Julija Miliūtė: mano širdis – lyg perskelta pusiau
Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos duris praveria dažnas alytiškis emigrantas, vis sugrįžtantis į širdžiai mielas savo miesto vietas. Šįkart sulaukta ypatingos viešnios - bibliotekoje įvyko Julijos Miliūtės autobiografinių knygų apie emigraciją pristatymas „Kaip svajonė virsta realybe“.
Julija Miliūtė Dzūkijos sostinei yra padovanojusi gerą gabalą savo gyvenimo – čia dirbo net 20 metų. Tačiau, likimui savaip sumaišius kortas, Julijai teko išvykti, ir štai, jau 18 metų ji gyvena Anglijoje.
„Vaikus palikusi seseriai, emigravau į Angliją tik vienam mėnesiui – tuščiomis rankomis ir su slegiančiu kaltės jausmu“, - knygų sutiktuvių renginyje bibliotekoje publikai pasakojo Julija.
Tas vienas mėnesis pavirto keliolika metų, o sunki pradžia ir ištvermės reikalaujantys darbai galiausiai atnešė palengvėjimą ir įsitvirtinimą svečioje šalyje. Į klausimą, kur jos namai, Julija dabar atsako, jog juos turi dvejus: „Vykdama į Angliją galvoju, kad važiuoju namo, o grįžtu į Lietuvą su pojūčiu, jog taip pat keliauju namo. Tad mano širdis - lyg perskelta pusiau.“
Tas magiškas žodis „namo“! Į renginį bibliotekoje susirinko Julijos Miliūtės šeimynykščiai bei buvę klasiokai. O kur dar jautrių temų gvildenimas! Visa tai vakaro „kaltininkei“ sukėlė nemažą jaudulį. Renginyje tvyrojusią nuotaiką puikiai papildė šiltas, žemas Eglės Malinauskienės balsas. Jos atliekamas dainas gitaros stygų virpesiais apipynė vyras Nerijus.
Anglijoje patyrusi nelengvą emigrantės dalią, Julija Miliūtė mintimis vis nuklysdavusi į Lietuvą. Laisvalaikiu Julija panirdavo į rašymą, kuris jai buvo lyg nebylus bendravimas su artimaisiais, likusiais tėvynėje. Taip 2015 metais atsirado pirmoji J. Miliūtės knyga „Ar braškės virsta ferariais?“, o po metų netruko pasirodyti ir antroji - „Kodėl aš vis dar ten?“.
Šiemet į skaitytojų rankas atiduotas trečiasis Julijos Miliūtės romanas „Kaip svajonė virsta realybe. Iš emigrantės gyvenimo“ tęsia iš Dzūkijos kilusios autorės knygų ciklą apie gyvenimą anapus sienos. Pastarojoje knygoje su jauduliu atverdama dar vieną savo esybės kertelę, autorė kreipiasi į būsimus skaitytojus ir vertintojus: „Šioje knygoje, gerbiamas skaitytojau, rasite trečiąjį mano gyvenimo etapą svetur. Tai - jau ne tik darbas, bet ir pramogos, pasaulio pažinimas bei išgyventas ilgesio jausmas. Šioje knygoje skyriau daug vietos jausmams, kuriuos kaip duoklę už skalsią emigranto duoną atiduodame gyvenimui. Paliečiau ir pačią skaudžiausią mažo vaiko gebėjimo pritapti svetimoje aplinkoje temą ir ieškojau atsakymo į dažną klausimą „Ar verta vaikus vežtis į svetimą šalį?.. “
Renginio vedėjos Leokadijos Sušinskaitės klausimai Julijai Miliūtei nepasirodė per tiesmuki – knygų autorė drąsiai ir atvirai papasakojo apie įvairias patirtis: nelegalų darbą, emigrantų tarpusavio santykius, „Brexit“ sukeltą sumaištį.
Paklausta, ko reikėtų emigrantams, kad jie sugrįžtų į Lietuvą, Julija atsakė net nesusimąsčiusi:
„Lietuviui nuo seno svarbiausia yra „trioba ir sriubos bliūdas“. Net Anglijoje, užuot elgęsi kaip vietiniai – nuomojęsi gyvenamą plotą, lietuviai imigrantai tuoj pat stengiasi įsigyti nuosavą būstą, kad ir su paskola. Lietuvoje reikia tokio valdžios požiūrio ir politikos, kad būtų teikiama pagalba apleistų kaimo sodybėlių prikėlimui. Tada ir emigrantai sugrįžtų...“
Gaila, tačiau artimiausiuose Julijos Miliūtės planuose dar nėra visiško sugrįžimo į Lietuvą vizijos. Veikli moteris turi kitų sumanymų. Jos mintyse jau pamažu bręsta ketvirtosios knygos apie emigraciją kontūrai ir svajonė Vorčesteryje įkurti lietuvių biblioteką. Beliko išspręsti patalpų klausimą. Mat dabar lietuviškos knygos skaitytojus pasiekia kiek kitokiu būdu - jų lentynėlių galima rasti netikėčiausiose šio Anglijos miesto vietose – šalikelių knygų namukuose, gydymo įstaigose, svečių namuose.
„Dar manyje anglo mažai – dar nesugebu susikaupti ir įsijausti, skaitydama angliškai...“ - sako Julija Miliūtė.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotraukos
Nuotraukų galerija
