„Lietuviais esame mes gimę!“ – fotografijos ir žodžio jungtis

Nacionalinės bibliotekų savaitės pabaigoje Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje Alytaus bendruomenei pristatyta žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę!“ ir surengta vieša diskusija su kultūrologu Vytautu Jonu Juška apie lietuvius bei lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje. Šis kultūrinis įvykis - Pasaulio lietuvių metams skirto žurnalistų projekto „Lietuviais esame mes gimę!“ dalis, tačiau abu renginio svečius į Dzūkijos sostinę atlydėjęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius suskubo ieškoti pakaitalų gal jau kiek neigiamą atspalvį įgavusiai „projekto“ sąvokai:

„Čia - ne projektas, o idėja, kuri tapo kūnu. Lilija ir Vytautas rado gerą vietą šiai idėjai – Alytaus miestą. Kaip sakoma, viskas prasideda nuo A...“

Žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotografijų parodą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje L. Valatkienė, naudodamasi archyvų nuotraukomis, sukūrė įdomius foto pasakojimus apie pirmąją lietuvių emigrantų bangą. Antrojoje dalyje – demonstruojamos autorės foto refleksijos, atspindinčios aplankytas vietas bei sutiktus žmones.

Lilijos Valatkienės fotografijos, vos įsikūrusios bibliotekos erdvėse, pritraukė lankytojų žvilgsnius. Autorė, alytiškiams pristatydama parodą „Lietuviais esame mes gimę!“, kalbėjo:

„Idėją sugalvoti buvo lengviau nei ją įgyvendinti. Pirmojoje, istorinėje, parodos dalyje įkomponuoti koriai simbolizuoja vienybę, darbščius žmones, bendruomeniškumą. Norėjosi lietuvius sujungti į korius, kad jie ten suneštų gėrį iš viso pasaulio. Dalis parodos skirta Vydūnui – norėjau atskleisti žmonėms jo kelionę. Dar viena parodos dalis yra skirta trečiajai išeivių bangai. Čia norėjau parodyti keletą menininkų, kuriuos gerai žinau, pažįstu asmeniškai. Žinoma, visko parodyti negali, bet stengiesi kalbėti ta metaforų kalba.“

Lilija Valatkienė – žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, jai suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo statusas. Šiuo metu menininkė dirba su keliais kūrybiniais projektais, skirtais Pasaulio lietuvių metams, skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos menininkus bei aktyviai dalyvauja parodose. Surengė 20 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

Susipažinusi su paroda ir jos autore, renginio publika netrukus sugužėjo į bibliotekos salę, kur pasiruošė įsiklausyti į Vytauto Jono Juškos minčių eigą. Paskaitoje-diskusijoje buvo keliamas klausimas, kiek pažįstame trečiąją emigruojančių lietuvių bangą, ir kiek mitų apie šį reiškinį yra sukurta. Paskaitoje buvo kalbama apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kūrimą, jos vystymąsi ir iššūkius, pristatyta ir Lietuvių Charta.

„Čia tokia tema, kuria galima kalbėti visą savaitę. Lietuvybės išlaikymo problematika yra labai gili. Man atrodo, yra dvi istorijos – Lietuvos valstybės ir mūsų tautos. Pasaulio lietuvių bendruomenė – tai mūsų valstybė užsienyje, – susirinkusiems kalbėjo V. J. Juška, – per 150 metų mes praradome 4 milijonus žmonių. Nei vienas iš jų nenorėjo savo valstybės palikti. Tam, kad suvoktume mūsų tautos migracijos dinamiką, turime įsigilinti į visą istoriją nuo pat pirmosios lietuvių emigracijos bangos.“

Vytautas Jonas Juška – dipukų kartos palikuonis. Jis gimė Jungtinėje Karalystėje.  1960 m. emigravo į Australiją. Baigęs Melburno Viktorijos universitetą, visą laiką skyrė visuomeniniam, kultūriniam bei politiniam darbui Australijos lietuvių bendruomenėje. Puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Macquarie universitete, rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba, rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problematiką, skaitė paskaitas Lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Vadovavo įvairioms Australijos organizacijoms. Į Lietuvą grįžo 2011 metais, atkūrė Lietuvos pilietybę. Šiuo metu puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis.

Renginį Alytuje ir tolimesnį turą per mūsų šalį Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su L. Valatkiene ir V.J Juška paskyrė ypatingai progai - 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių  bendruomenė. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIKas) paskelbė Lietuvių Chartą. Tai moralinis kodeksas, kuriame įsipareigota, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienytų visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siektų išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, ir remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Pasaulio lietuvių bendruomenė – tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. 2019 Pasaulio lietuvių bendruomenė jungia 45 šalių lietuvių bendruomenes ir lietuvius, kurie gyvena už Lietuvos ribų.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė teigė, kad šis renginys – puiki galimybė atskleisti tiesą:

„Tai – viena iš nedaugelio progų sužinoti ir patirti, kas gi yra ta išeivija, kur jos pradžia, kur jos pabaiga ir kodėl viskas yra būtent taip, o ne kitaip.“

Parodos „Lietuviais esame mes gimę!“ ir diskusijų kelias iš Alytaus toliau pasuks į kitus miestus – Kauną, Šiaulius, Klaipėdą ir Panevėžį.

Jūratė Čėsnaitė

Straipsnyje panaudota LŽS medžiaga

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Nuotraukų galerija