Knygos, keičiančios mano pasaulį
Balandžio 12 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Vijos Kudzienės, VVTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijų skyriaus vyriausiosios specialistės, pakviesti rinkosi neeiliniai svečiai. Į skaitymo skatinimo popietę „Knygos, keičiančios mano pasaulį“ atvyko Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Rytis Baltrušaitis, Alytaus apskrities VTAS vyriausioji specialistė Jūratė Buškevičienė, Donatas Katlauskas , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, gydytoja Birutė Maciulevičienė, Indrė Miškinytė, Alytaus PGT inspektorė, Liutauras Mickevičius, Ulonų bataliono TPOG vadas.
Garbūs svečiai susirinkusiems vaikams perskaitė Janinos Degutytės pasaką „Šaltinėlis“. Vaikučiai lyg tas mažas šaltinėlis mintimis keliavo po žydinčias pievas, aukštus kalnus, tankias girias. Kelionėje sutikę gerų pagalbininkų, bet nestokoję ir trukdžių galiausiai pasiekė tikslą – jūrą. Pasakos fragmentai darniai persipynė su skaitančiųjų asmeninėmis istorijomis. B. Maciulevičienė nuo pat mažens svajojo tapti gydytoja, padėti žmonėms, gilintis į gyvybės ir pasaulio paslaptis. Klebonas R. Baltrušaitis jau vaikystėje suprato, kad žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą, kuria reikia rūpintis. „Laisvė mums nėra duotybė, už laisvę turime stengtis kovoti,-“ teigė L. Mickevičius. I. Miškinytė prisiminė, kaip degė pieva, o ji, dar būdama mažytė, padėjo gesinti gaisrą. Tada ir suprato, kokia galinga ugnis, ir koks svarbus ugniagesių darbas. D. Katlauskas pakvietė vaikučius tapti policininkais, nes tai pasididžiavimo verta profesija. J. Buškevičienė džiaugėsi tapusi vaikų gynėja. Visus kalbėjusius apie savo profesijos pasirinkimą vienijo noras padėti, daryti gerus darbus ir būti tikrais Lietuvos piliečiais. Mažieji taip pat turėjo kuo nustebinti – pasekė pasaką apie pupą. Popietėje netrūko įdomių klausimų, šmaikščių pajuokavimų, šypsenų, prisipažinimų ir dovanų!
„- Vaikas kaip indas, - suošė medžiai. - Ką įdėsi – tą ir nešios.
- Pasaulis toks didelis, - atsiduso peliūnė. – O vaikas toks mažas – visko nesudėsi...
- O tu dėk tai, kas svarbiausia, - išlindusi iš už debesų patarė Saulė.
- O kaip aš suprasiu, kas svarbiausia? – nerimo peliūnė.
- Širdimi pajusi, - sušlamėjo debesys ir pravirko šiltu lietumi.“ (Rūta Dzin „Peliūnės vasara“)
Visi išsiskirstė atviresnėmis širdimis, supratę, koks svarbus yra Žodis, Atjauta ir Meilė.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.
Nuotraukų galerija
