąja skaitymo olimpiada, įtraukė per 28 000 skaitymo iššūkį pasiryžusių priimti dalyvių. Iš svetainėje užsiregistravusių akcijos dalyvių iššūkį įveikė per 21 000 skaitytojų. Per šią vasarą buvo perskaitytos 129 866 knygos. Kasmet vis gerintas rekordas kol kas lieka pernykštės vasaros nuopelnu (pernai vasarą perskaityta 146 164 knygų, dalyvavo 30 983 žmonių, iššūkį įveikė 23 502 skaitytojai).

Iššūkio esmė – per vasarą perskaityti 5 knygas pagal paskelbtas užduotis. Iš jų populiariausia šiemet tapo „Perskaityk populiarią knygą, kurią skaitė visi, išskyrus tave“ (skaitytojų pasiūlyta užduotis, perskaityta 29 281 knyga). Toliau užduotys pagal populiarumą išsirikiavo taip: „Perskaityk istorinę knygą“ (25 968 knygos), „Perskaityk knygą apie svajonių šalį“ (25 857 knygos), „Perskaityk knygą apie atradimus“ (24 934 knygos) ir „Perskaityk knygą apie sportą“ (23 826 knygos).

Interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose buvo skelbiamos akcijos skaitymo ambasadorių Virgio Šidlausko, Juozo Ališausko ir Ginos Viliūnės įkvepiančios knygų rekomendacijos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Knygas rekomendavo ir bibliotekininkai, IBBY Lietuvos skyrius, kiti akcijos draugai.

Tarp skaitytojų geriausiai įvertintų knygų – Leonardo Da Vincio „Da Vincio užrašai“, Kamilio Janickio „Aukso amžiaus damos: tikros istorijos“, Alano Brennerto „Molokajo sala“ ir „Molokajo salos dukra“, Elisabeth Bard „Pietūs Paryžiuje. Meilės istorija su receptais“, Lino Kunigėlio „Jonas Valančiūnas: su kamuoliu – paskui svajonę“, Jael McHenry „Dvasių virtuvė“, Brad Thor „Šnipų vadas“, Karen Rose „Daugiau niekada“, Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų ir kitos.

Į perskaitytų knygų TOP 10 jau nebe pirmus metus pateko Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“, Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Antoineʼo de Saint-Exupéry „Mažasis princas“, Janoschʼo „Panama labai graži“, taip pat – Mary Beth Keane „Šiltinė“, Walterio Teviso „Valdovės gambitas“, Jules Verneʼo „Kapitono Granto vaikai“, Kęstučio Kasparavičiaus „Tinginių šalis“.

Šiemet akciją koordinavusios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų ir vadybos skyriaus vyriausioji metodininkė ir šių metų iššūkio veidas Kornelija Jankauskienė džiaugėsi, kad kasmet auga skaitymo iššūkio dalyvių skaičius ir prie akcijos prisijungia įvairaus amžiaus, socialinės padėties bei išsilavinimo žmonės. „Siekiame formuoti pozityvų požiūrį į skaitymą, nes ši veikla lavina vaizduotę, skatina tobulėjimą, kritinį mąstymą, suteikia žinių. Džiugu matyti, kaip entuziastingai žmonės dalyvauja skaitymo iššūkyje, kaip dalijasi savo įspūdžiais, citatomis ir mėgstamiausiomis knygomis, taip puoselėdami stiprią skaitymo kultūrą. Skaitymo iššūkis suteikia galimybę prasmingai leisti laisvalaikį, tampa puikia motyvacija tiems, kas paprastai nesiryžta skaityti arba neturi tam laiko.“

K. Jankauskienė pabrėžė, kokį didžiulį darbą artėjant iššūkiui, jam vykstant ir jau pasibaigus nuveikia bibliotekos ir jų padaliniai, pateikdami rekomenduojamų knygų sąrašus, paruošdami lentynas ir stendus, kurie padeda dalyviams įveikti užduotis, padėdami užsiregistruoti, nuolat skatindami skaitytojus dalyvauti, o galiausiai apdovanodami akcijos dalyvius. „Galimybė pasinaudoti rekomendacijomis, bendrauti su kitais skaitytojais praturtina skaitymo patirtį ir padeda žmonėms atrasti kūrinius, kurie kitaip galbūt liktų nepastebėti“, – tikino akcijos koordinatorė.

Tačiau atsisveikinimas su vasara jokiu būdu nereiškia atsisveikinimo su knyga! Jau rugsėjį prasidės Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos projekto „Metai su knyga“ renginiai visoje Lietuvoje – susitikimai su skaitymo ambasadoriais, visus metus kuriamas Lietuvos skaitytojų rekomenduojamų knygų sąrašas, įrašomos ir skelbiamos tinklalaidės – pokalbiai apie skaitymą su žymiais žmonėmis.

Per vasarą perskaitę penkias knygas įveikė... patys save

Kaip ir kasmet, bibliotekos ne tik stengėsi pasėti derlingą skaitymo grūdą savo aptarnaujamose teritorijose, bet ir varžėsi tarpusavyje. Juk bibliotekai, kurioje akcijos dalyviai perskaitė daugiausia knygų, atiteks skaitymo ambasadorės Ginos Viliūnės įsteigtas prizas – susitikimas su skaitytojais.

Iš viso skaitymo skatinimo akcijoje šiemet dalyvavo 1361 biblioteka. Aktyviausiųjų, kuriose perskaityta daugiausia knygų, trejetukas – tai Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius (2609 knygos), Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lukšių padalinys (2438 knygos), Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gelgaudiškio padalinys (1397 knygos). Toliau aktyviausiųjų dešimtuke išsirikiavo Jurbarko rajono savivaldybės viešoji centrinė biblioteka (1374 knygos), Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji centrinė biblioteka (1359 knygos), Kauno rajono savivaldybės viešoji centrinė biblioteka (1309 knygos), Alytaus rajono savivaldybės viešoji centrinė biblioteka (1181 knyga), Švenčionių rajono savivaldybės viešoji centrinė biblioteka (1143 knygos), Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius (1135 knygos) ir Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji centrinė biblioteka (1132 knygos).

Ne viena iš šių bibliotekų į aktyviausiųjų dešimtuką patenka jau nebe pirmus metus. Tvirtas dalyvavimo akcijoje „Vasara su knyga“ tradicijas puoselėja Jurbarko rajono viešoji biblioteka. Vyriausioji metodininkė Rytė Gedrimienė atskleidė, kas lemia tokius aukštus dalyvavimo vasaros iššūkyje rezultatus: tai ilgalaikė įstaigos strategija, tarp kurios tikslų – skaitymo skatinimas ir ryšio su bendruomene mezgimas. Anot R. Gedrimienės, jurbarkiškiai jau yra pripratę prie dalyvavimo akcijoje „Vasara su knyga“, mielai dalyvauja ir projekto „Metai su knyga“ renginiuose. Šios vasaros sėkmę nulėmė ir bibliotekos įgyvendinamas projektas – mobilioji vasaros skaitymo bibliotekėlė, kuri esant geram orui keliaudavo į Jurbarko karjero paplūdimį, o lietui lyjant – į naująją Jurbarko autobusų stotį, o jos darbuotojai skatindavo skaityti ir dalyvauti akcijoje „Vasara su knyga“. „Daug kas nulėmė puikius rezultatus – tai ir mūsų bibliotekos padalinių naujųjų darbuotojų vykdoma aktyvesnė komunikacija, dalijimasis pačios vietinės bendruomenės skaitymo patirtimis, asmeninėmis bibliotekininkų rekomendacijomis, ir sutelktas prizų fondas visiems, įveikusiems iššūkį – prizus gamino mūsų bibliotekininkės, atsakingos už neformalųjį ugdymą. Įveikusieji iššūkį galėjo išsirinkti dailų raktų pakabuką, krepšelį, skirtuką...“ R. Gedrimienė pridūrė, kad norint sulaukti didesnio skaitymo proveržio, neužtenka vien formaliai dalyvauti akcijoje: bibliotekai reikia ir pačiai imtis iniciatyvų.

Jau ne pirmus metus iššūkyje aktyvumu pasižymi ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Klaipėdos padalinys, kurio skaitytojai šią vasarą įveikė net 523 knygas. Vyriausioji bibliotekininkė Daiva Žiemelienė papasakojo, kad skaitytojai jau artėjant vasarai klausia apie akciją, domisi naujomis užduotimis, be to, daugelį vilioja ir bibliotekos drauge su socialinių paslaugų centru „Klaipėdos lakštutė“ jau bene septintus metus rengiami garsiniai skaitymai, kurie vyksta po atviru dangumi. „Mūsų skaitytojai dažniausiai renkasi knygas, atspausdintas Brailio raštu arba įgarsintas – didelę garsinių knygų pasiūlą teikia virtuali biblioteka ELVIS. Garsiniams skaitymams renkuosi įprasto formato, nedidelės apimties, ne per sudėtingo turinio knygas pagal paskelbtas užduotis. Mūsų auditorijai svarbiausia – pozityvi knygos idėja, jos suteikiama teigiama emocija“, – teigė D. Žiemelienė. Tokiuose skaitymuose, anot bibliotekininkės, dalyvauja apie 30–50 skaitytojų, turinčių įvairių negalių, kurios jiems netrukdo domėtis gera literatūra. „Šie mūsų garsiniai skaitymai rengiami kaip biblioterapijos seansai: perskaitę ištrauką, ją aptariame, kalbamės, kaip jaučiamės, ką išgirdome, kaip patys pasielgtumėme tokioje situacijoje. Skaitytojai dalijasi netikėtomis asmeninėmis istorijomis, ratu siunčiame vieni kitiems palinkėjimus. Su iššūkiu „Vasara su knyga“ siejame vien tik teigiamas emocijas!“ – entuziastingai kalbėjo LAB Klaipėdos padalinio vyr. bibliotekininkė Daiva Žiemelienė.

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos biblioteka tapo pirmąja iš visų akcijoje dalyvaujančių mokyklų bibliotekų: jos skaitytojai įveikė 557 knygas. Bibliotekininkė Gedailė Overlingienė teigė, kad jiedvi su kolege Aiste Mackevičiene yra atradusios būdų, kaip vaikus sudominti ir paskatinti įsitraukti. Pasak G. Overlingienės, akcijai tik prasidėjus, kol vaikai dar mokosi, ji pati eina per klases ir kalbina mokinius dalyvauti. „Sakau jiems, kad per vasarą perskaityti penkias knygas yra pergalė ne prieš ką nors kitą, o prieš patį save, nes tik patys drąsiausi išdrįsta mesti iššūkį savo tinginystei,“ – dalijosi bibliotekininkė. Vasarai įsibėgėjus, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos bibliotekininkės rašo paraginimo laiškus tiems, kurie užsiregistravo kaip akcijos dalyviai, skatindamos nenuleisti rankų ir įveikti iššūkį. „Mūsų bibliotekos skaitytojai, dalyvaujantys akcijoje – ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai, mokytojai, jų vaikai. Visada pabrėžiu, kaip smagu priimti vasaros skaitymo iššūkį visai šeimai, tuomet tai ir šeimos varžytuvės!“ – pasakojo G. Overlingienė. Pasak jos, kai kurie mokiniai taip įninka skaityti, kad per vasarą vietoje penkių užregistruoja ir visas dešimt ar netgi daugiau knygų. Bibliotekininkė didžiuojasi nuolatiniais akcijos dalyviais – jau greitai progimnaziją baigsiančiais vaikais, kurie įsitraukia į iššūkį nuo pat pradinių klasių, ir priduria: „Nors darbo be galo daug, bet matom šios akcijos rezultatus. Kuo daugiau skaitančių, tuo mažiau nosis į telefonus sukišusių!

Virtuali skaitymo bendruomenė nė vieno nepaliko nuošalyje

Šiemet „Vasara su knyga“ subūrė daugiau nei 15 000 sekėjų socialiniuose tinkluose. FB ir IG įrašais pasiekta iš viso apie 200 000 vartotojų. Paskelbta 13 konkursų ir išdalyta daugiau nei 50 įvairių prizų. Vidutiniškai konkursu pasidalydavo apie 200 sekėjų. „Skaitymas – tai kelias į pasaulį. Iššūkio „Vasara su knyga“ socialinių tinklų sekėjai keliavo per vasarą drauge su mumis: buvo aktyvūs konkursuose, dalijosi skaitymo įspūdžiais, džiaugėsi sėkmėmis. Visa komanda tariame jiems AČIŪ už tokį nuoširdų aktyvumą ir idėjos palaikymą“, – pažymėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vadovė Jurga Žilytė.

„Dalyvauju jau ne pirmus metus, kiekvienais metais užduotys vis įdomesnės. Likau sužavėta ir nustebinta knygomis, kurias pasirinkau skaitymui. Pačiai tikrai nekiltų mintis rinktis ir skaityti knygas pagal tokias temas. Džiaugiuosi, jog jau devinti metai iš eilės vyksta iššūkis „Vasara su knyga“. Tai galimybė save išbandyti ir susipažinti su tam tikro žanro knygomis, tobulėti kaip skaitytojui. Ačiū už tokią galimybę šio konkurso organizatoriams“, – socialiniuose tinkluose rašė skaitytoja Dovilė. „Pirmą kartą dalyvauju, ir didžiausias netikėtumas bei iššūkis buvo sportas. Tai šios iniciatyvos dėka atradau šachmatų sportą ir jo pasaulį. Ačiū“, – įspūdžiais dalijosi Vilma. O Gitana džiaugėsi: „Sūnus šiais metais dalyvavo trečią kartą. Šiaip nelengva priprašyti, kad skaitytų knygas vasaros metu, bet jau trečią vasarą dalyvauja šitame iššūkyje. Kai įveikia, didžiuojasi savimi ir nori laimėti prizą. Gal šiais metais pavyks?“

Visai netrukus – vasaros skaitymo derliaus dalybos

Visi įveikę vasaros knygų iššūkį skaitytojai savo bibliotekose bus apdovanoti diplomais ir atminimo dovanėlėmis. Be to, jau įvyko ir loterija, kurios laimėtojų lauks nuostabios dovanos. Žinia apie laimėjimus jau paskelbta akcijos interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose, laimingiesiems apie tai bus pranešta asmeniškai, jie bus apdovanoti savo bibliotekose.

Pagrindinis rėmėjas, vienas iš seniausių interneto knygynų Lietuvoje Patogupirkti.lt, įteiks 200 eurų dovanų kuponą. Šiauliuose įsikūrusi didžiausia ir seniausia Lietuvoje dviračių gamintoja UAB „Baltik Vairas“ dovanos specialųjį prizą – ekologišką transporto priemonę dviratį.

Laimėtojų lauks du žvaigždžių galaktikos projektoriai „Galaxy Pro“, keturi „Fujifilm instax“ momentiniai fotoaparatai, šešios išmaniosios apyrankės „Xiaomi Smart Band 7 Pro“, aštuonios belaidės ausinės JBL, keturi „Decathlon“ 100 € vertės dovanų kuponai, „Marshall Acton III Bluetooth“ belaidė kolonėlė, du 200 € vertės kelionių organizatoriaus „Makalius“ kuponai bei daug kitų prizų.

Akcijos rengėjai ir dalyviai dėkingi skaitymo skatinimo svarbą suprantančioms ir prie jo prisidedančioms leidykloms „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „BALTO leidybos namai“, „Briedis“, „Hubris“, knygynams „Vaga“, knygauk.lt, patogupirkti.lt, įmonėms „Echo Stamp“, „Baltik vairas“, „Lieta dėlionės“, ManoTapyba.lt, „Niom niom bouquet“, „Optio“, „Pergalė“, „Pupų pynė“, „Urtės tekstilė“, „Yes for skills“, mokymosi platformai internete Mokslobaze.lt

Akcijos draugai – virtuali biblioteka ELVIS, ​​​​​​​​IBBY Lietuvos skyrius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, iniciatyva „Biblioteka visiems“, pagrindinis informacinis partneris – LRT. 

Nuo 2016 m. vasaros metu vykdoma akcija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Skaitymo skatinimo programos 2019–2024 metų plano dalis.

Skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ rengėjų informacija

1 d.

1919 metų rugsėjo 1 dieną pradėjo veikti Alytaus gimnazija. Pradžioje tai buvo keturklasė mokykla, nuo 1923 m. – progimnazija, nuo 1925 m. – gimnazija.

3 d.

1934 metų rugsėjo 3 dieną Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje, Meškasalyje gimė skulptorius, poetas Albertas Donatas Belevičius. Mirė 2002 metų rugpjūčio 18 dieną Lizduose (Alytaus r.), palaidotas Vilniuje.

12 d.

1944 metų rugsėjo 12 dieną darbą pradėjo Alytaus spaustuvė.

14 d.

1889 metų rugsėjo 14 dieną Vilkaviškio rajone, Virbalyje gimė vargonininkas, chorvedys, kapelmeisteris, kompozitorius, pedagogas, moksleivių ir suaugusiųjų chorų vadovas, pučiamųjų orkestrų ir danų švenčių organizatorius Stasys Navickas. Mirė 1962 metų rugsėjo 21 dieną Klivlande, JAV.

16 d.

1924 rugsėjo 16 dieną Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje, Liškiavoje (dab. Varėnos r.) gimė partizanas, tremtinys, dimisijos kapitonas Vytautas Nanartonis-Nainys. Mirė 2010 metų spalio 16 dieną Alytuje.

17 d.

1994 metų rugsėjo 17 dieną atidarytas atnaujintas Miesto sodas.

19 d.

1939 metų rugsėjo 19 dieną Alytaus apskrityje, Butrimonių valsčiuje, Silgionių kaime gimė laikraščio „Alytaus naujienos“ žurnalistas, redaktorius, politinis bei visuomenės veikėjas Stanislovas Kamarauskas. Mirė 2006 metų sausio 14 dieną Punioje (Alytaus r.).

21 d.

1964 rugsėjo 21 dieną Trakuose gimė spaudos fotografas, fotomenininkas, video operatorius, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2010 m.), konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2013“ Auksinio kadro laureatas Zenonas Šilinskas.

Įdomus faktas: 2004 metų rugsėjo 21 dieną Alytuje buvo jaučiamas 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimas!

22 d.

2004 metų rugsėjo 22 dieną Atėnų parolimpinėse žaidynėse bronzos medalį iškovojo alytiškis Algirdas Tatulis.

27 d.

1964 rugsėjo 27 dieną Alytuje gimė prodiuseris, garso režisierius Artūras Pugačiauskas. „Bravo 2004“ pripažintas geriausiu muzikos prodiuseriu.

1959 rugsėjo 27 dieną Varėnoje gimė muzikos mokytoja, Jaunimo centro vokalo mokytoja Aldona Ramanauskaitė.

28 d.

1994 metų rugsėjo 28 dieną patvirtintas Likiškėlių parko bendrasis sklypas.

Auksaspalvį rudenį Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pradėsime debiutuojančios rašytojos, alytiškės Nelijos Urbės romano „Melo šydas“ pristatymu. Į jaukų pasibuvimą autorė kviečia rugsėjo 6 d. 16 val. bibliotekos renginių salėje.

Autorė apie save: 

„Esu debiutuojanti autorė Nelija Urbė. Studijuoju lietuvių kalbos pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete. Rašymas mane lydėjo nuo vaikystės. Pradėjau nuo dainų tekstų, nes maniau, kad siesiu savo gyvenimą su muzika, bet nutiko kitaip. Kiek vėliau atradau prozą. Supratau, kad ji turi įvairiausių veidų ir galimybės plačios. Tikriausiai labiausiai nemėgstu rėmų, todėl neapsistoju ties vienu istorijos šablonu, vienu žanru. Stengiuosi išbandyti vis naujus“, – taip prisistato romano autorė Nelija Urbė.

Apie knygą:

„Melo šydas“ – tai meilės romanas, kuris skaitytojus nukelia į lietuvišką kaimą. Čia jūsų laukia ne tik graži meilės istorija, bet ir įtampa, gyvenimo realijos. Akylesnis skaitytojas kūrinį atras ir rimtesnių temų tokių, kaip tėvų įtaka tolimesniam vaikų gyvenimui, nusikalstamumas, žalingi santykiai.

Kviečiame drauge pasitikti rudenį ir palaikyti kraštietę jos kūrybos kelyje!

Įkvėptas daug susidomėjimo sulaukusios meninės interaktyvios akcijos „Aitvaras viršum Alytaus“ šįkart Dzūkijos sostinės gyventojų ir miesto svečių lauks turiningas vienos dienos kultūrinių renginių ciklas – kūrybinė-pažintinė iniciatyva „Aitvaro fenomenas“. Kviesime kartu su profesionaliais menininkais kurti aitvarus bei į dangų iškelti įspūdingą mitinį simbolį!

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pakvies į Dainų slėnį dalyvauti išskirtiniame renginyje „Aitvaro fenomenas“, kuris skirtas visai šeimai bei žada magišką patirtį, mistiškus nuotykius ir daugybę įdomių veiklų, o jos pakvies įsitraukti ir mažus, ir didelius! Iniciatyva „Aitvaro fenomenas“ – tai puiki proga praleisti laiką gamtoje, įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir tiesiog pasimėgauti gražia diena su šeima ar draugais.

Renginio programa

10.15 val. – mistinis žygis MILŽINO SMAKO AITVARAI IR KITOS BAISIOS ISTORIJOS. Tai ne tik paprastas pasivaikščiojimas, bet ir proga Alytų pamatyti kitaip – paslaptingą ir stebuklingą!

Gidė Birutė Malaškevičiūtė. Žygio starto vieta: skulptūra prie Baltosios rožės tilto. 

Sekite naujienas apie žygį bibliotekos „Facebook“ puslapyje ir sužinosite daugiau.

13–15 val. ARBATOS STOTELĖ. Po žygio pailsėti ir atsipūsti pakvies Alytaus miesto bendruomenės centro jaunimas.

14.30 val. – paskaita TAI, KO NEŽINOJOTE APIE AITVARĄ. Lektorė Rasa Stanevičiūtė pakvies giliau susipažinti su aitvarų mitologija ir istorija (vieta – pievelė Dainų slėnyje).

15.30 val. – AITVARŲ GAMINIMO EDUKACIJA. Kartu su menininkais Mariumi Abramavičiumi-Neboisia ir Donatu Dumskiu gaminsime ir dekoruosime aitvarus (vieta – AJKVB palapinė, pievelė Dainų slėnyje).

17 val. Iniciatyva MITINIO AITVARO SKRYDIS. Kartu paleisime pasigamintus aitvarus į dangų, stebėdami kaip mitinis Trivijūnės aitvaras skrenda virš miesto, nešdamas visiems gerą nuotaiką ir pozityvią energiją (vieta – Baltosios Rožės tiltas).

Alkani tikrai neliksite, nes „Activus“ pasirūpins sveikais, maistingais, energijos suteikiančiais užkandžiais.

Kviečiame visus tapti šio ypatingo re(n)ginio dalimi ir kartu sukurti šiandieninio Alytaus mitą!

Prie renginio veiklų galima prisijungti bet kuriuo metu! Visi užsiėmimai yra nemokami.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Rėmėjas – AB „Kauno grūdai“.

Projekto partneriai – Alytaus turizmo ir informacijos centras, Alytaus kraštotyros muziejus, Alytaus miesto bendruomenės centras.

Kviečiame Lietuvos bibliotekų lankytojus ir skaitytojus, bičiulius ir kritikus būti aktyvius ir padėti suprasti jūsų poreikius bei sudaryti bibliotekoms galimybes tobulinti paslaugas. Būtinai dalyvaukite naujame Lietuvos bibliotekų lankytojų tyrime, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina teikiamų paslaugų kokybę.

Tyrime dalyvauja visos Lietuvos viešosios bibliotekos, tad gauti rezultatai ne tik padės nustatyti bendrą Lietuvos situaciją, bet ir sudarys galimybę bibliotekoms priimti atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į surinktus savo lankytojų duomenis.

Tyrime galima dalyvauti keliais būdais:

1. Atsidarius nuorodą;

2. Prisijungus prie bibliotekos kompiuterio;
3. nuskaičius QR kodą plakatuose bibliotekose.

Apklausa vykdoma iki spalio 15 dienos. Rezultatai bus paskelbti kitų metų sausį.

Tyrimą atlieka Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Mieli senjorai, jeigu mylite knygas, domitės tvariu vartojimu, sveika gyvensena bei norite sužinoti daugiau apie dirbtinio intelekto kuriamas paslaugas bei bibliotekos pažangą ir naujoves – kviečiame į interaktyvias dirbtuves! Rugsėjo 9–10 dienomis laukiame Jūsų susitikime su Elko miesto senjorais. Čia ne tik dalyvausite paskaitose, kursite tvarius sprendimus, piešite, dalinsitės patirtimi, bet ir aplankysite Alytaus kraštotyros muziejų, Tiko tiks centrą, kur Jūsų lauks edukacijos.

Registracija vyks iki rugsėjo 6 dienos. Vietų skaičius ribotas!

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/48y6NVgKPndMr4tx7

Dirbtuvės, skirtos senjorams, organizuojamos kartu su Elko miesto savivaldybės Sofijos Nasierovskos viešąja biblioteka įgyvendinant projektą „Pasienio bendruomenių išmintis ir augimas“. Projekto tikslas – padidinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, dalijantis patirtimi ir žiniomis, į bibliotekų gyvenimą įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus skaitytojų. Projekto metu jau buvo suorganizuoti 2 mokymai bibliotekų darbuotojams, 2 pasienio stovyklos jaunimui. Rudenį planuojamos dar vienos kūrybinės dirbtuvės pasienio senjorams Elko mieste bei 1 projekto baigiamasis renginys – konferencija. Visų veiklų metu dalinamasi gerąja patirtimi, žiniomis. Projekto įgyvendinimo metu taip pat atnaujintos dvi Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos patalpos, pritaikant jas virtualios realybės erdvei bei tinklalaidžių studijai.  Siekiama, kad šio projekto veiklos prisidėtų prie darniojo vystymosi politikos pasienio regionų bendruomenėse ir taptų pavyzdžiu kitoms bendruomenėms. Įgyvendinant projekto veiklas, prioritetai yra teikiami tvarumui, lygioms galimybėms, lyčių lygybei ir diskriminacijos prevencijai užtikrinti. Planuojama, kad į bendras projekto veiklas bus įtraukti 132 pasienio gyventojai, o į 16 vietinių susitikimų ne mažiau kaip 160 alytiškių.

Projekto trukmė 16 mėnesių. Projekto vertė 191.723,58 eurai, toje sumoje ES Europos regioninės plėtros fondo lėšos 153.378,86 eurai. Investicijų suma, tenkanti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai 119.368,54 euro, toje sumoje ES Europos regioninės plėtros fondo skiriamos lėšos 95.494,83 eurai.