Naujausias tyrimas rodo – viešosios bibliotekos gerina lankytojų gyvenimo kokybę
Atliktas Lietuvos bibliotekų tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams. Apibendrindama tyrimo rezultatus, „Kantar“ kompanijos įžvalgų ir rinkodaros tyrimų direktorė Renata Sadunišvili sakė, kad Lietuvos bibliotekos yra pelniusios ypač aukštą lankytojų pasitikėjimo kreditą, jos realiai keičia ir gerina lankytojų gyvenimo kokybę, pateisina jų lūkesčius ir jau yra tapusios stiprias pozicijas išsikovojusiais bendruomenių centrais. „Didelis, vieningas ir stiprus Lietuvos bibliotekų tinklas su profesionaliais darbuotojais šiuo metu turi vieną iššūkį – kurti strategijas, įgyvendinti jas ir išlaikyti tokį pat aukštą lygį“, – sakė įžvalgų ir tyrimų specialistė.
Lietuvoje yra 1240 viešųjų bibliotekų. Per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų. Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą. Palyginti su 2009 m., išaugo bibliotekininko svarba, pasikeitė jo vaidmuo: 2019 m. bibliotekininkas tapo konsultantu ir vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis bibliotekos paslaugomis (pokytis nuo 22 proc. iki 46 proc.).
Bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai (bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10). Net 93 proc. lankytojų tikrai rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti savo šeimos nariams ar draugams. Tokią palankią lankytojų nuomonę apie bibliotekų veiklą rodo ir labai aukštas NPS (Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis lankytojų pasitenkinimo ir lojalumo lygį. Bibliotekų NPS siekia 91 procentą. Šis rodiklis yra aukštesnis kaime nei mieste, taip pat aukštesnis tarp vyresnių lankytojų.
Didžioji dalis (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus. Aktyviausi lankytojai, į biblioteką užsukantys dažniau nei kartą per savaitę, sudaro ketvirtadalį visų apklaustųjų. Didžiausią viešųjų bibliotekų vartotojų dalį sudaro vyresni nei 55 metų asmenys. Tačiau čia matomi regioniniai skirtumai. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose gausiausia lankytojų amžiaus grupė yra gerokai jaunesni – 18–35 metų asmenys.
Net 99 proc. bibliotekų teikia galimybę naudotis nemokamu internetu (2009 m. tokių buvo 53 proc.). Palyginti su 2009 m., reikšmingai pagerėjo bibliotekų lankytojų informacinių technologijų naudojimo įgūdžiai. 2019 m. 62 proc. vartotojų naudojimosi kompiuteriu įgūdžius vertino kaip „visiškai pakankamus“, 2009 m. tokių buvo – 51 proc. Prieš dešimt metų viešąja interneto prieiga bibliotekose aktyviai naudojosi 15–24 metų žmonės, o dabar didžiausią vartotojų dalį sudaro 45–64 metų auditorija.
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje 2019 metais skaitmeninio raštingumo mokymai buvo vykdomi tiek pavieniams lankytojams, tiek grupėms, apmokyta apie 600 žmonių. Lankytojai galėjo ir tebegali rinktis net iš aštuonių skirtingų mokymo programų ir lankyti jas nemokamai. Mokymai tęsiami ir 2020 metais.
Nors Lietuvoje nuosekliai didėja interneto prieinamumas, pastarosios interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi, ypač kaimo vietovėse, nes net 98 proc. bibliotekų interneto prieigos naudotojų ketina ja naudotis ir ateityje. Prognozuojama, kad ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, gaunantys vidutines pajamas asmenys.
Mažiausias galimybes naudotis internetu kitose vietose turi kaime gyvenantys vyriausio amžiaus lankytojai – 42 proc., mieste tokių senjorų (65 m. ir vyresnių) yra 26 proc. Mažiau galimybių naudotis internetu ne bibliotekoje turi neįgalieji, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų žmonės.
Nustatyta, kad naudojimasis biblioteka daro didelę įtaką bendram lankytojų gebėjimui kritiškai vertinti visuomenės pokyčius (vidurkis 7,2 iš 10). Lankytojai, ypač kaimo bibliotekų, teigia, kad biblioteka padėjo išspręsti praktines problemas ir ugdyti kritinį mąstymą.
Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veikloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. Tai reiškia, kad bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.
Tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodo per dešimtmetį įvykusius pokyčius ir atskleidžia bibliotekų kuriamą vertę. Sužinoti daugiau įdomių faktų, duomenų ir nuomonių apie Lietuvos bibliotekų vartotojus ir jų požiūrį į bibliotekas galėsite paspaudę šią nuorodą.
Registracija į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus ČIA
Nuotraukų galerija
