Alytiškiams pristatyta žymaus fotografo Stanislovo Lukošiaus fotografijų paroda „Kitokio laiko nuojauta“, kurioje atsiveria 6–8 deš. sovietinio Kauno vaizdai
Pirmąjį pavasario pirmadienį Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2) fotografiją mylinčius miestelėnus subūrė į dvigubą renginį: buvo atverta žymaus fotomenininko Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) paroda „Kitokio laiko nuojauta“ ir pristatytas solidus leidinys „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“, apie kurį išsamiau papasakojo jo sudarytojai dr. Gediminas Kasparavičius ir dr. Rokas Sinkevičius. S. Lukošius yra įvardijamas kaip vienas produktyviausių sovietinio Kauno dokumentuotojų (palikęs per 15 tūkstančių negatyvų!), kurio užfiksuotos fotografijos dabarties ir ateities miestiečiams gali papasakoti įvairiausių istorijų iš skirtingų laiko ir erdvės perspektyvų.
„Kitokio laiko nuojauta“ yra pirmoji iš trijų parodų ciklo, skirto pristatyti Miesto statybos projektavimo institutuose dirbusio fotografo Stanislovo Lukošiaus archyvą, saugomą Kauno miesto muziejaus fonduose. Parodai atrinktos nuotraukos, kuriose dėmesio centre atsiduria ne pastatai ir suplanavimas, bet žmonės, jų sąveika su miesto erdvėmis, kartais pasireiškianti aktyviu dalyvavimu, o kartais – vienišu sąlyčiu su aikštėmis, skverais ar besileidžiančiais laiptais. Čia, anapus ideologinio diktato ir epochos suformuotos kasdienybės šydo, galbūt šiek tiek atsidengia ir gilesnė būtis, kontrastuojanti su vyksmo laikinumu. Praeities ir dabarties santykis verčia aštriau kelti klausimus apie vos keliais dešimtmečiais nutolusią realybę, kurioje miestas staiga ima atrodyti keistas ir neatpažįstamas. Akivaizdu, kad nuotraukų autoriui rūpėjo tiek socialinės problemos, tiek nešiuolaikiškas, apnykęs kitų epochų paveldas. „Parodos pavadinimas – tai užuomina, kad atrinktos fotografijos skatina žiūrovą atsitraukti nuo kasdienės nušlifuotos realybės, kurios stabilumu ir tikrumu esame įsitikinę, panardina į netolimą praeitį, kurioje mūsų miestas staiga ima atrodyti keistas ir neatpažįstamas“, – pasakoja Kauno miesto muziejaus muziejininkas ir parodos kuratorius Rokas Sinkevičius.
Leidinys „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“ – tai jau antroji publikacija iš serijos, skirtos fotografo daugiatūkstantiniam nuotraukų, negatyvų ir diapozityvų archyvui. Šįsyk tema – įvairialypė tarpukario Kauno architektūra, nuo pavienių objektų iki platesnių panoramų, nuo būdingesnių to meto statybai tendencijų iki novatoriškų reiškinių ir atskirų architektų braižo detalių, nuo kuklesnių vienaukščių-dviaukščių gyvenamųjų pastatų iki valstybinės ir savivaldybės reikšmės visuomeninių projektų, iki šiol stebinančių savo monumentalumu. Kruopščiai specialistų atrinkta ir jautriai meniškai sudėliota vizualinė medžiaga kuria saulėto, pažangaus, ekonominį ir mentalinį šuolį patiriančio tuomečio miesto įspūdį.
Parodos atidarymo ir knygos pristatymo renginyje dalyvavo leidinio autoriai dr. Rokas Sinkevičius (etnologas, humanitarinių mokslų daktaras, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas, besidomintis žodine istorija ir atsiminimais apie ginkluotą pogrindį, sovietų represijas, su tuo susijusių dvasinių patirčių pasakojimais) bei dr. Gediminas Kasparavičius (istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, o jo mokslinių interesų kryptis – Lietuvos socialinių grupių, ekonomikos, transporto bei Kauno kultūros ir kasdienybės istorija).
Kviečiame visus į savotišką pasivaikščiojimą po virsmą išgyvenantį Kauną, kur fotometraštininku praminto Stanislovo Lukošiaus fotografijos atskleis dviejų miestų susidūrimą: senosios Laikinosios sostinės ir naujai statomo socialistinio pramoninio Kauno.
Paroda bibliotekos salėje viešės iki kovo 31 dienos. Būtinai apsilankykite!
Nuotr. Ilonos Krupavičienės
Indrė Navickė
Nuotraukų galerija
