Knygų klubo „Skaitau ir diskutuoju“ susitikimas Vidzgirio bibliotekoje
„Draugai – tai žmonės, kurie primena tau tavo silpnybes“ – taip teigia romano herojus Oliveris. Šį vakarą aptarėme Liz Nugent knygą „Išnarplioti Oliverį“.
Diskutuojant vienos bandė pateisinti Oliverio poelgius ir jų pasekmes, kitos smerkė charizmatišką, savimi pasitikintį ir patrauklų vyrą. Jis rašo populiarias knygas, gyvena patogiai ir tobulai. Ir štai vienas poelgis pakeičia viską – sumušama žmona Elis. Oliveris grįžta į praeitį. „Sakoma, kad vaikai savo realybę priima kaip natūralų dalyką, todėl Oliveris turbūt nesuvokė, koks yra apleistas.“ Užgniaužti prisiminimai ir buvusių interneto bei universiteto draugų, kaimynų, konkurentų liudijimai atkuria jo gyvenimo istoriją. Į paviršių ima kilti giliai tūnoję demonai ir paslaptys. Sluoksnis po sluoksnio atveriant Oliverio vidinį pasaulį, atsiskleidžia gėdos, atstūmimo, pavydo, apgavysčių ir manipuliacijų istorija, kuri truko daugybę metų. Autorė žaidžia su skaitytoju vis ko nors nepasakydama iki galo ir neleisdama sudėlioti taškų. Knygoje daug svarbių temų, kaip homoseksualumas, smurtas šeimoje, neįgalumas, vaikystės ir tėvų įtaka asmens gyvenimui. „Kaip tėvas, kurį pažinojau vieną savo vaiką galėjo negailestingai palikti, o kitą auginti su tokia meile?“ Išnarplioti Oliverį, sekant jo gyvenimo istoriją, gana sudėtinga. „Sąsiuviniai odiniais viršeliais simbolizavo kai ką gražaus – tai, ką aš sunaikinau, bet ko man labai reikėjo“.
Nutarėme, kad skaitysime Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė.
Knygų klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija
Nuotraukų galerija
