Minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, balandžio 24 d. 17 val., kviečiame miestelėnus į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką, kur savo tapybos darbus, paslaptingu pavadinimu „Praskleidus uždangą“, pristatys viešnia iš Panevėžio, dailininkė, medikė, buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Angelė Šimoliūnienė.

Autorė apie save: Gimiau 1961 m. Pasvalyje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Piešiau nuo vaikystės, Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos, bet tėvai nesutiko. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniuje.                                                                            

Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos. 22 metus dirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų dirbau režisiere. Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Baigiau art-terapijos kursą, neuroedukaciją pas Mariją Mendele- Leliugienę. O paskui M. Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus. Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija. Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute. Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą. Mokiausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją. Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv. Kunigaikštienės Olgos ordiną. Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.                

Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau devynerius metus akrilu. Lietuvoje jau esu surengusi 54 personalines tapybos darbų parodas.

Lauksime Jūsų parodos atidaryme-susitikime!                                                                                                       

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir vėl kviečia jaunimą naujiems atradimams! „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ – tai kultūrinių patirčių festivalis, pernai sėkmingai debiutavęs Dzūkijos sostinėje. Šiemet, balandžio 18 dieną, jis vėl stebins įkvepiančiais susitikimais bei įtraukiančiomis edukacijomis. Projekto partneriai – Alytaus kultūros centras pasirūpins, kad veiklos vyktų erdviose jų patalpose. Mums labai svarbu, kad kiekvienas atėjęs jaustųsi laisvai ir patogiai.

Ką galima atrasti kelyje nuo artisto iki mentalisto? Edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, vyksiančios festivalio metu, sukurs jaunimui galimybę per įtraukią kūrybinę veiklą artimiau pažinti kultūros procesus. Atrasti, patirti ir atsiskleisti jauniems žmonėms padės savo sričių specialistai bei žinomi menininkai, literatūros lauko atstovai. Intriguojančiam pokalbiui pakvies jaunimui puikiai pažįstamas dainų autorius, radijo laidos vedėjas, atlikėjas „FC Baseball“. Kultūrinių veiklų siestą vainikuos Gediminas Mačiulskis ir egzotiškas Afrikos būgnų skambesys, kurio autoriumi galėsi tapti ir tu.

Festivalis „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ suteikia moksleiviams unikalią galimybę patirti kitokias pamokas ir vėliau dalintis įspūdžiais bei aptarti naujai įgytas patirtis klasėje. Be to, visi festivalio renginiai – NEMOKAMI – tereikia noro, entuziazmo ir jūsų laiko.

DĖMESIO! Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: edukatorė Viktorija Juškienė, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba tel. nr. +370 656 98 503.

Kultūrinių patirčių festivalio „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ PROGRAMA:

• 9:15 val. Improvizuotas atidarymas. Alytaus miesto mero pavaduotoja Kristina Daugelevičienė palydės į kultūrinių patirčių kelią. 
• 9.30 val. VšĮ Menų spaustuvė „Šiuolaikinio cirko edukacija“
• 9.30 val. Renata Šerelytė „Praeitis ir ateitis paauglių literatūroje: koks pasaulis mūsų laukia ir kokio nebeprisimename”
• 9.30 val. MOSTAI. Armino Bartulio teatro improvizacijos
• 9.30 val. MOSTAI. „Politinis žaidimas: Rizikingas rinkėjas“
• 9.30 val. Režisieriaus Antano Gluskino edukacinės filmų kūrimo dirbtuvės „Dėmesio, filmuojam“
• Nuo 11 val. Edukacinis medijų ir informacinio raštingumo furgonėlis „Cookie truck“ (registracijos nėra)
• 11 val. Jurgos Tumasonytės kūrybinio rašymo dirbtuvės
• 13 val. Kauno IX forto muziejaus edukacija „Bausti negalima pasigailėti“
• 13 val. Virtualios realybės edukacija apie ekologiją ir tvarumą „Žalioji žinutė“ + žaidimas
• 13 val. Slemo kūrimo dirbtuvės su Jovaru Kelpšu
• 13.30 val. Ignės Zarambaitės literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Būk kaip upė“ + knygų skirtuko gamyba
• 14 val. Kauno IX forto muziejaus edukacija „Tremtis: išlikti ir papasakoti“
• 15 val. Diskusija (NE)ATRASTI HORIZONTAI. Įkvepiantis pokalbis su atlikėju „FC Baseball“ (Tautvydu Gaudėšiumi) (įėjimas nemokamas).
• 16 val. Festivalio uždarymas ir geras laikas – muzikinis-edukacinis susitikimas Gediminas Mačiulskis ir Afrikos būgnai (įėjimas nemokamas).

Balandžio 18 d. susitikime Alytaus kultūros centre (Pramonės g. 1B) ir kartu pasisemkime įkvepiančių kultūrinių patyrimų!

Festivalio partneris – Alytaus kultūros centras, rėmėjai – AB „Kauno grūdai“ bei Alytaus profesinio rengimo centras.

Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Balandžio 23–29 d., kaip ir kasmet, bus minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šia Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) organizuojama ir visas šalies bibliotekas vienijančia iniciatyva siekiama skatinti skaitymą, kviesti bendruomenes lankytis renginiuose ir prisijungti prie įvairių iniciatyvų, pristatyti visuomenei Lietuvos bibliotekų pasiekimus, o taip pat – paskatinti pačius bibliotekininkus švęsti savo profesiją.  

Nuo 2001 m. minimos jau 25-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tema šiemet – „Biblioteka 24/7“, kviečianti sužinoti daugiau apie bibliotekų paslaugas, prieinamas vartotojams net ir po bibliotekų darbo valandų. 

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės programa Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose:

Balandžio 22–23 dienomis 10, 11, 12 val. Edukacinis renginys „Bibliotekos paslaptys: užkulisiuose su bibliotekininkais“. Būtina registracija tel. nr. 0 315 39 523, 

el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Balandžio 22 d. 13 val. Edukacinis renginys „Nusipiešk savo herojų“. Būtina registracija tel. nr. +370 656 98 503, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2).

Balandžio 23 d. 13 val. Edukacinis renginys „Pasigamink knygos skirtuką“. Būtina registracija tel. nr. +370 656 98 503, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2).

Balandžio 23 d. 15 val. Susitikimas su rašytoja Irena Buivydaite-Kupčinskiene ir romano „Trečias kartas nemeluoja“ pristatymas. Būtina registracija tel. nr. 0 315 32 989, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Balandžio 23–29 d. Knygų skirtukų paroda „Menas tarp eilučių“. Alytaus Dzūkijos 5 spec. klasės ir VOSKD Alytaus „Guboja“ lankytojų bei VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, dienos užimtumo centro lankytojų rankų darbo knygų skirtukų gaminiai (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Balandžio 23 d. 10 val. MIRKT veiklų pristatymas ir mokymai mokytojams „DI naudojimas produktyvumui didinti, kūrybinei veiklai, visuomenės naudai“ (Mokymų auditorija, Seirijų g. 2).

Balandžio 24 d. 10 val. MIRKT veiklų pristatymas ir mokymai mokytojams „Saugumas internete. Asmens duomenų apsauga“ (Mokymų auditorija, Seirijų g. 2).

Balandžio 24 d. 13 val. Edukacinis renginys ,,Lipdukų gamybos dirbtuvės". Būtina registracija tel. nr. +370 656 98 503, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2).

Balandžio 24 d. 17 val. Angelės Šimoliūnienės tapybos darbų parodos „Uždangą praskleidus“ atidarymo renginys-susitikimas (Seirijų g. 2)

Balandžio 25 d. 13 val. Edukacinis renginys-žaidimas „Šarados“. Būtina registracija tel. nr. +370 656 98 503, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2).

Kviečiame nesustoti domėtis, pažinti, kurti ir mokytis visą gyvenimą!

Balandžio 16 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ pristatys antrąjį savo programos filmą – „Upė“. Tai vizualiai stulbinanti dokumentinė odisėja apie tai, kaip upės formavo mūsų planetos kraštovaizdžius ir žmonijos istoriją. 

Filmas kviečia leistis į kelionę laiku per šešis žemynus ir, pasitelkęs palydovinį filmavimą bei įspūdingą kinematografiją, atskleidžia upes bei jų laukinę prigimtį iš dar nematytų perspektyvų. Tai hipnotizuojantis, bet kartu įspėjantis kūrinys, kuriame vaizdo, Australijos kamerinio orkestro sukurto muzikinio takelio, žymios roko grupės „Radiohead“ muzikos bei „Oskarų“ apdovanojimų nominanto Willem Defoe įgarsinto poetiško pasakojimo dermė pabrėžia ne tik upių didybę, bet ir jų trapumą.

Nemokamą seansą pradės ichtiologo, Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES), Lietuvos hidrobiologų draugijos ir netrukus startuosiančio projekto „Nemunas 2.0“ projekto valdybos nario Kęstučio Skrupskelio video-pristatymas. Jame jis apžvelgs Lietuvos upių būklę, žmogaus veiklos daromą poveikį joms ir pakvies įsigilinti į filme gvildenamas gamtos trapumo, tarpusavio ryšio ir atsakomybės temas.

Šio mėnesio „Sengirės kino“ partneris – „Nemunas 2.0“. Tai labdaros ir paramos fondas, siekiantis išsaugoti didžiausią Lietuvos upę ateities kartoms. Fondo tikslas – kurti atvirą upės ekosistemų monitoringą, leidžiantį operatyviai nustatyti taršos šaltinius, užkirsti kelią teršimui ir skatinti visuomenės įsitraukimą į upių apsaugą.

„Derėtų suprasti, kad Nemunas Lietuvai – tai kur kas daugiau nei vanduo, energija ar žuvys, kad jo svarba krašto gamtai istorijai, kultūrai, tautos savasčiai yra ne mažesnė kaip Nilo upės Egipto civilizacijai. Ar mūsų kraštą dar bus galima vadinti Nemuno šalimi, ar praskaidrės jo vandenys, ar Nemunas ir toliau išliks gyvybės keliu, jungiančiu įvairių šalių gamtą ir žmones – tai priklauso ir nuo mūsų visų“,– sako botanikas, biomedicinos mokslų daktaras ir „Nemunas 2.0“ ambasadorius Mindaugas Lapelė.

„Antruoju programos filmu pasirinkome „Upę“, nes jo tema Lietuvoje šiandien itin karšta ir aktuali. Viešojoje erdvėje girdėti daug diskusijų apie upių panaudą ir apsaugą, tačiau konstruktyvaus pokalbio tarp skirtingų požiūrių labai stinga. Mūsų siūlomas filmas leidžia pažvelgti plačiau – jame į upes žiūrima ne tik kaip į gyvastį, kurios tėkmė formavo pasaulį, bet ir kaip civilizacijų lopšį, žmogaus išgyvenimo sąlygą. Atrenkant filmus, mums svarbu, kad juose sudėtingos temos būtų atskleistos jautriai ir formaliai įdomiu keliu. Tikime, kad tai padeda užmegzti artimesnį ryšį su žiūrovais bei paskatinti juos apie ateitį mąstyti giliau, plačiau, nepatogiau“, – pasakoja projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė.

„Sengirės kinas“ – tai kiną, aplinkosaugą ir edukaciją jungiantis projektas, kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose bei kultūros centruose rodomi dokumentinio kino seansai. Rūpestingai atrinkti filmai iš viso pasaulio apie gamtos įstabumą ir pažeidžiamumą bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau apie filmą:

UPĖ (rež. Jennifer Peedom, Australija, 2021 m., 75 min.)

Per visą žmonijos istoriją upės formavo ne tik žemės paviršių, bet ir mūsų kelionių kryptis, kultūrą bei vaizduotę. Pasitelkdamas įspūdingą šiuolaikinę kinematografiją ir palydovinį filmavimą, dokumentinis filmas „Upė“ kviečia leistis į stulbinančią kelionę laiku net šešiuose žemynuose – nuo kalnų viršūnių iki vandenynų. Upės čia atskleidžiamos iš dar nematytų perspektyvų, jų didybė ir laukinė prigimtis perteikiama per vaizdo, muzikos bei Willem Dafoe įgarsinto poetiško pasakojimo dermę. Tai hipnotizuojantis, bet ir apie šių gyvybės arterijų trapumą ir būtinybę jas saugoti primenantis kūrinys.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt 

1 d.
1955 04 01 Kaune gimė Aleksandras LISINAS – fotografas, pedagogas.

4 d.
1960 04 04 Aukštadvaryje, Trakų r. gimė Vytautas JUNEVIČIUS – buvęs AB „Alita“ generalinis direktorius, verslininkas, visuomenės veikėjas.

1920 04 04 Raitininkuose, Merkinės vlsč., Alytaus apskr., gimė Vincas LAPINSKAS – gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas daktaras, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

6 d.
1950 04 06 Kaune gimė Kristina BONDAREVA – VšĮ „Dienos namai“ direktorė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narė.

7 d.
1930 04 07 Nemunaityje gimė Vytautas LANKININKAS – istorikas, mokytojas, Nemunaičio mokyklos kraštotyros muziejaus įkūrėjas, Lietuvos kraštotyros draugijos, Tėviškės pažinimo draugijos narys. Mirė 2014 12 21, palaidotas Nemunaityje.

11 d.
1920 04 11 Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje gimė Antanas STRAZDAS – Alytaus miesto Garbės pilietis, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medalio kavalierius, buvęs Alytaus 1-osios vidurinės mokyklos matematikos mokytojas. Mirė 2019 08 07 Alytuje.

19 d.
1950 04 19 Alytuje gimė Alvydas PETKEVIČIUS – tapytojas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1992 m.). Mirė 2021 12 27.

22 d.

1880 04 22 Kurnėnuose, Alytaus r., gimė Laurynas RADZIUKYNAS – inžinierius, vienintelis lietuvis, tarpukariu padovanojęs savo gimtajam kaimui Kurnėnams (Alytaus r.) mokyklą. Mirė 1966 m.

24 d.
1940 04 24 Gailiakiemyje, Butrimonių vlsč., Alytaus apskrityje gimė Kazys Algirdas KAMINSKAS – statybos inžinierius, ergonomistas, technologijų mokslų daktaras.

25 d.
1945 04 25 Vilkaviškyje gimė Ona Adelė BERŠKIENĖ – kelionių agentūros UAB „Aidrė“ direktorė, tarptautinės moterų organizacijos „Zonta“ Alytaus klubo prezidentė.

1885 04 25 Buturlino k., Kalugos gub. gimė Vasilijus STEPANOVAS – gydytojas, 1917 m. paskirtas Alytaus civilių ligoninės vedėju, 1918–1941 m. Alytaus apskrities ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėjas. Mirė 1966 01 14 Vilniuje.

29 d.
1915 04 29 Dauguose, Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Alfonsas DIRSĖ – gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius. Mirė 1993 06 01 Vilniuje.

30 d.
1905 04 30 Gervėnų k., Seirijų vlsč., Seinų apskr., Suvalkų gub. (dab. Lazdijų r.), gimė Zigmas JAKULIS – Alytaus miesto politinis veikėjas, 1936–1940, 1941 m. Alytaus burmistras. Mirė 1994 06 27, palaidotas Klivlende, JAV.

1945 04 30 Simne, Alytaus r., gimė Vitas LEONAVIČIUS – Alytaus miesto politinis veikėjas, vienas iš Alytaus darbininkų sąjungos steigėjų. Mirė 2009 05 23 Alytuje.

Balandžio 30 d. – 2000 m. Alytaus Dzūkijos LIONS klubas tapo tarptautinės LIONS organizacijos nariu, Sporto rūmuose iškilmingai pasirašytas inauguracijos aktas.

Balandžio 4 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) bus pristatoma ilgai laukta monografija „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“ pasitinkant. Viena iš knygos sudarytojų, kraštietė, prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė kviečia į įdomų ir reikšmingą pokalbį apie sovietinių vertimų lauką: „Knyga skiriama ne tik mokslininkams ar vertėjams, bet visiems skaitytojams, kurie norėtų daugiau sužinoti, kokiomis sąlygomis juos pasiekė (ir nepasiekė!) sovietiniais metais taip laukti užsienio literatūros vertimai. Ir galbūt ji paskatins dar kartą apmąstyti laikmetį, kuriame gyvenome.“

Apie knygą: Sovietmečio verstinės literatūros cenzūra pirmiausia pasižymi tuo, kad nors iš pažiūros ji buvo švelnesnė nei originaliosios literatūros cenzūra, vis dėlto buvo labai apgaulinga, efemeriška, išsklaidyta. Kartu ji buvo įsismelkusi, mažiau reflektuojama, bet veikė tiek vertimo kūrybos ir leidimo procesus, tiek jo recepciją, skaitytoją, visą verstinės literatūros lauką.

Kitas sovietmečio vertimo cenzūros ypatumas kyla iš paties vertimų leidybos proceso: iš jo etapų geografinės dispersijos (dalis sprendimų buvo priimama Maskvoje, kita dalis – Lietuvoje), o užtekstiniame lygmenyje – daugybės įvairių veikėjų, kurie, prisidėdami prie vertimo, prisidėjo ir prie jo cenzūros. Todėl vertimo cenzūros (savi)refleksija yra labai sudėtinga, reikalaujanti beveik detektyvinio darbo ją nušviesti ir įvardyti. O sovietmečiu suformuotas užsienio grožinės literatūros kanonas ir tekstinės refrakcijos, įtvirtinančios ideologizuotą kūrinių perteikimą, yra dauginamos iki šių dienų.

Renginio viešnia – viena iš knygos sudarytojų, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė, Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Maskaliūnienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Knygą išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Norime su Jumis pasidalinti ypatinga naujiena – kunigas Benas Lyris į jaukų ir prasmingą susitikimą pakvies tiek Alytaus miesto, tiek rajono gyventojus. Balandžio 3 d. 14.30 val. su dvasininku pasimatysime Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filiale (Vytauto g. 38), o tą pačią dieną, 17.30 val., susitiksime ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Dvasininkas nuoširdžiai dalinsis asmeniniais išgyvenimais, įkvepiančiomis žmonių patirtimis bei iššūkiais, su kuriais tenka susidurti šiuolaikiniam žmogui, taip pat susipažinsime su jo kūryba bei naujausia autoriaus knyga „Kunigo širdies dienoraštis“.

Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų patirčių, kurios padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Jis iš visos širdies tiki, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers visus KAIP ir šiuo tikėjimu užkrečia ne tik savo knygų skaitytojus, bet ir daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose.

Jis studijavo filosofiją ir teologiją VDU ir Kauno kunigų seminarijoje, klausė pastoracinės psichologijos paskaitų Milane. Rašyti eilėraščius B. Lyris pradėjo dar besimokydamas mokykloje ir nuo to laiko nebeįsivaizduoja gyvenimo be kūrybos, poezijos. Ir nekelia nuostabos, kad visos Beno Lyrio išleistos knygos tampa bestseleriais.

Kviečiame į susitikimą su knygų autoriumi, kurio žodžiai gydo, įkvepia ir priartina prie širdies bei gėrio pasaulio!

Renginys nemokamas, bet vietų skaičius ribotas, kadangi mūsų bibliotekos renginių salė yra jauki ir kompaktiška.

Balandžio 2 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Ukrainos karo veteranas, rašytojas Oleksandras Tereščenka (g. 1966 m.) pristatys savo knygą „Gyvenimas po 16.30. Po septynerių metų“.

Renginyje dalyvaus autorius O. Tereščenka, žiūrėsime rašytojo ir žurnalistės Nemiros Pumprickaitės interviu LRT vykusioje akcijoje „Radarom“. Renginį moderuos rašytoja Loreta Jastramskienė, iš ukrainiečių kalbos vers Irina Zaikova.

Knygos autorius O. Tereščenka 2014 m. vasarą, Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus pulti Donecką bei Luhanską, savanoriu įstojo į Ukrainos kariuomenę, tarnavo oro divizijoje. Budint Donecko oro uoste, į patalpą, kurioje buvo O. Tereščenka su kitais kariais, pataikė granata. Ją karys pagriebė ir bandė išmesti, granata sprogo rankose. Sunkiai sužeistas, jis neteko dešiniosios rankos ir kairiosios rankos plaštakos, gavo sunkią akies traumą, tačiau išgelbėjo bendražygių gyvybę.

Savo patirtis O. Tereščenka aprašė knygoje, kurią galima vadinti dokumentine publicistika, dienoraščiu, išgyvenimo literatūra.

Knygą lietuvių kalba išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, vertėja Halina Kulinič. Knyga pelnė skaitytojų pripažinimą, ji pristatyta tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2024 m. gausiai auditorijai.

Apie ką šis kūrinys ir kodėl autorius jį rašė? Tai renginio dalyviai sužinos iš pirmų lūpų – kalbėdami ir diskutuodami su knygos autoriumi O. Tereščenka. Renginio metu bus galima įsigyti knygą.

Renginį organizuoja Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Nuotraukos Vygaudo Juozaičio

Vilniaus knygų mugėje buvo paskelbti jubiliejinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai. Jau dvidešimtą kartą skaitytojai kviečiami rinkti jiems labiausiai patikusias Lietuvos autorių knygas iš komisijos pasiūlytų knygų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2024 metais.

Vaikų ir paauglių kategorijos knygas atrinko: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Skujytė-Razmienė (komisijos pirmininkė); vaikų knygų leidybos specialistė, rašytoja, vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė Ieva Vaitkevičiūtė; prozininkė, novelistė, knygų paaugliams autorė Daina Opolskaitė;  dailėtyrininkė, vaikų knygų iliustracijų tyrėja dr. Jolita Liškevičienė ir prozininkė, vaikų ir paauglių knygų autorė Kotryna Zylė.

Prozos ir poezijos kategorijų knygas vertino: literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus (komisijos pirmininkas); literatūrologas, leidėjas Mantas Tamošaitis; rašytoja, „Meno bangų“ projektų vadovė Gintarė Adomaitytė; rašytoja, literatūros kritikė Renata Šerelytė ir literatūrologė dr. Rita Tūtlytė.

Negrožinės literatūros ekspertų komisiją sudarė: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto docentė, vertėja dr. doc. Gitana Vanagaitė (komisijos pirmininkė); literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. Reda Pabarčienė; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja, projektų vadovė, įvairių konkursų komisijų narė doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė; istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Marius Ėmužis ir poetas, vertėjas Antanas Gailius.

Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki balandžio 23 d. portaluose metuknyga.lt ir lrt.lt, elektroniniu paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba paštu, laiškus siųsdami adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai bus apdovanoti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos abonemento skyriuje (Seirijų g. 2) rasite specialiai šiai akcijai parengtą knygų lentyną, iš kurios galite drąsiai skolintis leidinius į namus.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai 

Poezijos knygos 

• Austėja Jakas, „Mėlynieji malonumai“, išleido Baziliskas  
• Jurgita Jasponytė, „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  
• Mindaugas Nastaravičius, „Antra dalis“, išleido Tyto alba  
• Tomas Petrulis, „Daikto kūnas“, išleido Baziliskas  
• Vytautas Stankus, „Renkant kaulus“, išleido Baziliskas 

Prozos knygos 

• Ieva Dumbrytė, „Negrįžtantys“, išleido Kitos knygos  
• Mykolas Sauka, „Kambarys“, išleido Odilė  
• Ieva Marija Sokolovaitė, „Pozuotoja“, išleido Baziliskas  
• Kotryna Zylė, „Mylimi kaulai“, išleido Aukso žuvys  
• Darius Žiūra, „Diseris“, išleido Kitos knygos su Vilniaus dailės akademijos leidykla 

Negrožinės knygos 

• Viktorija Daujotytė, „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  
• Donaldas Kajokas, „Leistinas privatumas. Dienoraščiai: 1979–1999“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  
• Jolita Mulevičiūtė, „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas  
• Rūta Oginskaitė, „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, išleido Inter se  
• Arūnas Streikus, „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“, išleido Naujasis židinys-Aidai 

Knygos paaugliams 

• Justina Kapeckaitė, iliustruotojas Paulius Uziela, „Tyroji Aušra“, išleido Nieko rimto 
• Aušrinė Tilindė, iliustruotoja Roberta Railaitė, „Šiurpnakčio istorijos“, išleido Alma littera 
• Rebeka Una, iliustruotoja Lena Klyukina, „Paskutiniai vaikai“, išleido Nieko rimto

Knygos vaikams 

• Eglė Jasė, iliustruotoja Julija Račiūnaitė, „Kamandosė“, išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“   
• Rūta Kačkutė, iliustruotojos Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas, „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“, išleido Alma littera  
• Vytautas V. Landsbergis, iliustruotoja Dalia Karpavičiūtė, „Pūkis ir kėkštas“, išleido Dominicus Lituanus  
• Paulius Norvila, iliustruotoja Patricija Bliuj-Stodulska, „Tėčio Marselio liežuvis“, išleido Baltos lankos 
• Paulius Norvila, iliustruotoja Salvija Vaičikonytė, „Išprotėję eilėraščiai“, išleido Nieko rimto 

Akciją „Metų knygos rinkimai“ organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis. 

Kovo 27 d. 17 val. kviečiame visus besidominčius tiek istorija, tiek praktiniais kapų priežiūros sprendimais į paskaitą „Kapų priežiūra: tradicijos, tvarumas ir regionų istorijos“. Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2), bus galimybė užduoti klausimus pranešėjams, todėl kviečiame susipažinti su renginio programa.

1. Įžanga

2. „Alytaus miesto kapinės: nuo viduramžių iki šių dienų“
Pranešėjas: AKM muziejininkas, Vilmantas Dunderis

XIV-XVII a. įkapės ir ką jos mums pasakoja apie praeitį.
Žydų kapinių epitafijos: seni užrašai ant kapų ir jų vertimais į lietuvių kalbą.
Garsūs žmones, kurie ilsisi Alytaus miesto kapinėse ir kodėl jų gyvenimai svarbūs šiandien.

3. Tvarūs paminklai ir mažiau priežiūros reikalaujantys sprendimai
Pranešėjas: Povilas Galinis, paminklų statymo įmonės „Kadiz.lt“ vadovas

Kaip renovuoti senus kapus, išlaikant jų autentiškumą?

Ilgaamžiai ir mažai priežiūros reikalaujantys sprendimai.

4 „Kapų priežiūra: ekologiški sprendimai ir ilgaamžiai augalai“
Pranešėja: Rūta Matulienė, kapų priežiūros įmonės „Eram service“ vadovė

Sezoninės kapavietės priežiūros patarimai ir augalai.
Kaip rinktis žvakes, augalus ir dekoracijas, mažinančias aplinkos taršą?
Kaip kapinių tvarkymas gali tapti bendruomenės projektu?

5. Uždarymas
Apibendrinimas ir padėka dalyviams.

Įėjimas laisvas ir nemokamas! Maloniai kviečiame!

Kovo 19 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skulp­to­rius, me­džio dro­žė­jas Kęstutis Benedikas pristatys savo pirmąją poezijos knygą „Obels žiede matau akis“. Susitikimą moderuos bibliotekos renginių („Dvi kartos traukinyje“, „Imbiero vakarai“) lankytojams puikiai pažįstamas poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas.

Apie autorių: medžio skulptorius, meno kūrėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugiau nei dešimtmetį gyvuojančio tarptautinio skulptūros simpoziumo organizatorius, kurio dar­bai ži­no­mi dau­ge­ly­je ša­lių. Plati Kęstučio kūrybinės patirties geografija, apimanti parodas, simpoziumus, plenerus, bienales, kūrybines stovyklas, seminarus Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Argentinoje, Kosta Rikoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje. Aly­tiš­kiams šio kū­rė­jo var­das dažniausiai sie­ja­mas su vis tur­tė­jan­čiu An­zel­mo Ma­tu­čio skulptūrų par­ku. 2014 m. Kęstučiui Benedikui suteiktas meno kūrėjo statusas.

Kviečiame jaukiai praleisti vakarą poezijos apsuptyje!

„... Iš pasakų šalies sparnais vasnodami atskriskit,

Nutūpkite ant mano delno šokantys drugiai.

Atneškite man mažą gabalėlį saulės,

Jos šypseną, vaiskias vaivorykštės spalvas.

Atneškit ant sparnų saulėlydžio pašvaistę,

Simfoniją skambių lietaus lašų.

Atskriskite, tikrai lyg mažas vaikas lauksiu,

Ant mano ištiestų į dangų nukreiptų delnų.

Vasnokite sparnais, sukelkit virsmą,

Sparnų vėduoklėmis paglostykit akis.

Kad sieloj ir širdy vėl būtų šventė,

Atverkite dabar man pasakų šalies duris...“  

Kovo 18 d. 17.30 val. kviečiame į autorinį vakarą „Drugelio sparno paliesti“, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2). Vakaro metu skambės Arūno Žiemelio poezijos eilės, bus pristatomos dvi autoriaus naujausios knygos: „Per mane vėl kalbi“ ir „Iš verdenių gelmės  ta giesmė“ bei menininkės Linos Danilienės autoriniai keramikos darbai. Renginio metu eiles skaitys Angelė Statkuvienė. Muzikinę pavasarinę nuotaiką kurs J. Gruodžio konservatorijos kanklininkės.

Kviečiame į jaukų meno ir poezijos vakarą!

Renginys nemokamas.

Pavasariui vis labiau užplūstant mūsų širdis, norisi pozityvių, įkvepiančių istorijų, tad kovo 20 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje rašytoja, vertėja, alytiškė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė savo kūrybos gerbėjams pristatys jau 17-ąjį romaną „Trečias kartas nemeluoja“, kuris jau tradiciškai „užgimė“ Nidoje, moters mylimame kurorte. Viena skaitomiausių Lietuvoje knygų autorių teigia, kad nors jos gyvenimiškuose romanuose pasitaiko visko, tačiau jų pabaigos optimistinės – visada yra viltis, jog viskas baigsis gerai.

Apie romaną: Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Kviečiame praleisti vakarą kartu su gyvenimiškų istorijų guru!

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkės, kovotojos už laisvę, kraštietės Elės Radzevičiūtės-Andriuškevičienės surinkti prisiminimai, eilėraščiai ir nuotraukos, primenantys visuomenei Lietuvos istoriją sugulė į knygą vykdant projektą „Sušaudyta kūryba / Elė Radzevičiūtė-Andriuškevičienė“. Kovo 13 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje (Seirijų g. 2) vyks šio leidinio pristatymas, kuriame dalyvaus ir gausus būrys svečių: knygos sudarytojas Juozas Žitkauskas, Lazdijų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblis „Riecimėlis“ ir kiti.

Autorės eilėraščiai pasakoja patirtus išgyvenimus, apdainuoja palaužtą laisvės troškimą, prarastą viltį sugrįžti, meilę, tėviškės ilgesį. Elė Radzevičiūtė-Andriuškevičienė parašė labai daug dainų, kurios plačiai pasklido ne tik po Dzūkijos regioną, bet ir po Lietuvą. Atokvėpio valandėlėmis aplankiusios mūzos įkvėpti įvairaus žanro kūriniai, patvirtinantys, kad kovos su okupantais vyko ne tik ginklu, bet ir plunksna. Kūrybinis partizanų palikimas svarbus ir istorijai, ir kultūrai, ir menui. Partizanų dainos, dažnai gimdavusios iš girių bunkeriuose užrašytų eilių, – ypatinga kūrybos sritis. Ypač tuo, kad keliaujant iš lūpų į lūpas tikroji autorystė nusitrynė ir jos virto liaudies dainomis.

Maloniai kviečiame praleisti vakarą bibliotekoje!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lazdijų rajono savivaldybė.

Mūsų visų tikslas – Lietuvos valstybės atkūrimas. Tokios valstybės, kurioje žmogus gyventų jaukiai ir patogiai. Žmogaus gerovė – tai ir Lietuvos gerovė. Mes grįžtame į civilizuotą Europą, ir todėl sieksime dirbti ir gyventi kaip europiečiai. (Kęstutis Glaveckas, 1990 metų vasaris)

Ši paroda skiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko 75-osioms gimimo metinėms paminėti. 2024 m. balandžio 30 d. jam būtų sukakę 75-eri. Kęstutis Glaveckas neabejotinai yra vienas žymiausių moderniojo Lietuvos parlamentarizmo atstovų – septynių Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų (1996–2021) narys, politikas tarsi iš prigimties, profesines ekonomisto žinias taikęs Lietuvos teisėkūroje ir politiniame gyvenime, kuriame dalyvavo beveik trisdešimt metų. Būdamas liberalių pažiūrų jis prisidėjo kuriant svarbias Lietuvos ekonomikos institucijas: Lietuvos laisvosios rinkos institutą, Nacionalinę vertybinių popierių biržą.

Smalsumas, žinių troškimas ir lyderio savybės Kęstučiui nutiesė kelią į ekonomikos mokslo aukštumas. Vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, kur mokėsi sustiprintoje matematikos klasėje. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Likęs dirbti kaip fakulteto stažuotojas, asistentas, aspirantas, būdamas vos 27-erių, 1976 metais Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute apgynė daktaro disertaciją, o 1988 metais Estijos mokslų akademijos Ekonomikos institute – habilituoto daktaro disertaciją. 39-erių tapo vienu iš jauniausių to meto Lietuvos habilituotų daktarų ir profesorių. Tai liudija ypatingą mokslininko talentą, gebėjimą analizuoti ir sisteminti ekonomikos mokslo žinias. Pertvarkos metais, atsiradus pirmosioms galimybėms išvykti stažuotis į užsienį, K. Glaveckas tobulinosi Frankfurto prie Maino (VFR), Niujorko (JAV), Budapešto ekonomikos ir Debreceno (Vengrija) universitetuose. Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete studentų buvo mylimas dėstytojas ir autoritetas, gavęs „komandoro“ pravardę. Paskaitas skaitydavo be konspekto, turėjo sukaupęs daug informacijos ir mokėjo šias žinias skleisti studentų tarpe. Buvusi K. Glavecko studentė ir doktorantė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva taip prisiminė jo paskaitas universitete: „Iš jo aš ir visa mūsų karta gavom supratimą apie tai, kas yra laisvė, kokie yra laisvosios rinkos principai, galėjome įsivaizduoti būsimos laisvos Lietuvos gyvenimą. Jo paskaitose buvo viskas: turėjo dėstyti apie planinio ūkio tobulinimo principus, tačiau dėstydamas sugriaudavo visą sovietinę ūkio sistemą.“

Atgimimo metais profesorius Kęstutis Glaveckas neliko nuošalėje nuo praktinės ekonomikos ir ekonominės politikos klausimų. Jis aktyviai įsitraukė į to meto diskusijas dėl ekonominės Lietuvos ateities, respublikos ekonominio savarankiškumo ir ūkio mechanizmo koncepcijos kūrimo. Dirbo kartu su kitais žymiais Lietuvos ekonomistais: Kazimieru Antanavičiumi, Algiu Dobravolsku, Stasiu Kropu, Vytu Navicku, Kazimira Danute Prunskiene, Albertu Šimėnu, Stasiu Uosiu, Gediminu Vagnoriumi, Eduardu Vilku, Nijole Žambaite ir kitais. Daugelis iš jų kartu su K. Glavecku vėliau tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Reformų kelią pasirinkusios Lietuvos komunistų partijos lyderiai taip pat pastebėjo jauno ekonomikos profesoriaus talentą. Algirdo Brazausko pakviestas, 1989 m. rugpjūčio mėn. K. Glaveckas sutiko tapti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Ekonominių ir socialinių klausimų skyriaus vedėju, o po kelių mėnesių, 1989 m. gruodžio 22 d., LKP XX suvažiavime buvo išrinktas LKP CK sekretoriumi, atsakingu už ekonomines reformas Lietuvoje.

1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą K. Glaveckas kandidatavo kaip savarankiškos LKP kandidatas Alytaus miesto Putinų rinkimų apygardoje Nr. 60. Alytaus rinkėjams pažįstamas iš viešų debatų, diskusijų dėl ekonominio savarankiškumo, rinkimus jis laimėjo jau pirmajame ture. 1990 m. kovo 11-ąją, būdamas vos 40-ties, Kęstutis Glaveckas tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.

Suspendavęs savo narystę LKP, Lietuvos parlamente K. Glaveckas priklausė Liberalų frakcijai, kurioje dirbo kartu su akademiku Eduardu Vilku, Bronislovu Lubiu, kolega ekonomistu iš Vilniaus universiteto Arvydu Kostu Leščinsku ir kitais. Buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinę Ekonomikos komisiją. Dirbo ir kitose Aukščiausiosios Tarybos komisijose ir darbo grupėse: Lietuvos Respublikos parlamentinėje-vyriausybinėje komisijoje konsultacijoms su Rusijos TFSR, Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSRS specializuotoje parlamentinėje-vyriausybinėje ekonomikos ekspertų grupėje, Lietuvos Respublikos ekonomikos reformos programos projekto alternatyvų rengimo komisijoje, Aukščiausiosios Tarybos laikinojoje ekonomikos reformos komisijoje, Centrinėje privatizavimo komisijoje, komisijoje bankininkystės klausimams tirti.

Septynių kadencijų K. Glavecko darbas Lietuvos Respublikos Seime pasižymėjo stebėtinu pastovumu – jis buvo nuolatinis Biudžeto ir finansų komiteto narys, komiteto pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Pastovumas, o galbūt ir rinkėjų ištikimybė ryškėjo jam kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Seimą. 1996 m. Alytaus miesto rinkėjų išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, vėlesniuose rinkimuose, net tris kartus (2000, 2004 ir 2008 m.) Seimo nario mandatą gavo nuo Kauno miesto Dainavos rinkimų apygardos rinkėjų. Galima sakyti, kad K. Glaveckas pasižymėjo tobulo parlamentaro savybėmis – eruditas, diskusijų ir debatų, subtilaus humoro ir žodžio meistras, gebėdavęs kolegoms paprastai paaiškinti sudėtingus ekonomikos reiškinius. Parlamentinių diskusijų metu ištarti taiklūs Kęstučio Glavecko aforizmai, matyt, dar laukia politinės komunikacijos tyrėjų publikacijų, o čia verta prisiminti nors keletą jų: „Nesvarbu koks katinas, svarbu kad peles gaudo“, „Alkanam žmogui duokime ne žuvį, o meškerę. Išmokykime žmones žvejoti“, „Taupydamas nepraturtėsi“.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga 2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Kęstutis Glaveckas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Lyg prisimenant ir įamžinant Vilniaus universiteto studentų ir doktorantų profesoriui duotą „komandoro“ vardą, Prezidentas Valdas Adamkus 2004 m. apdovanojo K. Glavecką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2021 m. liepos 28 d. Prezidentas Gitanas Nausėda – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro Kęstučio Glavecko gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, studijų ir dėstytojo metus Vilniaus universitete, ekonominių Lietuvos reformų ir jų projektų, verslo ir ekonomikos institutų kūrimo bei reikšmingiausius parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Kęstučio Glavecko šeimos archyve, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, ekonomisto Rimanto Busilos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Arvydo Kosto Leščinsko asmeniniuose archyvuose. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas.

Nuoširdžiai dėkojame signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei, dukrai Ramunei, padėjusioms parodai atrinkti šeimos archyvo nuotraukas, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Arvydui Kostui Leščinskui, asmeniniame archyve išsaugojusiam Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto istorijai vertingų fotografijų, kurios iliustruoja ir Kęstučio Glavecko – Vilniaus universiteto dėstytojo – akademinę veiklą.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka prisijungė prie visoje Lietuvoje startuojančio projekto „Sengirės kinas“ ir kovo 12 d. 17 val. renginių salėje parodys Mindaugo Survilos dokumentinę poemą „Sengirė“. 

Šio filmo poveikis senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo srityje „Sengirės kino“ organizatorėms tapo įkvėpimu inicijuojant kiną ir edukaciją jungiantį projektą kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rodomi dokumentinio kino seansai, kuriuos lydi filmų temas praplečiantys mokslininkų video-pristatymai bei kitos veiklos. 

„Norėjosi darant tai, ką mokame geriausiai, išvystyti projektą, kuris prisidėtų prie visuomenės informavimo apie dabartinę Žemės būklę. Žinome, kad geras ir paveikus kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai. Būtent nuo jų prasideda realūs pokyčiai. Filmų kultūrinė vertė ir gamtininkų ekspertiškumas – tai pagrindinės projekto vertybės“, – pasakoja ilgametę patirtį kino kuravimo ir renginių organizavimo srityje turinčios projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė. 

Kovo 12-osios seansą pradės režisieriaus ir biologo M. Survilos video pristatymas, kuriame jis atskleis filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją saugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu?

„Esu dėkingas, kad prieš 7 metus „Sengirės" idėja patikėjo į kino sales gausiai plūstelėję žiūrovai. Tada aiškiai supratome, kad filmo dėka galime ne vien pasakoti apie senuosius miškus, bet ir veikti. Labai džiaugiuosi, kad filmas įkvėpė susiburti nuostabią „Sengirės fondo“ komandą, kurios įdėto darbo dėka šiandien esame išpirkę ir nuo kirtimų apsaugoję jau apie 200 ha miškų, kuriuose kiekvienas, net ir mažiausias organizmas, gali jaustis saugus. Už miškų išpirkinėjimą ne mažiau svarbi „Sengirės fondo“ veikla – visuomenės švietimas. Džiaugiuosi, kad šiemet su mano filmu prasikals ir dar vienas edukacinis daigelis – „Sengirės kinas“, – džiaugdamasis projektu pasakojo M. Survila.

Daugiau apie projektą „Sengirės kinas“

Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kartą per mėnesį kvies žiūrovus skirti visą savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti filmai iš viso pasaulio apie gamtos įstabumą ir pažeidžiamumą bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau apie filmą „Sengirė“ (Lietuva, 2017 m., 85 min.)

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Laukiame Jūsų magiškame kino seanse, kuris vyks kovo 12 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2)!