Edukacija „Verba muša, ne aš mušu...“
Kartu su bundančiu pavasariu ateina ir Didžioji arba „Kančios“ savaitė, kuri prasideda Verbų sekmadieniu. Pagrindinis šios dienos simbolis – verba. Jos Lietuvoje nuo seno yra kelių rūšių: apeiginės, surištos iš gluosnio, kadagio ar kitų gyvų augalų šakelių, ir Vilniaus verbos, gaminamos iš džiovintų augalų. Daugelis atsimena pagrindinę Verbų sekmadienio tradiciją – plakimą pašventintomis verbomis.
Kovo 20 dienos popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko edukacija „ Verba muša, ne aš mušu...“. Apie Verbų sekmadienio prasmę, tradicijas bei dzūkiškas verbas papasakojo Alytaus „Volungės‘ pagrindinės mokyklos etnokultūros būrelio mokytoja Danutė Šalaševičienė su savo mokinėmis Novile ir Benita. Pasiklausyti ir susirišti verbas atskubėjo mažesnieji tos pačios mokyklos pailgintos dienos grupės mokiniai kartu su savo mokytoja Irena Skripkiūniene. Edukacijoje mokiniai sužinojo, kad tradicinė lietuvių verba – tai paprasčiausia kadagio puokštelė, pagyvinta tujos, išsprogusio gluosnio ar žilvičio šakele. Parsinešę iš bažnyčios verbą žmonės užkišdavo už paveikslo su šventųjų atvaizdu, laikydavo pagarbiai. Tačiau prieš tai namiškius smagiai verba pamušdavo sakydami: „ Ne aš mušu, verba muša, būk laimingas, nuo visų ligų apgintas”.
Pasižiūrėję filmuotą medžiagą apie verbų rišimo paslaptis, mokiniai kibo rišti patys. Kiekvienas verbų rišėjas pasigamino po verbą. Vienose dominavo kadagio šakelės, kitose – gėlių žiedai.
Mokiniai pažadėjo Verbų sekmadienį nueiti į bažnyčią su popietėje surištomis verbomis, kad jas pašventintų. Grįžę namo, galės smagiai pamušti namiškius, sakydami: „Ne aš mušu, verba muša...“
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.
Nuotraukų galerija
