Pavasariui vis labiau užplūstant mūsų širdis, norisi pozityvių, įkvepiančių istorijų, tad kovo 20 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje rašytoja, vertėja, alytiškė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė savo kūrybos gerbėjams pristatys jau 17-ąjį romaną „Trečias kartas nemeluoja“, kuris jau tradiciškai „užgimė“ Nidoje, moters mylimame kurorte. Viena skaitomiausių Lietuvoje knygų autorių teigia, kad nors jos gyvenimiškuose romanuose pasitaiko visko, tačiau jų pabaigos optimistinės – visada yra viltis, jog viskas baigsis gerai.

Apie romaną: Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Kviečiame praleisti vakarą kartu su gyvenimiškų istorijų guru!

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkės, kovotojos už laisvę, kraštietės Elės Radzevičiūtės-Andriuškevičienės surinkti prisiminimai, eilėraščiai ir nuotraukos, primenantys visuomenei Lietuvos istoriją sugulė į knygą vykdant projektą „Sušaudyta kūryba / Elė Radzevičiūtė-Andriuškevičienė“. Kovo 13 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje (Seirijų g. 2) vyks šio leidinio pristatymas, kuriame dalyvaus ir gausus būrys svečių: knygos sudarytojas Juozas Žitkauskas, Lazdijų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblis „Riecimėlis“ ir kiti.

Autorės eilėraščiai pasakoja patirtus išgyvenimus, apdainuoja palaužtą laisvės troškimą, prarastą viltį sugrįžti, meilę, tėviškės ilgesį. Elė Radzevičiūtė-Andriuškevičienė parašė labai daug dainų, kurios plačiai pasklido ne tik po Dzūkijos regioną, bet ir po Lietuvą. Atokvėpio valandėlėmis aplankiusios mūzos įkvėpti įvairaus žanro kūriniai, patvirtinantys, kad kovos su okupantais vyko ne tik ginklu, bet ir plunksna. Kūrybinis partizanų palikimas svarbus ir istorijai, ir kultūrai, ir menui. Partizanų dainos, dažnai gimdavusios iš girių bunkeriuose užrašytų eilių, – ypatinga kūrybos sritis. Ypač tuo, kad keliaujant iš lūpų į lūpas tikroji autorystė nusitrynė ir jos virto liaudies dainomis.

Maloniai kviečiame praleisti vakarą bibliotekoje!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lazdijų rajono savivaldybė.

Mūsų visų tikslas – Lietuvos valstybės atkūrimas. Tokios valstybės, kurioje žmogus gyventų jaukiai ir patogiai. Žmogaus gerovė – tai ir Lietuvos gerovė. Mes grįžtame į civilizuotą Europą, ir todėl sieksime dirbti ir gyventi kaip europiečiai. (Kęstutis Glaveckas, 1990 metų vasaris)

Ši paroda skiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko 75-osioms gimimo metinėms paminėti. 2024 m. balandžio 30 d. jam būtų sukakę 75-eri. Kęstutis Glaveckas neabejotinai yra vienas žymiausių moderniojo Lietuvos parlamentarizmo atstovų – septynių Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų (1996–2021) narys, politikas tarsi iš prigimties, profesines ekonomisto žinias taikęs Lietuvos teisėkūroje ir politiniame gyvenime, kuriame dalyvavo beveik trisdešimt metų. Būdamas liberalių pažiūrų jis prisidėjo kuriant svarbias Lietuvos ekonomikos institucijas: Lietuvos laisvosios rinkos institutą, Nacionalinę vertybinių popierių biržą.

Smalsumas, žinių troškimas ir lyderio savybės Kęstučiui nutiesė kelią į ekonomikos mokslo aukštumas. Vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, kur mokėsi sustiprintoje matematikos klasėje. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Likęs dirbti kaip fakulteto stažuotojas, asistentas, aspirantas, būdamas vos 27-erių, 1976 metais Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute apgynė daktaro disertaciją, o 1988 metais Estijos mokslų akademijos Ekonomikos institute – habilituoto daktaro disertaciją. 39-erių tapo vienu iš jauniausių to meto Lietuvos habilituotų daktarų ir profesorių. Tai liudija ypatingą mokslininko talentą, gebėjimą analizuoti ir sisteminti ekonomikos mokslo žinias. Pertvarkos metais, atsiradus pirmosioms galimybėms išvykti stažuotis į užsienį, K. Glaveckas tobulinosi Frankfurto prie Maino (VFR), Niujorko (JAV), Budapešto ekonomikos ir Debreceno (Vengrija) universitetuose. Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete studentų buvo mylimas dėstytojas ir autoritetas, gavęs „komandoro“ pravardę. Paskaitas skaitydavo be konspekto, turėjo sukaupęs daug informacijos ir mokėjo šias žinias skleisti studentų tarpe. Buvusi K. Glavecko studentė ir doktorantė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva taip prisiminė jo paskaitas universitete: „Iš jo aš ir visa mūsų karta gavom supratimą apie tai, kas yra laisvė, kokie yra laisvosios rinkos principai, galėjome įsivaizduoti būsimos laisvos Lietuvos gyvenimą. Jo paskaitose buvo viskas: turėjo dėstyti apie planinio ūkio tobulinimo principus, tačiau dėstydamas sugriaudavo visą sovietinę ūkio sistemą.“

Atgimimo metais profesorius Kęstutis Glaveckas neliko nuošalėje nuo praktinės ekonomikos ir ekonominės politikos klausimų. Jis aktyviai įsitraukė į to meto diskusijas dėl ekonominės Lietuvos ateities, respublikos ekonominio savarankiškumo ir ūkio mechanizmo koncepcijos kūrimo. Dirbo kartu su kitais žymiais Lietuvos ekonomistais: Kazimieru Antanavičiumi, Algiu Dobravolsku, Stasiu Kropu, Vytu Navicku, Kazimira Danute Prunskiene, Albertu Šimėnu, Stasiu Uosiu, Gediminu Vagnoriumi, Eduardu Vilku, Nijole Žambaite ir kitais. Daugelis iš jų kartu su K. Glavecku vėliau tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Reformų kelią pasirinkusios Lietuvos komunistų partijos lyderiai taip pat pastebėjo jauno ekonomikos profesoriaus talentą. Algirdo Brazausko pakviestas, 1989 m. rugpjūčio mėn. K. Glaveckas sutiko tapti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Ekonominių ir socialinių klausimų skyriaus vedėju, o po kelių mėnesių, 1989 m. gruodžio 22 d., LKP XX suvažiavime buvo išrinktas LKP CK sekretoriumi, atsakingu už ekonomines reformas Lietuvoje.

1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą K. Glaveckas kandidatavo kaip savarankiškos LKP kandidatas Alytaus miesto Putinų rinkimų apygardoje Nr. 60. Alytaus rinkėjams pažįstamas iš viešų debatų, diskusijų dėl ekonominio savarankiškumo, rinkimus jis laimėjo jau pirmajame ture. 1990 m. kovo 11-ąją, būdamas vos 40-ties, Kęstutis Glaveckas tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.

Suspendavęs savo narystę LKP, Lietuvos parlamente K. Glaveckas priklausė Liberalų frakcijai, kurioje dirbo kartu su akademiku Eduardu Vilku, Bronislovu Lubiu, kolega ekonomistu iš Vilniaus universiteto Arvydu Kostu Leščinsku ir kitais. Buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinę Ekonomikos komisiją. Dirbo ir kitose Aukščiausiosios Tarybos komisijose ir darbo grupėse: Lietuvos Respublikos parlamentinėje-vyriausybinėje komisijoje konsultacijoms su Rusijos TFSR, Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSRS specializuotoje parlamentinėje-vyriausybinėje ekonomikos ekspertų grupėje, Lietuvos Respublikos ekonomikos reformos programos projekto alternatyvų rengimo komisijoje, Aukščiausiosios Tarybos laikinojoje ekonomikos reformos komisijoje, Centrinėje privatizavimo komisijoje, komisijoje bankininkystės klausimams tirti.

Septynių kadencijų K. Glavecko darbas Lietuvos Respublikos Seime pasižymėjo stebėtinu pastovumu – jis buvo nuolatinis Biudžeto ir finansų komiteto narys, komiteto pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Pastovumas, o galbūt ir rinkėjų ištikimybė ryškėjo jam kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Seimą. 1996 m. Alytaus miesto rinkėjų išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, vėlesniuose rinkimuose, net tris kartus (2000, 2004 ir 2008 m.) Seimo nario mandatą gavo nuo Kauno miesto Dainavos rinkimų apygardos rinkėjų. Galima sakyti, kad K. Glaveckas pasižymėjo tobulo parlamentaro savybėmis – eruditas, diskusijų ir debatų, subtilaus humoro ir žodžio meistras, gebėdavęs kolegoms paprastai paaiškinti sudėtingus ekonomikos reiškinius. Parlamentinių diskusijų metu ištarti taiklūs Kęstučio Glavecko aforizmai, matyt, dar laukia politinės komunikacijos tyrėjų publikacijų, o čia verta prisiminti nors keletą jų: „Nesvarbu koks katinas, svarbu kad peles gaudo“, „Alkanam žmogui duokime ne žuvį, o meškerę. Išmokykime žmones žvejoti“, „Taupydamas nepraturtėsi“.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga 2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Kęstutis Glaveckas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Lyg prisimenant ir įamžinant Vilniaus universiteto studentų ir doktorantų profesoriui duotą „komandoro“ vardą, Prezidentas Valdas Adamkus 2004 m. apdovanojo K. Glavecką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2021 m. liepos 28 d. Prezidentas Gitanas Nausėda – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro Kęstučio Glavecko gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, studijų ir dėstytojo metus Vilniaus universitete, ekonominių Lietuvos reformų ir jų projektų, verslo ir ekonomikos institutų kūrimo bei reikšmingiausius parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Kęstučio Glavecko šeimos archyve, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, ekonomisto Rimanto Busilos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Arvydo Kosto Leščinsko asmeniniuose archyvuose. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas.

Nuoširdžiai dėkojame signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei, dukrai Ramunei, padėjusioms parodai atrinkti šeimos archyvo nuotraukas, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Arvydui Kostui Leščinskui, asmeniniame archyve išsaugojusiam Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto istorijai vertingų fotografijų, kurios iliustruoja ir Kęstučio Glavecko – Vilniaus universiteto dėstytojo – akademinę veiklą.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka prisijungė prie visoje Lietuvoje startuojančio projekto „Sengirės kinas“ ir kovo 12 d. 17 val. renginių salėje parodys Mindaugo Survilos dokumentinę poemą „Sengirė“. 

Šio filmo poveikis senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo srityje „Sengirės kino“ organizatorėms tapo įkvėpimu inicijuojant kiną ir edukaciją jungiantį projektą kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rodomi dokumentinio kino seansai, kuriuos lydi filmų temas praplečiantys mokslininkų video-pristatymai bei kitos veiklos. 

„Norėjosi darant tai, ką mokame geriausiai, išvystyti projektą, kuris prisidėtų prie visuomenės informavimo apie dabartinę Žemės būklę. Žinome, kad geras ir paveikus kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai. Būtent nuo jų prasideda realūs pokyčiai. Filmų kultūrinė vertė ir gamtininkų ekspertiškumas – tai pagrindinės projekto vertybės“, – pasakoja ilgametę patirtį kino kuravimo ir renginių organizavimo srityje turinčios projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė. 

Kovo 12-osios seansą pradės režisieriaus ir biologo M. Survilos video pristatymas, kuriame jis atskleis filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją saugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu?

„Esu dėkingas, kad prieš 7 metus „Sengirės" idėja patikėjo į kino sales gausiai plūstelėję žiūrovai. Tada aiškiai supratome, kad filmo dėka galime ne vien pasakoti apie senuosius miškus, bet ir veikti. Labai džiaugiuosi, kad filmas įkvėpė susiburti nuostabią „Sengirės fondo“ komandą, kurios įdėto darbo dėka šiandien esame išpirkę ir nuo kirtimų apsaugoję jau apie 200 ha miškų, kuriuose kiekvienas, net ir mažiausias organizmas, gali jaustis saugus. Už miškų išpirkinėjimą ne mažiau svarbi „Sengirės fondo“ veikla – visuomenės švietimas. Džiaugiuosi, kad šiemet su mano filmu prasikals ir dar vienas edukacinis daigelis – „Sengirės kinas“, – džiaugdamasis projektu pasakojo M. Survila.

Daugiau apie projektą „Sengirės kinas“

Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kartą per mėnesį kvies žiūrovus skirti visą savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti filmai iš viso pasaulio apie gamtos įstabumą ir pažeidžiamumą bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau apie filmą „Sengirė“ (Lietuva, 2017 m., 85 min.)

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Laukiame Jūsų magiškame kino seanse, kuris vyks kovo 12 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2)!

2 d.

1940 m. kovo 2 d. Butrimiškiuose, Alytaus apskr., gimė Lietuvos televizijos ir kino dokumentininkas, žurnalistas, kultūros paveldo metraštininkas, redaktorius Bronius Slavinskas.

Mirė 2014 09 19.

4 d.

1925 m. kovo 4 d. gimė visuomenės veikėjas, skautas, Tauro apygardos partizanas, Lietuvos kariuomenės savanoris Kazimieras Savičius-Uranas. Mirė 2008 01 15 Alytuje. 

6 d.

1990 m. kovo 6 d. atidaryta Alytaus vaikų poliklinika.

9 d.

1925 m. kovo 9 d. Dvarčėnų k., Daugų vlsč., Alytaus apskr., gimė partizanų ryšininkė, laisvės kovotoja, rašytoja, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Izabelė Navarackienė. Mirė 1921 m.

10 d.

1965 m. kovo 10 d. Alytuje gimė futbolininkas, 1991 m. Lietuvos čempionas, 1993 m. Ukrainos čempionas, 1991–1997 m. Lietuvos rinktinės vartininkas, 1989 m. ir 1992 m. geriausias Lietuvos futbolininkas Valdemaras Martinkėnas. Mirė 2004 07 20 Nova Gorica, Slovėnijoje.

16 d.

1950 m. kovo 3 d. Alytuje gimė Alytaus rajono kultūros centro liaudies teatro režisierė, poezijos švenčių Alytaus rajone pradininkė, organizatorė, teatrų konkurso „Kaimo liktarna“, skirto kraštiečio teatrologo V. Maknio premijai laimėti, iniciatorė ir puoselėtoja Aldona Balalienė.

19 d.

1955 m. kovo 19 d. Šeduvoje, Radviliškio r., gimė Alytaus miesto politinis veikėjas Juozas Skestenis.

20 d.

1970 m. kovo 20 d. Alytuje gimė aktorė, režisierė, Alytaus teatro direktorė, Alytaus kultūros vadybos akademijos sumanytoja ir viena iš vadovių, Alytaus miesto kultūros premijos laureatė Inesa Pilvelytė.

21 d.

1960 m. kovo 21 d. Šiauliuose gimė literatūrologijos magistras, poetas, kunigas, Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys, Pilnų namų bendruomenės Panaroje (Merkinės sen., Varėnos r. sav.) įkūrėjas Valerijus Rudzinskas.

28 d.

1965 m. kovo 28 d. gimė tautodailininkė, pedagogė Regina Rinkevičienė.

Pirmąjį pavasario ketvirtadienį, kovo 6 d., 17.15 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) komunikacijos meno paslaptimis dalinsis patyrusi šios srities ekspertė, alytiškė Laura Dabulytė.

Apie Laurą: Komunikacijos profesionalė, šioje sferoje dirbanti daugiau nei 20 metų, kuriai teko valdyti ne vieną komunikacijos krizę. Kaip ji sako, geriausiai pavyko su tomis, apie kurias niekas nežino. Ji ilgą laiką dirbo vaistinių tinklo komunikacijos vadove, telekomunikacijų įmonės „Bitė“ komunikacijos vadove, „Integrity PR“ agentūros projektų vadove, buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadove.

Šiuo metu Laura vadovauja savo įkurtai agentūrai „Budinti komunikacija“, „Žinių radijuje“ veda vienintelę šalyje radijo laidą apie komunikaciją „Aš jus įrašinėsiu“ ir dėsto VU Verslo mokykloje.

Kviečiame įgyti vertingų bei aktualių komunikacijos žinių bei įsitraukti į diskusiją apie moterų lyderystę – galią vesti, įkvėpti ir keisti. Lauksime Jūsų!

Organizatoriai: Alytaus miesto ZONTA klubas ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Pažink svarbiausias Alytaus asmenybes žingsniuodamas! Šįkart išskirtinį dėmesį skirsime Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui – visuomenės ir politiniam veikėjui, poetui, prozininkui, rezistentui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui. 1939–1946 metais Pietų Lietuvos partizanų ryšininkas gyveno ir veikė Alytuje.

Bendruomeniško žygio metu ne tik pagerbsime šį Lietuvai nusipelniusį žmogų, pedagogą, kūrybiškai skiepijusį mokiniams meilę Tėvynei ir gimtajai kalbai, bet ir sužinosime įdomių faktų, pabendrausime bei pastiprinsime sveikatą žingsniuodami gryname ore.

Startas: kovo 7 d. 17.00 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2). Preliminari žygio trukmė ~1,5 val.

Žygio gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius.

Lietuvoje (ir visame pasaulyje) prasidėjo Lietuvių kalbos dienos, šiemet – jau dešimtosios. Vasario ir kovo mėnesiais šalies bibliotekose ir kitose įstaigose bei organizacijose, pasaulio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, literatūrai, istorijai. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016 m., remiantis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Laikas pasirinktas neatsitiktinai – šiuo laikotarpiu minimos Lietuvos valstybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Lietuvių kalbos dienų tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius.

Vasario–kovo mėnesiais Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai taip pat minės Lietuvių kalbos dienas. Pristatome renginių programą ir kviečiame dalyvauti!

Vasario 26 d. 13 val. ir 15 val. Garsiniai skaitymai „Iš slapto bunkerio į tavo ausis…“ iš partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko „Dienoraščio“. Renginys skirtas jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti (vietų nėra).

13 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „Facebook“ puslapyje galėsite stebėti tiesioginę skaitymų transliaciją.

Kovo 3 d. 9 val. Literatūrinė popietė ,,Kelionė lietuvių kalbos labirintais“ (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Kovo 4 d. 11 val. „Džiaugsmo priešpietis senjorams“. Viktorina senjorams (ir ne tik) apie lietuvių kalbą (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2)

Kovo 7 d. 10 val. Protmūšis „Lietuviška kalba dainuoja“ (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Kovo 7 d. 17 val. Literatūrinis pėsčiųjų žygis „Tarp žodžio ir tylos...“, skirtas lietuvių kalbos mokytojui Konstantinui Bajerčiui atminti. Gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius. Startas nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Visus alytiškius ir ne tik maloniai kviečiame į tautodailininko Modesto Grigaliūno bei kino režisieriaus, fotografo Oleksandro Dirdovskio jungtinės parodos „Traukiantis iš jūros“ atidarymą, kuris vyks vasario 13 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Modestas Grigaliūnas pateikia juodojo ąžuolo skulptūrų kolekciją – iš kelių tūkstančių metų senumo medienos. Šimtus ar net tūkstančius metų Baltijos jūros gelmėse praleidęs ąžuolas tampa juodas kaip anglis. Kaip ir anglis, tokia mediena – saugo žemės atmintį.

Įdėjęs fizinio ir kūrybinio darbo, menininkas eina savo prigimties ir savotiškos metafizinės tikrovės riba, šią medžiagą paverčia nauja tikrove, įtraukia į žmogaus vaizduotės jūros gelmes, skatina ir mus pasižiūrėti į daugelį dalykų kitokiu, kiekvienam žmogui suteikiamu, kūrybiniu žvilgsniu...

Parodos pavadinimas „Traukiantis iš jūros“ sulieja 3 vaizdinius:

• Pirmasis yra lengviau suprantamas realistiškai mąstančiam žmogui: ŽMOGUS TRAUKIA MEDĮ IŠ JŪROS... Tai užuomina į ypatingą žmogų, gyvenantį jūros pakrantėje, pastebėjusį stebuklą, kad vanduo ne supūdo ąžuolo medieną, o ją užkonservuoja ir jos gyvenimą pratęsia tūkstantmečiui. Žmogų, traukiantį iš Jūros – Žemės medžiagą ir istoriją.
• Antrasis – žmonėms, mėgstantiems perkeltines prasmes: ŽMOGUS TRAUKIANTIS IŠ JŪROS SKULPTŪRAS. Šis vaizdinys byloja apie Jūros įkvėptą žmogų – perduodantį Jos sekamas sakmes.
• Trečiasis – mėgstantiems kiek pafilosofuoti ir pratęsti mintį patiems: PASITRAUKIANTIS IŠ JŪROS... Tai būsena, kai mąstoma apie Jūrą atsitraukiant, atsitolinant nuo Jos, nyrant skulptūrosna, atsinešant, perkeliant į ją – iš Jūros kylantį jausmą, traukiantį mus į žmogaus vidinio, dvasinio pasaulio JŪROS gelmes...

Atvykite į jaukų susitikimą su parodos autoriais / organizatoriais – laukia įdomus jų kūrybos pristatymas!

1 d.
1985 m. vasario 1 d. Alytuje gimė Brigita Virbalytė-Dimšienė – lengvaatletė, ėjikė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė, Europos, pasaulio čempionatų dalyvė, Nacionalinės sportininkų asociacijos bendrakūrėja, buvusi LRT televizijos sporto žurnalistė, dabar – nacionalinės sporto agentūros prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viešųjų ryšių ir įvaizdžio projektų vadovė.

4 d.
1960 m. vasario 4 d. Alytaus r., Vabalių k., gimė Gediminas Jegelevičius – UAB „Jundos stalių gaminiai“ direktorius, Alytaus miesto politinis veikėjas.

6 d.
1960 m. vasario 6 d. Raseinių r., Paviduklio k. gimė Česlovas Meržvinskas – 1998–2014 m. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus valdybos, Alytaus LIONS klubo narys.

10 d.
1960 m. vasario 10 d. Alytuje gimė Danutė Remeikienė – docentė, buvusi Alytaus kolegijos direktorė, Alytaus miesto politinė ir visuomenės veikėja.

2010 m. vasario 10 d. įkurta VšĮ „Tėviškės namai“.

11 d.
1965 m. vasario 11 d. Alytaus r., Zizėnų k. gimė Zenė Leonavičiūtė-Bernatavičienė – Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo direktorė.

1945 m. vasario 11 d. Marijampolės apskr. (dab. Prienų r. ), Stuomenų k., Šilavoto vlsč., gimė Birutė Eišmontienė – pedagogė, chorvedė, dirigentė.

1955 m. vasario 11 d. gimė Vitalija Makauskienė – ilgametė buvusio Alytaus medvilnės kombinato dailininkė, tekstilininkė.

13 d.
1955 m. vasario 13 d. Alytaus r., Pošnios k., gimė Eimutis Valakevičius – matematikas, fizinių mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslininkų „Vizija“ draugijos narys.

14 d. 1900 m. vasario 14 d. Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), Jackonyse, Ūdrijos vlsč. gimė Ignas Malinauskas – pedagogas, vadovėlių autorius. Mirė 1980 12 22 Klivlende (JAV).

15 d.
1950 vasario 15 d. Trakų r., Samninkų k., gimė Stasė Nedzinskienė – poetė, pedagogė, buvusi ilgametė Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė, 2008 m. pripažinta Lietuvos metų mokytoja. Mirė 2011 03 31 Alytuje.

16 d.
1870 m. vasario 16 d. Šakiuose, Naumiesčio apskr., Suvalkų gub., gimė Antanas Dailidė – kunigas, nuo 1908 m. Krokialaukio klebonas, knygnešių rėmėjas. Mirė 1939 02 03 (palaidotas Krokialaukyje).

1920 m. vasario 16 d. – pirmą kartą Alytuje iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

20 d.
1945 m. vasario 20 d. Alytuje gimė Gintautas Andriuškevičius – 1990–2000 m. „Alytaus tekstilės“ direktorius.

1955 m. vasario 20 d. Lazdijų r. gimė Benjaminas Valiauga – ekonomistas, dirbo ENSK, liaudies teatro aktorius. Mirė 1994 11 10 Alytuje.

21 d.
1930 m. vasario 21 d. Alytaus r., Skituriuose, Simno sen., gimė Emilija Liegutė-Balionienė – rašytoja, prozininkė, visuomenininkė. Mirė 2022 08 26.

1945 m. vasario 21 d. išleistas pirmasis laikraščio „Tarybinė Dzūkija“ numeris. Jo redaktoriais dirbo Kazys Lydis (1945), Stanislovas Juknevičius (1945–1947), Balys Bazevičius (1947–1950).

23 d.
1925 m. vasario 23 d. Alytuje gimė Stasys Kizelavičius – politinis kalinys, visuomenės veikėjas, nuo 1991 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkas. Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininko pavaduotojas. Mirė 2005 03 01 Alytuje.

1935 vasario 23 d. Alytaus r. gimė dailininkas Vytautas Remeika.
 
24 d.
1940 m. vasario 24 d. Trakuose, Širvintų vlsč., gimė Petras Naraškevičius – rašytojas, publicistas, konkurso „Visuomenės raidos pagrindas – reformos žmogaus labui“ laureatas (2001 m.),  Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2009 m.). Mirė 2020 02 16 Alytuje.

26 d.
1955 m. vasario 26 d. Asino mieste, Tomsko sr., gimė Algimantas Balčius – tautodailininkas, kalvis.

1905 m. vasario 26 d. Plimute, JAV, gimė Kazimieras Berulis – žurnalistas, redaktorius. Nuo 1909 m. gyveno Gudziniškėse, mokėsi Miroslave, Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų gimnazijose. Mirė 1941 07 29 Vilniuje.

1985 m. vasario 26 d. Alytuje gimė Remigijus ir Algirdas Gataveckai – Alytaus vaikų globos namuose augę broliai dailininkai, dailės pedagogai, profesionalūs breiko šokėjai.

27 d.
1940 m. vasario 27 d. Babtuose, Kauno apskr. (dab. Kauno r.), gimė Napoleonas Buinauskas – Lietuvos nusipelnęs dviračių sporto treneris.

1940 m. vasario 27 d. Alytuje gimė Vytautas Nedzinskas – gamtininkas, rašytojas, publicistas, mokslininkas, aktyvus visuomenininkas, buvęs ilgametis Žuvinto rezervato direktorius, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1992 m.), Alytaus miesto garbės pilietis (2002 m.). Žuvo 2002 02 07.

1955 m. vasario 27 d. Alytuje gimė Rimantas Pisaravičius – futbolo treneris. Mirė 2007 05 03 Alytuje.

Džiaugiamės, kad garsinių knygų skaitytojų bendruomenė Alytuje auga ir vis daugiau žmonių atranda, kad klausyti tekstų ne tik paprasta, bet ir labai patogu. Šiuo metu turime dvi ELVIS ambasadores (Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir Dainavos padalinyje), kurios yra pasirengusios padėti ir vėl atrasti skaitymo džiaugsmą. 2024 m. mūsų biblioteka turėjo 86 aktyvius vartotojus (iš jų 33 – naujai registruoti), kuriems buvo išduota 814 leidinių.

Registracijai bus reikalinga dokumento, patvirtinančio, kad negalite skaityti įprasto spausdinto teksto, kopija.

Būklę, dėl kurios negalite skaityti įprastų spausdintų knygų, gali patvirtinti šie specialistai:
• optometrininkas (tai optikoje dirbantis specialistas, parenkantis tinkamus akinius)
• šeimos gydytojas
• akių gydytojas
• logopedas
• pedagoginė psichologinė tarnyba

Pažymos forma nėra svarbi, tačiau tai turi būti oficialus dokumentas, kuriame nurodytas sutrikimas, trukdantis skaityti įprastai, arba įrašyta rekomendacija naudotis garsinėmis knygomis.

Prie ELVIS sistemos galite jungtis savarankiškai (jei turite nepilnamečių vaikų, turėsite tai padaryti už juos) arba ateiti į biblioteką ir jums tai padaryti padės darbuotojas: pagelbės prisiregistruoti, atsisiųsti ir perkelti leidinį į jūsų atsineštą laikmeną. Esant poreikiui galima nemokamai pasiskolinti specialų grotuvą, į kurį bibliotekininkas įrašys pageidaujamų garsinių knygų.

Virtualioje bibliotekoje galite išgirsti tūkstančius leidinių prieinamais formatais:
• įgarsinta grožinė ir dalykinė literatūra;
• įgarsinta mokiniams rekomenduojama literatūra;
• įgarsinti žurnalai;
• daugiafunkciai DAISY leidiniai studijoms ir savišvietai;
• skaitmeniniai Brailio leidiniai;
• filmai ir spektakliai su garsiniu vaizdavimu;
• garso spektakliai ir tinklalaidės.

Kontaktai, kuriais galima kreiptis Alytaus mieste: 

Dalia Meškelevičienė el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 32 446, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2).

Olesia Demenkova, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 34 806, Dainavos biblioteka (Vilties g. 34).

2024 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisoms, minėtoms įstaigoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims – tai leis pratęsti knygos gyvavimo amžių.

Nurašytos ir toliau naudoti tinkamos spausdintos knygos gali būti neatlygintinai perduodamos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėmis. Beje, perduodamose nurašytose spausdintose knygose esantys bibliotekos nuosavybės ženklai nenaikinami ir visos fiziniams ar juridiniams asmenims perduoti atrinktos spausdintos knygos yra ženklinamos spaudais „Nurašyta“ ir „Atiduota asmenims“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atiduodamos knygos – įvairi lietuvių ir užsienio autorių literatūra lietuvių bei kitomis kalbomis. Kviečiame visus, norinčius papildyti savo asmeninę biblioteką ar suteikti naują gyvenimą knygoms, atvykti į biblioteką ir išsirinkti tai, kas domina.

Knygų atidavimas vyks nuo 2025 m. vasario 6 d. 13 val., kol bus išdalintos knygos, bet ne ilgiau nei iki vasario 19 d. įskaitytinai Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbo metu (Seirijų g. 2, Alytus). Atrinktas knygas galėsite pasiimti pirmame aukšte prie įėjimo (tarp lauko ir vidinių durų) iš lentynos „Skaitykla-Lektūra iš palėpės“. Siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas, knygos nėra iš anksto rezervuojamos.

Atkreipiame dėmesį, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis bibliotekos nurašytomis knygomis.

Bibliotekos knygas gyventojams gali atiduoti tik įvykdžiusios visas teisės aktų nustatytas su nurašymu susijusias procedūras. Su Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, kuriuose įtvirtinta tvarka, kaip nurašytoms knygoms galės būti suteikiamas „antras gyvenimas“, galite susipažinti čia.

Kilus klausimų maloniai prašome kreiptis į Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėją Liną Rutkauskienę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Laukiame Jūsų!

Informuojame, jog nuo 2025 m. vasario mėn. ŠVAROS DIENA bus kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį. Tą dieną lankytojai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose bus aptarnaujami nuo 13 valandos.

Primename, kad bibliotekos ne darbo metu kviečiame naudotis KNYGOMATU (iš anksto rezervuotų leidinių atsiėmimui) bei knygų grąžinimo dėže (leidinių atidavimui). Abu juos rasite šalia Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Linkime gero laiko su knyga, o platų jų pasirinkimą rasite atėję į biblioteką!

Kadangi Alytaus miestas užima itin garbingą vietą šio albumo atsiradimo istorijoje, tam tikra prasme net įkūnija Lietuvos progresą miestų prisistatymo koncepcijoje, idėjos sumanytojas ir fotoalbumo „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ autorius Mindaugas Kavaliauskas vasario 14 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) alytiškiams pristatys kruopščiai parengtą leidinį, kurį sudaro beveik 200 fotografijų.

Lietuvos kelių kilometrų milijonieriaus – tolimų maršrutų autobusų vairuotojo anūkas – fotografas Mindaugas Kavaliauskas nuo 2012 iki 2021 m. keliavo Lietuvos keliais į 103 šalies miestus, siekdamas dokumentuoti miestų riboženklius ir kitas miestų pristatymo skulptūrines kompozicijas, ratuotam pakeleiviui matomas kelkraščiuose.

Kurdamas dar nepublikuotą seriją apie reklaminį Lietuvos peizažą, fotografas „užkliuvo“ už vietovardžių skulptūrinių ženklų, vietovių kaip prekės ženklų, asociatyvių vertybių pristatymų. Galbūt tai atsitiktinumas, kad Mindaugo Kavaliausko darbas „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ prasidėjo būtent nuo Alytaus riboženklio – „kliūškių su šaiba“, kaip jį vadino alytiškiai. „Įkvėptas efektingų metereologinių sąlygų ir neįprastų situacijų, jį fotografavau ir žaižaruojant saulėlydžiui, ir žliaugiant lietui, ir ant skulptūros sėdint gandrams, ir nuo jos byrant apskardinimui su grafičiais”, – pasakoja autorius. Vėliau teko galvoti, kur ir kaip šias fotografijas įrėminti į platesnį kontekstą. Taip gimė idėja serijai „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“, kuriai pavadinimą autorius sugalvojo iškart. „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ – aliuzija į titanišką alytiškio fotografo Vytauto V. Stanionio kūrinį „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“, kuriame fotografas, apkeliavęs visą Lietuvą, mums rodo šalies prie Europos slenksčio būvį. Tuo tarpu „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ –  siekiama sustoti ten, pro kur pralekiame ieškodami centrinio vaizdo – vietoves įvaizdinančius užrašus, skulptūrines, architektūrines kompozicijas, kurios gausios savo dar nesurašyta, tačiau jau imančia siaurėti tipologija.

„Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai" yra fotografijų serija, sukurta JAV fotografų dažnai naudotu kūrybiniu metodu, kurio priemonės – automobilis ir fotoaparatas. Tai nuoseklus pasakojimas apie Lietuvą, kurią matome, tačiau kurioje niekad nesustojame. Į knygą įveda Ričardo Šileikos tekstas, o užbaigia fotografijų autoriaus tekstas, kuriame persipina asmeniniai liudijimai apie Lietuvos, kaip kelių raizginio su taškeliais-miestais – suvokimą, kelkraščio fotografijos tradiciją, fotografijų serijos sukūrimo iššūkius bei nuotykius, savęs atradimą kelionėje iki mėnulio ir atgal gimtosios šalies keliais.

Apie autorių

Mindaugas Kavaliauskas (g. 1974) yra fotografas, kuratorius ir kultūros vadybininkas, gyvenantis Kaune. Nuo 1993 m. Lietuvos fotomenininkų narys. 1989–1992 m. mokėsi Kauno fotomeno mokykloje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo meno istorijos bakalauro (1996) ir magistro (2000) laipsnius. 1997–1998 m. mokėsi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje; 1998 m. – ENSB-A Paryžiuje. 2000–2001 m. mokslo metus praleido Lozanos universitete, Šveicarijoje, tuo pačiu metu stažavosi „Musée de l’Elysée“.

Susidomėjimas dokumentine fotografija Kavaliauską paskatino kurti pirmąjį didelės apimties kūrinį „Kražių portretas“ (2001–2003), kuris buvo eksponuotas Europoje ir už jos ribų, o 2009 m. išleistas fotoalbumo pavidalu. Pradėjęs organizuoti festivalį KAUNAS PHOTO (2004), fotografas asmeninei kūrybai nebeturėjo laiko. Tačiau dažnai skraidydamas į parodas, festivalius ir portfolio peržiūras Europoje ir už jos ribų, atrado, kad fotoaparatu galima atvaizduoti žmogaus santykį su aviacija oro uostuose, lėktuvuose. Taip gimė projekto „travel’AIR“ idėja. Šias fotografijas vėliau publikavo „The New York Times“ (JAV), „Die Zeit“ (Vokietija), „IlPost“ (Italija) ir daugelis kitų naujienų ar fotografijos portalų, leidinių. „travel'AIR“ serijos fotografijos buvo eksponuotos Lietuvoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Tarpuose tarp kelionių po pasaulį ir administracinio darbo vadovaujant Lietuvos aviacijos muziejui (2019–2024), fotografas nuo 2012 iki 2021 m. kūrė seriją Lietuvą.

Kviečiame į fotografijų albumo pristatymo vakarą, kuriame pamatysite, o galbūt ir išgirsite, skirtingus pirmuosius, kartais antruosius įspūdžius apie Lietuvos miestų pasisveikinimus su ratuotu keliautoju!