Ieškote savo prosenelių santuokos įrašo? O gal įdomu, ką veikė Alytaus valdininkai tarpukariu? Kultūros paveldo portale atskleidžiama daugybė istorijos slėpinių

Beveik prieš 90 metų leistame savaitraštyje „Alytaus dzyvas“ buvo aprašomi Alytaus miesto ir apskrities ekonominiai bei visuomeniniai reikalai. Pavyzdžiui, 1932 m. sausio 10 d. „Alytaus dzyvo“ numeryje galima perskaityti tokią trumpą informaciją, aktualią mūsų miesto tiltų istorijai: „P. Kavaliauskas Alytaus kelių rajono viršininkas painformavo mus, kad Susisiekimo Ministerija yra pavedusi išstudijuoti akmeninio tilto statymo Alytuje per Nemuną ne jam, bet tūlam Ministerijos inžinieriui, kuris apskaitliavęs, kad akmeninis tiltas daug brangiau kainuotų už geležinį tiltą“. Tame pačiame numeryje atskleidžiama, kad Alytaus miesto valdyboje š. m. sausio mėn. 5 dieną jau buvo užregistruota: 10 automobilių, 13 autobusų, 3 krovininiai automobiliai ir 3 motociklai.

Norint pajusti minėto laikmečio dvasią visai nebūtina keliauti į muziejų, knistis kolekcininkų sukauptuose archyvuose ar iškraustyti dieduko palėpės. Šiais laikais viskas vyksta paprasčiausiai patogiai įsitaisius prie kompiuterio, kur, prisijungus prie virtualių saugyklų, galima rasti daugybę įdomių suskaitmenintų dalykėlių. Pavyzdžiui, lyg niekur nieko virtualiai pavartyti Alovės Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčios 1914-1936 metų santuokos metrikų knygą ir joje perskaityti autentiškus įrašus apie savo senelius. O gal po trupinėlį iš įvairių įrašų susirinkti visą savo genealoginį medį.

Virtuali elektroninio paveldo sistema – portalas www.epaveldas.lt – yra milžiniškas skaitmeninis lobynas, kuriamas pagal Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją. Portalas visiems besidomintiems šiuo lobynu užtikrina greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Visa tai kartu sukuria unikalią, turtingą ir vaizdingą Lietuvos kultūros paveldo panoramą.

Visi sistemoje pateikti suskaitmeninti kultūros paveldo objektai yra suskirstyti į kolekcijas. Kolekcijos grupuojamos taip:

• Spausdinta tekstinė medžiaga: knygos, serialiniai leidiniai ir kiti tęsiamieji ištekliai (TIFF, JPG)
• Rankraščiai ir archyvų dokumentai (TIFF, JPG);
• Kartografiniai dokumentai (TIFF, JPG);
• Garso (WAV, MP3);
• Meno kūriniai (TIFF, JPG);
• Vaizduojamasis menas (TIFF, JPG);
• Lietuvių literatūros klasikos kūriniai (EPUB, Mobipocket, PDF, HTML, TXT).

Taip pat visos kolekcijos yra išskaidytos ir į tam tikrus laikotarpius. Laikotarpiai susieti su Lietuvos istorijos aspektais bei kultūrinių epochų pokyčiais.

Šia duomenų baze daugiausia naudojasi įvairūs mokslininkai, tyrinėtojai, studentai, nors naudingos informacijos atranda ir plačioji visuomenė, moksleiviai. Besidomintiems kultūra, švietimu ir moksliniais tyrimais aktualus dokumentinis paveldas nuolat papildomas naujai suskaitmenintais objektais.

Jūratė Čėsnaitė

Nuotraukų galerija