Spalio 22 d. 17.30 val. kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2), kur vyks patyriminis autorinis susitikimas „Geri žmonės irgi pyksta“ pagal Ingridos Alonderės knygą „Pykstu, vadinasi, esu“. Tai nebus tradicinis knygos pristatymas. Tai bus susitikimas ne apie tai, kaip nustoti pykti, o apie tai, kaip nustoti bijoti to, ką jaučiame, ir per savo emocijas priartėti prie savęs.

Susitikime kalbėsime apie pyktį, emocijas, santykį su savimi ir tai, ką iš tiesų galime apie save sužinoti, kai nustojame savo jausmus skirstyti į „gerus“ ir „blogus“.

Knygos „Pykstu, vadinasi, esu“ autorė Ingrida Alonderė dalysis asmeninėmis istorijomis, knygos ištraukomis ir įžvalgomis apie pyktį, santykius, motinystę, darbą, lūkesčius bei mūsų nuolatinį norą save taisyti ir tobulinti.

Bus ir humoro – nes kartais į save verta pažvelgti ne tik rimtai. Kalbėsime apie tai, kodėl pyktį taip dažnai stengiamės nuslopinti, kas nutinka, kai jo neatpažįstame, ir kaip ši emocija gali tapti ne priešu, o galimybe geriau pažinti save.

Susitikime dalyvaus ir sąmoningo kvėpavimo mokytoja Lina Rudaitienė, kuri pakvies į trumpą sąmoningo kvėpavimo patirtį. Ji leis ne tik kalbėti apie emocijas, bet ir trumpam sustoti, nukreipti dėmesį į kūną bei pastebėti, kaip ir kur jame jaučiame tai, ką išgyvename.

Vyks gyvas pokalbis su auditorija, bus galima klausti, diskutuoti, dalintis savo patirtimis. Po susitikimo – bendravimas su skaitytojais ir knygų pasirašymas.

Ingrida Alonderė

Knygos „Pykstu, vadinasi, esu“ autorė, muzikologė, kultūros projektų vadovė, sielovados praktikė ir sąmoningo kvėpavimo mokytoja.

Savo veikloje Ingrida jungia muziką, mokslinius tyrimus, kultūrą ir žmogaus vidinio pasaulio pažinimą. Jos akademinių interesų centre – virtualūs chorai, skaitmeninėje erdvėje kuriamas žmonių ryšys ir kolektyvinė emocinė patirtis; savo tyrimus ji pristato Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje.

Šalia profesinės veiklos Ingrida daug metų gilinasi į savęs pažinimo ir dvasines praktikas, studijuoja sielovadinę rūpybą, dirba su sąmoningu kvėpavimu, garsu ir balsu.

Iš šių skirtingų patirčių gimė „Pykstu, vadinasi, esu“ – knyga apie pyktį, santykį su savimi ir drąsą nustoti save taisyti bei pradėti save pažinti.

Lina Rudaitienė

Sąmoningo kvėpavimo mokytoja, autorinės mokyklos „Sąmoningumo kelias“ kūrėja ir knygos „Sąmoningo kvėpavimo spalvos“ autorė.

Nuo 1993 metų Lina gilinasi į dvasinio pažinimo, sąmoningumo ir žmogaus vidinės transformacijos temas, jungdama Rytų ir Vakarų dvasines tradicijas su praktiniu žmogaus savęs pažinimu.

Nuo 2004 metų ji veda rebefingo ir sąmoningo kvėpavimo praktikas, psichoenergetinės savireguliacijos, saviugdos, holistinės terapijos bei dvasinio pažinimo seminarus ir individualias kvėpavimo sesijas.

„Pykčio klubo“ susitikime Lina ves trumpą sąmoningo kvėpavimo patirtį, kviesiančią iš minčių grįžti į kūną, sustoti ir patirti, kaip emocijos atsiskleidžia ne tik mūsų mintyse, bet ir kūniškuose pojūčiuose.

Renginys nemokamas ir atviras. 

Kviečiame ateiti ir geriau pažinti save bei savo emocijas!

Spalio 5–9 dienomis Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Medijų ir informacinio raštingumo mokymų vyresn. bibliotekininkė Daiva Balionienė turėjo galimybę dalyvauti profesinėje stažuotėje Nyderlanduose kartu su 10 Vilniaus regiono bibliotekų specialistų ir 2 Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos specialistais. Susipažinome su šios šalies viešųjų bibliotekų veikla, paslaugomis, erdvių organizavimu ir bendruomenių įtraukimo praktikomis.

Nyderlandų viešosios bibliotekos jau kelis dešimtmečius laikomos pasauliniu pavyzdžiu, rodančiu, kaip tradicinė knygų saugykla gali tapti gyvu bendruomenės centru, kultūros židiniu bei socialinės įtraukties erdve. Pagrindiniai šalies miestai – Amsterdamas ir Roterdamas – siūlo du unikalius, tačiau tą pačią filosofiją atspindinčius modelius.

Stažuotės dalyviai aplankė Amsterdamo centrinę biblioteką (OBA Oosterdok) – vieną didžiausių švietimo ir kultūros traukos centrų Europoje, įsikūrusią per devynis pastato aukštus. Įėjimas į biblioteką yra nemokamas visiems. Čia galima leisti laiką be jokio privalomo mokesčio ar narystės – dirbti, skaityti, mokytis ar tiesiog susitikti. Užsienio literatūros skyriuose knygos prieinamos daugiau nei 30 kalbų. Bibliotekoje veikia Kalbos kavinės, kuriose imigrantai bei vietos gyventojai mokosi Nyderlandų kalbos. Veikia specialios kūrybiškumo laboratorijos, kuriose lankytojai gali išbandyti 3D spausdinimą, programavimą ar skaitmeninio turinio kūrimą. Per metus čia apsilanko 4,3 milijono lankytojų, iš šio skaičiaus pačioje OBA Oosterdok viešojoje bibliotekoje – apie 1,7 milijono lankytojų. OBA Oosterdok viešoji biblioteka kartu su partneriais ir vietos bendruomenėmis aktyviai organizuoja įvairius renginius ir iniciatyvas, kurių per metus įvyksta apie 13 000.

Amsterdamo viešoji biblioteka siekia tapti socializacijos ir kultūros erdve plačiajai visuomenei – bibliotekos erdvės pilnos studijuojančių, dirbančių žmonių, o pailsėti galima septintame bibliotekos aukšte įsikūrusioje kavinėje.

Roterdamo biblioteka itin daug dėmesio skiria pagalbai gyventojams – nuo finansinio bei skaitmeninio raštingumo konsultacijų iki pagalbos pildant elektroninės valdžios dokumentus. Šiuo metu biblioteka yra laikinai įsikūrusi buvusiame savivaldybės pastate, nes jų pagrindinis pastatas yra rekonstruojamas ir planuoja duris vėl atverti tik 2029 metais. Kaip institucija Roterdamo centrinė biblioteka yra labai sena, ji buvo įkurta 1604 metais ir tuo metu veikė bažnyčioje. Šiuo metu biblioteka pritraukia daugiau kaip 2 milijonus lankytojų per metus ir yra viena iš nedaugelio Nyderlandų bibliotekų, kurios neturi narystės mokesčio. Didžioji dalis bibliotekos yra atviros erdvės, kurioje lankytojai gali mokytis, dalyvauti dirbtuvėse ar kitose veiklose, žaisti ar patys organizuoti savo veiklas.

Stažuotės metu įgytos žinios bei praktiniai pavyzdžiai padės tobulinti paslaugas Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje, paverčiant jas dar patrauklesnėmis ir atviresnėmis kultūros bei švietimo centrais mūsų gyventojams. Ši komandiruotė geriausias įrodymas, kad biblioteka jau seniai nebėra vien tik knygų lentynos – tai erdvė, kurioje verda bendruomenės gyvenimas, kur galima dirbti, mokytis, ar tiesiog susitikti su draugais. Tai modernūs socialiniai ir skaitmeniniai mokymų centrai, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs visuomenei.

„Iš šios patirties įgijau ne tik profesinių žinių, bet ir naujų draugysčių, kultūrinių mainų ir asmeninio augimo. Labai vertinu galimybę dalyvauti projekte, kuris skatina bendrystę, mokymąsi visą gyvenimą ir tobulėjimą“, – profesinę stažuotę apibendrino Daiva Balionienė.

Profesinė stažuotė finansuojama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“ lėšomis. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, projekto partneris – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.

Spalio 24 d. (šeštadienį), 13 val., kviečiame alytiškius į susitikimą-koncertą, kurio metu Lietuvos estrados žvaigždė, dainų kūrėja ir legendinės grupės „Nerija“ dalyvė Nijolė Tallat-Kelpšaitė pristatys atsiminimų knygą apie maestro Stasį Povilaitį ir kitas estrados žvaigždes, o aksominio balso savininkė Elvyra atliks klausytojams gerai žinomas dainas. Renginys vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).

„Parašiau knygą apie estrados legendas. Tai žmonės, su kuriais teko garbė kartu dirbti, bendrauti, koncertuoti. Prisiminiau ir tuos, kuriuos girdėjau klausydama vinilinių plokštelių. Knygoje atrasite senojo Vilniaus legendų, užkulisių istorijų, netikėtus Stasio Povilaičio kūrybinio kelio posūkius, kurie verti filmo siužeto ar spektaklio,“ – sako N. Tallat-Kelpšaitė.

Be S. Povilaičio, knygos „Legendos“ herojai – Romanas Marijošius, Džilda Mažeikaitė, Vida Vaitkutė, Julius Juškevičius, Lilijana Ablėnaitė, Nelė Paltinienė, Eugenijus Ivanauskas, Ona Valiukevičiūtė, Nijolė Ščiukaitė, Janina Miščiukaitė, Stasys Liupkevičius, Svetlana Bagdonaitė, Lina Urnikytė, Viktoras Malinauskas, Violeta Rakauskaitė, Adolfas Jarutis, Benediktas Gadeikis, Simonas Donskovas.

Knyga „Legendos“ atskleidžia daug estrados užkulisių paslapčių. Pavyzdžiui, kodėl S. Povilaitis nepakeitė savo pavardės ar norėjo iš Lietuvos išvykti gyvenimui į Švediją. „Būsite nustebę, kiek daug įdomių ir netikėtų posūkių buvo Lietuvos estrados legendų gyvenimo kelyje,“ – intriguoja grupės „Nerija“ krikštamotė.

Atlikėja Elvyra, tai puikaus balso savininkė, kuri sužavėjo daugelį klausytojų savo nuoširdumu, gražiomis melodingomis dainomis. Jos atliekamos dainos „Žadėjai man lelijų“, „Vilties žvaigždė“, „Jūroje tik mes‘‘ jau pavergė daugumos klausytojų širdis. Atlikėja yra išleidusi ir penkias kompaktines plokšteles, kurias bus galimybė įsigyti koncerto metu. Šiame susitikime Elvyra atliks dainas, kurias dainavo Janina Miščiukaitė, Lilijana Ablėnaitė, Nijolė Ščiukaitė, bei kurioms tekstus parašė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.

Kviečiame į koncertą-susitikimą – laukia puikus laikas kartu su pokalbiais, muzika, daina ir gera nuotaika.

Renginys nemokamas! Jo metu bus galima įsigyti knygų ir kompaktinių plokštelių.

Informacijos gausos amžiuje didžiausiu iššūkiu studentams, dėstytojams ir tyrėjams tampa šaltinių patikimumas. Kasdien susiduriame su begale duomenų, tačiau rasti tikrai vertingą, moksliškai pagrįstą ir pripažintą medžiagą reikalauja nemažai laiko bei pastangų. Siekdama užtikrinti prieigą prie vertingiausių pasaulio mokslo šaltinių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka suteikia išskirtinę galimybę naudotis viena autoritetingiausių pasaulyje „Oxford University Press Resources“. Tai prestižinės Oksfordo universiteto leidyklos akademinių išteklių erdvė, jungianti pripažintus mokslinius žurnalus bei knygas, kuri mūsų lankytojams taps nepakeičiamu įrankiu gilinant verslo, vadybos, teisės bei politikos mokslų žinias.

Naudotis šia platforma verta todėl, kad visi joje esantys leidiniai pereina itin griežtą ekspertų recenzavimo procesą, garantuojantį aukščiausią akademinį lygį ir cituojamumą tarptautinėje mokslo bendruomenėje.

Ši duomenų bazė sukurta taip, kad joje patogiai susipina tarpdisciplininės įžvalgos, leidžiančios vienoje vietoje analizuoti susijusias ekonomikos, teisės ir tarptautinio saugumo problemas bei rasti atsakymus į sudėtingiausius šiandienos globalius klausimus. Pagrindinėje Oxford Academic sistemoje vartotojai ras vertingiausias specializuotas kolekcijas, pritaikytas tiek greitam temos pažinimui, tiek giliems moksliniams tyrimams. Čia pasiekiami išsamūs ekonomikos, finansų, teisės, verslo ir politikos mokslų vadovai  Oxford Handbooks Online (OHO) bei tūkstančiai autoritetingų akademinių knygų ir monografijų rinkinyje Oxford Scholarship Online (OSO). Besidomintiems globaliais procesais prieinamas Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto leidžiamas tarptautinio saugumo, ginkluotės ir nusiginklavimo metraštis  SIPRI Yearbook: Armaments, Disarmament and International Security, o ieškantiems greitos, bet profesionalios pažinties su nauja tema – teisės, socialinių ir politikos mokslų įvadai Very Short Introductions (VSI). 

Mokslinių tyrimų efektyvumą dar labiau sustiprina ir atskirose platformose pateikiami specializuoti ištekliai. Politikos mokslų tyrėjams siūlomos ekspertų sudarytos bibliografinės gairės Oxford Bibliographies (OBO), padedančios greit atrasti svarbiausią literatūrą ir nepasiklysti šaltinių jūroje. O gilias įžvalgas apie verslą, vadybą, ekonomiką bei politiką užtikrina nuolat atnaujinamos skaitmeninės enciklopedijos Oxford Research Encyclopedias (ORE). Svarbiausia, kad visi šie pasaulinio lygio elektroniniai ištekliai Nacionalinės bibliotekos skaitytojams yra lengvai ir patogiai pasiekiami.

Daugiau informacijos apie prenumeruojamas duomenų bazes rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje, o sužinoti, kaip jomis naudotis, galėsite Nacionalinės bibliotekos rengiamuose mokymuose, taip pat stebėkite naujienas ir „Facebook“ paskyroje.

Spalio 8-osios popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio padalinyje rudens spalvos susitiko su poezija ir muzika. Čia vyko jauki poezijos ir muzikos popietė „Eilėmis ir melodijomis į širdį“, skirta Senjorų dienoms paminėti.

Spalis – metas, kai gamta dosniai dovanoja auksinius lapus, o trumpėjančios dienos tarsi kviečia dažniau sustoti, prisiminti ir pabūti kartu. Būtent tokiai jaukiai akimirkai ir buvo skirta ši popietė, kurioje susitiko du nuostabūs meno pasauliai – poezija ir muzika.

Renginio dalyviai buvo pakviesti į simbolinę kelionę per rudenį, gamtą, prisiminimus, sapnus, dangų, jausmus ir gyvenimo klausimus. Skambėjo eilėraščiai „Spaliui“, „Šermukšnių degimas“, „Gamta psichologė“, „Sapnai“, „Dangaus sūpynės“ ir „Abejonės“, kuriuos skaitė Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narės Dalė Baranauskienė ir Irena Busilienė.

Poeziją keitė muzika. Skambias ir šiltas dainas „Aš ant balto smėlio...“, „Miegojo bitės aviliuos“, „Pasakyk, ko lapai krinta“, „Puokštę rožių nuostabių“, „Su gandrais ir su lapais žaliais“, „Tu vėjo paklausk“ atliko Alytaus vokalinis ansamblis „Žara“, vadovaujamas Dalios Kočiūnės.

Kiekvienas eilėraštis ir kiekviena melodija tapo tarsi mažu tiltu į prisiminimus. Rudens šermukšnių raudonis priminė gražias gyvenimo akimirkas, gamta kvietė nurimti, sapnai – svajoti, dangus – pakelti akis aukščiau kasdienybės, o daina „Tu vėjo paklausk“ skatino prisiminti, kad ne į visus gyvenimo klausimus būtina atsakyti iš karto.

Popietės pabaigoje nuskambėjo daina „Neišeik tu“ – jautrus muzikinis atsisveikinimas, tarsi kvietimas dar akimirkai pasilikti jaukioje bendrystėje.

Ši popietė dar kartą priminė, kad poezija ir muzika nereikalauja atsakymų – jos tiesiog leidžia pajusti. O metai, nors ir keliaudami pirmyn, neatima iš žmogaus gebėjimo svajoti, mylėti, prisiminti ir džiaugtis gražiu susitikimu.

Nuoširdžiai dėkojame Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narėms Dalei Baranauskienei ir Irenai Busilienei už jautriai skambėjusias eiles bei Alytaus vokaliniam ansambliui „Žara“ ir jo vadovei Daliai Kočiūnei už skambias melodijas ir sukurtą ypatingą muzikinę nuotaiką.

Tegul šios popietės žodžiai ir melodijos dar ilgai išlieka mintyse, o širdyje – šviesus prisiminimas apie rudens dieną, kai eilės ir melodijos iš tiesų keliavo į širdį.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

„Auginu gėles ir pomidorus, patinka nerti, siuvinėti, siūti, iš popieriaus ar putgumės karpau bei gaminu gėles, skaitau knygas,  dėlioju deimantines mozaikas ir tapau pagal skaičius“, – vieną po kitos mėgiamas laisvalaikio veiklas vardija alytiškė Kristina Jonynienė.

Išgirdus, kiek daug įvairių veiklų Kristina spėja nuveikti laisvalaikiu, nejučia kyla klausimas – kaip ji viskam randa laiko? Juk moteris dar ir dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.

„Stengiuosi susidėlioti laiką taip, kad jo liktų ir mėgstamoms veikloms. Po darbo grįžusi namo atlieku namų ruošos darbus, o vėliau, kadangi vaikai jau nemaži ir jais rūpintis reikia mažiau nei anksčiau, galiu skirti laiko sau“, – šypsosi moteris.

Kristina neslepia, kad atrasti daugiau laiko mėgstamoms veikloms ją paskatino sunkūs gyvenimo išbandymai – moteriai teko susidurti su onkologine liga.

„Kai buvo mažai šansų išgyventi, pradėjau viską labiau vertinti. Supratau, kad gyvenimu reikia džiaugtis čia ir dabar, o mėgstamos veiklos man padėjo tą džiaugsmą atrasti“, – pasakoja Kristina.

Kristinos šiltnamyje – pomidorų spalvų, formų ir skonių įvairovė

Pomidorų auginimu Kristina susidomėjo maždaug prieš 16 –17 metų, kai šeima nusipirko sodą. Ten buvo didelis šiltnamis, o jame tilpo nemažai pomidorų. Iš pradžių Kristina jame augino įprastus pomidorus.

„Pirmas pomidorų derlius nebuvo didelis, nes žemė, į kurią juos sodinome, buvo skurdoka ir prasta, trūko žinių,  reikėjo žinoti, kuo juos tręšti, tačiau laikui bėgant situacija keitėsi  – palaipsniui dirvožemis gerėjo, daugėjo pomidorų, prasidėjo pomidorų degustacijos, į kurias buvo įtraukti vaikai“, – pasakoja Kristina.

Vėliau susidraugavusi su kaimynėmis, moteris ėmė keistis su jomis pomidorų sėklomis. Taip įprastus pomidorus šiltnamyje pamažu ėmė keisti iš kaimynių pasiūlytų sėklų užauginti daigai.

„Vėliau įnikau į veislinių pomidorų „rojų“ ir   šiltnamyje  pasisodinau apie 100 pomidorų veislių“,– atvirauja moteris.

Tiesa, pernai Kristinos  šiltnamyje noko 80 veislių pomidorai, o šiemet  dar mažiau –  kiek daugiau nei 60 pomidorų veislių. 

„Atsirinkau patinkančias veisles. Be to, auginti daug pomidorų nėra poreikio. Juos reikia suvalgyti, išmesti juk gaila, vis tik įdedi daug darbo, o dalinti nesinori“, – teigia ji.

Mylimiausias Kristinos pomidoras – „Lapės nosis“. Ši veislė išsiskiria savo ryškiai oranžiniais, pailgos širdies formos vaisiais, kurie pabaigoje turi nedidelį „nosytės“ užlinkimą.  Šie pomidorai yra mėsingi,  beveik neturi sėklų,  jų tekstūra  – „sviestinė“, o skonis pasižymi ypatingu saldumu. 

Tarp mėgiamų Kristinos pomidorų ir „Gargamel“ veislė. Šiuos slyvos formos oranžinėmis, raudonomis ir tamsiai violetinėmis bei juodomis juostelėmis išmargintus pomidorus Kristinai davė kaimynė.

„Pomidorus mes mėgstame. Mane žavi jų spalvų ir formų įvairovė – būna ir mažų, ir didelių, ir visai neįprastų“, –paklausta, kodėl susidomėjo pomidorų auginimu, sako Kristina.

Moters teigimu, pomidorų auginimas jai – ne tik malonus užsiėmimas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti. „Tai atgaiva akims, malonumas skonio receptoriams ir tikras spalvų džiaugsmas“, – priduria Kristina.

Nemenką pomidorų auginimo patirtį sukaupusi moteris pasidalija ir patarimais, galinčiais padėti kitąmet užauginti didesnį nei įprastai pomidorų derlių.  

„Aš stengiuosi pomidorus tręšti natūraliai – pelenais, žolių raugais. Svarbu žinoti, kada ir ką reikia daryti. Iš pradžių žolių raugą ant pomidorų pildavau bet kada, tuomet pomidorų daigai užaugdavo milžiniško dydžio, tačiau derėjimas būdavo prastas. Dabar šį raugą aš pilu į duobutes sodindama pomidorų daigus arba kiek vėliau, kai pomidorai prigyja,  bet labai po truputį“,– pataria Kristina.

Nors pomidorus Kristina šiltnamyje dar vis skina, tačiau jau galvoja apie kitus metus, kitąmet  moteris planuoja didinti auginamų veislių skaičių ir atkreipti dėmesį į ligoms atsparias pomidorų veisles.

Jurginai – dar viena Kristinos meilė 

Pradėjusi auginti pomidorus, Kristina susižavėjo ir jurginais. „Kaimynė davė vieną paprastą senovinį jurginą, o vėliau interneto platybėse atradau daug kitų gražių jurginų, kurių dabar turiu visą šimtą“, – apie dar vieną savo pomėgį pasakoja Kristina.

Prieš kelerius metus moteriai teko apsilankyti ir jurginų parodoje, kurioje akį patraukė kelios veislės. Susidomėjusi jomis, Kristina internete surado parodoje jurginus eksponavusių augintojų kontaktus ir įsigijo labiausiai patikusias veisles.

Šiemet savo jurginų  kolekciją ji papildė  savo vardo jurginu „Freda Kristina“, kurį ji atrado Botanikos sode.

„Jurginas yra mano meilė“, – šypsosi moteris.

Kristinos planuose – kaligrafija ir dzen raizginių (zentangle) kūrimas

Kristinos laisvalaikis neapsiriboja vien gėlių auginimu. Namuose ji mėgsta užsiimti įvairiais rankdarbiais, o savo sukurtus darbus mielai pristato ir parodose. Neseniai jos darbai buvo eksponuojami Metelių bibliotekoje, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir literatūros skyriuje. Parodose lankytojai galėjo išvysti moters iš popieriaus ir putgumės sukurtas gėles, snaiges bei kitus kruopščiai pagamintus darbus.

„Karpymą atradau kolegių dėka. Prieš Kalėdas darbe reikėjo papuošti erdvę. Lyg ir viską papuošėme, tačiau vienas kampelis liko tuščias. Internete pamačiau dideles iškarpytas snaiges ir pamaniau, kad reikia pabandyti jas padaryti, nors anksčiau to niekada nebuvau dariusi. Vakare grįžusi namo pabandžiau iškarpyti vieną snaigę, tačiau tuo viskas nesibaigė – iškarpiau jų ne vieną. Tomis snaigėmis papuošus bibliotekos erdvę, visų žvilgsniai krypo būtent į jas. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakoja Kristina.

Pavasarį valstybinėms šventėms Kristina vėl ėmė puošti bibliotekos erdvę. Tąkart ji iškarpė Lietuvos vėliavos spalvų gėles. Nuo tada Vaikų ir literatūros skyriaus erdves moteris puošia nuolat – vos pasikeičia metų laikas, bibliotekoje atsinaujina ir dekoracijos.

„Aš visada kuo nors užimta. Tai puošiu darbovietės erdves, tai ruošiu dekoracijas Metelių bibliotekai. Gal dabar atsiras daugiau laiko, tai pamegsiu ar panersiu,“ – teigia moteris.

Paklausta, kuri iš daugybės laisvalaikio veiklų jai pati mieliausia, Kristina vienos iš jų neišskiria. Moteris sako, kad pomėgiai keičiasi priklausomai nuo metų laiko.

„Sakyčiau, kad mano laisvalaikio veiklos man patinka pagal sezoną. Vasarą daugiau laiko skiriu gėlėms ir pomidorams, o žiemą imuosi tapybos pagal skaičius, dėlioju deimantines mozaikas“, – pasakoja Kristina.

Moteris prisipažįsta, jog turėti laisvalaikio veiklą jai yra labai svarbu. „Aš nenustygstu vietoje. Tarkime, geriu kavą ir begerdama ją kažką sugalvoju nuveikti, grįžtu, o mano kava jau beveik atšalusi, nes jeigu aš išeinu į lauką, tai mane „pasigrobia“ gėlės,  o kai nueinu į šiltnamį – pomidorai“, – juokauja Kristina.

Nepaisant to, kad Kristinos gyvenime netrūksta įvairių veiklų, moteris neketina jomis apsiriboti – ateityje norėtų išbandyti ir naujus kūrybinius užsiėmimus. Moteris svajoja išmokti kaligrafijos bei išbandyti dzen raizginių (zentangle) kūrimą.  

Atrodo, Kristinos gyvenime vietos naujiems pomėgiams visada atsiras. Ji įsitikinusi, kad svarbiausia – nebijoti išbandyti, kurti ir džiaugtis tuo, ką darai, o kol vieni pomėgiai keičia kitus, jos kasdienybę ir toliau spalvina gėlių žiedai, praturtina kūryba ir nuolat gimstančios naujos idėjos.

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija

Spalio 15 d., 17.30 val., kviečiame į betarpišką susitikimą su dainų atlikėju, aktoriumi, rašytoju, piligrimu Juozu Gaižausku, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Jūsų lauks naujausios knygos „Kobros lopšinė“ pristatymas, autorinės dainos, piligriminiai pasakojimai, teatrinės istorijos, ištraukos iš knygos ir specialūs auksiniai antspaudai.

Apie knygą: Tik vienas trakštelėjimas, ir akimirksniu netekęs galios žengti nė žingsnio piligrimas įstringa kalnuose. Aplinkui nė gyvos dvasios, artimiausias kaimas už keliolikos kilometrų, visi, kas galėtų pagelbėti, toli toli priekyje... Jis braunasi per kalnus nė nemanydamas sustoti, nors kiekvienas žingsnis – peilis, o kiekvienas metras – valanda... Iš kur tas nepalaužiamas ryžtas? Ką slepia toks neįmanomas atkaklumas ir pasiryžimas? Negi toks beprotiškas žygis beveik nevaldant kojų gali turėti prasmę? Atsipeikėjęs kažkur kalnuose traktoriuko priekaboje ir atsidūręs keistame piligriminiame name, kuriame prieglobstį randa Kelio suvargėliai, jis jaučiasi tarsi spąstuose. Tačiau netrukus paaiškėja, kad būtent čia ir prasidės jo neįmanoma, bet pati didžiausia gyvenimo kelionė į kitame pasaulio krašte kraujasiurbių knibždančias džiungles, kur MIRTIS – tik detalė, MILIJONAS sulaužytų įstatymų – tik plano dalis, o į šią kelionę pakvies jau mirusio žmogaus laiškas. 

Istorija apie paprastus, bet tikruosius Kelio milžinus, apie jų skausmą, meilę, netektį ir viltį... Nors milžinų skausmas milžiniškas, bet pamėginkite įsivaizduoti, kokio dydžio gali būti jų meilė! Kobros lopšinė – tai mirtinas kirtis ir bučinys kartu, ją ne kiekvienam lemta išgirsti, tik ją išklausius teks pasirinkti: sulaužyti mirties akimirką duotą pažadą ar dar kartą pasirašyti krauju?

Kviečiame į prasmingą ir nuoširdų susitikimą!

Atviras ir aktualus žvilgsnis į menopauzę – gyvenimo etapą, apie kurį vis dar per mažai kalbame.

Spalio 14 d., trečiadienį, 16 val., bibliotekos Jaunimo erdvėje vyks filmo „Menopauzės paslaptis“ (rež. Louise Unmack Kjeldsen) peržiūra, po kurios rengėjai kvies į virtualią diskusiją su viena iš Lietuvos menopauzės asociacijos steigėjų – gyd. akušere-ginekologe Dovile Kalvinskaite. Filme kalbama apie neaiškų simptomų darinį, kankinantį daugiau nei milijardą moterų. Ir nors su šiais negalavimais susiduriama visame pasaulyje, tačiau niekas iš tikrųjų nesupranta priežasčių ir nežino, ką daryti. Režisierė pasiryžta nutraukti tylą ir išsiaiškinti didžiąją paslaptį.

Apie menopauzę ilgai žinojome maždaug tiek pat, kiek apie Marso paviršių – skirtumas tas, kad ten negyvena 49,74 proc. pasaulio populiacijos. Mokslas išmatavo gravitacines bangas ir nufotografavo juodąją skylę, bet milijonams moterų iki šiol nepaaiškino, kas vyksta jų kūne. Filmas apie temą, kuri niekada neturėjo tapti paslaptimi

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.

Maloniai kviečiame!

Spalio 5–25 d. jau 20-ąjį kartą žiūrovus suburs dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, šiemet pasitinkantis šūkiu „Paveikti kino. Jau 20 metų“. Rūpestingai atrinkti festivalio dokumentiniai filmai vėl pasakos realias ir aktualias istorijas iš viso pasaulio, kviečiančias pažvelgti į jį kitomis akimis. Filmus bus galima žiūrėti kino salėse, internete ir nemokamai beveik 300 Lietuvos bibliotekų, tarp jų ir – Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), kuri spalio 5 d. 18.30 val. pakvies ir į jubiliejinio festivalio atidarymo šventę.

„Nuo pat pirmųjų dienų siekiame, kad rinktinius festivalio filmus pamatytų kuo daugiau žmonių – tikime, kad šios tikros, į pasaulį kitomis akimis pažvelgti skatinančios istorijos kuria pokytį ir turi poveikį. Norėdami išplėsti festivalio geografiją, prieš šešerius metus užmezgėme draugystę su Lietuvos bibliotekomis ir jos išpildė mūsų svajonę – jų dėka šiandien festivalio žiūrovų tinklas vienija šimtus bendruomenių. Bibliotekos – mūsų komandos širdžių projektas, tad atsidėkodami, 20-ojo festivalio atidarymą šiemet sutiksime būtent jose“, – sako festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Bibliotekoje filmus žiūrėti bus galima dviem būdais: individualiai bibliotekos Bendrosios skaityklos kompiuteriuose arba dalyvauti bendruose kino seansuose. Asmeninėms peržiūroms tereikės atsinešti savo ausines ir kompiuteryje prisijungti prie festivalio internetinės filmų žiūrėjimo platformos (prisijungimo teirautis bibliotekos darbuotojo). Visus filmus galima rasti „Nepatogaus kino“ svetainėje. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su festivaliu taip pat rengs ir viešus kino seansus, į kuriuos kviečiami visi norintieji. Šie seansai vienu metu vyks projekte dalyvaujančiose bibliotekose iš visos Lietuvos, o filmų transliacijas lydės aptarimai ir tiesioginiai pokalbiai su įdomiais svečiais, kuriems seanso žiūrovai galės užduoti rūpimus klausimus.

G. Andriukaitis džiaugiasi, kad šiemet viešų seansų programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams ir jaunimui. „Visada laukiame įvairiausio amžiaus žiūrovų – jų individualioms peržiūroms atrinkome beveik pusšimtį filmų. Tačiau šiemet į bibliotekas norime pasikviesti dar daugiau moksleivių, tad jiems paruošėme ir daugiau filmų seansų, kuriuos lydės aptarimai ir edukacinės užduotys. Į šias bendras peržiūras labiausiai skatiname burtis mokyklų bendruomenes, tačiau iš tiesų laukiame visų žiūrovų, nes filmuose nagrinėjamos temos – universalios, o moksleiviams bus labai prasminga ką tik pamatytą filmą aptarti su kitais suaugusiais žiūrovais.“

Bendri seansai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2):

Spalio 14 d., trečiadienį, 16 val., vyks filmo „Menopauzės paslaptis“ (rež. Louise Unmack Kjeldsen) peržiūra, po kurios rengėjai kvies į diskusiją su viena iš Lietuvos menopauzės asociacijos steigėjų – gyd. akušere-ginekologe Dovile Kalvinskaite. Filme kalbama apie neaiškų simptomų darinį, kankinantį daugiau nei milijardą moterų. Ir nors su šiais negalavimais susiduriama visame pasaulyje, tačiau niekas iš tikrųjų nesupranta priežasčių ir nežino, ką daryti. Režisierė pasiryžta nutraukti tylą ir išsiaiškinti didžiąją paslaptį.

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT Partnerships“.