BIBLIOTEKOS ŽMONĖS: Aloyzas Rutkauskas, kuris dirba bibliotekoje, groja jubiliejuose, dainuoja „Varsoje“ ir gieda laidotuvėse
Alytiškis Aloyzas Rutkauskas per gyvenimą eina su muzika ir daina. „Tai mano duona. Iš to ilgai gyvenau, nors didelių turtų ir nesusikroviau“, – sako pašnekovas, šių metų sausio 25 dieną minėsiantis 62 metų gimtadienį.
Rutkauskas kilęs iš Marijampolės rajono. Čia baigė vidurinius mokslus. Kadangi nuo vaikystės buvo linkęs į muziką, vyras ilgai nesvarstė ir savo gyvenimą susiejo su muzika. 1981 m. baigė Marijampolės kultūros mokyklą, įgijo choro dirigento ir muzikos mokytojo kvalifikaciją. „Mano mama Elena gražiai dainavo. Visa jos giminė linkusi prie muzikos. O aš, būdamas 9-nerių gavau dovaną – tėvukas nupirko 40-ties bosų akordeoną“, – prisiminė pašnekovas. „Man labiau rūpėjo išmokti groti akordeonu, nei žaisti kieme su vaikais. Mane muzika žavėjo savo garsais, melodijomis, grožiu“, – tęsė Aloyzas. Paėmęs į rankas akordeoną, jis groti mokėsi savarankiškai. Šiek tiek kaimynas mokė, taip pat mama. Bet noras išmokti groti buvo didelis, tad vyras pasiekė tai, dėl ko dirbo.
Pirmoji jo, kaip muzikanto scena – mokyklos šokiai. Valsą ir polką jis puikiai grodavo. „Kaimo muzikantas, paauglys“, – apie save šypsodamas pasakojo Aloyzas. Taip pat jis grodavo giminės baliuose. O įstojęs į Marijampolės kultūros mokyklą ir atsiradus daugiau pasitikėjimo savimi, vyras ėmė groti vestuvėse. Pradžioje nedidelėse, be aparatūros tik akordeonu. Ir dabar A. Rutkauskas muzikuoja. Dažniau groja jubiliejuose nei vestuvėse. Be akordeono, groja sintezatoriumi, akomponuoti gali gitara. Alozyas džiaugiasi, kad jį praeiviai Alytuje atpažįsta ir kviečia groti. Vyras truputį reklamuojasi internete, dalijasi savo muzikos vaizdo medžiaga. Muzikantas sako, kad jubiliejuose yra populiariausios lietuviškos senosios estrados dainos, o jaunesnėms kompanijoms reikia šiuolaikiškų dainų. A. Rutkauskas groja ir gyvai, ir naudoja kompiuterinę – iš failų – muziką. Per mėnesį linksmina iki trijų jubiliejų svečius. Muzikantas neneigia, kad ankščiau groti vestuvėse buvo daugiau iššūkių, nes nebuvo sutarta konkreti atlygio suma. „Pinigus susirinkdavome iš vestuvininkų, buvo tikrai nelengva ir negarantuota“, – prisiminė vyras.
Dirbo darželyje ir Švedijoje
Su žmona Lina Aloyzas susipažino Alytuje. „Mano dėdė vedęs jos tetą. Mes turime bendrų pusbrolių, bet patys nesame giminės. Pirmoji mūsų pažintis įvyko ataskaitinėje Prienų rajono kolūkio „Žemaitkiemis“ šventėje“, – šypsojosi vyras. Pora susituokę daugiau kaip 40 metų. Užaugino du sūnus. Jie muzikantais dideliais netapo, nors balsus turi ir galėtų tapti puikiais atlikėjais, jeigu tik būtų pasirinkę muzikanto kelią.
Po vestuvių, 1984 metais, jauna pora apsigyveno Alytuje. A. Rutkauskas kurį laiką dirbo pagal specialybę – kultūros meno vadovu Alytuje ir įvairiose rajono vietose: Ryliškiuose, Nemunaityje, Norgeliškėse. Apie 16 metų vyras dirbo meno vadovu Alytaus lopšelyje darželyje „Nykštukas“, čia grojo pianinu. Tiesa, teko išbandyti laimę ir užsienyje. 2006 m. jis išvyko į Švediją dirbti žemės ūkio darbų, bet neužsiliko. Grįžęs į Lietuvą ragavo statybininko duonos. Dabar vyras dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ūkvedžio padėjėju ir muzikuoja. Taip pat gieda laidotuvėse ir dainuoja kameriniame chore „Varsa“.
Sveikata nesiskundžia, atvirauja, kad reikėtų svorio numesti, nors prisipažįsta, kad greičiausiai nepavyks, nes yra didelis saldumynų mėgėjas.
Pokalbio pabaigoje, A. Rutkauskas prasitarė, kad yra be galo dėkingas savo pasirinktam muzikos keliui, kurio pagalba pavyko lengviau nugyventi ir pažinti be galo daug gerų žmonių. Daugiau atrasti, nei prarasti.
Danielius Jakubavičius
