Kultūros dieną atvertos vieno pastato istorijos
Lakoniškoje Šaulių namų apybraižoje rašoma:
„1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.“
Dabartiniai praeiviai, nerūpestingai įsisupę į „čia ir dabar“ būtį, vargu ar susimąsto, jog šio Alytui daug reiškiančio pastato sienos mena tokią įvairialypę istoriją. O juk įvairiausiais laikais šioje kultūrine gyvybe tryškusioje erdvėje mezgėsi pažintys, skleidėsi talentai ir kunkuliavo veikla. Tam, kad Šaulių namų istorinės užmaršties užkaborių neužklotų menamos dulkės, puikiai pasitarnavo balandžio 15 dieną čia įvykęs neeilinis kultūrinis sambrūzdis „(Ne)pamatuoti kultūros pamatai. Atminties tiltai“. Pasaulinei kultūros dienai skirtas Alytaus miesto kultūros ir meno darbuotojų vyksmas ne tik atnaujino blausias prisiminimų nuotrupas bet ir pripildė gyvybe visas Šaulių namų kertes bei išorės prieigas.
Vos pasukus Šaulių namų link, visus pasitiko sriuba su „smetona“. Čia pat su fotografu Stasiu Šmigelsku buvo galima pasidaryti retro asmenukę, pasiklausyti kultūrai skirtos salvės, o prie šių istorinių namų rymančio fontanėlio – hipiškos poezijos. Šaulių namų hole buvo galima apžiūrėti čia vykusių renginių ir plakatų parodą, primenančią „kultūrnamio“ veidus ir vardus.
Kultūrinį vyksmą praturtino improvizuota Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitykla „Lektūra iš palėpės“. Joje buvo galima susipažinti su retro paroda iš bibliotekos kraštotyros fondų, o muzikiniame kampelyje – pasiklausyti 7-8 dešimtmečio dainų iš asmeninės Arvydo Kinderio vinilinių plokštelių kolekcijos.
Skaitykloje veikusiame prisiminimų kampelyje buvo ypač laukiami Alytaus rajono kultūros namuose dirbę ar saviveikloje dalyvavę kultūros veteranai, pageidautina, nešini nuotraukomis, menančiomis tuometinę veiklą. Pasidalinti savo prisiminimais čia kaip tik ir atkako kultūros šviesuolė Aldona Balalienė, Alytaus rajono kultūros namuose beveik trisdešimt metų dirbusi Liaudies teatro režisiere. Per tuos metus sukurta daugybė spektaklių pačiai įvairiausiai auditorijai: vaikams, jaunimui, senjorams, poeziją dievinantiems ir mylintiems istorinį teatrą, komedijos ir dramos, farso ir tragedijos žinovams, masinių renginių lauko erdvėse ir kamerinio teatro gerbėjams. Dalyvauta pačiuose įvairiausiuose teatrų festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą Alytaus liaudies teatras tapo laureatu.
Skaitykloje mielai laiką leido tiek jaunas, tiek senas. Vieni apžiūrinėjo originalų rekvizitą, kiti suko galvas, bandydami atsakyti į bibliotekininkių sumanytos viktorinos klausimus. Smalsius pirštelius viliojo Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje saugoma lektūra: sovietmetį menantys trapūs 1955 metų „Komunistinio rytojaus“ puslapiai ir knygos, išleistos dar tarpukario Lietuvoje.
Dažno užsukusiojo vidun žvilgsnį patraukė Alytaus rajono kultūros namų kūrybinės veiklos istoriją pasakojanti fotografijų paroda. Joje šmėžavo įstabių asmenybių – pedagogo, kultūros darbuotojo Valentino Kirlio, mokytojo, artisto, režisieriaus, ilgamečio agitbrigados „Sprigtas“ vadovo Domininko Dabriškos, mokytojo, kompozitoriaus Juozo Karpavičiaus, choro „Putinas“ vadovo Jono Vytauto Pavilonio ir kitų – siluetai.
Kultūros diena prabėgo turiningai ir šurmulingai. Bendras vyksmas apjungė praeitį ir dabartį, jaunimą ir brandžiąją kartą, miesto praeivius ir kultūros darbuotojus. Kiekvienas išėjo nešinas kokia nors nauja mintimi.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
