Selemono Paltanavičiaus knygoje – įspūdinga kelionė Nemunu
Kokias gi paslaptis gali slėpti po pat mūsų nosimis taip kasdieniškai tingiai srovenantys Nemuno vandenys? Įprasčiausi dalykai retai sukelia smalsumą. O visai nepagrįstai!
Daugybę atradimų ir naujų klausimų, 400 valandų nufilmuotos medžiagos ir už kadro likusių autentiškų potyrių, nuovargio ir euforijos – štai ką gali atnešti viena kelionė viena upe. Pernai vykusios ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ įspūdžiai sugulė ne tik į netrumpą laidų ciklą, bet ir leidinį. Leidybos namai „Terra Publica“ ir LRT birželį Alytuje pristatė bendrą leidybinį projektą – knygą „Nemunu per Lietuvą“. Knygos sutiktuvės ir pokalbis su jos autoriumi gamtininku Selemonu Paltanavičiumi įvyko Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.
Leidinio „Nemunu per Lietuvą“ autorius ir sudarytojas Selemonas Paltanavičius – 2015 m. ir 2016 m. ekspedicijų dalyvis, nominuotas rašytojas, gamtininkas. Nuostabus pasakotojas, kurio plunksnai atsiveria ne tik Nemunas, upės istorija, jos kelias ir sutikti žmonės, bet ir 2015 m. bei 2016 m. nacionalinių ekspedicijų dalyviai. Jis teigia, jog ši knyga – tai ne ekspedicijos kronika, o kelionių vadovas Nemunu.
Leidybos namų „Terra Publica“ direktorė Danguolė Kandrotienė pasakojo, jog, su nauja knyga keliaujant panemuniais, prie draugijos vis prisijungia vienas ar kitas ekspedicijos dalyvis, todėl renginys kiekvieną kartą – vis kitoks. Iš tiesų, pačiame paskutiniajame, tryliktame, knygos pristatyme Alytuje Selemonui Paltanavičiui draugiją palaikė jaunasis istorikas Simonas Teškevičius. Galima teigti, kad neakivaizdžiai knygos sutiktuvėse sudalyvavo ir judrioji Zita Kelmickaitė, mat jos nuotykiai ir posakiai buvo nuolat cituojami, vykusiai pakartojant net menkiausius šios charizmatiškos asmenybės balso tembro niuansus.
Renginyje buvo atskleistos smulkios bet svarbios ekspedicijos paslaptys: kokią „kavą“ gėrė keliautojai, kas slypėjo visada išsipūtusiame istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko portfelyje ir kas jį (ne profesorių, o portfelį) turėjo nešioti, kokį „slaptą ginklą“ sudėtingose situacijose panaudodavo muzikologė Zita Kelmickaitė ir kaip labai Selemonui Paltanavičiui būtų pravertusi aiškiaregystė, mat „ruoškis nesiruošęs – vis tiek nežinai, ar atplaukus bus zuikis, ar ne“.
Arvydas Balčiūnas, Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas, padėkojo ekspedicijos dalyviams už projekte taip patraukliai pristatytus dzūkų krašto turtus. O koks gi dzūkas be dainų? Alytiškiai Saulė Blažaitytė ir Uosis Galkevičius renginio dalyviams padovanojo puikiausią vokalų ir gitaros dermę - atliko keletą dainų. Nors kosmopolitiškam šių dienų jaunimui prie širdies labiau limpa angliški dainų tekstai, tačiau muziką šis duetas vis viena pasirinko kuo melodingesnę.
Renginiui pasibaigus, nejučia atklysta mintis, kad posakis „smalsumas pražudė katę“ ne visada teisingas. Žingeidūs, vienoje vietoje nenustygstantys tyrinėtojai sukaupia tiek vertingos informacijos, kad paskui ja naudojasi kartų kartos. Dar 1959 metais mūsų kraštietis rašytojas Anzelmas Matutis po ekspedicijos Nemunu parašė knygą „Nemuno vingiuose“. Jos iliustravimui panaudota įspūdinga V. Stanionio nuotrauka, kurioje A. Matutis matuoja Nemuno gylį... pieštuku. Šį ir kitus įdomius faktus publikai atskleidęs Selemonas Paltanavičius visgi apgailestavo, kad apie tokią svarbią mums upę vis dar tėra išleista tik keletas knygų...
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
