Bibliotekoje ypatinga paroda – „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ iš Jono Nekrašiaus kolekcijos

Mažiausios lietuviškos knygelės

Lietuvoje pirmosios miniatiūrinės knygos pasirodė XVI amžiuje. Tai buvo religinio pobūdžio leidiniai, maldaknygės, kalendoriai. Žymus spaustuvininkas Pranciškus Skorina (apie 1490 m. – prieš 1541) – pirmasis mažo formato knygų leidėjas Lietuvoje. Jo „Mažoji kelionių knygelė“ išleista 1522 m. Vilniuje. Knygos formatas mažas, portatyvinis – spausdintos knygos tekstas „Psalmyne“ ir „Horariume“ sudaro 102 x 64 mm (2 eilučių), o kitose dalyse – 97 x 64 mm (19 eilučių).

1549 m. balandžio 20 d. H. Veinreicho spaustuvėje buvo išspausdinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo antroji lietuviška knygutė – pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesme Š. Ambraziejaus, bei Š. Augustina...“ Šios 13 puslapių knygutės formatas – 105 x 65 mm.

Leisdamas lietuviškas miniatiūrines knygeles daug nusipelnė Lietuvos žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas Vilius Užtupas (1927–2008 m.). 1992 m. jis įkūrė leidyklą „Vilius“ ir pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygutes, tarp jų paties parašytas. 1995 m. išleido „Lietuviškai knygai 450 metų“ (formatas 16,5 x 14,1 mm, 5,1 mm storio, 0,95 g svorio knygelė tuomet pateko į nacionalinę rekordų knygą).

1994–1998 metais vilnietis V. Užtupas dar išleido šias miniatiūrines knygeles: 1994 m. „Atlanto nugalėtojas Feliksas Vaitkus“ (27 x 30 mm dydžio); 1995 m. „Lietuviškai knygai 450“ (14,1 x 16,5 mm); 1997 m. „Lakūnas akrobatas Jurgis kairys“ (25,5 x 30 mm); 1997 m. „Aviacijos generolas Antanas Gustaitis“ (26 x 31 mm); 1997 m. „Lietuviai lakūnai Edmundas Jasiūnas, Vladas Kensgaila“ (27 x 32 mm); 1997 m. „Darius ir Girėnas“ (27 x 33 mm), 1998 m. „Lietuvos spaustuvėms 475“. Ši mažiausia Lietuvos knygelė yra 11,2 x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, sveria 0,31 gramo. Knygelę 120 egzempliorių tiražu išleido leidykla „Vilius“. Ji 1998 m. buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą ir iki 2001 metų buvo mažiausia Lietuvos knyga. 2001 m. jis išleido dar mažesnę knygelę „Lietuvai 1000 metų“ (9,6 x 9,2 mm) ir kt.

Palangiškis dailininkas Vytautas Kusas 2011 m. pralenkė V. Užtupo pasiektą mažiausios Lietuvoje knygelės rekordą. Jo parengta miniatiūrinė knygutė – 9 milimetrų aukščio ir 8 milimetrų pločio. Šios knygelės 56 puslapiuose išspausdintas autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“ ir trys iliustracijos. Kiekviename puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų. Trijuose leidinio puslapiuose tilpo nutapytos skirtingos miniatiūros. Mažiausios Lietuvoje išspausdintos knygutės tekstą 50 egz. tiražu išspausdino Klaipėdos spaustuvė „Druka“.

2018 m. Vytautas Kusas pagerino savo paties pasiektą mažiausios lietuviškos knygelės rekordą. 2018 m. lapkričio mėn. agentūra „Factum“ oficialiai užfiksavo, kad V. Kuso knygelė „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška  knyga Lietuvoje. Šio dailininko rankomis sukurtas Lietuvos rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ 100 egz. tiražu. Pačią mažiausią Lietuvoje miniatiūrinę knygelę „Būsenos“ sumaketavo ir įrišo pats autorius V. Kusas.

2023 m. kovo mėnesį V. Kusas, miniatiūrinių knygelių mylėtojus vėl pradžiugino nauju mažiausios knygelės rekordu. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo mažiausią lietuvišką knygą 7 x 7 mm dydžio, 2,9 mm storio, 68 puslapių – dailininko, poeto Vytauto Kuso eilėraščių knygą „Lūžis. Palangai 770“, kuri išleista 77 vnt. tiražu 2023 m. (išduotas Lietuvos rekordo diplomas Nr. 695). Šios knygelės tekstas ir grafikos kūriniai atspausdinti Klaipėdos spaustuvėje „Druka“. Šią miniatiūrinę knygelę įrišo pats autorius V. Kusas.

2025 m. rugsėjo 13 d. palangiškis menininkas Vytautas Kusas pranešė apie dar vieną rekordą. Jis išleido mažiausią pasaulyje knygelę lietuvių kalba. 68 puslapių mažylėje yra pusšimtis V. Kuso eilėraščių, iliustruotų paveikslais. Vienos kraštinės ilgis 6 milimetrai, kitos plotis – 7 mm.

Miniatiūriniai lietuviški ekslibrisai

Parodoje kartu su mažo formato knygelėmis eksponuojami ir lietuvių dailininkų sukurti 35 miniatiūriniai ekslibrisai. Tai 1968–2004 metais Pauliaus Arlausko, Alfonso Čepausko, Vytauto Jakšto, Savinijaus Katausko, Klemenso Kupriūno, Onos Šimaitytės-Račkauskienės, Viliaus Šliuželio ir kitų autorių sukurti knygos ženklai, skirti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams, dailininkams, kolekcininkams, asmeninių bibliotekų savininkams.

Lietuvoje pirmieji ekslibrisai buvo skirti žymėti puošnioms, brangioms, didelio formato knygoms. Ilgainiui mažėjant knygos formatui, pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles, buvo kuriami ir joms skirti miniatiūriniai ekslibrisai. Šiuos knygos ženklus pagal savo formatą galima pavadinti kolibriais, kuriems priklauso daugelis mažiausių pasaulyje paukščių rūšių. Jie, kaip ir miniatiūriniai ekslibrisai, savo dydžiu yra labai smulkūs ir nedideli.

Dailininkai kuria miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, miniatiūrinis ekslibrisas negali būti didesnis nei 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti knygos ženklus, kurie yra ne didesni nei 5 x 5 mm arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5 mm. Šie ekslibrisai žymimi: EX MINI, EX MINI LIBRIS, EXL MINI ir pan.    

Europoje miniatiūriniai ekslibrisai labiausiai paplito XVI–XIX amžiuose. XX a. jų sukurta Čekijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje jie pradėti kurti XVII a. Miniatiūrinių ekslibrisų yra sukūrę žinomi lietuviškų knygos ženklų kūrėjai P. Arlauskas, L. Brazauskaitė, A. Čepauskas, V. Jakštas, V. Janulis, S. Katauskas, V. Kisarauskas, K. Kupriūnas, H. Meškauskaitė, O. Šimaitytė-Račkauskienė, V. Šliuželis, M. Vaicekauskaitė ir kt.

Paulius Arlauskas 1999 m. gegužės pradžioje Šiauliuose sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. Dailininkas šiuos knygos ženklus sukūrė oforto technika, nesinaudodamas jokiomis didinimo priemonėmis. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio ekslibrisas, kuriame matomas užrašas „JON ex libris“.

Šiai parodai 2022 m. išleistas katalogėlis „Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ (sudarytojas J. Nekrašius, tiražas 50 egz. Spausdino S. Jokužio spaustuvė Klaipėdoje).

Paroda Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis iki kovo 9 dienos.

 Jono Nekrašiaus informacija