Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje – neeilinė ekspozicija, skirta besidomintiems lietuvių kalba bei jos istorija.

„Lietuvių kalbos žodynas“  – tai 20-ties tomų žodynas, laikomas didžiausiu XX a. lietuvių kalbotyros veikalu, kurio tekstą rašė ir redagavo ne viena kalbininkų karta, daugiau nei septyniasdešimt „žodynininkų”, dvidešimt trys redaktoriai ir keli tūkstančiai žodžių rinkėjų. Žodyno apimtis ne ką mažiau įspūdinga, nei prie jo sukūrimo prisidėjusių žmonių skaičius – veikalą sudaro netgi 22 tūkstančiai puslapių!

Keletas įdomių faktų:

• Žodyno tekste pavartota daugiau kaip 11 milijonų žodžių;
• Veikalui pabaigti prireikė 100 metų;
• Dvidešimtyje Žodyno tomų yra aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių;
• 1-ąjį žodyno sąsiuvinį parengė Kazimieras Būga, 1924-aisiais metais;
• Tai – vienas didžiausių žodynų pasaulyje.

Daugiau informacijos skaitykite Daugvardo Noreikio parengtame straipsnyje.

Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno ekspoziciją galite apžiūrėti Centrinėje bibliotekoje (Seirijų g. 2, Alytus) šalia Knygų ir interneto skaityklos iki rugpjūčio 1 d.

Vėliau Žodynas keliaus į Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių (Topolių g. 21, Alytus).

Agnė Grigaliūnė

Nuotr. Ilonos Krupavičienės 

Ar esate girdėję apie atostogų metu jaunuosius alytiškius džiuginančias vasaros skaityklas, į kurias jau ne vienerius metus kviečia Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka? Šią vasarą, tęsdami savo misiją, kviesime būti kartu ir įsitraukti į įvairias veiklas, susipažinti su skirtingomis meno sritimis, kartu su savo sričių profesionalais dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.

Biblioteka „be sienų“ kiekvieną vasaros trečiadienį įsikurs vis kitoje miesto vietoje, tad vaikai turės galimybę iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta ir ką galima nuveikti užsukus į biblioteką: išsirinkti ir skaityti knygeles, išbandyti virtualios realybės akinius, su bičiuliais žaisti virtualios realybės ar stalo žaidimus.

Šios vasaros naujiena – įtraukiančios edukacijos, kurias ves savo profesionalūs menininkai! Mažųjų smalsuolių lauks piešimas ant stiklo bei smėliu, vėjo varpelių ar sapnų gaudyklių gamyba, terapiniai dailės užsiėmimai, piešimo pradžiamokslio kūrybinės dirbtuvės. Į svečius užsuks dresuoti šuniukai, o mėgstančius aktyviai judėti kvies Zumba šokiai po atviru dangumi! „Skaityklos tavo kieme“ kelionę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Susidomėjai? Puiku! Lauksime Tavęs atsinaujinusioje vasaros skaitykloje!

„Skaitykla tavo kieme“ susitikimų grafikas:

Darbo laikas – nuo 11 iki 16 valandos, edukacijos prasideda nuo 13 valandos.

• Birželio 28 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
• Liepos 5 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 11 val. „Dzūkelių pasakadzieniai“, nuo 13 val. piešimas ant stiklo (vėjo varpelių gamyba)).
• Liepos 12 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. dailės pradžiamokslio edukacinis užsiėmimas).
• Liepos 19 d. Pirmo Alytaus aikštė (nuo 13 val. dailės pradžiamokslio edukacinis užsiėmimas).
• Liepos 26 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. „Cerberis“: šunų dresūros pasirodymas)
• Rugpjūčio 2 d. Jaunimo parke (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
• Rugpjūčio 9 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. sapnų gaudyklių gamyba).
• Rugpjūčio 16 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. piešimas smėliu).
• Rugpjūčio 23 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
• Rugpjūčio 30 d. Jaunimo parke (nuo 13 val. Zumba šokiai po atviru dangumi).

Paįvairinkite atostogas smagiais susitikimais mobiliose vasaros skaityklose, kurios šįkart – dar arčiau savo jaunojo skaitytojo! O kad visų šių įdomybių nepražiopsotumėte – sekite naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram!

 Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija

Viena laukiamiausių metų švenčių – Alytaus miesto gimtadienis, nepabūgęs vasariškų liūčių džiugino tiek alytiškius, tiek miesto svečius. Jurgio Kunčino viešoji biblioteka taip pat aktyviai įsitraukė į įvairias šurmuliuojančias veiklas ir turėjo puikią progą miestelėnams priminti, kad biblioteka – ne vien knygos, o ir renginiai, susitikimai su įkvepiančiomis asmenybėmis, kultūriniai išėjimai į miegamuosius miesto rajonus ir daug kitų aktualių dalykų.

Alytaus miesto gimtadienio išvakarėse sausakimšoje bibliotekos salėje suskambėjo visada laukiamo kraštiečio Alberto Antanavičiaus gitariniai eilėraščiai. Kaip teigia pats Šekspyras, savo kūrybos dainuojamąja poezija vadinti jis nedrįsta, nes labai jau rimtai skamba, todėl ir gimė toks gražus ir puikiai jį reprezentuojantis pavadinimas. Nors planavo groti tik eiles iš naujausios savo knygos „Žodžiai, kuriais mylim: Jūsų dainoms ir pasidainavimams“, tačiau kaipgi neatliksi ir bent kelių dainų apie savo mylimą gimtąjį miestą.

Po kelių metų pertraukos Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dalyvavo šventinėje Miesto dienų eisenoje „Sinavadų paradas“. Ryškus kaip niekada bibliotekos kolektyvas nešė žinią apie tai, koks nuostabiai spalvingas kultūrinis miesto gyvenimas, o biblioteka – jo dalis! Knygos, jaukiai tupinčios darbuotojų rankose, vėliau atiteko eiseną stebėjusiems miestelėnams – tegul „Aklas pasimatymas su knyga“ džiugina visus ir toliau!

Šeštadienio rytmetį bibliotekos veiklos, skirtos vaikams, persikėlė į Dainų slėnį, kur jų jau nekantriai laukė mūsų mažieji lankytojai. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininkės atvėrė spalvingų knygų lobynus bei supažindino smalsuolius su virtualios realybės akiniais ir kitais, mažas rankutes traukiančiais, dalykais.

Tos pačios dienos popietę būrys entuziastų leidosi į sveikatinimosi žygį. Ir ne bet kokį, o tokį, kuris sustiprina kūną ir pamaitina sielą. „7770+2 literatūrinių sveikatos žingsnių“ kelionė prasidėjo nuo rašytojo Jurgio Kunčino atminimo kambario, o vėliau – patyrusi ir savo darbui atsidavusi gidė Birutė Malaškevičiūtė vedė žygeivius kultūriniu maršrutu, kuris buvo kupinas malonių netikėtumų: tai ir Vieno eksponato galerija (Julius Būtėnas ir „Sciklinės gonkos“), ir viktorina su prizais, ir niekur negirdėti faktai apie įvairius Alytaus objektus.

Nors Miesto dienos jau praūžė, tačiau prieš akis – naujų atradimų pilna vasara: tai ir „Skaitykla tavo kieme“, kuri kiekvieną trečiadienį įsikurs vis kitoje miesto vietoje bei stebins skirtingų tematikų edukacijomis (o jas ves savo sričių profesionalai), ir „Dzūkelių pasakadieniai“, kurie kvies vaikus kartu su tėveliais turiningai praleisti laiką mokantis dzūkuoti ir taip geriau pažinti savo kilmės šaknis. O kad visų šių įdomybių nepražiopsotumėte – sekite naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram!

Indrė Navickė

Kaip stiprinti demokratinę visuomenę, kritinį mąstymą, bendruomeniškumą šiuo permainų, dezinformacijos ir sudėtingų naujų iššūkių laikotarpiu? Šį ir kitus klausimus praėjusią savaitę gvildeno Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų specialistai, susirinkę į trijų dienų forumą „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“, vykusį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pirmąją forumo dieną Nacionalinėje bibliotekoje jo dalyvius sveikino kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Gudauskas pažymėjo, kad Nacionalinė biblioteka Ukrainai dėmesio skiria nuo pat 2014 m., kai Rusija pradėjo karinę invaziją į šią šalį. „Mes skiriame daug dėmesio mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldui, literatūros pasiekimams viešinti, stengiamės atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo. Bendradarbiaujame su ukrainiečiais, plėtojame bendrus projektus – tai ir filmų peržiūros, ir parodos, ir knygų pristatymai, ir Ukrainos vaikų viešnagės bibliotekoje. Gerokai padidinome knygų ir leidinių ukrainiečių kalba fondus, esame įdarbinę ukrainiečių tautybės darbuotojų. Praėjusių metų lapkričio pradžioje Nacionalinės bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse buvo inicijuota apkasų žvakių gamyba. Nė nesitikėjome pasiekti tokių rezultatų, sulaukti tiek vilniečių, žmonių iš visos Lietuvos ir, žinoma, Nacionalinės bibliotekos darbuotojų palaikymo ir dėmesio šiai socialinei iniciatyvai“, – sakė generalinis direktorius.

Apie karo metu išryškėjusį Ukrainos bibliotekų vaidmenį stiprinant demokratinę visuomenę kalbėjo Ukrainos bibliotekų asociacijos vicepirmininkė Larysa Luhova. „Mūsų veiksmai pasireiškia praktiniais sprendimais ir prisitaikymu prie aplinkos. Bibliotekos imasi iniciatyvų kurti prieglaudas savo patalpose šeimoms per Rusijos bombardavimo reidus, riša kamufliažinius tinklus kariuomenei, kovoja su dezinformacija, pagalbai ir paramai telkia tarptautinę bendruomenę. Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo nauja realybė. Šiandien tiksliai negalime pasakyti, kiek bibliotekų dirba Ukrainoje. Bet galime pasakyti, kad rusų fašistai 89 bibliotekas visiškai sunaikino, 602 – yra iš dalies sugriautos, jas būtina prikelti iš griuvėsių. Okupuotose teritorijose rusai naikina bibliotekų fondus ukrainiečių kalba, ypač knygas apie Ukrainos istoriją, kultūrą, švietimą. Jie bando sunaikinti mūsų atmintį, mūsų kalbą, bet jiems nepavyks. Iš įvairių aukštų tribūnų visame pasaulyje mes kalbame tiesą apie karą, renkame dokumentus, įrodančius Rusijos nusikaltimus kultūrai ir bibliotekoms“, – sakė L. Luhova.

Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidiumo narė Ivana Ščerbina pažymėjo, kad iš okupantų išvaduotose teritorijose vyksta bibliotekų fondų dekolonizacija ir derusifikacija. „Mes kovojame už teisę būti laisva, demokratiška šalimi ir atsisakome kolonijinę politiką bei imperines ambicijas šlovinančios literatūros rusų kalba“, – sakė I. Ščerbina.

Ukrainos karo veteranas, rašytojas ir geras Nacionalinės bibliotekos bičiulis Oleksandras Tereščenko pasidalijo įžvalgomis apie patirtis ginant Donecko oro uostą ir dabartinę savo visuomeninę veiklą.

Nacionalinės bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Daiva Janavičienė pranešimu „Biblioterapija: teorija ir praktika Lietuvos bibliotekose“ kvietė atkreipti dėmesį į gydantį žodį ir rūpintis psichikos sveikata bei geresne savijauta, o Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos direktorė Olha Škyra skaitė pranešimą „Meno terapija emociniam stabilumui atkurti: Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos patirtis“.

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bibliotekose

Antroji forumo diena buvo labiausiai orientuota į medijų ir informacinio raštingumo reikšmę, bibliotekų ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo galimybes bei kūrybines bendruomenių iniciatyvas ugdant gyventojų sąmoningumą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė pasveikino visus, susirinkusius į senąjį bibliotekos pastatą, kuriame ir prasidėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos kelionė ir į kurį vėl teko sugrįžti prasidėjus bibliotekos modernizacijos darbams.

„Šiandien jūs susirinkote čia, į pastatą, kuriame prieš daugiau nei šešiasdešimt metų mes pradėjome savo veiklą. Šis pastatas yra senas, daug atlaikęs, ir jo sienos tikriausiai nesitikėjo, kad mes čia persikraustysime visa veiklos apimtimi, kol pagrindinis pastatas bus modernizuojamas.“ – teigė E. Urbonavičienė. Pranešimo metu direktorė atskleidė jau šių metų pabaigoje atsiversiančios atsinaujinusios modernizuotos bibliotekos viziją.

Bibliotekos metai iš metų rūpinasi ne vien naujų, patogių, modernizuotų erdvių kūrimu vartotojams, bet ir kreipia didelį dėmesį į besikeičiančius visuomenės poreikius, konsultavimą, demokratijos bei kritinio mąstymo ugdymą. Kelerių pastarųjų metų įvykiai parodė, kaip svarbu ugdyti kritinį mąstymą, gebėti vertinti informaciją ir atskirti faktus nuo melagienų. Apie medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) svarbą bei veiklas, vykstančias Lietuvos bibliotekose, pranešimą skaitė Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis metodininkas Lukas Volskis ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.

„Medijų ir informacinis raštingumas pas mus atkeliavo pakankamai vėlai. Mes būtume norėję karo akivaizdoje jau būti stiprūs kibernetinio saugumo srityje bei susidurdami su melagienomis, įvairia propaganda ir jos keliamais pavojais. Bet pradėti niekada nevėlu. Džiaugiamės, kad šiais metais galbūt kiekvienas bibliotekos specialistas jausis tvirčiau stovėdamas informacijos sūkuriuose.“ – teigė G. Kėvelaitienė.

Ir nors sistemiškai vystyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo švietimą bibliotekose pradėta vystyti dar palyginti neseniai, šiuo metu Lietuvos bibliotekose jau yra suformuoti regioniniai medijų ir informacinio raštingumo konsultantų tinklai, bibliotekų edukatorių kompetencijoms tobulinti organizuojami mokymai ne tik MIRKT, bet ir andragogikos, viešojo kalbėjimo, auditorijų valdymo temomis. Per praėjusius metus pirmą kartą organizuoti Pasaulinės UNESCO medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginiai, sukurta speciali platforma su visuomenei pasiekiama aktualia medžiaga šia tema, vaizdo įrašų formatu sukurtas pokalbių ciklas „Pažink medijas su Klaudija“, kuriame yra kalbama apie saugumą internete, netikras naujienas, socialinių medijų įvairovę, autorių teises, jaunimo kritiniam mąstymui ugdyti sukurtas stalo žaidimas „Populistas“. Parengta medijų ir informacinio raštingumo mokymų programa, kurią Lietuvos audiosensorinė biblioteka pritaikė ir asmenims, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar intelekto negalią. Pagal šią programą bibliotekų specialistai jau dabar pradėjo organizuoti nemokamus mokymus gyventojams.

Apie bibliotekų įtaką sąmoningos informacinės visuomenės kūrime bei medijų raštingumo svarbą karo kontekste kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Darius Remeika.

„Kas paprastai atsitinka, kai mes perskaitome melagingą naujieną? Mes reaguojame – informacija patenka į mūsų limbinę smegenų dalį, atsakingą už emocijas. Emocijos gali pakilti, o pakilus emocijoms pamėginkite logiškai mąstyti – jums nepavyks. Tas tarpas tarp informacijos gavimo ir šaltinių tikrinimo yra dar atskiras tam tikrų emocijų išgyvenimas. Kai mes negalime mąstyti logiškai – apie kokį dar šaltinių tikrinimą galime šnekėti. Kiek tos emocijos pakyla, žinoma, priklauso ir nuo to, kiek ta informacija, dezinformacija, propaganda mus asmeniškai liečia.“ – teigė D. Remeika.

Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad perskaičius bet kokią informacinę žinutę reikėtų pirmiausia stengtis nepasiduoti emocijoms ir neskubėti komentuoti. Svarbu kelti klausimus: Kodėl ši žinutė mane palietė? Ar joje slypi faktas, ar nuomonė? Kas ją parašė? Kokie galėjo būti autoriaus motyvai? Taip pat D. Remeika kalbėjo apie tai, kad bibliotekos jau dabar yra ir turi didelį potencialą tapti dar stipresne informacine erdve, kuri ne tik konsultuoja vartotojus, bet ir jaučia visuomenės pulsą, išgirsta jai rūpimus klausimus. Šiai idėjai pritarė bei ją toliau forumo metu vystė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė.

Pranešėja minėjo, kad bibliotekos, galinčios pasiekti visuomenę, ir akademinė bendruomenė, turinti gilią ekspertinę patirtį ir įgūdžius, bendradarbiaudama gali pasiekti geriausių rezultatų stiprindama visuomenės kritinį mąstymą ir sąmoningumą. Taip pat A. Balčytienė savo pranešime pasakojo apie šoninio skaitymo metodą, kurį naudoja ir faktų tikrintojai.

Forumo metu savo bibliotekų patirtimis apie darbą, informacinės kultūros auginimą, iššūkius prasidėjus karui dalijosi atstovės iš keturių Ukrainos bibliotekų: Kyjivo Igorio Sikorskio mokslo technikos instituto bibliotekos, Donetsko apskrities bibliotekos vaikams, Lvivo vaikų regiono bibliotekos bei Lvivo regioninės jaunimo bibliotekos.

Ukrainos Donetsko apskrities bibliotekos vaikams pavyzdys parodė, kad net ir neturėdama fizinio pastato, biblioteka toliau išlieka aktuali ir reikalinga visuomenės informavimo erdvė, kurioje nuotoliniu būdu organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, iniciatyvos, prie kurių prisijungia regiono gyventojai iš įvairių pasaulio taškų.

„Po bibliotekos sugriovimo labai daug bendradarbių išvyko į užsienį, keitėsi kolektyvas, anksčiau mūsų buvo 47, o dabar mūsų yra penki. Visi mes fiziškai esame skirtingose šalies miestuose, bet mes dirbame, dirbame įkvėptai. Šiuo metu esame biblioteka lagamine. Tai mūsų žinutė, projektas – viskas, kas mums liko, gali būti sudėta į nedidelį lagaminą“ – pasakojo Donetsko apskrities bibliotekos vaikams atstovė Julija.

Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų panašumai ir skirtumai

Tris dienas trukusį Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumą „Bibliotekų vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“ vainikavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vykusi svečių iš Ukrainos ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių diskusija „Kartu iki pergalės“. Renginio metu buvo plėtojama šių dviejų šalių bendradarbiavimo svarba bei ryšių puoselėjimas, dalintasi patirtimis, praktiniais patarimais, kaip bibliotekos ir jose vykdomos veiklos padeda ukrainiečiams išgyventi vykstančio karo siaubą.

Renginio pradžioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Juchnevič pasveikino susirinkusius svečius ir palinkėjo turiningo, įdomaus bei naujiems darbams įkvepiančio pokalbio.

Diskusijos, kurią moderavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos mentorė Larysa Sydorenko, metu dalyviai dalijosi savo viešnagės Lietuvoje įspūdžiais. Svečiai iš Ukrainos pastebėjo, kad abiejų šalių bibliotekos panašios savo didumu, tylumu, atmosfera, kurioje norisi būti. Pasidžiaugta, kad Lietuvos bibliotekos modernios, turinčios puikiai išvystytą infrastruktūrą bei malonius, paslaugius darbuotojus. Šiuo metu Ukrainos bibliotekų paskirtis, pasak pašnekovų, pakeitė pobūdį. Bibliotekos tapo ne tik knygų išdavimo ir grąžinimo vieta, bet ir humanitariniais centrais, kuriuose suteikiama materialinė, informacinė, psichologinė bei kitokia pagalba nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams.

Susitikimo metu ne kartą užsiminta apie galimą Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų bendradarbiavimą bei bendrų projektų rengimą. Atsižvelgiant į karo situaciją Ukrainoje, projektus siūlyta rengti naudojantis nuotolinėmis vaizdo konferencijų platformomis, pavyzdžiui, „Zoom“. Diskusijos metu taip pat kalbėta apie iššūkius, su kuriais susiduria bibliotekininkai ir įgūdžius, kuriuos turėtų turėti šiuolaikiniai bibliotekų darbuotojai. Siekiant pritraukti į bibliotekas naujus vartotojus ir lankytojus, diskusijos dalyviai pabrėžė informacinių technologijų ir ryšių su visuomene specialistų svarbą.

Susitikimo pabaigoje diskusijos dalyviai Lietuvos ir Ukrainos kolegoms palinkėjo įgyvendinti daug bendruomenėms naudingų projektų bei, žinoma, greitos pergalės Ukrainai kovoje už laisvę. Po diskusijos vyko ekskursija po Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką, kurios metu svečiai susipažino su bibliotekos struktūra, teikiamomis paslaugomis ir projektine veikla.

Organizatorių inf.

Vasara – atostogų ir neišdildomų įspūdžių metas, kai sukame galvas, kokią nematytą neregėtą šalį aplankyti. Egzotiškų kelionių mylėtojams turime puikią žinią – birželio 22 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2) kviečiame susitikti su užkietėjusiu keliautoju Antanu Skindzera, kuris pas mus svečiuosis pirmą (bet, tikimės, ne paskutinį) kartą. Šnekučiuosimės tema „Klajonės Tanzanijoje. Apie gamtą ir žmones“.

Egzotiškoji Tanzanija talpina didžiąją dalį Afrikos gamtos: besikeičiančios klimato juostos nuo gražiausių paplūdimių iki Kilimandžaro kalno viršūnės. Žemyninėje Tanzanijoje (Tanganika) gausu nacionalinių parkų su daugybe gyvūnų, kurių stebėti vyksta ne tik turistai, bet ir mokslininkai iš viso pasaulio. Susitikime bibliotekoje bus kalbama apie nacionalinių parkų (Ngorogoro, Manjaros, Arušos, Tarangirės) florą ir fauną, apie šalies skirtumus žemyne ir salynuose. Virtualiai bus nukeliauta į vergų turgaus vietą bei vergijos muziejų Zanzibaro sostinėje Stountaune (Akmenų mieste). Tai liūdna Zanzibaro istorijos dalis, apimanti XIX amžių. Zanzibaro salynas keliasdešimt kilometrų nutolęs nuo žemyno, geriausiai žinoma sala – Ungudža, kartais vadinama tiesiog Zanzibaru. Ungudžoje auginami prieskoniai, yra įspūdingų paplūdimių, o jos istorijoje savo pėdsaką paliko tiek portugalai, tiek arabai, tiek britai.

„Nustebino ir paliko didelį įspūdį gamta, kontrastai. Taip pat skirtumai tarp žemyninės Tanzanijos ir Zanzibaro (žmonės, religija)“, – sako keliautojas A. Skindzera, turizmo srityje besisukantis jau dvyliktus metus. Pasak jo, keliauti pradėjo dar anksčiau, tiek lėktuvais, tiek automobiliu Europoje. Aplankė 46 šalis, daugelyje jų buvo po 2–3 ar daugiau kartų. „Keliavimas kaip pasaulėžiūros transformavimas, stereotipų laužymas, išgyventi įspūdžiai, skoniai, kvapai, sutikti žmonės. Pasaulis skirtingas, spalvingas ir įdomus. Kelionės – tarsi viena iš neformalaus švietimo formų: istorija, geografija, kultūrologija  ir kiti dalykai praktikoje“, – kalba A. Skindzera.

Tikras kelionių guru, galintis duoti ir puikių patarimų atostogų tematika, kviečia ateiti į jaukų pašnekesį apie egzotiškąją Tanzaniją ir bent mintimis visiems kartu joje pabuvoti!

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

„Stovėjo prieš tankus, o nepastovi prieš Juršėną.“ (Vytautas Lansbergis)

Žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs LR Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas birželio 27 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) pristatys autentišką prisiminimų knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. Garbus autorius neseniai atšventė 85-metį ir LR Seime buvo apdovanotas Aleksandro Stulginskio žvaigžde už nuopelnus parlamentarizmui ir demokratijai. Buvę šalies vadovai savo sveikinimo kalbose ypač pabrėžė signataro politinę kultūrą, erudiciją ir išmintį.

Prisiminimų knygoje liejasi ne tik įdomaus gyvenimo pasakojimai, iliustruoti nuotraukomis, bet ir sudėta pora dešimčių karikatūrų, kurios puikiai atskleidžia pajuokauti mėgstantį ir humorą suprantantį žmogų. Tai ne šiaip prisiminimai, o enciklopedinio pobūdžio biografija, atskleidžianti ir autoriaus gyvenimą, ir Lietuvos istorinius vaizdus bei žinomų asmenybių paveikslus. Knygoje pasakojama, kaip tuo metu gyveno žmonės, kaip veikė sistema. Pateikiama daug vertingos informacijos apie Česlovui Juršėnui itin svarbų Atgimimo laiką. Leidinyje garbingą vietą užima ir vyro meilė knygoms: kol sovietmečiu žmonės nuvykę į užsienį ieškodavo drapanų, Česlovas tuo metu ieškodavo knygynų. „Baigdamas negaliu nepaminėti, kad būtent pagal knygų skaitymą vertinau ir kitus žmones“, – savo atsiminimuose pažymi Č. Juršėnas. Skaitydami tikrai nenuobodžiausite.

Apie autorių: Gana pasakyti Česlovas Juršėnas, ir tuoj prisiminsime jo nuveiktus darbus, pareigas, titulus, prisiminsime veidą iš TV ekranų, paskaitas ir knygas. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Č. Juršėnas vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, kuriose pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. 1990-aisiais, eidamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir 1992 m. seniūno pavaduotojo pareigas, jis tapo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1992–1996 m. ir 2008 m. vykdė Seimo Pirmininko pareigas, 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Eidamas šias pareigas, Č. Juršėnas daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje.

Įtraukiančio pokalbio gijas megs eseistas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Visus maloniai kviečiame į susitikimą su nepaprastai spalvinga, šviesia, intelektualia, ypatingai aukštos politinės kultūros asmenybe, kuri pasidalins ne tik įdomiais, bet ir didelę išliekamąją vertę turinčiais pasakojimais!

Indrė Navickė

Minint Dainavos metus ypatingas dėmesys skiriamas Dzūkijos krašto puoselėjimui. Ta proga Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinis skyrius parengė fotografijų parodą ir ją lydinčią paskaitą „Restauruoti Dzūkijos krašto kultūros paveldo objektai“. Mūsų viešnia, minėto skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė prasitarė, kad vienas iš šios parodos pristatymo tikslų – pasidžiaugti pastarųjų metų restauravimo rezultatais: „Esame turtingi vaizdingais pastatais, vaizdingomis ir gražiomis vietomis, o kuo turtingi – tuo dalijamės ir su kitais“ – atkreipė susirinkusiųjų dėmesį moteris ir akcentavo, kad būtent restauratoriai yra tikrieji stebukladariai.

Kita mūsų viešnia – dr. Margarita Janušonienė „nėrė į gylį“ ir apžvelgė pagrindinius po 1990 metų Dzūkijos kultūros paveldo objektuose vykdytus tvarkybos darbus, aptarė teorinius bei praktinius restauravimo disciplinos pokyčius. Dauguma įvairaus pobūdžio ir apimties tvarkybos darbų vykdyti sakraliniuose pastatuose ar jų kompleksuose (Liškiavos, Rumbonių, Pivašiūnų, Simno, Veisiejų, Merkinės, Rudaminos bažnyčios, Alytaus sinagoga, Raižių mečetė ir kt.). Restauruoti ne tik pastatų eksterjerai bei interjerai, bet ir vertingiausi juose esantys meno kūriniai. „Kaip žinia, krašto identitetą, ko gero, geriausiai ir atskleidžia išlikę materialaus kultūros paveldo objektai ir to nematerialaus paveldo apraiškos, tradicijos ir jų darna“, konstatavo paveldosaugininkė ir priminė, kad būtent aplinkosauga ir paveldosauga Sąjūdžio metu buvo skausmingiausios problemos Lietuvoje (sandėliais paverstos bažnyčios, užterštos upės ir ežerai) ir tik atgavus nepriklausomybę šį skaudulį pradėta spręsti iš esmės.

Svarbus sektorius – miestų bei miestelių architektūra (medinės Druskininkų kurorto vilos), pavieniai unikalūs pastatai (Kurnėnų mokykla). Ypač daug lėšų, laiko ir pastangų reikalauja archeologijos paveldo objektų būklės stabilizavimas ir pritaikymas lankymui (minėtini Alytaus, Punios, Merkinės, Liškiavos, Paveisininkų piliakalnių tvarkymo darbai). Paskaitoje žmonėms buvo pristatyti svarbiausieji įvairių tipologinių sričių paveldo objektai, sutvarkyti po nepriklausomybės atkūrimo, paaiškinta, kaip sudaromi tvarkytinų objektų sąrašai, kokie reitingavimo kriterijai bei prioritetai, kokios yra valstybės finansinės paramos galimybės ir kiti aktualūs klausimai.

Parodą bibliotekos salėje aplankyti galima iki liepos 14 dienos! Vėliau ši paroda iškeliaus po kitas Dzūkijos regiono savivaldybes – juk gera žinoti, kad savo krašte tikrai turime kuo didžiuotis!

Indrė Navickė

Pažink Alytaus miesto literatūrinį „veidą“ žingsniuodamas! O proga tokiam bendruomeniškam žygiui tikrai neeilinė – juk kartu švęsime Alytaus miesto gimtadienį. Vasariškais vaizdais grožėsimės ir keliausime nei daug, nei mažai – 7770+2 žingsnius! Iš kur atsirado tas magiškas skaičius +2? – iškart susidomėjęs paklaus smalsuolis. Mes, dzūkai, juk esame sąžiningi žmonės! Geriau sutrepsėsime kelis papildomus žingsnelius maršruto „užtvirtinimui“ nei nueisime per mažai.

Kad vaikščiojimas gryname ore yra naudingas sveikatai turbūt žino visi! Bet, pasirodo, ėjimas gali būti ir maistas mūsų sielai, ypač tada, kai leidiesi į žygį kartu su žmonėmis, kurie žino begalę įdomių istorijų bei niekam dar negirdėtų faktų, kuriais nekantrauja pasidalinti.

Kviečiame kartu su mumis patirti Alytaus literatūrinį žavesį!

Jūsų lauks: Alytaus miesto literatūros ir kultūros šviesuolius menantis maršrutas, Vieno eksponato galerija su specialiai šiai progai atrinktais vertingais leidiniais, prizai ir siurprizai viktorinos dalyviams bei kitos netikėtos staigmenos.

Startas: šeštadienį, birželio 17 d. 12 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Organizatoriai: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Alytaus turizmo informacijos centras. Žygio gidė – Birutė Malaškevičiūtė.

Tikros muzikos ir nuoširdaus jausmo išsiilgusieji Alytaus miesto dienų išvakarėse, birželio 15 d. 17 val. susiburs Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Čia kaip tik tuo metu žadamas jaukus ir jautrus kultūros įvykis – Alberto Antanavičiaus-Šekspyro „Gitarinių eilėraščių“ vakaras arba dar kitaip – naujausios jo knygos „Žodžiai, kuriais mylim“ sutiktuvės. Dainuojamosios poezijos kūrėjo ir atlikėjo tekstai – paprasti, neįmantrūs, tačiau glūdintys daugelio alytiškių širdyse.

„O Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug ką pasako, visų pirma, apie jo aistrą viską eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais, nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo, kaip moka – ir jam tai sekasi. Perklausius dvigubą albumą „Bunkerių paukščiai“, skirtą Lietuvos partizanams, kuris, beje, buvo įvertintas Alytaus kultūros premija (2014), tramdai ašaras, bandai nuryti sprangų gumulą gerklėje ir supranti, kad skatinti meilę Tėvynei reikia ne paminklų statymais, ne valdiškais paminėjimais su garbės rikiuotėmis ir gėlių dėjimais. Alberto dainose pasišventėlių, gyvybes dėl mūsų aukojusių vyrų ir moterų portretai, iškyla prieš mus visu didingumu – be dirbtinių paspalvinimų, be falšo. Taip yra ne tik su jo jau padainuotom dainom, bet ir su šios knygos tekstais, skirtais Jūsų dainoms ir pasidainavimams“, – atsiliepia rašytojas Juozas Šikšnelis.

„Imkit mani ir skaicykit, perskaitį – pasdainuokit. Iš manį duonos neacimsit, pasdalysim, visiems užteks!“ – į dainų ir poezijos kupiną vakarą kviečia visų alytiškių mylimas ir laukiamas A. Antanavičius-Šekspyras – žmogus, kuris negali neeiliuoti.

Indrė Navickė

„Skaitymas tau tinka!“ – šių metų šūkiu tikina Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, ir vėl skelbiančios kasmetinį, jau aštuntąjį, skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“.

Atėjus vasarai džiaugiamės saulės spinduliais, gyvename džiugiomis emocijomis, matuojamės akinius nuo saulės, maudymosi kostiumus ir skrybėles. Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ šiemet kviečia pasimatuoti skaitymą ir knygą! Esame įsitikinę: skaitymas tau tinka! Juk 2022 m. į skaitymo skatinimo akciją „Vasara su knyga“ įsitraukė per 30 tūkst. dalyvių, iššūkį įveikė net 22 698 dalyviai, ir jų skaičius kasmet auga.

Skaityk kaimo, miestelio, miesto ar didmiesčio bibliotekoje

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais skaitančius dalyvius. Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Taigi, priimti ir įveikti iššūkį padės artimiausia biblioteka.

Kilus klausimams visada galima kreiptis į mūsų bibliotekos skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ ambasadorę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentės Danguolės Abazoriuvienės įsitikinimu, „Iššūkis „Vasara su knyga“ – puiki priemonė, stiprinanti ryšį su knyga, su kitu žmogumi, skatinanti visuomenės įsitraukimą į skaitymą. Tai tarsi savotiškos varžytuvės, turinčios kilnų tikslą – telkti bendruomenę, skatinančios tobulėti. Smagu, kad į šią akciją įsitraukia vis daugiau kaimiškųjų vietovių skaitytojų. Skaitantis žmogus yra gražesnis, sveikesnis ir emociškai stabilesnis, gebantis įveikti ne vieną iššūkį“.

Ką skaityti?

Šiemet akcija pateiks naujovę – skaityti kvies ir įdomiausių bei mylimiausių knygų pasiūlymais dalysis net trys skaitymo ambasadorės, trys menininkės: vaikų amžiaus grupės ambasadorė – Sigutė Ach, paauglių – Ilona Ežerinytė ir suaugusiųjų – Jurga Šeduikytė. „Skaitymas man siejasi su laisvu laiku. Fantazijai išsiskleisti reikia erdvės“, – teigia J. Šeduikytė, ir argi tai nėra puiki galimybė būtent šiai vasarai? O ką ji patartų visai neskaitantiems? „Galite apsiauti bėgimo batelius, įsikišti ausines ir pradėti nuo audioknygos. Arba paprašyti skaitančio draugo, kad duotų paskaityti jam labiausiai patikusią knygą. Man dar labai patinka nueiti į šviežiomis knygomis kvepiantį knygyną ir užklausti, ką rekomenduotų pardavėja. Aišku, prieš tai papasakojus jai, ką pats mėgsti gyvenime ir ko ne“, – siūlo dainininkė, kompozitorė, aktorė ir rašytoja J. Šeduikytė, jau ne pirmus metus raginanti priimti vasaros skaitymo iššūkį.

Skaitymo ambasadorės knygų rekomendacijas pateiks vasaros pradžioje interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Penkios užduotys

Dalyvauti vasaros skaitymo akcijoje paprasta: užsiregistruok svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitęs (-iusi) knygas suvesk jų pavadinimus. Jeigu reikia, paprašyk bibliotekininko pagalbos. Štai kokias užduotis prisieis įveikti nusprendusiems priimti iššūkį:

1. Perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis (skaitytojų pasiūlyta užduotis)
2. Perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota
3. Perskaityk fantastinę knygą
4. Perskaityk negrožinę knygą
5. Perskaityk knygą apie laisvę

Be skaitymo ambasadorių rekomendacijų, akcijos interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose bus skelbiami ir bibliotekininkų rekomenduojamų knygų sąrašai pagal kiekvieną užduotį.

Skaityk įvairiais formatais

„Skaitytojai, dėl individualių poreikių besirenkantys kitokius skaitymo būdus – garsinę knygą ar kitą jiems patogų skaitmeninį knygos formatą – jau ne pirmus metus dalyvauja skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB), įkūrusios ir administruojančios virtualią biblioteką ELVIS, direktorė Inga Davidonienė. – Tarp šių skaitytojų – žmonės, turintys regos problemų, skaitymo sutrikimą (disleksiją) ar fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos, perversti puslapių ar sėdėti. Ir nors ELVIS skaitytojai yra labai „darbštūs“ – per metus vidutinis skaitytojas įveikia net 60 garsinių knygų, o labiausiai atsidavę perskaito ir kelis šimtus – skaitymo iššūkyje dar nė karto nesame laimėję pagrindinio prizo. Bet ELVIS skaitytojams ne prizas yra svarbiausia. Daugelis sako, kad garsinė knyga grąžino skaitymo džiaugsmą ir atvėrė visai kitokias skaitymo patirtis – garsinės knygos galima klausytis išėjus pasivaikščioti, kelionėje ar dirbant nuobodžius buities darbus. „Atsisėdi po kaštonu ir klausai“, sako viena mūsų ištikima skaitytoja.“

Nors, kaip pažymi I. Davidonienė, LAB yra pajėgi įgarsinti tik 15 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų knygų, tad ELVIS skaitytojams knygų pasirinkimas yra kiek mažesnis, nei tiems, kurie gali skaityti įprastas spausdintas knygas, tačiau siekdama didesnio skaitmeninių leidinių prieinamumo, Lietuvos audiosensorinė biblioteka pradėjo įgyvendinti ES finansuojamą projektą „ELVIS – pritaikytų medijų platforma“, tariasi su šalies leidėjais ir tikisi, kad įtraukios leidybos situacija Lietuvoje pagerės.

Įveik iššūkį ir laimėk prizų

Kaip ir kasmet, rengti akciją organizatoriams padeda visas būrys draugų bei partnerių. Pagrindinius prizus šiemet įsteigė įmonė „Hobbyshop“, kuri pasiūlė ir šių metų akcijos naujieną – Stalo žaidimų iššūkį.

Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. O jų nepritrūks, nes akcijai talkina leidyklos „Alma littera“, „Nieko rimto“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aukso žuvys“, „Terra Publica“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įmonės „Dimo“, Antanukas.lt, „Urtės tekstilė“, „Muilo virtuvė“, „Finaneta“, Pazymetas.lt, „Rūta“, „Lieta dėlionės“, „Kavos draugas“, Patogupirkti.lt.

Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

Akcijos draugai – virtuali biblioteka ELVIS, „Biblioteka visiems“, pagrindinis informacinis partneris – LRT.

„Hobbyshop“ stalo žaidimų iššūkis visai šeimai

Įmonė „Hobbyshop“ vasaros skaitymo akcijos metu surengs stalo žaidimų iššūkį. Paskelbus iššūkio startą, lankytojai bus kviečiami į bibliotekas žaisti žaidimų, žaisdami nusifotografuoti, nuotrauką įkelti į savo socialinius tinklus ir pažymėti atitinkamomis grotažymėmis. Iššūkio pabaigoje bus paskelbti penki nugalėtojai – po vieną iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos regionų, kuriems bus įteikta po asmeninį stalo žaidimų komplektą. Informacija apie stalo žaidimų iššūkio pradžią ir bibliotekų sąrašas bus paskelbtas jau netrukus „Vasaros su knyga“ bei dalyvaujančių bibliotekų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje (Seirijų g. 2) stalo žaidimų iššūkis vyks nuo birželio 1 iki 15 dienos!

Skaito visa Lietuva

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė tikisi, kad šią vasarą skaitymo džiaugsmas pasieks dar daugiau žmonių, o juos įkvėpti padės skaitymo ambasadorės Sigutė Ach,  Ilona Ežerinytė ir Jurga Šeduikytė: „Tikimės, jog šis iššūkis bus proga atrasti naujų, įkvepiančių istorijų. O su šių metų naujiena – Lietuvos kultūros tarybos finansuojamu projektu „Metai su knyga“ kviesime skaityti toliau – visus metus!“

Šiemet pirmą kartą vykdomas projektas „Metai su knyga“ siūlo sezono knygų aptarimus, susitikimus su skaitymo ambasadorėmis bei literatūrines edukacijas visuose Lietuvos kampeliuose. L. Lukoševičiūtė primena, kad dalyvaujant skaitymo iššūkyje, verta pasinaudoti nemokama tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslauga – knygą pasiskolinti iš bet kurios viešosios bibliotekos.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Nuo 2016 m. vasaros metu vykdoma akcija yra LR kultūros ministerijos Skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos dalis.

Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ organizatorių informacija

𝑺𝒑𝒓𝒂𝒈𝒄...𝑺𝒑𝒓𝒂𝒈𝒄...𝑺𝒑𝒓𝒂𝒈𝒄...

„Spragsincių mincių dziena“!

Prasideda „Dzūkelių vasara“!

Šiandien Alytaus Vaikų Bibliotekoje žiūrint dokumentiką apie Dzūkijos kraštą viena paskui kitą galvelėse spragsėjo mintys, piešiant ant Dzūkijos smėlynuose rastų akmenų spragsėdamos liejosi spalvos, dainuojant daineles smagiai pasispragsėdami skambėjo gražūs žodžiai, o širdyse kibirkščiavo pasididžiavimas, jog esame DZŪKAI!

Projekto „Dzūkeliai skaito an suolalio“ renginys.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kasdien įkvepiame apie 20 tūkstančių kartų ir užuodžiame maždaug 1000 skirtingų kvapų. Aistis Mickevičius teigia, kad kvapas apie žmogų gali pasakyti lygiai tiek pat kiek makiažas, drabužiai ar kitos išorinės detalės. Prieš 15 metų pradėjęs ilgą ir vingiuotą parfumerijos kelią, menininkas „atrado save“ ir birželio 6 d. 17 val. kviečia alytiškius į gyvą susitikimą „Svečiuose – Aistis Mickevičius. Parfumerijos pasaulio naujienos“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), kuriame sužinosime, kaip vyrui pavyko pasiekti sėkmės rafinuotame kvepalų kūrėjų pasaulyje bei aptarsime kitus, labai įdomius aspektus:

MODERNIOJI parfumerija. Kas tai ir kuo tai skiriasi nuo XVII a. Graso (pranc. Grasse) ar XIX a. Paryžiaus? Kur dabar yra kvepalų sostinės ir parfumanų svajonių kraštai? 

NIŠINIAI kvepalai. Kaip atsirado ir vystėsi šis reiškinys iš tiesų? Kokias paslaptis verta sužinoti nišinių kvepalų gerbėjams? 

NAUJASIS parfumerijos žodynas – „indie perfumes“, „art perfumery“, „independent, conceptual, individual fragrances“. Koks šis naujas pasaulis ir ar yra jame vietos senai gerai klasikai? 

MADOS TENDENCIJOS parfumerijoje. Ar toks reiškinys egzistuoja? Jei taip, ar verta kvepėti „madingai“?

KNYGA „Kvepalai. Olfaktorinės istorijos“, jau trečią kartą išleidžiama tūkstantiniais tiražais ir tapusi visų Lietuvos kvapomanų bei smalsuolių mėgstamiausiu parfumerijos pažinimo vadovėliu. 

O taip pat – visi Jūsų klausimai ir intriguojantys Aisčio atsakymai, kvepalų degustacija ir „prisimatavimai“, gyvas nuoširdus pokalbis ir jaukus laikas. Maloniai kviečiame pasinerti į subtilų kvapų pasaulį!  

Dėmesio! Renginys nemokamas, bet vietų kiekis ribotas, reikalinga išankstinė registracija el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Registruotis galima iki birželio 2 d. (imtinai).

Bibliotekos inf.

„Daug žmonių myli Italiją, daug žmonių mėgsta keliauti, dar daugiau mėgsta skaityti knygas ir, aišku, daugelis iš čia susirinkusiųjų mėgsta ir sunkųjį metalą. Ir turbūt šis mūsų susitikimas ir bus „persunktas“ viskuo, ką aš ką tik paminėjau: tai ir kelionės, įspūdžiai, kažkokie pamąstymai, vietos yra ir „sunkiajai“ muzikai, o visa tai telpa į vieną labai gražų žodį – kultūra, nuo kurios Simonas yra neatsiejamas“, – ausis glostančiais žodžiais susitikimą su profesionaliu gidu, rašytoju Simonu Jurkevičiumi pradėjo Vija Kudzienė, kuri pokalbio vingrybes it vilnos siūlus „vyniojo“ visą jaukų vakarą.

Autorius prisistatymą pradėjo savo sąsajų su Alytaus miestu atskleidimu: čia jis laikė vairavimo egzaminą bei pirko pirmąją savo gitarą. O štai jo močiutė, atvykusi iš Druskininkų paklausyti, ką jos anūkas papasakos, gyrė jį už puikią knygą ir pastebėjo, kad Simono šaknys yra Alytuje, o tai daug ką pasako. Visiems buvo be galo įdomu išgirsti – kur gi driekiasi tos gido profesijos ištakos ir nenusivylė išgirdę tikrai smagią istoriją: Simonas juo tapo būdamas vos 13 metų, nes tėvams netikėtai išvykus į diplomatinę kelionę (ir kaipgi nevyksi, kai turi galimybę iš arti pamatyti popiežių Joną Paulių II ir Kubos prezidentą Fidelį Kastro?) jis turėjo perimti jau suorganizuotos ir keliautojų laukiamos ekskursijos reikalus. Bet sekėsi puikiai ir vyras tik vėliau oficialiai įgijo gido specialybę, nes reikėjo diplomo, nors su šypsena veide atsimena, jog dažnai tekdavo ir klystančius dėstytojus „pataisyti“.

Publikai rūpėjo sužinoti ne tik apie ką ši akį traukianti knyga „Velniškoji super profesija. Gido dienoraštis“, bet ir išgirsti jos pavadinimo atsiradimo istoriją. Vija pastebėjo, kad šis leidinys nėra kelionių gidas – tai asmeniai įspūdžiai ir istorijos apie žmones, o Simonas papildė, kad knyga tikrai nuoširdžiai bei atvirai atskleidžia ne tokią malonią jo darbo pusę: vien ko vertos istorijos apie „kosmonautus“ t. y. keliautojus, kurie pareikalauja iš tavęs paskutinės kantrybės likučių ir kas antrame žingsnyje kartoja klausimą „O kas čia?“. Tada supranti, kad gidas ne tik gerai kultūrą ir istoriją išmanantis žmogus, bet ir psichologas, finansininkas bei medikas viename asmenyje, nes netikėtų situacijų išvengti neįmanoma.

Miestai Simono knygoje yra tapatinami su žmonėmis (pvz. Oslas primena serijinį žudiką iš filmo „Amerikos psichopatas“), kas kūriniui suteikia dar daugiau šarmo. Bet kodėl tiek daug pasaulio matęs žmogus pasirinko grįžti gyventi į Lietuvą, o ne likti saulėtoje ir šurmuliuojančioje Italijoje? „Italiją laikau savo namais, bet antrais namais. Save įvardinti italu, turbūt, būtų neteisinga savo paties sąžinės atžvilgiu. Mano šaknys ir mano kraujas yra čia, Lietuvoje. Kitos priežastys yra daug buitiškesnės. Nes, tikrai, pats išvažiavimas iš Romos skamba kaip kvailystė. Jeigu tu atvažiavai tik atostogauti į tą šalį, tai taip – viskas yra gerai, bet kai reikia ten gyventi – ten pragaras žemėje. Tiesiog, Lietuvoje gyventi yra daug paprasčiau, čia yra faktas. Dalykai, apie kuriuos nesusimąstai, tačiau jie pas mus yra sutaupantys daug laiko ir svarbiausia gyvybinės energijos.“, – pasakojo bibliotekos svečias S.  Jurkevičius.

Knyga baigiama 7 patarimais, kaip keliautojui elgtis su gido paslaugas teikiančiu žmogumi. Ir iš tikrųjų, turistai turbūt per retai susimąsto apie tai, iš kokios perspektyvos juos regi gidai, ir todėl leidžia sau kartais pabūti (Simono žodžiais tariant) „kosmonautais“. Knyga kupina nesuvaidintų emocijų, refleksyvių apmąstymų ir, svarbiausia, be jokių pagražinimų – tokia, kokia ir yra gido kasdienybė!

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

Indrė Navickė

Daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų esame pametę. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Apyvartoje esančiomis monetomis net 3 kartus apjuostume Lietuvą! Lietuvos bankas drauge su bibliotekomis gegužės mėnesį skatina būti taupesnius ir primena grąžinti šias monetas į pinigų apyvartos ciklą: naudoti mokant už prekes ir paslaugas arba atnešti iškeisti į Lietuvos banko kasas. 

Viena iš Lietuvos banko funkcijų – užtikrinti visuomenės aprūpinimą grynaisiais pinigais, kad pinigų ciklas vyktų sklandžiai ir niekada nenutrūktų. Tačiau grynųjų pinigų statistika rodo, kad 1 ir 2 euro ct monetos, priešingai nei kitos, iškrinta iš apyvartos rato vos į jį patekusios. Paprastai kitos monetos yra naudojamos 20–30 metų.  

Didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 euro centų monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ir leisti į apyvartą.  

11 traukinio vagonų – tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Jos sveria 770 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja 80 tonų, arba 1 traukinio vagonu.  

1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos. Šias monetas pagaminti kainuoja daugiau nei jų vertė. Prarandame ne tik finansines lėšas, bet ir laiką, kurį skiriame smulkioms monetoms suskaičiuoti. 

Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija – šios šešios euro zonos valstybės jau yra išsprendusios 1 ir 2 euro ct monetų naudojimo keliamas problemas. Šiose šalyse tais atvejais, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas. Taip nebelieka poreikio atiduoti grąžą smulkiomis monetomis. 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui. 

Lietuvos bankas primena, jei turite sukaupę 1 ir 2 euro centų monetų, jas galite: 

• naudoti mokėjimams už prekes ir paslaugas, atsiskaitydami grynaisiais pinigais; 
• atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus; 
• iškeisti komercinių bankų skyriuose. 

Daugiau informacijos: www.lb.lt/1-2-centai 

Org. informacija

Antradienis bibliotekai pasitaikė neeilinis. Sausakimšoje salėje susirinko gausus būrys fotomenininko Zenono Bulgakovo kūrybą mylinčių alytiškių. Juk ne visi savo gimtajame mieste turi šventą žmogų – taip apie jį atsiliepia ne tik jo žmona Giedrė, bet ir kiti miestelėnai, kuriems teko garbė su juo pabendrauti arba netyčia papulti į fotografo objektyvo langelį.

Į naujausio Z. Bulgakovo fotografijų katalogo pristatymą atvyko du garbūs svečiai – leidinio sudarytojas Donatas Stankevičius bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis. Jie atskleidė, kad visas šis svarbus darbas užtruko ilgiau nei metus, kadangi iš pradžių alytiškis spyriojosi ir tik artimiau susipažinus pagaliau sutiko su demokratiško leidinio parengimu. Donato teigimu, tai buvo labai vertinga pažintis su Zenonu ir jo darbais. O štai pastarasis pasitikėjo jo nuotraukų atrinkimu ir renginio metu pripažino – „kad ką norėjo, tą atrinko, bet viską padarė gerai“. Šis fotoalbumas – praeitais metais Kauno fotografijos galerijoje besisvečiavusią fotografo parodą lydintis katalogas su papildomais, rečiau rodytais archyviniais kadrais. „Noriu pajuokauti, bet tuo pačiu ir rimtai pasakyti: Kauno fotografijos galerija gali apsieiti be daug ko, bet be alytiškių menininkų niekaip. Zenono paroda, atvykusi į Kauną, nesumeluosiu turbūt, nustebino visus atėjusius, o atėjo tikrai daug. Paroda buvo lankoma, žmonės paskui vedė savo draugus ir giminaičius, galimai kilusius iš Dzūkijos krašto ar Alytaus. Žodžiu, rinkosi visa Alytaus diaspora“, – kalbėjo Donatas Stankevičius.

Zenonas atstovauja tai fotografų kartai, kuri bene geriausiai atspindi to meto laikmetį. Menininkas turi tikrą dovaną pamatyti dalykus, kurie yra labai paprasti, kasdieniški, bet tuo ir žavūs. Alytuje, ko gero, jau liko mažai fotomenininko neužfiksuotų vietų, o kai kurios įamžintos net po kelis kartus. „Kai jūs pradėjote skelbti ir rodyti tas dviejų laikotarpių nuotraukas, tai tikrai, alytiškiams buvo didelė šventė, nes tave priverčia sustoti ir pagalvoti, ne tik pajusti, o gal ir pakeliauti – jei ne realiai, tai bent mintimis“, – savo įspūdžiais susitikimo metu dalijosi pokalbio vingrybes mezgusi bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė ir pastebėjo, kad nors Z. Bulgakovas už savo veiklą yra gavęs aibę apdovanojimų, bet svarbiausia vis dėlto yra jo ryšys su miestu bei čia gyvenančiais žmonėmis.

Fotomenininkas paklaustas apie tai, kuri jo nuotrauka yra pati pačiausia, nedvejodamas įvardijo: „Yra tokia nuotrauka. Moteris veža du vaikučius – vieną vežimėlyje, kitą – su rogėmis. Ji įdomiausia, vertingiausia, nes sovietmečiu buvo uždrausta ją eksponuoti parodose. Sakė, kad tais laikas aš blogai pavaizdavau moterį, nuotraukoje ji per sunkiai dirba, per daug vargsta su vaikais. Dėl to nenorėjo jos niekur rodyti.“ Minėta fotografija, žinoma, atsidūrė ir naujausiame kataloge, kuris, pasak jo sudarytojo, tikrai vertas pasaulinės auditorijos, nes fotografija yra ta sritis, kuri kalba viena, visiems suprantama kalba.

Ilgametė buvusi bibliotekos direktorė, Zenono Bulgakovo žmona Giedrė su jai būdingu subtiliu humoro jausmu pasidalijo jų pažinties akimirkomis bei atskleidė, kodėl jų tandemas toks sėkmingas: „Zenonui pasisekė, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jis dirbo tą darbą, kuris jam patiko, vadinasi, jam nereikėjo dirbti. Kartu pasisekė ir man, nes aš supratau šį tą apie fotografijas, technikas, iškadravimą, taip ir pradėjo gyvuoti tas mūsų šeimyninis duetas. O ši paroda mane labai nudžiugino, žinot kodėl? Va, štai jūs matot šiuos du jaunus žavius vyrus, suprantat, šitas katalogas sudarytas iš to, kaip Zenono fotografijas pamatė jau visai kita – mūsų vaikų karta. Ir tikrai džiugu, kad jiems tai yra įdomu.“

Vakaras baigėsi kukliai besišypsančio Zenono autografais, o norinčių juos gauti išsirikiavo įspūdinga eilė – katalogas sužavėjo visus, jaučiančius sentimentus Lietuvos, o ypač Alytaus miesto fotografijai. Na, ir kas sakė, kad savame krašte pranašu nebūsi?

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

Indrė Navickė

Nenumaldomai šylant orams norisi mesti visas problemas į šalį ir mėgautis artėjančia vasara, o tuomet kaip niekad gerai pasitarnauja laisvalaikio literatūra, kurią mūsų skaitytojai praminė atostogų romanais. Pažvelgus į debiutuojančios rašytojos Ievos Vill knygos „PAŽADINK MANE“ viršelį nori nenori pradedi galvoti apie poilsį, jūrą, smėlį ir, žinoma, meilę. O pastarosios šiame romane tikrai netrūksta, humoro ir šmaikščių situacijų taip pat. Susitikimo metu visi draugiškai sutarė, kad iš tikrųjų lietuviams labai stinga tiek knygų, tiek kūrėjų, kurie ne tik geba rašyti su humoru, bet ir moka taip meistriškai perskaityti savo pačių ištraukas – ko jau ko, bet Ievai aktorinių gabumų galima tik pavydėti!

Romano pristatyme apsilankė ir garbinga viešnia – gyvenimiškų istorijų guru Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, kuri jaunajai rašytojai negailėjo gražių ir palaikančių žodžių, dalijosi savo įspūdžiais apie pirmąjį Ievos „blyną“, kuris toli gražu nėra prisvilęs. Autorė taip pat išsitarė, kad jau rašo ir antrąją knygą, tačiau šįkart mūza pasitaikė įnoringesnė nei pirmąkart – visi kūrybingi žmonės žino kaip kartais nutinka su tomis įkvėpėjomis.  

Apie knygą: Rašytoja savo pasakojimą, nugulusį į knygos puslapius, apibūdina trimis žodžiais: nuotaikingas, nuoširdus ir, žinoma, įtraukiantis. Kūrinio idėjos atsiradimo istorija yra nepaprastai parasta, bet kartu  gana pažįstama ir artima: „Pažadink mane“ idėja kilo apsilankius odontologijos klinikoje. Kuomet pajutus danties skausmą, užsiregistravau pas savo nuolatinę specialistę. Tačiau pravėrus kabineto duris išvydau labai patrauklų jauną gydytoją. Nors esu laimingai ištekėjusi, neslėpsiu, sutrikusi net pamiršau kurioj pusėj man tą dantį gelia ir tik truktelėjau pečiais. Vėliau šią šmaikščią istoriją papasakojau bičiulei Ilonai, kuri kaip tik tuo metu rašė savo debiutinę knygą. Smagiai pasijuokusi ji ir ištarė lemtingus žodžius: „Tu pati turėtum parašyti knygą“. Pasakyta – padaryta!“, – atvirauja būsima bibliotekos viešnia Ieva Vill.

Pagrindiniai romano herojai – simpatiškoji fotografė Viktorija ir holivudinės išvaizdos odontologas Joris. Ieva stengėsi, kad jos knygos veikėjai išsiskirtų paprastumu ir nuoširdumu. Viktoriją ji pavaizdavo kitokią nei tipinės romanų moterys: kiek nerangią, nešiojančią velniškai trukdančius akinius ir nesukančią galvos dėl savo figūros. Norėta pateikti trupinėlį tikro gyvenimo, kuriame yra vietos ir skambiam juokui, ir graudžioms ašaroms. Ištiesta pagalbos ranka tiek vienišam senoliui, tiek alkstančiam gyvūnui. Esminė Ievos knygos idėja – nuoširdi meilė išgydo net labiausiai surambėjusias širdis.

Autorė apie save: „Laisvalaikiu man patinka leistis į knygines istorijas, plevenant žvakės liepsnai, bei gurkšnojant kvapnią arbatą. Taip pat dievinu keliones, kuomet aplankau naujas vietas, susipažįstu su skirtingomis tradicijomis bei žmonėmis. Iš visų kelionių parsivežu daugybę nuotraukų, kurios vėliau primena patirtus nuotykius. Mielai sukiojuosi namų virtuvėje mėgindama atrasti naujus skonių derinius. Esu iš tų moterų, kurioms valgio gaminimas yra labiau pramoga nei kasdienis darbas. Jeigu kalbėsime apie nemėgiamus dalykus – nekenčiu keltis anksti ryte. Priklausau „pelėdų“ tipo žmonėms, tad nakties metas man pats produktyviausias. Taip pat mane erzina apsipirkinėjimas ir nesvarbu tai namų apyvokos daiktai ar naujų batų paieškos. Viena iš mano fobijų – didelių patalpų baimė. Esu tas žmogus, kuris užstrigęs lifte, ramiai laukia pagalbos. O štai atsidūrus milžiniškame prekybos centre –  dažnai jaučiuosi nejaukiai.“

Ievai Vill linkime didžiausios sėkmės tame nelengvame, tačiau emociškai turiningame kūrybos kelyje, o skaitytojams, galvojantiems, kokią knygą įsimetus į kelioninį lagaminą – turime atsakymą – pasiimkite šį romaną su savimi ir puikios atostogos garantuotos!

Indrė Navickė

Tarptautinėje konferencijoje „Nauja bibliotekų patirtis aplinkos permainų kontekste“ įteikti metų apdovanojimai. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka tapo laureate – ji pripažinta Skaitymų inovatore 2022! Apdovanojimas skirtas už įdomias iniciatyvas skaitymo skatinimo srityje, gimtosios kalbos, literatūros bei krašto kultūros puoselėjimą.

„Džiugu, kad esame pastebėti ir įvertinti šiame gausiame Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų būryje. Po nelengvo pandeminio laikotarpio sugrįžta knygų ir literatūrinio vyksmo išsiilgę lankytojai, o mes ieškome naujų formų, kaip padėti atrasti biblioteką naujiems skaitytojams ir lankytojams. Siekiame kūrybiškai išeiti už įstaigos ribų ir nešti skaitymo žinią į miegamuosius Alytaus miesto rajonus, kur kultūros reiškiniai yra gerokai retesni“, – sako bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė.

Konkursui miesto biblioteka pateikė ne vieną iniciatyvą, leidusią prisistatyti ir už jos ribų: „Aklas pasimatymas su knyga“, itin pamėgta miestiečių ir iškeliavusi į mažiau kultūriškai aktyvius miegamuosius rajonus; ,,Knyga-transformeris į mokyklą!”, vaikus įtraukė į knygos kūrimo procesą, drąsesnius – ir į istorijos gimimą; mobili „Vasaros lauko skaitykla“ šiltuoju metų laiku įsikuria po atviru dangumi ir yra laukiama ne tik miesto vaikų, bet ir vasaroti pas senelius atvykstančių mažųjų bibliotekos mylėtojų.

Neliko nepastebėta iniciatyva „Didžioji knyga Žaliojoje vakarienėje“, kuomet miestiečiai mielai įsitraukė į interaktyvią akciją, leidusią jiems „tapti“ autobiografinės knygos autoriais bei viršelio veidais. Itin svarbi, socialinę atskirtį mažinanti iniciatyva – „Knygnešystė Alytuje mažina vienatvę“, kuria mielai naudojasi keli šimtai miesto žmonių, laukiančių į jų namus užsukančios bibliotekininkės Olesės Demenkovos. 

Skleisdama skaitymo skatinimo idėją Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pasiūlė visiškai naują veiklą – literatūrinį sveikatos žygį po miestą „5723 literatūriniai sveikatos žingsniai“, leidžiantį nauju žvilgsniu pažvelgti į kūrėjus ir jų literatūrinį palikimą, reikšmingą tiek miestui, tiek regionui, tiek šaliai.

Į papildytą naujomis veiklomis literatūrinį sveikatos žygį „7770+2 literatūriniai sveikatos žingsniai Alytuje“ biblioteka kartu su Alytaus turizmo informacijos centru kvies alytiškius ir miesto svečius, švenčiant Alytaus miesto gimtadienį, birželio 17-ąją.

Sekite naujienas www.alytus.mvb.lt/lt, būkime bičiuliais socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram.

Iki pasimatymo!

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka